finansų ministerija

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė „Lietuvos rytui“ teigė, kad kol kas neketinama griežtai nurodyti visiems mokėti algas per banką. Tiesa, pasak ministrės, Seimui jau yra pateikti įstatymo pakeitimai, kurie leistų nusižengėliams nustatyti apribojimus atsiskaitant grynaisiais: vokeliuose mokėję darbdaviai bus priversti algas mokėti per banką. Valstybės įstaigos dar pernai įpareigotos atsisakyti algų grynaisiais, tai rekomenduota ir savivaldybėms.

Latvijos vyriausybė antradienį pritarė siūlymui mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą ir gyventojų pajamų mokestį. Nuo šių metų liepos 1 dienos PVM šalyje bus sumažintas vienu procentiniu punktu nuo 22 iki 21 proc., o pajamų mokestis per trejus metus – nuo 25 iki 20 proc. Nuo 2013 m. sausio 1 d. jis sieks 24 proc., nuo 2014 m. – 22 proc., o nuo 2015 metų – 20 procentų.

Europos Komisija pranešė atnaujinanti Lietuvai ES lėšų mokėjimus iš Europos regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų. Mokėjimai, kurių bendra vertė 163 mln. eurų, buvo laikinai sustabdyti šių metų vasarį atsižvelgus į Valstybės kontrolės išvadas dėl galimų įgyvendinamų projektų neatitikimų. Finansų ministerija Europos Komisijai dar kovo viduryje pateikė prašomą informaciją, o balandžio pradžioje ją papildė, informuodama apie veiksmus, taisant audito metu nustatytus neatitikimus.

Kitąmet Lietuvos biudžeto pajamos be ES ir kitų paramos turėtų sudaryti 21,774 mlrd. Lt, o išlaidos –  21,688 mlrd. Lt, rodo Finansų ministerijos parengtas projektas dėl 2013-2015 m. preliminarių nacionalinio biudžeto pagrindų rodiklių. Kaip praneša vz.lt, jei tokį planą pavyktų įgyvendinti, kitąmet Lietuvos nacionalinis biudžetas galėtų būti pirmą kartą per visą nepriklausomybės istoriją perteklinis. Pirmasis finansų perteklius 2013 metais sudarytų 86 mln. Lt.

Beveik milijardas litų. Tiek pinigų Vilniaus miesto savivaldybė reikalauja priteisti iš valstybės. Nelinkusi dalintis centrinė valdžia tai vadina mėginimu atimti pinigus iš kitų savivaldybių. Balandžio pradžioje Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą reikalaudama atlyginti miestui nuostolius.

Lietuva tarptautinėse rinkose išplatino 400 mln. eurų vertės euroobligacijų emisiją, kuri papildė 2007 metų spalio 29 dieną išleistą ir 2018 metais išperkamą 600 mln. eurų 4,85 proc. kupono obligacijų emisiją. Po šio papildymo bendra emisijos nominalioji vertė pasiekė 1 mlrd. eurų. Kaip praneša Finansų ministerija, antradienį išplatintų obligacijų pelningumas – 4,216 proc., o išleidimo kaina lygi 103,181 proc. jų nominaliosios vertės.

Iš valstybės biudžeto išlaikomų įstaigų apetitas ekspertų konsultacijoms vis didėja – samdomiems ekspertams, konsultantams, audito paslaugoms pirkti pernai išleista 18 mln. litų. Seimo Audito komiteto surinkti duomenys atskleidžia, kad tai –  net trečdaliu daugiau nei 2010-aisiais.

Nuo gegužės 1 d. kasos aparatai (EKA) bus privalomi visiems individualia veikla besiverčiantiems gyventojams, kurie prekiauja patalpose ne tik maisto produktais, bet ir kitomis prekėmis, tačiau tam tikrais atvejais EKA naudoti nebus reikalaujama, informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Išlygos nustatytos po diskusijų su Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija bei Finansų ministerija.

Audito komitetas aiškinosi, kodėl Europos Komisija sustabdė pusės milijardo litų pervedimą Lietuvai ir kada šie pinigai pasieks valstybės biudžetą. Paaiškėjo, kad nuo 2007 metų nesugebama tinkamai paskirstyti funkcijų ir atsakomybės tarp institucijų taip, kaip to reikalauja Europos Sąjungos teisės aktai.

