finansų ministerija

Žadama, kad nuo sausio mažiausiai uždirbančiųjų piniginės pilnės ne tik dėl minimalios algos augimo, bet ir dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) pakeitimų. Skaičiuojame, kiek tai duotų naudos žmogui. Visgi, ruošiamasi naikinti ir kai kurias lengvatas, siūlyti įvesti naujų mokesčių. Finansų ministrę ir kitus politikus susikvietęs prezidentas Gitanas Nausėda tikino, kad NPD augimui pritaria praktiškai visos politinės jėgos.

Artėjant spalio mėnesiui, daugelis laukia įsitempę – kokius pasiūlymus pateiks finansų ministerija dėl naujų mokesčių pakeitimų. Lietuvoje niekada istorijoje nebuvo taip, kad ta pati valdžia išlaikytų dvi kadencijas iš eilės. Naujai atėjusi visada turi požiūrį į mokesčius ir tai vadinama reforma. Pokyčiai yra begaliniai ir net ašiniuose valstybės pajamų šaltiniuose.

Planus plėsti būsto apmokestinimą lėmė ne tik noras padidinti šio mokesčio pajamas ir skirti jas savivaldai, bet ir įnešti daugiau stabilumo į būsto rinką, kur stebimas spartus kainų augimas, teigia finansų ministrė. „Tai yra vienas iš reguliacinių instrumentų, nes jeigu žmogus prisiperka nekilnojamojo turto ir jis jam visiškai nekainuoja, natūralu, kad tai tampa tiesiog patraukliu investavimo instrumentu.

Vyriausybė neatsisako ketinimų nuo kitų metų pradžios minimalią mėnesio algą (MMA) padidinti iki 730 eurų, nors tam nepritaria darbdavių organizacijos, teigia finansų ministrė. Pasak Gintarės Skaistės, nuo kitų metų ketinama keisti ir neapmokestinamųjų pajamų dydį, kad jo naudą labiau pajustų mažiausias pajamas gaunantys gyventojai. „Toks buvo Vyriausybės teikimas, atsižvelgiant į birželio mėnesio atnaujintas (ekonomikos – BNS) projekcijas, kaip atrodys kitais metais darbo užmokestis.

Sostinėje į darbą antradienį su dviračiu važiavusi finansų viceministrė Rūta Bilkšytė pateko į nemalonią situaciją, jai prireikė medikų pagalbos. Socialinėje paskyroje R. Bilkšytė teigė, kad, važiuodama dviračių taku, prieš pat ją sustojo taksi automobilis, o vėliau atsidarė ir keleivio durelės, todėl moteris krito ant šono kartu su dviračiu. „Antradienio rytą Vilniaus centre užfiksuotas skaudžiai pasibaigusi avarija.

Finansų ministrė ketvirtadienį turėtų pasirašyti susitarimą su Europos Komisija (EK) dėl 2,225 mlrd. eurų Lietuvos ekonomikos gaivinimo plano finansavimo. Gintarė Skaistė sako, kad pasirašius dokumentą Lietuvą vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje pasieks 289 mln. eurų avansas – 13 proc. nuo 2,225 mlrd. eurų vertės plano.  Pasak jos, nuo kitų metų likusios numatytos lėšos Lietuvą pasieks etapais tik įgyvendinus susiplanuotus rodiklius – tai yra vienas pagrindinių šio plano išskirtinumų.

Centrinės valdžios deficitas per šešis mėnesius siekė 626,3 mln. eurų ir sudarė 1,2 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Centrinės valdžios balansas buvo 831,1 mln. eurų geresnis nei pernai tuo pačiu metu, kai jis sudarė daugiau kaip 1,457 mlrd. eurų deficitą, preliminarius duomenis pranešė Finansų ministerija. Centrinės valdžios pajamos sausį-birželį buvo 7,972 mlrd. eurų, išlaidos – beveik 8477 mlrd. eurų.

Lietuvos ekonomika, pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, puikiai atlaikė koronaviruso pandemijos iššūkius –  pajamos į biudžetą renkamos 30 proc. geriau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu, kai koronaviruso krizės dar nebuvo, prognozės taip pat viršija lūkesčius, o dėl augančių kainų, didėjančios infliacijos, nekilnojamojo turto burbulo krizė valstybėje neprognozuojama.

