folkloras

Prieš 13 metų lietuvių liaudies folkloro dainininkė Veronika Povilionienė išgirdo skaudžią vėžio diagnozę, tačiau dar ir šiandien ji visa širdimi atsidavusi muzikai ir lietuvybės puoselėjimui. Ji pati sako, kad besigydydama ligoninėje ji jau buvo išėjusi, bet į trapų gyvenimą dar įsikibo, nes turi dar ką nuveikti. Su V. Povilioniene kalbėjomės apie dialogą tarp skirtingų kartų ir lietuvybę, kuri vis grimzta užmarštin.

Liepos 4 d., penktadienį, Dainų šventė persiris į antrąją pusę. Nuo ankstaus ryto iki vidurnakčio Lietuvos sostinės istorinių pilių prieigas užpildys folkloro dvasia, Šv. Jonų bažnyčioje suskambės šimtai kanklių. Tuo tarpu jau nusileidus saulei pro Valdovų rūmų vartus įžengs istorinės baltų gentys. Dainų šventės Folkloro diena „Laimužės lemta“ prasidės 10 val. simboliniu duonos sunešimo ritualu Katedros aikštėje. Ši diena pripildys sostinę senųjų tradicijų, užlies liaudies dainų melodijomis.

Žinių radijas Molėtų astronomijos observatorijoje penktadienį vyks tradicinės „Žvaigždėtosios naktys“. Šio renginio dalyvis – M. Romerio universiteto profesorius, teisininkas ir fantastinių knygų autorius Justinas Žilinskas. „Žinių radijo“ laidos „Ryto espresso“ pašnekovo pranešimo tema - „NSO ir ateiviai lietuvių fantastinėje literatūroje.“ „Ta tema skatina ieškoti tam tikrų pėdsakų.

Aistė Plaipaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie su „Al-Qaida“ susijusias grupuotes, kurios atsakingos už daug gyvybių pareikalavusius išpuolius, kurios kuria nestabilumą Vidurio Rytuose bei Šiaurės Afrikoje ir galbūt net kelia grėsmę likusiam pasauliui. Tačiau ekspertai teigia, kad šios grupuotės tik prisidengia garsiu „Al-Qaida“ vardu ir ideologija.

Negaliu nesižavėti lietuvišku folkloru: kartais anekdotai taikliai, nors ir hiperbolizuotai, atspindi šalies realijas ar vyraujančias žmonių nuotaikas. Net į vieną sakinį galima sutalpinti daugybę informacijos: ir faktų, ir jausmų, ir prognozių bei lūkesčių. Antai vienas pažįstamas pasidalino Lietuvoje sklandančiu, tikriausiai per ekonominį sunkmetį gimusiu juokeliu : „70 procentų lietuvių gyvena depresijoje, o likusieji 30 proc.

Dvylika karinio-istorinio folkloro dainų, kurias atlieka keturių jaunų vyrų grupė, pritardami senoviniais instrumentais - toks debiutinio "Ugniavijo" albumo turinys. Autentiški senųjų lietuvių dainų žodžiai ir melodijos jame perteikiami stipriomis vyriškų balsų dermėmis, karingais būgnų ritmais, arhaišku dūdmaišių, lumzdelių ir kanklių skambesiu. Tris metus kruopščiai kurtą albumą rugpjūčio mėn.

Rugpjūčio 16 d. 20 val. į Palangos Birutės parke, Žemaičių kalnelyje, vyksiantį baltiškųjų sielovaizdžių vakarą pakvies dar vienas koncertų ciklo „Ant krašto marės Palangos miestelėj“ renginys – Lietuvos kultūros sostinėje publikos dėmesio lauks lietuvių folkroko grupė „Atalyja“. Jei renginio dieną temdys lietus, koncertas bus perkeltas į vilą „Anapilis“. Lietuvių folkroko grupė „Atalyja“ siekia populiarinti archainį lietuvių folklorą bei senąsias dainas priartinti prie šiuolaikinio klausytojo.

Paskutinį pavasario savaitgalį, gegužės 23–26 dienomis, įvairių tautų muzikos garsais, neįprastai gausiais renginiais bei marga tautodailininkų ir kitų amatininkų muge į Vilniaus kiemus, kiemelius, aikštes ir skverus, visus vilniečius ir miesto svečius sukvies 41 tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“, savo istoriją skaičiuojantis nuo 1973 metų.

Likus savaitei iki tradicinio sostinėje rengiamo tarptautinio folkloro festivalio "Skamba skamba kankliai", jo organizatoriai suka galvas, kur rasti lėšų šventės išlaidoms padengti. Festivalio rengėjui - Vilniaus etninės kultūros centrui (VEKC) - pavyko sukaupti vos pusę šventei reikalingo biudžeto, rašo "Lietuvos žinios". VEKC direktorė Milda Riekutė sakė, kad "labai labai taupant" tokio lygio šventei surengti reikia 180-200 tūkst. litų. Savivaldybė paprastai skirdavo festivaliui 50-60 tūkst.