Smulkieji verslininkai ir prekybininkai, sunerimę dėl nuo gegužės jiems privalomų kasos aparatų turgavietėse ir pasunkėsiančios mokesčių naštos, Finansų ministerijai buvo pateikę net 12 pasiūlymų, bet derybos vyksta tik dėl dviejų.

Balsas.lt tęsia aiškinimąsi, kas vyksta Lietuvos lošimų rinkoje. Pirmojoje dalyje pastebėta, kad rinkos dalyviams taikomi ne vienodi kriterijai, teoriškai įstatymo uždrausti lošimai internetu yra vykdomi, o juose dalyvaujančiųjų identifikavimas – simboliškas, nors sritis laikoma problemine ir pavojinga nepilnamečiams. Kaip Europoje? Portalas paprašė teisininkų išaiškinti, kaip Lietuvoje susiklostęs rinkos reguliavimas būtų vertinamas europinės teisės kontekste.

Sparčiai augant degalų kainai Lietuvoje pasigirsta siūlymų mažinti akcizo tarifą benzinui. Finansų ministerija pabrėžia, kad toks žingsnis nepateisintų degalų kainų mažėjimo lūkesčių, o valstybės biudžetas prarastų pajamas. „Jei lyginsime kainas su kaimyninėmis valstybėmis, pamatysime, kad benzino kaina jose artėja prie penkių litų.

Latvijos banko analitinė Dacė Kalsonė paskirta vadovauti euro įvedimui Latvijoje, pranešė Finansų ministerija. Ji Latvijos banke dirba nuo 1997 metų, o naująsias pareigas pradės eiti kovo 12 dieną. D. Kalsonė nugalėjo kitus 12 kandidatų, kuriuos vertino finansų ministerijos komisija. Euro įvedimo projektas apima penkias darbo grupes, o jo vadovė koordinuos visą darbą. Šios pareigos liko laisvos praėjusią vasarą, kai Sanita Bajarė buvo paskirta Finansų ministerijos valstybės sekretore.

Europos Komisija (EK) tik pratęsė Lietuvos pateiktų konkrečių mokėjimo prašymų nagrinėjimą, o ne sustabdė paramos teikimą. Jokios sankcijos Lietuvai nėra pritaikytos, akcentuoja finansų ministrės patarėja visuomenės informavimo klausimais Rasa Jakilaitienė. „Mokėjimo prašymo nagrinėjimo termino pratęsimas yra procedūrinis veiksmas, kad šalis narė greičiau įgyvendintų audito metu pateiktas rekomendacijas.

Antradienį pradėtos platinti iš karto dvi Vyriausybės taupymo lakštų emisijos - tuo metu, kai šis gyventojų santaupų investavimo būdas pasiekė apogėjų, palyginti su rezultatais, buvusiais iki 2011-ųjų gruodžio vidurio - dabar jų parduodama 10 kartų daugiau, rašo „Lietuvos žinios“. Už dvejų metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštus, kurių emisija baigta platinti sausio 23-iąją, gyventojai, pasirinkę šį santaupų investavimo būdą, sumokėjo 9,86 mln. litų.

Verslo žurnalistė, „Lietuvos ryto“ televizijos vadovo Edmundo Jakilaičio žmona Rasa Jakilaitienė tapo finansų ministrės Ingridos Šimonytės patarėja. Žurnalistė, anksčiau niekada nedirbusi valstybės tarnyboje, portalui Balsas.lt sakė žinanti, kur eina ir ką teks veikti. „Būsiu atsakinga už visuomenės informavimą apie ministerijos veiklą. Iki šiol nemažai darbavausi komunikacijos srityje, manau, kad sėkmingai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigiamai įvertino tai, jog Lietuva antradienį tarptautinėse finansų rinkose pasiskolino 750 mln. JAV dolerių (apie 1,9 mlrd. Lt) beveik už 6 proc. metų palūkanas. „Čia labai įdomus klausimas profesionalams. O tiesiog galbūt ne profesionalams, pasakysiu, kad pasiskolinimas labai sėkmingas.