Spartesniam pensijų didinimui ir naujoms išmokoms pinigų bus ieškoma ir valstybės biudžete, ir „Sodros“ rezerve. Jame laikyti pinigų juodai dienai neapsimoka, nes jie nuvertėja. Papildomos valstybės išlaidos jos skolos per daug išauginti neturėtų, nes ekonomika augs sparčiau, dėl to ir mokesčių bus surinkta daugiau. Taip mano finansų ministrė ir Seimo narė, konservatorė Gintarė Skaistė. Netrukus 40 m. gimtadienį švęsianti politikė pripažįsta, kad jos šeima bendro biudžeto neturi.

Toliau į Lietuvą plūstanti nelegalių migrantų banga iš Baltarusijos – iššūkis ne tik tarnyboms, bet ir pabėgėlius priglaudusioms pasienio savivaldybėms. Savivaldybių atstovų teigimu, nors migrantus glaudžia jau ne pirmą savaitę, tačiau išlieka daug neatsakytų klausimų. Labiausiai ramybės neduoda maitinimo kompensavimo tvarka.

Rugsėjį Finansų ministerija planuoja vidaus rinkoje aukciono būdu platinti euroobligacijas. Numatoma užsienio kapitalo rinkose išplatintas euroobligacijų emisijas pildyti pasiūlant jas vidaus rinkos dalyviams. Konkreti pildoma euroobligacijų emisija bus paskelbta ne vėliau kaip 5 darbo dienos iki aukciono, teigiama ministerijos pranešime. Istoriškai vidaus rinkoje paklausiausios būdavo trumpos ir vidutinės (iki 10 metų) trukmės Vyriausybės vertybinių popierių emisijos.

Šiandien finansų ministrė Gintarė Skaistė pasirašė įsakymą skirti Editą Janušienę Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadove. Šiuo metu Inspekcijai vadovaujančios E. Janušienės kadencija baigsis liepos 27 d., o naujoji penkerių metų kadencija prasidės liepos 28 d., rašoma pranešime spaudai.

Trečiadienį Gitanas Nausėda pasirašė Seimo patikslintą 2021 m. valstybės biudžetą, praneša Prezidento kanceliarija. Pasak pranešimo, pasirašydamas biudžeto pakeitimus prezidentas pažymėjo, kad Seimo valdančioji koalicija nepasinaudojo proga pristabdyti pandemijos metu augančios pajamų nelygybės tarp dirbančių Lietuvos žmonių. „Biudžeto korekcija dabar yra būtina, nes turime skirti didesnes lėšas sienos su Baltarusija apsaugai stiprinti ir krašto gynybai.

Seimas patvirtino Vyriausybės siūlymą didinti alkoholio bei tabako gaminių akcizus. Tai reiškia, kad jau nuo Naujųjų pigiausias alus brangs maždaug 2 euro centais, virš 8,5 proc. stiprumo vynas apie 10 euro centų, o stiprieji gėrimai – apie 30 euro centų, praneša Finansų ministerija. Brangs ir rūkalai, o visų svaigalų kainos atitinkamai didės iki pat 2025-ųjų.

Antradienį Seimas galutinai pritarė patobulintam šių metų valstybės biudžeto projektui. Jame įtvirtinami svarbiausi rodikliai, kiek mokesčių sumokėsime ir kokioms reikmėms jie bus išleisti. Planuojama, kad šiemet gyventojai ir verslas sumokės daugiau mokesčių, nei buvo numatyta praėjusį gruodį.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame trejų metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 1075 dienų, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 65 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo minus 0,364 procento. Ši emisija pradėta platinti pernai lapkričio 30 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione balandžio 26 dieną obligacijų parduota už 65 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo minus 0,365 proc.