Yra daug mitologinių būtybių, kurios kelia smalsumą, pasibjaurėjimą ar baimę. Dalis šių būtybių yra dažni knygų ir filmų veikėjai, pavyzdžiui, vampyrai ar fėjos. Tačiau yra ir visai mažai žinomų padarų, kurie dėl savitumo tikrai verti didesnio dėmesio. Taigi, pateikiame jums sąrašą padarų, aptiktų įvairių šalių folklore. 10. Katinas-vampyras Trumpai: katinas–vampyras jus susiras, jei nužudysite katiną.

Iš Portugalijos, kur iškilmingai buvo įteiktas pasaulio folkloro „Oskaras“, grįžusi vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių ansamblio „Grandinėlė“ meno vadovė Zita Rimkuvienė teigia, kad jautėsi kaip tikra sportininkė, savo nuopelnais garsinanti Lietuvos ir Panevėžio vardą pasaulyje. Kūrybinės veiklos sukaktį švenčianti choreografė išrinkta ir šių metų panevėžiete.

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje, pasauliniame šokių festivalyje „New Prague Dance Festival 2012“ dalyvavusi Lietuva pagaliau sužibėjo ir liepos 6dieną atsivežė net dvi prizines vietas. Lolos Sakanis vadovaujamas Europos folkloro ir šokių teatras „July-Veruz“ birželio 30 – liepos 6 dienomis atstovavo Lietuvą Prahoje. Iš 18 pasaulio kolektyvų, Lietuva, nors daugeliui festivalio metu pirmą kartą išgirsta šalis, paliko didelį įspūdį.

Liepos 6 – 8 d. sostinėje vyks Moksleivių dainų šventė „Mūsų vardas – Lietuva“. Į per 20 tūkstančių dainorėlių ir šokėjėlių iš visos Lietuvos būrį įsilies ir beveik 650 dalyvių iš Panevėžio miesto. Moksleivių dainų šventė prasidės dainų diena, antroji – šokių šventė „Laiko vaikai“, o paskutinė - ansamblių diena „Tai gražiai, gražiai mane augino“. Panevėžį atstovaus virš 700 žmonių (kartu su vadovais) iš 25 kolektyvų.

Šį lietingai prasidėjusį savaitgalį laukia gausybė renginių, kurių dauguma - tradicinės Joninių šventės apeigos. Jonines švęs kiekvienas miestas ir miestelis, kaip ir kasmet, įspūdingiausi renginiai vyks Kernavėje ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Pirmieji Jonines arba kitaip - Rasų šventę galės pradėti švęsti vilniečiai. Vilniaus Verkių dvaro parke jau penktadienio vakare ruošiama smagi šventė su liaudiškais šokiais ir dainomis. Renginyje dalyvaus kolektyvai „Raskila“, „Kūlgrinda“ ir kiti.

Šeštadienį spalvinga eisena iš V. Kudirkos aikštės į Rotušės aikštę sekmadienio vakarą Vilniuje baigėsi 40-asis tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“. Nuo ketvirtadienio į Vilniaus kiemus, kiemelius, aikštes ir skverus, visus vilniečius ir sostinės svečius kvietė jubiliejinis 40-asis festivalis, savo istoriją skaičiuojantis nuo 1973 metų. Šių metų festivalio programoje buvo beveik 50 renginių, pritraukiančių savo įvairove, pateikimo forma.

Tęsiant atvirų erdvių renginius Prezidentūros vidiniame kieme sekmadienį vyko vaikų ir jaunimo folkloro šventė „Saulytė“. Jo dalyvius pasveikino Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Jaunimas – tradicijos tęstinumo garantas. Daugybė dalyvaujančių, šokančių, grojančių ir dainuojančių jaunų žmonių – geriausias įrodymas, kad tėvų dainos, šokiai bei papročiai jau tapo Jūsų savastimi“, – sveikinime „Saulytei“ pabrėžė Prezidentė.

Šį sekmadienį, balandžio 22 d., 13 val., Lietuvos Respublikos Prezidentūra visus kviečia į atvirą sporto šventę vidiniame kieme, kur kiekvienas norintis galės išbandyti sportinius bei liaudies žaidimus.Taip vilniečiams ir sostinės svečiams bus pristatomos Prezidentės globojamos 5-osios pasaulio TAFISA sporto visiems žaidynės. Šią vasarą Šiauliuose vyksiančios žaidynės skirtos ne profesionaliems sportininkams, o mėgėjiškai sportuojantiems žmonėms iš viso pasaulio.

„Ilgi“ – senojoje latvių kalboje reiškia „mirusios sielos“. Grupės lyderė Ilga Reizniece, koncertuojanti su „Ilgi“ jau 30 metų, yra grupės dvasia ir tikra legenda Latvijos folko/postfolko scenoje... Daugybę šalių ir festivalių apkeliavusi grupė, pelniusi įvairiausių apdovanojimų, paprastų žmonių mylimi ir Latvijos prezidento pagerbti atlikėjai, pagaliau surengs gražų koncertą ypatingoje Vilniaus scenoje – Šv.Kotrynos bažnyčioje kovo 20 d. 19.00 val.

