finansų minsiterija

Nenaudojamos poilsinės, pirtys ir dar tūkstančiai beverčių statinių bei milijonai eurų jų išlaikymui kasmet – štai kokią valstybės žaizdą apnuogino Valstybės kontrolė, panagrinėjusi valstybei priklausančius pastatus. Nors Finansų ministerija prisiima atsakomybę dėl šios naštos ir žada imtis permainų, Seimo nariai piktinasi, kad procesas juda kone vėžlio greičiu.

Devynių mėnesių centrinės valdžios deficitas, palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, buvo mažesnis 1 mlrd. 412 mln. litų ir sudarė 1,4 proc. BVP (2012 m. devynių mėnesių deficitas buvo 2,7 proc.), rodo Finansų ministerijos duomenys. Ministerijos pranešime spaudai teigiama, kad devynių mėnesių centrinės valdžios pajamos buvo 24 mlrd. 306,5 mln. litų, išlaidos – 25 mlrd. 8,3 mln. litų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per šių metų devynis mėnesius sudarė 948,2 mln. litų.

Vyriausybė Ekonomikos skatinimo plane įsipareigojo iki 2011 metų biurokratijos naštą verslui sumažinti 30 proc. Kadangi jau praėjo vieneri iš dviejų šiam tikslui pasiekti skirtų metų, „pačiupinėkime“ biurokratinės naštos reiškinį vertinamaisiais bei aprašomaisiais dydžiais. LLRI atliekamame ekonomikos tyrime, pasiteiravus apie reguliacinės naštos dinamiką 2009 – taisiais metais, rinkos dalyviai teigia, kad šioji našta padidėjo vidutiniškai 8 procentais.

Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas teigia, jog valdančiųjų režimo – konservatorių  ir liberalų koalicijos – politika, kartu su Naujaisiais metais, atnešė naują nesąmonę – vadinamąjį  pajamų, esą gautų „natūra“,– apmokestinimą. To, kad jau dabar reikia mokėti mokesčius už bet kokias dovanas ir kitus dalykus – režimui, pasak M. Zasčiurinsko,– negana.