fintech

Griežtai reguliuojamo ir Lietuvoje gerai išvystyto finansinių technologijų (fintech) sektoriaus įmonės pirmiausia turėtų būti konsultuojamos, o ne baudžiamos, sako Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, konservatorius Kazys Starkevičius. „Turėtų būti formulė ne bausti ir drausti, o iš pradžių konsultuoti, padėti“, – trečiadienį LRT radijui sakė K. Starkevičius.

Socialinės apsaugos ministrės Monikos Navickienės vyro verslo ryšiai kelia vis daugiau klausimų ir klampina pačią ministrę. M. Navickienė patvirtino, kad ji šeimomis retai, bet bendrauja su vyro verslo partneriais, tarp kurių ne kartą už sukčiavimą teistas ir netgi už grotų sėdėjęs Vilhelmas Germanas. Nors jis teistas už pinigines aferas, bet ir toliau sukasi finansų srityje, o vienas iš jo partnerių ir yra M. Navickienės vyras.

Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. Lėšos bus skirtos antrinės „Neo Finance“ įmonės Nyderlanduose teikiamoms vartojimo paskoloms bei paskoloms smulkiam ir vidutiniam verslui finansuoti, penktadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė.

Prezidentas Gitanas Nausėda tiki, kad Lietuvos finansų technologijų („fintech“) sektorius yra svarbus Lietuvos ateičiai dėl savo gebėjimo vystyti paslaugas, kurios padeda mažoms įmonėms ar regionuose gyvenantiems asmenims gauti reikalingą finansavimą bei paramą. Taip pat, anot jo, didesnis prieinamumas prie šio sektoriaus leidžia užtikrinti aukštesnį žmonių gyvenimo lygį. „Aš palaikau Lietuvos „fintech“ sektoriaus progresą.

Lietuvoje veikiančios finansinių technologijų (fintech) įmonės trečiąjį šių metų ketvirtį gavo 353 mln. eurų pajamų – penktadaliu daugiau nei pernai tuo pačiu metu (289 mln. eurų), pranešė Lietuvos bankas.  Anot jo, 70 proc. sektoriaus pajamų uždirbo 10 įmonių, tuo metu 65 įstaigų pajamos iš šios veiklos buvo mažesnės nei 5 mln. eurų.  Per ketvirtį atliktų mokėjimo operacijų suma sumažėjo 6,2 proc. – nuo 110 mlrd. iki 103 mlrd. eurų. Beveik 70 proc.

Latvijos finansinių technologijų bendrovė „DelfinGroup“, siūlanti finansų ir lombardo paslaugas, plečia veiklą Baltijos šalyse ir pradeda teikti paslaugas Lietuvos rinkoje. „DelfinGroup“ valdybos pirmininkas Didzis Admidinis teigė, kad bendrovė Lietuvoje siūlys lombardo paslaugas, taip pat stiprins žiedinės ekonomikos principų integravimą į Lietuvos visuomenę, teikdama visą naudotų prekių pardavimo ir pirkimo paslaugų ciklą.

Pernai Lietuvoje filialą atidariusi Šveicarijos finansinių technologijų (fintech) bendrovė „Wallee“ planuoja daugiau nei dukart plėsti komandą – joje dirbs 20 aukštos kvalifikacijos specialistų, pranešė bendrovė. Vienas „Wallee“ įkūrėjų Thomas Hunzikeris (Tomas Huncikeris) sako, kad Lietuvoje įmonė kuria programinę įrangą. „Biuro įkūrimas Vilniuje buvo gerai apskaičiuotas žingsnis, siekiant pasitelkti Lietuvos talentus.

Lietuvai pirmaujant Europos Sąjungoje (ES) pagal finansinių technologijų (fintech) įmonių skaičių, šis sektorius dar gali augti tiek pritraukiant naujų didelių bendrovių, tiek dabar veikiančioms įmonėms aktyvinant veiklą, teigia finansų viceministrė Vaida Markevičienė.

Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „NEO Finance“ sėkmingai išplatino dvejų metų trukmės antrąją neviešos obligacijų emisijos dalį.  Emisijos vertė – 810 tūkst. eurų, ją išpirko devyni privatūs investuotojai neviešo platinimo būdu, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė. Pritrauktos investicijos bus naudojamos plėtoti visas „NEO Finance“ valdomas verslo kryptis ir siekti didesnių pardavimų apimčių augimo.

Pirmasis Bulgarijos finansinių technologijų „vienaragis“, išlaidų valdymo rinkos lyderis „Payhawk Financial Services“ gavo teisę veikti Lietuvoje ir atidaro biurą Vilniuje.  Pasak „Investuok Lietuvoje“ generalinio direktoriaus Elijaus Čivilio, „Payhawk“ puikiai įsilies į šalies „fintech“ ekosistemą.  „Džiugu, kad Vilnius ne tik kuria, bet ir pritraukia vienaragius.

Lietuva išlieka patraukli finansų technologijų verslo steigimuisi, todėl šaliai svarbu išlaikyti  lyderės pozicijas, sako organizacijos „Crypto Economy Organisation“ (CEO) prezidentas Vytautas Kašėta.   „Norėtųsi, kad Lietuva išliktų viena iš pirmaujančių Europos šalių, turinčių aiškų ir prognozuojamą reguliavimą bei suprantančių industrijos ypatumus ir išskirtinumą.

Taivano kapitalo finansinių technologijų bendrovė „FinCause“ gavo Lietuvos banko (LB) elektroninių pinigų įstaigos licenciją. Įmonė numato teikti paslaugas mažoms bei vidutinėms Lietuvos bei Europos Ekonominės Erdvės įmonėms, Azijos e.  prekybos bendrovėms, parduodančioms produktus Europoje, tarpusavio skolinimo bei sutelktinio finansavimo platformų operatoriams, Baltijos šalių mažmeninės prekybos verslui ir interneto parduotuvėms, pranešė LB.

Žalioji transformacija yra galimybė tiek Lietuvos, tiek Europos pramonei nepriklausyti nuo trečiųjų šalių, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas. Vidmanto Janulevičiaus teigimu, dabar žinoma kaip fintech šalis Lietuva gali užsitarnauti ir energytech vardą.  „Dabar pasaulyje mes žinomi kaip fintech šalis, kitas žingsnis bus tapti ir energytech šalimi.

Rusijos karo prieš Ukrainą metu padaugėjo kibernetinių atakų prieš Lietuvos finansų įstaigas, rodo naujausia apklausa. Anot jos, geopolitinė įtampa ir karo pasekmės tebėra svarbiausias rizikos šaltinis Lietuvos finansų sistemai. Lietuvos banko (LB) apklausos duomenimis, kone kas antras respondentas – 42 proc. – patyrė kibernetines atakas – pustrečio karto daugiau nei prieš pusmetį.

Licencijuotų finansinių technologijų įmonių daugumą sudarančių elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų sektoriaus pajamos trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje siekė 289,3 mln. eurų, iš jų beveik du trečdaliai priklauso dešimčiai sektoriaus įstaigų, pirmadienį pranešė Lietuvos bankas (LB). Atmetus „Revolut Payments“ perėjimo į bankų sektoriaus įtaką, likusių mokėjimo įstaigų pajamos, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 1,8 karto.

Lietuviško kapitalo fintech bendrovė „Paysera“ dėl sekmadienį laikinai blokavo maždaug tūkstantį „Paysera Visa“ banko kortelių Lietuvoje, kai jomis bandė pasinaudoti sukčiai ir nuo jų nuskaitė nedideles sumas pinigų. Kaip sekmadienį pranešė „Paysera“, kortelės blokuotos po to, kai jų leidėja bendrovė „Finansinės paslaugos Contis“ išjungė kortelės CVV kodo tikrinimą, o tuo pasinaudoję sukčiai spėliojo kortelių duomenų kombinacijas, nuo jų nuskaitė mažos vertės sumas.

