finasta

Banko „Snoras“ bankroto administratorius Neilas Cooperis išplatino ketvirtinę ataskaitą kreditoriams, apimančia laikotarpį nuo liepos iki rugpjūčio mėnesio. Šiuo laikotarpiu darbuotojų skaičius buvo sumažintas iki 206, o mėnesinis darbo užmoketis mažėjo 45 proc. iki 1,3 mln. litų. Bendrosios grynosios pajamos šiuo laikotarpiu sudarė 218,8 mln. litų, o išlaidos – 46,3 mln. litų. Didžiausią išlaidų dalį sudarė šlaidos konsultantams – jos siekė 33,5 mln. litų.

Lietuvos vartotojų kainų indeksas lapkričio mėnesį sumažėjo 0,2 proc., o metinė infliacija – nuo 3,1 iki 2,8 proc., vidutinė metinė infliacija siekė 3,1 proc., lapkričio mėn. duomenis komentuoja AB banko „Finasta“ vyr. ekonomistė Rūta Medaiskytė. Lapkritį galėjome matyti reiškiantis sezoninius veiksnius – t. y. prasidėjus žiemai, ima brangti daržovės.

Lietuvos bankas (LB) vis dar negavo kreipimosi įvertinti banko „Finasta“ akcijų pirkėją, apie kurį buvo pranešta rugpjūčio pabaigoje. Tai ekonomika.lt patvirtino LB atstovas spaudai Mindaugas Milieška. Bankrutuojančio banko „Snoras“, kuriam prieš bankrotą priklausė „Finasta“, atstovas spaudai Tomas Vaišvila teigė, kad bankroto administratorius nereguliuoja ir negali pakeisti, kada potencialus pirkėjas kreipsis į LB.

Rusų kapitalo įmonė „Gunvor“ beveik nebetieks rusiškos naftos. Šveicarijoje registruota kompanija yra svarbi naftos tiekėja mūsų šalies gamyklai „Orlen Lietuva“, rašo „Lietuvos rytas“. Pavyzdžiui, šių metų sausio 31 d. „Gunvor“ įsipareigojo patiekti Mažeikių įmonei 80 mln. JAV dolerių (210 mln. litų) vertės naftos. Mažeikių gamyklos savininkas – didžiausias Lenkijos koncernas „PKN Orlen“ iš „Gunvor“ per metus pirkdavo naftos beveik už 2 mlrd. litų.

Jungtinėje Karalystėje įsikūręs investicinis bankas „Omada Capital“, turintis turto ir Baltijos šalyse, patvirtino esąs vienas iš keturių dalyvių, pateikusių pasiūlymą įsigyti bendroves „Finasta“, „Finasta Holding“ ir „Snoro lizingas“, rašo vz.lt. „Mes pateikėme patrauklios kainos pasiūlymą - ji yra didesnė nei buhalterinė įmonių vertė.

Banką „Finasta“ ir bendroves „Finasta Holding“ ir „Snoro lizingas“ įsigis Jungtinėje Karalystėje įsikūręs prekybos bankas „Omada Capital“, atstovaujantis užsienio investuotojų konsorciumui, neįvardintus šaltinius cituoja „eVersus“. Praėjusią savaitę „Snoro“ kreditorių komitetas paskelbė, kad „Finastą“, „Finasta Holding“ ir „Snoro lizingą“ įsigis vienas investuotojas, kuris buvo išrinktas iš keturių pretendentų. Šiuo metu jį vertina Lietuvos bankas.

„Snoro„ kreditorių komitetas vienbalsiai pritarė, kad bankrutavusio banko „Snoras“ bendrovės „Finasta„, „Finasta Holding“ ir „Snoro lizingas" būtų parduotos tam pačiam investuotojui, rašo vz.lt. „Iš keturių galimų buvo išrinktas vienas, didžiausią kainą pasiūlęs, investuotojas.