Valstybės pajamos naujame biudžete suplanuotos itin optimistiškai, ignoruojant virš Europos ekonomikos besitelkiančius krizės debesis. Mažai tikėtina, kad mokesčių pavyks surinkti tiek, kiek yra numatyta, rašo „Lietuvos rytas“. Finansų ministerija sako, kad, nepaisant negandų Europoje, Lietuvoje turėtų augti ir vartojimas, ir kainos. Toks optimizmas, pasak analitikų, Lietuvai gali kainuoti šimtus milijonų litų, kuriuos tektų sumokėti už išaugusias paskolų palūkanas.

Nuo 2012 m. gegužės 1 d. kasos aparatų naudojimas bus privalomas visiems prekybininkams, nepriklausomai nuo parduodamų prekių kategorijos, išskyrus prekiaujančius lauko sąlygomis. Taip nutarta, siekiant suvienodinti grynųjų pinigų apskaitos tvarkymo reikalavimus visiems prekybine veikla besiverčiantiems gyventojams ir kartu apsaugoti vartotojų teises, teigiama Finansų ministerijos pranešime.

Antradienio Seimo plenariniame posėdyje finansų ministrė Ingrida Šimonytė ketina pateikti Seimui 2012 metų biudžeto projektą ir jį lydinčius dokumentus. Planuojama, kad 2012 metų nacionalinio biudžeto pajamos sudarys beveik 21,816 mlrd. litų. Tai 9,6 proc. daugiau nei faktiškai planuota į nacionalinį biudžetą surinkti šiais metais. Europos Sąjungos (ES) ir kitos paramos lėšos biudžetą dar papildys 7,241 mlrd. litų.

Finansų ministerija pateikė Vyriausybei 2012 metų nacionalinio biudžeto, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo projektus, už kurį ministrai balsavo vienbalsiai. 2012 m. mokesčiai nedidės, išskyrus akcizą cigaretėms, į prieš krizinį lygį grįš senatvės ir netekto darbingumo pensijos. Planuojama, kad valstybės biudžeto pajamos 2012 metais turėtų siekti 25,9 mlrd. Lt, o išlaidos – 26,7 mlrd. Lt. Į vyriausybės posėdį Andrius Kubilius atskubėjo lydimas būrio vaikų.

Netylant diskusijoms apie galimą antrąją krizės bangą, Finansų ministrė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad prieš ketverius-penkerius metus pasaulį sukrėtusios problemos niekur nedingo. Ir vis dar turi būti sprendžiamos. Vis dėlto šiuo metu Lietuva krizei yra pasirengusi geriau nei 2008-aisiais. Visą interviu su Finansų ministre skaitykite pirmadienį savaitraštyje Ekonomika.

Finansų ministerijos pasiūlymas nuo 2012 metų neišduoti tam tikros rūšies verslo liudijimų sukėlė tikrą audrą smulkaus ir vidutinio verslo savininkų gretose. Vienų nuomone, šitaip smulkieji verslininkai, anksčiau dirbę turėdami verslo liudijimus, bus priversti pasitraukti iš verslo, kitų nuomone, būtent dirbantys su verslo liudijimais kiša pagalį į ratus „tikriesiems“ verslininkams.

Vyriausybės jau palaimintą įstatymų paketą, kuriuos siekiama Lietuvos bankui, perduoti ne tik bankų, bet ir vertybinių popierių bei draudimo rinkos priežiūrą, komentatoriai vertina skirtingai. Tikėtina, kad bus geriau Pasak ekonomistės Aušros Maldeikienės, Lietuvoje labai ilgai diskutuotas finansų rinkos institucijų bendros priežiūros mechanizmas galų gale pasiekia Seimą, ir tikėtina, kad jis įsigalios jau nuo kitų metų. Toks žingsnis, anot A. Maldeikienės, sveikintinas.

Graikijos finansų ministras Evangelos Veniselos pirmadienį pareiškė, kad krizės kamuojama šalies ekonomika šiemet susitrauks labiau nei anksčiau prognozuota, praneša naujienų agentūra „Associated Press“. Graikijos finansų ministerija prognozuoja, jog šiemet šalies ekonomika susitrauks 4,5 proc.-5,3 proc. Tai daug daugiau nei ministerija prognozavo anksčiau.