Šveicarijos įmonių grupė „iSun“ įsigijo lietuvišką elektroninių mokėjimų platformą „Foxpay“.  Tikimasi, kad tai prisidės prie finansinio sektoriaus produktų ir paslaugų gerinimo Lietuvoje bei atvers galimybes papildomoms investicijoms į šalies „fintech“ sektorių, pranešė „Foxpay“.  „Foxpay“ yra viena mūsų grupės strateginių investicijų siekiant stiprinti elektroninių mokėjimų paslaugas.

Izraelio finansinių technologijų (fintech) sprendimų bendrovė „UNIPaaS“ Lietuvoje įsteigė  padalinį „UNIPaaS Financial Services Europe“. Bendrovė Vilniuje įregistruota birželio 1-ąją. Jos vadovas sako, kad dabar laukiama Lietuvos banko licencijos teikti finansines paslaugas, ir tik ją gavus žadėjo išsamiau pristatyti savo planus Lietuvoje.

Jungtinės Karalystės fintech startuolis „Revolut“ Lietuvoje pradeda teikti  viešbučių ir nakvynės namų rezervavimo paslaugą „Stays“.  „Revolut“ pranešė, kad naujoji paslauga, Jungtinėje Karalystėje startavusi liepą, keliaujantiems leidžia užsisakyti nakvynę ir iš karto susigrąžinti iki 10 proc. sumokėtos sumos. „Po pusantrų metų nesibaigiančių ribojimų ir uždarymų norime suteikti žmonėms daugiau vertės keliaujant.

Tolesnė fintech sektoriaus plėtra Lietuvoje bus orientuota ne į kiekybę, o kokybę, sako finansų ministrė. Gintarė Skaistė teigia, kad Lietuva turi „būti ne tik vartai į Europą“. „Augant fintech sektoriui Lietuvoje ir besikuriant vis naujiems verslo modeliams, būtina parengti fintech sektoriaus strategiją, kuri būtų orientuota į kokybę, o ne kiekybę“, – po penktadienio įvykusio Finansų rinkų politikos formavimo patariamosios komisijos posėdžio išplatintame pranešime sakė G. Skaistė.

Kai pastarosiomis dienomis buvo paskelbta apie Vokietijos pareigūnų įtarimus, kad per vieną iš Lietuvos fintech įmonių buvo išplauti 100 mln. eurų, kilo klausimų, ar Lietuvos bankas (LB) tinkamai prižiūri sektorių, kuriame naudojamasi elektroniniais pinigais. Atsakydami į šį klausimą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai kritikos LB negailėjo.

Sutelkusios žinias ir patirtį, informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sprendimus vykdančios įmonės vis dažniau jungiasi į klasterius. „Skatinamas įvairių investicinių programų toks bendradarbiavimo formatas Lietuvoje įgauna pagreitį. Vis dėlto, pastebima, kad daug aukšto lygio kompanijų partnerius yra sutelkusios tik vietinėje rinkoje“, – pastebi MITA l.e.p. direktorius Gintas Kimtys.

Prezidentas Gitanas Nausėda, šeštadienį Vilniuje susitikęs su Indijos viceprezidentu Venkaiah Naidu, pažymėjo, kad Lietuva laukia tolesnių šios Azijos šalies investicijų. Klausimas dėl Indijos ambasados Lietuvoje atidarymo išlieka atviras. Pasak G. Nausėdos, nors abiejų šalių ekonominiai ir kultūriniai santykiai vis labiau stiprėja, yra sričių, kuriose esama neišnaudoto potencialo, pavyzdžiui, tarpusavio prekybos apyvarta galėtų būti didesnė.