Degalų kainos artėja prie naujų aukštumų. Prognozės, kad naftos kaina sustos ties 100 JAV dolerių už barelį riba, nepasitvirtino. Lietuvoje litras populiariausio 95 markės benzino jau kainuoja daugiau nei 5 litus, nors reikšmingų priežasčių naftai brangti nėra, rašo „Lietuvos rytas“. Praėjusią savaitę „Orlen Lietuvos“ didmeninė benzino kaina siekė 4,77 lito už litrą - buvo 14 centų didesnė nei prieš dvi savaites. Nuo liepos pradžios didmeninė kaina šoktelėjo 43 centais.

Vilniaus akcijų biržos indeksas kilo 0,62 proc. Bendra biržos apyvarta siekė 233 tūkst. eurų, o brangusių akcijų buvo kelissyk daugiau nei pigusių, praneša „Finasta“. Labiausiai brango „Vilniaus degtinės“ akcijos – 174,51 proc., tačiau tai lėmė didelis skirtumas tarp geriausių pirkimo ir pardavimo kainų. Daugiau nei 2 proc. brango „Linas Agro Group“ ir „Aprangos“ akcijos. Pastarosios bendrovės II ketvirčio rezultatai gerokai nustebino, tad investuotojai į tai atitinkamai reagavo.

Pirmajį pusmetį bankai iš paslaugų mokesčių ir komisinių uždirbo 309,3 mln. litų. Seimo narys Arvydas Anušauskas įsitikinęs, kad klientai bankams už aptarnavimą moka per daug, o specialistai teigia, kad bankai klientų sąskaita bando kompensuoti sumažėjusias pajamas iš kitų paslaugų bei siekia atsisakyti tradicinio atsiskaitymo grynaisiais.

NASDAQ OMX Vilniaus vertybinių popierių biržoje buvo jaučiamos optimistinės nuotaikos, o ir apyvarta buvo didžiausia nuo liepos 20 d., praneša „Finasta“. Ir vėl aktyviausiai prekiauta „Aprangos“ akcijomis, kuriomis sudaryta sandorių už 62,8 tūkst. eurų. Bendrovė artimiausią trečiadienį skelbs 2012 m. II ketv. finansinį rezultatą, kuris veikiausiai bus labai stiprus, tad natūralu, kad susidomėjimas šiomis akcijomis pastarosiomis savaitėmis vėl didėja.

„Snoro“ kreditorių komitetas nustatė atlyginimą banko bankroto administratoriui Neilui Cooperiui. Kaip praneša vz.lt, N. Cooperiui nuo rugpjūčio mėnesio bus mokamas 100 tūkst. litų mėnesinis atlyginimas, o komandai nustatyta 5 mln. litų mėnesio išlaidų riba. Šią savaitę „Snoro“ kreditorių komiteto pirmininkė Aurelija Mažintienė ekonomika.lt teigė, kad galutinių sprendimų dėl „Snoro“ antrinių bendrovių dar nėra priimta.

4 procentai metinių palūkanų už terminuotą indėlį. Tokias palūkanas už indėlį, padėtą dviems metams, moka bankas „Finasta“. Šiuo metu, tai didžiausia kaina, siūloma Lietuvos komercinių bankų. Konkurentai siūlo 0,7–3 proc. mažesnes palūkanas. Kodėl skirtumas toks didelis? Ar tai nesignalizuoja blogų ženklų, mat „Snoras“ prieš bankrotą ir siūlė žymiai geresnes sąlygas nei kiti bankai.

Vilniaus akcijų biržos indeksas sumenko 0,93 proc., o bendra biržos dienos apyvarta sudarė 533 tūkst. eurų, rašoma banko „Finasta“ apžvalgoje. Didžiausiomis dienos apyvartomis išsiskyrė prekyba „TEO“ ir „Linas Agro Group“ akcijomis, kurių perleista už 193 ir 184 tūkst. eurų. Pastarosios akcijos brango 1,02 proc., o „TEO“ akcijų kaina liko nepakitusi ir atitiko oficialaus pasiūlymo metu pasiūlytą akcijų supirkimo kainą. Primename, kad šis oficialus pasiūlymas prasideda jau nuo rytojaus.