Nuo kitų metų Finansų ministerija žada griežtinti darbo su verslo liudijimais tvarką bei atsisakyti dalies veiklų. Tokie planai sulaukė smulkiųjų verslininkų kritikos. Mat įteisinus naują tvarką daliai šiandien su verslo liudijimais dirbančių verslininkų tektų pradėti verstis individualia veikla ar steigti bendrovę. Naujieji apribojimai paliestų populiarias veiklas, kurioms plėtoti nemažai gyventojų yra išsiėmę verslo liudijimus. Tai statybos darbai, patalpų nuoma, vertimo paslaugos.

Verslininkai spaudžia Finansų ministeriją neriboti veiklų su verslo liudijimais sąrašo, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Įsigaliojus pakeitimams, kitais metais kai kuriems reikėtų įsigyti individualios veiklos patentus arba steigti bendroves. Jei įsigalios naujos verslo liudijimų išdavimo taisyklės, vertėjai, architektai, statybininkai bei kiti nebeturės galimybės veiklos įregistruoti verslo liudijimais.

Valstybė trečdaliui būsimųjų gydytojų atsisako finansuoti jų rezidentūros studijas. Tokio sprendimo nesuprantantys studentai piktinasi, kad be rezidentūros jie negalės gydyti žmonių, todėl šešeri metai bakalauro studijų nueina perniek. Švietimo ir mokslo ministerija padėtį dar žada gelbėti, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Iš kur gauti 100 tūkstančių ar emigruoti – tokį klausimą sako sprendžiantys jaunieji gydytojai.

Finansų ministerija siūlo nepritarti Seimo narių pateiktam siūlymui nuo kitų metų padidinti registravimosi pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais ribą nuo šiuo metu taikomos 100 tūkst. litų iki 250 tūkst. litų, nes tokios ribos nustatymas neatitiktų Europos Sąjungos (ES) teisinio reguliavimo. Tačiau Finansų ministerija, atsižvelgdama į ES Tarybos sprendimą, kuriame Lietuvai leista nuo 2012 metų padidinti registravimosi PVM mokėtojais ribą iki 45 tūkst.

Finansų ministerija parengė pakeitimus, susijusius su fiksuoto gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimu, įsigyjant verslo liudijimą. Sutarus dėl pakeitimų, jie galėtų įsigalioti nuo 2012 metų.

Ketvirtadienį Graikijos parlamentas ruošiasi antrajam balsavimui dėl taupymo programos, kurią šalis turi įgyvendinti, kad gautų tolimesnę finansinę pagalbą. Antrasis balsavimas yra susijęs su trečiadienį patvirtinto griežtų taupymo priemonių paketo įgyvendinimu. ES džiaugiasi trečiadienio balsavimo rezultatu ir teigia, kad šis žingsnis buvo gyvybiškai svarbus norint apsaugoti šalį nuo nemokumo.

Ministrų Kabinetas iki pirmadienio nukėlė klausimo dėl pensijų kaupimo modelio svarstymą. „Iš esmės yra sutarta, ir aš tikiu, kad dar šitoje Seimo sesijoje bus pateikimas. Dėl pačių pensinių fondų veiklos įstatymų projektams buvo pritarta, o liko vieno puslapio įstatymas dėl pensijų sistemos reformos įstatymo pataisų, kuriame siūloma keisti pačią kaupimo formulę, kad 2 proc. būtų pervedami iš „Sodros“, vėliau 2 proc.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė užtikrina, kad kitais metais bus atkurtos pensijos ir dirbantiems, ir nedirbantiems pensininkams. Naujų mokesčių finansų ministrė nežada, tačiau kažkokių korektyvų, lengvatų atsisakymo neatmeta. „Tikrai jokių siūlymų dabar Finansų ministerija nerengia, ir 2012 metų biudžeto perspektyvos labai stipriai priklausys nuo to, ką mes matysime rudenį, atnaujinę makroekonomines prognozes.