Lietuva ateityje galbūt turės problemą su Jungtinės Karalystės finansinių technologijų („fintech“) startuoliu „Revolut“, kuriam Lietuvos bankas yra suteikęs specializuoto banko licencija, trečiadienį Investuotojų asociacijos renginyje sakė į prezidentus kandidatuojantis premjeras Saulius Skvernelis, rašo portalas vz.lt. „Mes turbūt turėsime problemą su „Revolut“. Na, deja, bet, mano galva, tai nebuvo padaryta laikantis ir mūsų... Ne, įstatymus, formalią pusę, atitinka.

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų („fintech“) startuolio „Revolut“, Lietuvoje kuriančio specializuotą banką, valdybą papildė du nauji direktoriai – Bruce'as Wallace'as bei Caroline Britton.

Nerimaudamos dėl „Brexit“ keliamo neapibrėžtumo, dešimtys finansinių technologijų („fintech“) bendrovių kreipėsi į Lietuvos banką, prašydamos išduoti veiklos licencijas, jos suteiktų galimybę veikti Europos Sąjungos (ES) rinkoje. „Manome, kad iš „fintech“ bendrovių šiemet sulauksime maždaug 100 prašymų“, – naujienų agentūrai AFP antradienį pareiškė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Lietuvoje didelį ažiotažą sukėlusio startuolio „Revolut“ vadovai teigia, kad šalyje siekia ambicingų verslo tikslų ir neketina veltis į politiką. Jie pripažįsta, jog abejonės dėl bendrovės veiklos skaidrumo gali turėti poveikį bendradarbiavimui su partneriais, tačiau klientų atveju netgi stebi priešingą reakciją – jų daugėja.

Be jokios abejonės, labai liūdina tai, kad aš ir mano kompanija yra puolama dėl tokių nekontroliuojamų aplinkybių, kaip kad mano gimimo vieta. Noriu patikinti, kad žinau ir gerbiu Lietuvos istoriją, ir suprantu, kodėl šalyje Rusijos paminėjimas kelia užaštrintus jausmus, net jei tas paminėjimas nėra paremtas teisingais ir reikšmingais faktais.

Leidimas teikti elektroninių mokėjimų paslaugas JAV interneto milžinės „Google“ bendrovei Lietuvoje yra šalies, dedančios daug pastangų pritraukti inovatyvius finansinių technologijų (fintech) rinkos dalyvius, pergalė, teigia Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos vadovas. Marius Dubnikovas taip pat pabrėžė, kad viena priežasčių, paskatinusių „Google“ siekti visoje Europos Sąjungoje (ES) galiojančios licencijos Lietuvoje, yra chaotiškas Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES.

Lietuvos bankas penktadienį paskelbė suteikęs elektroninių pinigų įstaigos licenciją JAV interneto milžinės „Google“ įsteigtai bendrovei. Licencija įmonei „Google Payment Lithuania“ suteikia teisę leisti ir išpirkti elektroninius pinigus, teikti mokėjimo paslaugas. „Google“ turi elektroninių pinigų licenciją Britanijoje.

Šiemet Vilnius pirmą kartą istorijoje pateko į globalius „Financial Times“ investicijų ekspertų padalinio „fDi Intelligence“ rinkimus dėl patraukliausių užsienio investicijoms miestų titulo. Vilnius tapo septintu geriausiu vidutinio dydžio pasaulio ateities miestu šalia Ziuricho, Belfasto, Liuksemburgo, Ženevos, Edinburgo, Aberdyno. Šia proga rengiamas žurnalas „fDi Magazine“ tarptautinės bendruomenės yra vertinamas kaip miestų ir regionų patrauklumo investicijoms barometras.

Jungtinės Karalystės finansų startuoliui „Revolut“ suteikta specializuoto banko licencija, kuri leis teikti paskolas bei priimti indėlius. Šias paslaugas Lietuvoje įmonė planuoja teikti kitais metais. Europos centrinis bankas licenciją išdavė Lietuvos banko teikimu, pranešė „Revolut“. „Planuojame, kad mūsų sistemos bus paruoštos pradėti teikti bankines paslaugas ateinančių metų antroje pusėje.