Nafta turėtų pigti mažiausiai dar tris savaites – iki rinkimų Graikijoje. Tačiau tai nereiškia, kad Lietuvos vairuotojai važinės pigiau nei praėjusiais metais, rašo „Lietuvos rytas“. Reikia nemažo sukrėtimo, kad degalų kainos Lietuvoje bent jau pasiektų praėjusių metų birželio lygį. Taip sako mūsų šalies analitikai. Nors šiandien nafta kainuoja tiek pat, kiek pernai vasaros pradžioje, benzino litras – beveik 30 centų brangesnis.

Savaitgalį Kauno mariose vykusį RS-280 jachtų klasės buriavimo čempionato „Asus“ taurei laimėti trečiąjį etapą laimėjo „Raganosio-Finastos“ jachtos įgula, vadovaujama kapitono Sauliaus Pajarsko. „Raganosis-Finasta“ per penkis plaukimus surinko 11 baudos taškų. Antrąją vietą užėmė kapitono Raimondo Šiugždinio vadovaujama „Arabela“ (12 b. tšk.), o trečiąją - jachta „Hornas“ (kapitonas Šarūnas Abraitis, 22 b. tšk.

Šiandien „Snoro“ bankroto administratorius Neilas Cooperis patvirtino, kad pirmasis kreditorių susirinkimas įvyks 2012 m. birželio 12 d.  „Siemens“ arenoje. Pagal oficialią darbotvarkę kreditorių susirinkime bus renkamas „Snoro“ kreditorių komitetas. Šis bus atsakingas už „Snoro“ pagrindinio turto pardavimą, į kurį įeina „Finasta“ ir „Snoro“ lizingas. „Snoro“ žlugimas turėjo reikšmingos įtakos šio banko klientams, partneriams ir darbuotojams tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

„Finastos“ grupę iš bankrutuojančio „Snoro“ banko gali įsigyti Jungtinėje Karalystėje įsikūręs prekybos bankas „Omada Capital“, cituodamas neįvardintus šaltinius, skelbia portalas eversus.lt. Pasak portalo šaltinių, „Omada Capital“ greičiausiai pasiūlė geriausią pasiūlymą, kurio suma siekia apie 10 mln. eurų. „Omada Capital“ save pristato nišiniu Europos investicinės bankininkystės banku, kuris turi du partnerius – Sharamą Shoraką ir Peterį Hellmaną.

Praėjus pusmečiui nuo banko „Snoras“ nacionalizavimo tai vis dar bene dažniausiai žiniasklaidoje minima istorija. Tačiau banko kreditoriams tai aiškumo nesuteikia. Jie skundžiasi informacijos trūkumu ir nerimauja liksiantys prie skilusios geldos. Buvo stengiamasi banką „Snoras“ nacionalizuoti greitai ir nuolat paneigti sklandančius gandus, tačiau susibūrę į asociaciją banko kreditoriai skundžiasi informacijos trūkumu.

Bankrutavusio banko „Snoras“ bankroto administratorius informuoja, jog šiuo metu vykdomos baigiamosios derybos su investuotojais dėl „Finasta“ grupės ir „Snoro lizingo“  pardavimo. Derybos dėl „Finasta“ grupės pardavimo apima septynias bendroves, tarp kurių yra investicinės bankininkystės verslas ir bankas „Finasta“.  „Snoro lizingo“ atveju deramasi dėl viso verslo ir lizingo portfelio pardavimo.