Smagu šnekėti su Veronika Povilioniene. Pirma, ji nė kiek neapsimetinėja, nedailina žodžių ir nesisaugo, kad ko nors „netinkamo“ nepasakytų. Antra – Veronika net kalbėdama vis užtraukia dainų eilutes! Ir iš karto suvirpina širdį, balsu pasiekia kažką giliai sieloje ir suteikia didžiulio klausymo malonumo – tegul ir vos kelių minučių. Gal todėl vis gailėjausi, kad tų minučių mažoka.

Seimo valdantieji konservatoriai ir jų kompanionai parlamentinės komisijos sukūrimą „Snoro“ banko žlugimui tirti laiko žala valstybei. Kodėl politikai atkakliai nenori sužinoti tiesos apie „Snoro“ banko žlugimą? Valstybė indėlininkams jau išmokėjo 4 mlrd.

Antrąją Kalėdų dieną sostinės Šventaragio slėnyje sudegintas negandų, pykčių, blogumų ir metų pabaigos ženklas – Kaladė-Blukas, dešimt dienų stovėjęs prie Seimo rūmų. Visuotinį blogybių kelmo deginimą surengę folkloristai pakvietė be pykčių ir santarvėje pasitikti Naujuosius metus.

Nuo banko „Snoras“ nacionalizacijos praėjo daugiau nei savaitė. Šalies valdžia nusprendė, kad bankas yra tarsi „lėktuvas, kuris niekada nepakils“, todėl galiausiai sustabdė banko licenciją ir paskelbė „Snoro“ bankrotą. Dalis internautų su dideliu rūpesčiu sekė padėtį „Snoro“ banke ir Lietuvos banko bei vyriausybės veiksmus, tuo tarpu dalis nusprendė į viską pažvelgti su gera humoro doze. Vienas po kito pasipylė sparnuoti posakiai, nuotraukos, perfrazuoti „Snoro“ reklaminiai šūkiai.

Neseniai iš Los Andželo (JAV) grįžusi lietuvių liaudies folkloro dainininkė Veronika Povilionienė su skausmu atsiliepė apie lietuvių emigraciją. – JAV su savomis dainomis lankotės ne pirmą kartą. Su kokiais įspūdžiais grįžote? – „Balsas.lt savaitė“ klausė V. Povilionienės. – Antrą kartą lankiausi JAV. Pirmą kartą buvau nuskridusi 1992 ar 1993 metais. Tada Lietuvą pasaulis jau pripažino kaip nepriklausomą valstybę. Atvažiavau tuomet kaip laisvos šalies pilietė.

Į IV tarptautinį folkloro konkursą-festivalį „Saulės žiedas“ atvykusių Meksikos atstovų neįmanoma nepastebėti: ryškios plunksnos, drabužiai ir dažais išpiešti veidai. Gvadalacharos (Meksika) folklorinių šokių grupės nariai — grupės vadovas Ruben, šokėjai Sandra, Cecilia ir Gvillermo — tvirtino, kad Lietuvoje atrado daugiau panašumų į savo šalį nei skirtumų.

„Huun-Huur-Tu“ tai grupė iš Tuvos, Rusijos autonominės Respublikos, esančios į šiaurę nuo Mongolijos. Ši grupė pasaulio muzikos padangėje išgarsėjo grodama folklorinę pietinio Sibiro klajoklių genčių muziką. Bene išskirtiniausias „Huun-Huur-Tu“ muzikos bruožas - gerklinis dainavimas (xöömei), paplitęs Tuvos Respublikoje ir pietų Sibire. Tai dainavimas variuojant skirtingais garsais, išgaunamais vokalą maišant su oru, atkeliaujančiu iš plaučių bei lūpomis formuojant melodiją.

Dažnai sakoma, kad katės turi devynis gyvenimus. Suprask, joms niekas negresia, nes yra amžinos. Tarsi supranti, kad teiginys apie devynis katės gyvenimus yra iš piršto laužtas, nes nei mediciniškai, nei kitaip nėra patvirtintas, bet kažkas kažkada taip pasakė. Ir tas kažkas apie kates kažką žinojo... Taip, katės yra vislios ir ilgaamžės.

Gyvoji liaudies kūryba dabar persikėlė į internetą, kur išjuokiami savo tautas baimėje laikantys tironai,  „įsikūnijimas“ vyksta ne kino teatre, o tavo kambaryje,  ar varžynų metu krepšinio arenoje kepama kiaušinienė.

Šį savaitgalį, gegužės 8–9 dienomis, Kaune vyks jau trečiasis Lietuvos studentų folkloro festivalis „O kieno žali sodai 2010“, į vieną vietą subursiantis pustrečio šimto liaudies muzikos atlikėjų. Iškilmingas festivalio atidarymas vyks gegužės 8 d., šeštadienį, 17.30 val. prie Vytauto Didžiojo paminklo. Tuomet dalyviai dainuodami patrauks link VDU Centrinių rūmų (S. Daukanto g. 28), kur Didžiojoje salėje 18 val. prasidės pagrindinis festivalio koncertas.