Latvijos finansų ministerijos duomenimis, per pirmus keturis šių metų mėnesius valstybės skola sumažėjo 4,4 mln. latų, iki 5,085 mlrd. latų, tai sudaro 37,9 proc. bendrojo vidaus produkto. Latvijos užsienio skola balandžio pabaigoje siekė 4,077 mlrd. latų , t.y. 82,4 proc. bendros valstybės skolos, o vidaus skola siekė 873,4 mln. latų - 17,6 proc. bendros valstybės skolos.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės iždo atsargų sunkmečiui įstatymo koncepciją neliks galimybių šias atsargas išleisti politinio ciklo (priešrinkiminėms) priemonėms ir bus užkirstas kelias skaudžioms iš tokios politikos kylančioms porinkiminėms pasekmėms šalies ūkiui: infliacijai, nedarbo didėjimui, didelėms palūkanoms, skolos didėjimui, mokesčių didinimo ateityje rizikai.

Prezidentei Daliai Grybauskaitei pareiškus, kad pensijų atstatymo į prieškrizinį dydį ir Minimalios mėnesio algos (MMA) klausimas iš esmės išspręstas, o premjerui muistantis dėl konkrečių skaičių, analitikai įžvelgia politikavimus, o opozicija kyla atakon. Analitikas: politikams reikės apsispręsti Nepriklausomas finansų analitikas Stasys Jakeliūnas teigė daugiau problemų matąs atstatant pensijas į prieškrizinį dydį nei didinant MMA.

Per pirmąjį ketvirtį iš šešėlinio verslo galėjo būti ištraukta apie 170 - 180 mln. litų, preliminarius skaičius pateikia Finansų ministerija. „Pajamų planas yra vykdomas, pirmą ketvirtį pajamų surinkta daugiau nei pernai, klausimas, kiek ir dėl ko. Apie 170-180 mln. litų mes negalime paaiškinti makroekonominiu scenarijumi“, - pirmą metų ketvirtį iš šešėlio galimai ištrauktas pajamas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje trečiadienį skaičiuoja Ingrida Šimonytė, finansų ministrė.

Krizės metu skolas 26 mlrd. litų išauginusi dabartinė Vyriausybė paskelbė planus sukurti iki 40 mlrd. litų vertės fondą, kuris galbūt padės pragyventi galimą kitą sunkmetį. „Reikia pasirengti atsitiktiniams įvykiams, kurių anksčiau ar vėliau vargu ar išvengsime.

Abiejų rankų pirštų neužtektų suskaičiuoti, kiek kartų Lietuvoje vėl ir vėl diskutuojama apie nekilnojamojo turto mokestį gyventojams. Vieną kartą diskusija netgi priėjo iki konkrečių Finansų ministerijos pateiktų alternatyvų, kurios parodė, kad iš šio mokesčio biudžetas galėtų gauti nuo 40 iki 73 mln. litų. Lyginant su 20 milijardų litų nacionalinio biudžeto pajamų, šis nė pusės procento nesiekiantis derlius, atrodė, atšaldė mokesčio entuziastus.

Finansų ministerija Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), patenkinant visus iki šiol jos pateiktus prašymus, jau pervedė 26,4 tūkst. litų Privatizavimo fondo lėšų, skirtų padengti kasos aparatų įsigijimo išlaidas. Gavusi lėšas VMI jau pradėjo kompensavimą ir pervedė lėšas pirmiesiems pašymus pateikusiems gyventojams. Vyriausybė kompensuoti kasos aparato įsigijimo išlaidas ir iš Privatizavimo fondo skirti 3 mln.

Finansų ministerijos piešiamas šių metų ekonomikos atsigavimo scenarijus yra pakankamai realus - 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas yra galimas, tačiau iš to nederėtų padaryti skubotų išvadų - toks spartus ekonomikos augimas mūsų nelaukia kelis metus iš eilės, to tikrai neturėtų būti, teigia prof. Rimantas Rudzkis.

Graikijos finansų ministerija griežtai sukritikavo tarptautinės reitingų agentūros „Moody's Investors Service“ sprendimą sumažinti Graikijos skolinimosi reitingą nuo Ba1 iki B1 su neigiama perspektyva, praneša„RIA Novosti“. „Šis „Moody's“ sprendimas sumažinti reitingą yra absoliučiai nepagrįstas, nes jį priimant nebuvo atsižvelgta į ekonomines sąlygas, su kuriomis susiduria Graikija.