Lietuvoje veikiančių bankų pelnas šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo 43,2 proc. – iki 144,6 mln. Lt. Pelno pokyčiui didžiausią įtaką darė atidėjiniai blogoms paskoloms. „Pernykštį bankų pelno šuolį lėmė dėl geresnės nei manyta skolininkų būklės sumažinti atidėjiniai blogoms paskoloms.

„Buvo teiraujamasi apie tuos dalykus, kurie buvo viešai išsakyti, patikslinimų. Apie administratoriaus skyrimą, apie administratoriaus atlyginimą, apie patį sprendimą dėl banko „Snoras“, – žurnalistams sakė Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas trečiadienį po Seimo Laikinosios tyrimo komisijos dėl Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos bankrutuojančioje akcinėje bendrovėje banke „Snoras“ išsiaiškinimo posėdžio.

2011 metais Lietuvos įmonių įsigijimų ir susijungimų (M&A) rinkoje buvo sudaryti 76 sandoriai, iš jų 45 sandoriai – tarp Lietuvos įmonių, ir tai buvo vienas pagrindinių šios rinkos variklių, teigia Finansų analitikų asociacija,  atlikusi Lietuvos M&A rinkos tyrimą. Užsienio investuotojai taip pat aktyviau nei anksčiau domėjosi Lietuvos įmonėmis – sudarytas 21 sandoris. Lietuvos įmonės sėkmingai užbaigė 10 tarptautinių sandorių.

Net du Rusijos bankai – „Investtorgbank“ ir „М2М Praivet bank“ – susidomėjo banku „,Finasta“ – dukterine bankrutuojančio banko „Snoras“, kurio kontrolinis akcijų paketas anksčiau priklausė Vladimirui Antonovui, įmone, penktadienį rašo Rusijos dienraštis „Komersant“. Dienraštis pažymi, kad anksčiau domėjęsi Latvijos bankais „Citadelė“ ir „GE Money“, Rusijos investuotojai savo žvilgsnius į „Finastą“ nukreipė dėl to, kad puoselėja viltis įsitvirtinti Baltijos šalių rinkoje.

Yra trys pagrindiniai veiksniai, nuo kurių priklausys, kaip plėtosis NT rinka Lietuvoje 2012 metais – makroekonominė situacija, bankų finansavimo politika ir vidaus vartojimas. Kaip prognozuoja NT rinkos specialistai, nors šalies ūkio augimas lėtės, šalies potencialas ilgalaikėje perspektyvoje išlieka didžiulis. „Pramonės sektorius gali nustebinti“, – surengtuose spaudos pusryčiuose sakė bendrovės „Inreal valdymas“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.

Jau baigėsi pirmasis investicijų ir turto valdymo bendrovės  „Finasta“, vienos didžiausių  finansavimo paslaugų bendrovių  „Snoro lizingas“ bei „Snoro“ banko mažmeninės bankininkystės tinklo pardavimo proceso etapas. Dėl šių verslų investuotojai parodė didelį susidomėjimą – sulaukta  daug neprivalomųjų preliminarių pasiūlymų.

Investuotojų asociacijos suvienyti neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos pirkėjai kreipėsi į teismą. Ieškinį Vilniaus apygardos teismui pareiškę 410 smulkiųjų investuotojų prašo grąžinti 8,172 mln. litų. „Po sėkmingai pasibaigusios bylos dėl didesnės „Lifosos“ akcijų kainos, pavyko suburti dar didesnę smulkiųjų akcininkų grupę, kuri reikalauja grąžinti deponuotas lėšas už taip ir neišleistas „Snoro“ akcijas.

„Snoro“ bankroto administratorius jau pradėjo buvusio banko „Snoras“ mažmeninės bankininkystės platformos, „Snoro lizingo“ bei investicijų ir turto valdymo bendrovės „Finasta“ galimo pardavimo procesą. Bankroto administratoriaus komanda susisiekė su daugiau nei 80 investuotojų, pradedant vietiniais, regioniniais, baigiant pasaulinio lygio bankais bei privataus kapitalo investuotojais, ir tęsia diskusijas su potencialiais pirkėjais.