Kinijai kviečiant Europą užmegzti glaudesnį aljansą kaip atsvarą Jungtinių Valstijų protekcionistinei politikai, prezidentė Dalia Grybauskaitė šią savaitę išvyksta į Šanchajų aptarti prekybos klausimų. Lietuvos vadovė Šanchajuje susitiks su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu ir dalyvaus pirmojoje Kinijos importo parodoje. Šia paroda Kinija bando sušvelninti kritiką, kad vengia atverti savo rinką ir proteguoja tik savo įmones. Į parodą atvyks mažiausiai 15 užsienio valstybių ir vyriausybių vadovų.

Naujausias tyrimas parodė, kad lietuviai yra girdėję apie „blockchain“ ir kriptovaliutų technologijas, tačiau vis dar jomis nepasinaudoja. Ekspertai teigia, kad šiomis temomis trūksta diskusijų. Tad jau ketvirtus metus iš eilės Lietuvoje rinksis viso pasaulio technologijų lyderiai dalintis savo patirtimi.

Lietuva ir dar septynios Šiaurės Europos šalys ragina Europos Sąjungą (ES) imtis ryžtingesnių veiksmų, kuriant bendrą kapitalo rinkų sąjungą, siekiant pagerinti nebankinio finansavimo galimybes verslui. Aštuonių finansų ministrų laiške rašoma, kad spartesnis sprendimų priėmimas būtinas atsižvelgiant į britų pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES) ir ES politinį ciklą – kitąmet vyks Europos Parlamento rinkimai, kurie apsunkins sprendimų priėmimą.

Mokėjimų negrynaisiais pinigais sprendimus vystanti ir diegianti bendrovė „Nayax“ paskelbė atidaranti naują padalinį – UAB „Nayax Europe“, kuriuo siekia plėsti veiklą Europos rinkoje.

Bankai išgyvena tikrą iššūkių metą. Vis labiau plečiasi finansinių technologijų (FinTech) sektorius, kuris gali kartais tas pačias paslaugas suteikti daug pigiau, paprasčiau ir greičiau. Inovacijų konferencijoje „Login 2018“ tradicinių bankų atstovai diskutavo, kokia ateitis laukia didžiųjų bankų. Nors išdiskutuota, kad tiksliai atspėti, kas bus ateityje sunku, sutarta, kad bankai tikrai priversti keistis, atsinaujinti.

Finansų ministerija praneša, kad Lietuvoje bus kuriama pirminio žetonų platinimo (angl. initial coin offering – ICO) sutelktinio finansavimo platforma sutelktinio finansavimo platformą, kurios tikslas sukurti saugią aplinką startuoliams ir investuotojams vystyti „fintech“ ir „blockchain“ technologiją. Anot Finansų ministerijos, tai dera su Lietuvos ambicija tapti progresyviausiu „fintech“ centru.

Lietuvos bankas, bendradarbiaudamas su finansų įstaigomis, šiemet numato atlikti jų kibernetinės rizikos testavimą bei parengti minimalius informacijos, IT ir kibernetinės saugos valdymo reikalavimus. Didelis dėmesys bus skiriamas finansinių technologijų („fintech“) sektoriui. „Lietuva pirmoji euro zonoje 2017 metais atliko nacionalinės bankų sistemos kibernetinio saugumo pratybas.

Lietuva pasiekė proveržį finansinių technologijų („fintech“) srityje, jos jau tampa šalies vizitine kortele. Tačiau naujas galimybes lydi ir rizika, teigia valdžios atstovai ir ekspertai. Finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad Lietuvos finansų rinkos prioritetai turėtų būti mokėjimų rinka, tvarūs finansai, kapitalo rinkų plėtra, „fintech“, finansinis švietimas. Pasak jo, požiūris į Lietuvą, kaip į „fintech“ lyderę, pakito tiek pačioje šalyje, tiek už jos ribų.