Europos Komisijoje antrus metus leidžiantis už mokesčių politiką atsakingas komisaras Algirdas Šemeta interviu ,,Ekonomika.lt“ teigė, kad Lietuvai džiaugtis atsigavimu dar anksti. Ar sekate savo buvusios darbovietės – Finansų ministerijos – veiklą ir Lietuvos politikos įvykius, kaip vertinate Lietuvos biudžeto politiką? Be abejo, nuolat domiuosi, kas vyksta Lietuvoje, kokie sprendimai priimami. Smagu, kad ekonomika atsigauna, pradedame ropštis iš duobės.

Sausį atliktos viešosios nuomonės apklausos rezultatai parodė, kad po sėkmingo perėjimo prie euro daugiau estų remia vieningą Europos valiutą. Estijos finansų ministerija pranešė, kad 65 proc. apklaustų Estijos piliečių manė, kad perėjimas prie euro buvo teisingas sprendimas, o iš visų apklaustųjų 60 proc. rėmė eurą. Ne Estijos piliečių ir mažas pajamas gaunančių žmonių parama eurui siekia atitinkamai 39 ir 44 proc. Bendra šių dviejų grupių paramai eurui siekia mažiau nei 50 proc. 90 proc.

Šiais metais bus galutinai baigtas gyventojų turėtų rublinių santaupų atkūrimas. Baigus šį procesą, kasmet bus sutaupyta po daugiau nei milijoną litų dabar skiriamų rublinių indėlių atkuriamosioms sąskaitoms tvarkyti. Turėtų rublinių santaupų atkūrimas trunka jau trylika metų. Per šį laiką daugiau nei milijonui šalies gyventojų į sąskaitas buvo pervestos ne didesnės nei 6 tūkst. litų sumos, o iš viso buvo atkurta santaupų už 3,6 mlrd. litų.

Europos investicijų fondas po susitikimo su Ūkio ir Finansų ministerijų atstovais pranešė mažinantis bankams „Swedbank“ ir SEB skirtas lėšas, nes jie neišdalijo smulkiajam verslui minimalaus kiekio paskolų, rašo „Verslo žinios“. Įmonių kreditavimui per Europos investicinį fondą (EIF) skirtos lėšos, dalytos per bankus, verslą pasieks kitomis priemonėmis, informaciją papildo Ūkio ministerija.

Užsimojusi iš šešėlio ištraukti milijardą litų, trečiadienį Vyriausybė pritarė kasos aparatų įvedimui turguje, o netrukus Lietuvoje ketinama apriboti ir galimybę su tiekėjais atsiskaityti grynaisiais pinigais, rašo „Verslo žinios“. „Didmeninių atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas būtų viena iš priemonių mažinant neapskaitytų finansinių operacijų riziką ir duotų didžiausią efektą“, - neabejoja Nerijus Udrėnas, prezidentės patarėjas.

Lietuva žengti į tarptautinę obligacijų rinką 2011-aisiais planuoja du kartus ir tokiu būdu iš viso pasiskolinti apie 4 mlrd. litų. Analitikai vertina, kad pasiskolinti pavyks ir kiek mažesnėmis palūkanomis nei šiemet, mat šalies finansų padėtis stabilizuojasi, rašo „Verslo žinios“. Finansų ministerija dar spalį skelbė, kad biudžeto deficitui finansuoti ir ankstesnėms skoloms grąžinti 2011 m. numatoma pasiskolinti apie 6,1 mlrd. litų - beveik perpus (arba 5,7 mlrd.

Ekspertai tikina, kad degalų kainos iki metų pabaigos dar šiek tiek kils. O nuo kitų metų sausio 1 d. didinamas dyzelino akcizas, tad šios rūšies degalų kainos šoktelės dar bent 12 centų už litrą, antradienį rašo „Vilniaus diena“. „Šiais metais dyzelino akcizui baigiasi vienas iš ES Lietuvai suteikto pereinamojo laikotarpio etapų. Dėl įsipareigojimų Bendrijai nuo kitų metų sausio dyzelino akcizo tarifas didės nuo 947 litų iki 1043 lito už 1000 litrų.