2011 m. investuotojams netrūko įdomių, džiaugsmingų ir skausmingų įvykių Lietuvos vertybinių popierių rinkoje. Pirmąją metų pusę rinkoje vyravo teigiamos naujienos, kurias vainikavo pranešimas apie „Sanito“ akcininkų  pasikeitimą. Deja, metų pabaiga susiklostė daug prasčiau – banko „Snoras“ nacionalizavimas sudavė dar vieną skaudų smūgį Lietuvos kapitalo rinkai.

Įmonei „Invalda“ nuo 2012-ųjų vadovaus valdybos narys Dalius Kaziūnas, pakeisiantis dabartinį vadovą Darių Šulnį. Pastarasis lieka dirbti valdybos nariu. D. Kaziūno karjera prasidėjo finansų įmonėje „Finasta“, vėliau jis dirbo finansų makleriu, o 2002 metais tapo direktoriumi. 2008-2009 metais jis vadovavo naujai įsteigtam bankui „Finasta“, o 2008-iais tapo „Invaldos“ valdybos nariu.

Laikinasis banko SNORO administratorius Saimonas Fryklis (Simon Freakley) pabrėžia, kad bankas „Finasta“ yra atskira bendrovė, turinti nepriklausomą vadovybę ir valdymą, bei veikianti pagal atskirą Lietuvos banko išduotą banko licenciją. „Nors investicinis bankas “Finasta„ yra SNORO grupės dalis, jam nėra taikomas laikinasis administravimas ar kitokie apribojimai.

„Snoro“ nacionalizavimo išvakarėse savaitraštis „Ekonomika.lt“ nusprendė atlikti eksperimentą ir patikrinti, ar sunku vidutinį atlyginimą gaunančiam lietuviui bankuose pasiskolinti pinigų naujam būstui. Įdomiausia tai, kad dar diena prieš banko „Snoras“ nacionalizavimą šis bankas buvo vienintelis iš visų šešių mano aplankytųjų ir būstui paskolas išduodančių Lietuvos bankų, kuris sutiko skolinti visą pageidaujamą sumą – beveik 195 tūkst. litų.

Banko „SnorAS“ nacionalizacija nesukėlė panikos šalies finansuose, indėliai praktiškai nesumažėjo, penktadienį pranešė Lietuvos bankas. „Mūsų žmonės finansiškai pasirodė žymiai labiau raštingi negu daug kas galvoja. Nėra absoliučiai jokios panikos ir korespondentinių sąskaitų judėjimas, kuris iš esmės atspindi ir indėlių judėjimą, yra labai geras. Kitais žodžiais, neturime jokių kritimų.

Investuotojų asociacija kreipėsi į banką „Finasta“ prašydama informuoti, kaip ir kada numatoma grąžinti Investuotojų asociacijos narių lėšas, kurios buvo sukauptos šio banko sąskaitoje „Snorui“ platinant naują akcijų emisiją. Investuotojų asociacijos valdybos nario Tomo Pilipavičiaus teigimu, banko „Finasta“ sąskaitoje esančios smulkiųjų investuotojų lėšos, kurios buvo skirtos „Snoro“ emisijai apmokėti, nėra „Snoro“ turtas ir jomis bankas disponuoti negali.

Prastėjant žinioms apie pasaulio ekonomiką lietuviai skuba saugoti pinigus ir augina indėlius bankuose: šiemet šalies bankuose lietuvių laikomų santaupų skaičius indėliais buvo rekordinis – daugiau nei 26 mlrd. litų. Tačiau ne visi kalbinami ekspertai indėlį banke įvardija kaip saugiausią investiciją.

Vladimiro Antonovo struktūra – investicinė grupė „Finasta“ ir kompanija „Almazintech“ –pretenduoja į vieną iš paskutinių didelių neišvystytų aukso telkinių Eurazijoje – Kirgizijos Jerome telkinį (jo rezervas apie 3 mln.