Lietuvos bankas inicijavo dialogą tarp komercinių bankų ir virtualiųjų valiutų platintojų dėl požiūrio į kriptovaliutas. Centrinio banko „fintech“ strategijos koordinatorė Jekaterina Govina sako, kad, nepaisant rizikų, „aklas atmetimas, nenoras suprasti ir dirbti su kriptovaliutų pasauliu veda į niekur“. Prie vieno stalo į diskusiją neseniai taip pat buvo pakviesti Finansų ministerijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atstovai.

Singapūro finansinių technologijų („fintech“) startuolis, didžiausia skaitmeninių tarptautinių mokėjimų bendrovė Pietryčių Azijos regione „InstaReM“ įleido šaknis Lietuvoje ir oficialiai atidarė biurą Vilniuje. Pasak įmonės vadovų, Vilnius tapo Europos ir Šiaurės bei Pietų Amerikos regiono įmonės būstine.

Lietuvos bankas sako, kad rizikos dėl investicijų į sparčiai augantį finansinių technologijų sektorių valdomos, o licencijavimo reikalavimai išlieka griežti. Anot banko atstovų, dėl grėsmių nacionaliniam saugumui per pastaruosius metus „fintech“ licencijos nebuvo išduotos keletą kartų. Taip centrinio banko atstovai komentavo Lietuvos žvalgybos perspėjimą dėl specializuotų bankų steigimu besidominčių įmonių, kurių ryšiai priešiškose valstybėse neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

Lietuvos žvalgyba perspėja, kad į šalyje sparčiai augantį finansinių technologijų sektorių taikosi įmonių, kurių ryšiai priešiškose valstybėse neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Tradiciniame Valstybės saugumo departamento ir karinės žvalgybos parengtame grėsmių vertinime minima pernai atsiradusi galimybė Lietuvoje steigti specializuotus bankus.

Šiuolaikiniame, sparčiai kintančiame pasaulyje, inovacijos tapo ne tik mada, bet ir būtinybe. Tai reiškia, kad organizacijos turi rasti naujų būdų išlikti konkurencingos, nors inovacijų ir naujų technologijų pritaikymas iš pradžių gali gąsdinti savo sudėtingumu. Ypač, kai kalbame apie smulkiąsias ir vidutinio dydžio įmones.

Lietuvos ir Singapūro centriniai bankai bendradarbiaus finansinių technologijų (angl. „fintech“) srityje. Lietuvos bankas pranešė pasirašęs bendradarbiavimo susitarimą su Singapūro pinigų institucija. Tikimasi, kad jis atvers kelią bendriems inovacijų projektams, o „fintech“ įmonės paprasčiau gaus informaciją ir konsultacija. „Lietuvos siekį įsitvirtinti kaip vartams finansų įmonėms į Europą jau yra pripažinę investuotojai iš viso pasaulio.

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Diskusijoje buvo aptariama, kaip investuoti išmintingai.

Jau kurį laiką kalbama, kad Lietuva turėtų bandyti save pozicionuoti kaip finansinių technologijų (Fintech) centrą. Tačiau, kaip to pasiekti, vis dar ieškoma idėjų, o siekiami rezultatai – itin ambicingi. Žurnalo „Valstybė“ organizuotoje konferencijoje „Lietuvos ekonomikos konferencija“ finansų ministras Vilius Šapoka kalbėjo apie Fintech naudą vartotojams ir, kaip šį sektorių Lietuvoje plėsti.

Buvęs Estijos ministras pirmininkas ir aukštą skaitmeninės rinkos srityje reputaciją turintis Estijos politikas Taavis Rõivas tapo „Blockchain Centre Vilnius“ valdybos nariu. Tris kontinentus – Aziją, Australiją ir Europą per Vilnių – jungiantis ne pelno siekiantis centras yra unikali blockchain technologijos švietimo ir bendradarbiavimo vieta. „Estija yra vienas svarbiausių Lietuvos partnerių skaitmenizacijos kelyje.