Įmonių grupės prekės ženklas keičiamas kartu su naujomis verslo perspektyvomis. Raudoname logotipo fone vaizduojamas liūtas perteikia aiškų vertybinį derinį. Pasak banko „Finasta“ valdybos pirmininko ir generalinio direktoriaus Andriaus Barščio, raudona spalva simbolizuoja lyderystę, dinamiškumą ir veržlumą, liūtas yra patikimumo, orumo, drąsos, išminties ir stiprybės simbolis. A. Barščio teigimu, visos šios savybės ir yra ypač svarbios investiciniam bankui.

Ši savaitė akcijų rinkose prasidėjo nuo prastų naujienų. Didėjantis JAV biudžeto deficitas ir valstybės skola kelia vis daugiau nerimo investuotojams. Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's“ pablogino  Jungtinių Amerikos Valstijų reitingų perspektyvą. Nuogąstaujama, kad bendrovė artimiausiu metu gali sumažinti ir pačios šalies reitingą. Vakar reaguodami į šią žinią investuotojai pardavinėjo akcijas, o „išpardavimo“ virusas paplito ir į kitų šalių biržas.

Atsigaunantis pasaulio ekonominis aktyvumas kelia metalų, ypač pramoninių, paklausą. O tai, žinoma, lemia jų brangimą.Rinkų analitikų teigimu, daugelio metalų kainos jau beveik pasiekusios visų laikų aukštumas ir, prognozuoja, kils ir toliau, tik jau švelniai. Kelerius pastaruosius metus pasaulinė metalų rinka smarkiai bangavo. Sunkiausi laikai jai, anot ekspertų, buvo 2008-ųjų pabaiga-2009-ieji, kai krizė smogė visai pramonei ir metalo beveik nereikėjo, smarkiai krito ir jo kainos.

Praėjusių metų pabaigos BVP duomenys bylojo apie įsibėgėjantį ekonomikos atsigavimą visose trijose Baltijos valstybėse. Silpniausia šiuo požiūriu išliko Latvija, kurios BVP per 2010 metus sumažėjo dar 0,3 proc. Lietuvos ir Estijos ekonomikos sugebėjo ūgtelėti atitinkamai po 1,3 proc. ir 3,1 proc. Žvelgiant iš šiandienos pozicijos, Baltijos šalių ekonomikos praeitais metais sugebėjo atsitiesti sparčiau nei, ekonomistai prognozavo 2010 metų pradžioje.

Investicinio banko „Finasta“ prognozėmis, Lietuvos bendrasis vidaus produktas per 2010 metus augo beveik 1 proc. Tačiau 2010 metų augimas kol kas veikiau statistika nei tvari visų ekonomikos sektorių plėtra. Lietuvos BVP šiuo metu siekia 2006 metų lygį ir tik eksporto apimtys yra kiek didesnės nei prieš krizę. Labiausiai nukentėjęs ekonomikos sektorius – statybos, jo šiandieninė sukuriama vertė siekia tik 2003-iųjų metų lygį.

AB bankas „Finasta“ sumažino standartinius tarpininkavimo prekiaujant vertybiniais popieriais NASDAQ OMX Baltija biržose įkainius. Mažinti įkainius bankas nusprendė dėl sumažėjusio investuotojų aktyvumo prekiaujant minimose biržose – sumažintais mokesčiais siekiama pritraukti šalies ir užsienio investuotojų lėšas į Baltijos šalių kapitalo rinką.

NASDAQ OMX Vilniaus biržoje trečiadienį nuo pat ryto vyravo pesimistinės nuotaikos ir daugumos bendrovių akcijos pigo. Vilniaus indeksas sumažėjo 0,91 proc., rašo investicinis bankas „Finasta“. Sudarytų sandorių apyvarta buvo kiek didesnė nei vakar ir viršijo 1,9 mln. litų. Toliau didžiausia apyvarta išsiskyrė „TEO LT“ akcijos, dėl kurių sandorių sudaryta už daugiau nei 726 tūkst. litų, o kaina padidėjo 0,55 proc. iki 1,84 lito.

Spalio 29 d. uždarame posėdyje Vertybinių popierių komisija (VPK) paskyrė 8 000 litų baudą UAB „Baltijos pieno prekyba“ už manipuliavimą rinka. Nuo 2008 m. spalio 6 d. iki 2009 m. kovo 31 d. UAB „Baltijos pieno prekyba“ vertybinių popierių biržoje NASDAQ OMX Vilnius sudarinėjo smulkius sandorių dėl AB „Pieno žvaigždės“ (toliau – PŽV) akcijų pirkimo ir taip sistemingai kėlė šių akcijų kainą. Tokie veiksmai sudarė tikrovės neatitinkantį įspūdį apie PŽV akcijų kainą ir klaidino investuotojus.

Nuo šių metų gruodžio AB FMĮ „Finasta“ planuoja mažinti veiklos apimtis – stabdyti dalies, o vėliau ir visų paslaugų teikimą klientams. Šie pokyčiai sietini su tuo, kad 2008 m. veiklą pradėjo tai pačiai įmonių grupei priklausantis pirmasis šalyje investicinių paslaugų bankas „Finasta“, kuris klientams siūlo žymiai platesnį nei finansų maklerio įmonė paslaugų spektrą. Be to, šių metų gruodį NASDAQ OMX birža keičia prekybos vertybiniais popieriais platformą.

AB banko SNORAS grupė šiandien baigia sandorį, kuriuo iš AB „Invalda“ savo lėšomis įsigyja 100 proc. akcinės bendrovės (AB) „Finasta įmonių finansai“, valdančios AB banką „Finasta“, akcijų, taip pat 100 proc. įmonių FMĮ (finansų maklerio įmonės) „Finasta“, „Invalda turto valdymas“ ir „Invalda Asset Management Latvia“ akcijų. Sandorio vertė 45,75 mln. litų (13,25 mln.

Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo 223 tūkst. bedarbių – 29 tūkst. daugiau nei pirmąjį, nedarbo lygis pasiekė 13,6 proc. – įdarbinimo agentūros užgultos ieškančiųjų darbo užsienyje.Premjeras Andrius Kubilius neseniai pasigyrė, kad jau lyg ir pasiekėme ekonomikos krizės dugną, tačiau ekspertai tik pasišaipė iš tokių samprotavimų. Premjeras Andrius Kubilius neseniai pasigyrė, kad jau lyg ir pasiekėme ekonomikos krizės dugną, tačiau ekspertai tik pasišaipė iš tokių samprotavimų.

2009 m. rugsėjo 8 d. vykusiame banko AB DnB NORD stebėtojų tarybos posėdyje Banko valdybos nariu išrinktas Šarūnas Nedzinskas. Šešių narių Banko valdyboje Šarūnas Nedzinskas (gim. 1968 m.) bus atsakingas už tolesnę Banko mažmeninės bankininkystės plėtrą. Šarūnas Nedzinskas pradėjo dirbti Banke 2008 m. rugsėjį Banko prezidento patarėju. Prieš pradėdamas veiklą Banke jis dirbo „Finasta“ banke, buvo draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ valdybos narys.

Europos centrinis bankas (ECB) paliko nepakeistą (1 proc.) bazinę palūkanų normą. Rinkos tikisi, kad ECB neskuba atšaukti šiuo metu taikomų ekonomikos skatinimo priemonių, nors ekonomika ir pradėjo rodyti atsigavimo signalus. AB bankas „Finasta“ prognozuoja, kad bazinė palūkanų norma šiais ir kitais metais dar nebus didinama.