Alkoholio įperkamumas pastaruoju metu didėja, sako finansų viceministrė Rūta Bilkštytė.  „Didėja įperkamumas ryškiai. Jeigu 2016 metais alaus (Lietuvoje pagaminto – BNS) buvo galima už vidutinį neto darbo užmokestį nusipirkti 418 litrų, tai 2017 metais – 355 litrus, 2018 metais – 364 litrus, 2019 metais – 407 litrus, o 2020 metais – jau 452 litrus. 2021 metais prognozuojama bus 485 litrai“, – tvirtino viceministrė.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė patobulintam 2021 m. valstybės biudžeto projektui. Dėl gerėjančios pandeminės situacijos ir augančios ekonomikos, daugelis atnaujintų jo rodiklių gerėja. Artimiausiu metu patobulintas projektas turėtų būti priimtas Seime. „Atnaujinus pajamų prognozes matome, jog reikšmingai mažėja valdžios sektoriaus deficitas – šiuo metu jis sieks 6,9 proc. BVP.

Valstybės kontroliuojamos „Ignitis grupės“ stebėtojų tarybai ieškoma penkių nepriklausomų narių.  Didžiausia grupės akcininkė Finansų ministerija antradienį paskelbė jų atranką, vasaros pabaigoje baigiantis stebėtojų tarybos ketverių metų kadencijai, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė grupė.  Atrinkti kandidatai turės būti patvirtinti visuotiniame bendrovės akcininkų susirinkime.

Finansų ministerija pirmadienį pateikė derinti patobulintą 2021 m. biudžeto projektą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas valstybės sienos apsaugai ir Lietuvos finansiniams įsipareigojimams NATO. Tuo pačiu, įvertinus atnaujintą Ekonominės raidos scenarijų, patobulintame valstybės biudžete mažėja valdžios sektoriaus deficitas. Atnaujintas 2021 metų biudžeto projektas šią savaitę bus pateiktas Vyriausybei ir Seimui, teigiama ministerijos pranešime.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame septynerių metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 2452 dienos, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 35 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo minus 0,008 procento. Ši emisija pradėta platinti šių metų kovo 1 dieną, jos papildymo aukcione gegužės 10 dieną obligacijų parduota už 40 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo 0,017 procento.

Finansų ministerija siūlo nepritarti dalies Seimo narių siūlymui taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą būtiniausiems, lietuviškiems bei ekologiškiems maisto produktams, kurių sąrašą tvirtintų Vyriausybė.  Ministrų kabinetas trečiadienį posėdyje turėtų pateikti išvadą šiai opozicinių socialdemokratų iniciatyvai, kuria norima mažinti maisto produktų kainas, didinti vietinės produkcijos konkurencingumą.

Seimui raginant greičiau asfaltuoti žvyrkelius, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad dėl to gali nukentėti kiti ekonomikos sektoriai.  „Jeigu mes norime labai daug dėmesio skirti žvyrkeliams, tai kažkam to dėmesio teks mažiau“, –  ketvirtadienį Seime ketvirtadienį per Vyriausybės valandą teigė I. Šimonytė, paklausta apie galimybes daugiau lėšų skirti keliams.

Centrinės valdžios deficitas per šių metų pirmąjį ketvirtį siekė 577,7 mln. eurų ir sudarė 1,1 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Centrinės valdžios balansas buvo 415,1 mln. eurų blogesnis nei 2020 metų tą patį laikotarpį, kai jo deficitas buvo 162,6 mln. eurų, preliminarius duomenis pranešė Finansų ministerija. Centrinės valdžios pajamos sausį-kovą buvo 3,487 mlrd. eurų, išlaidos – 4,024 mlrd. eurų.

Seime siūlant uždrausti dienpinigius ir darbo užmokestį mokėti grynaisiais, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako pritarianti, kad atlyginimai būtų mokami bankiniu pavedimu. Pasak jos, tai galėtų padėti sumažinti šešėlį. „Darbo užmokestis yra toks dalykas, kurį tikrai būtų galima mokėti bankiniais pavedimais, o ne grynaisiais, galų gale tai padėtų sumažinti šešėlį tam tikruose sektoriuose, o kaštai nėra tokie dideli“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė.

Antradienį finansų ministrė Gintarė Skaistė Seime skaitė pranešima apie Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir dalyvauja apie tai diskusijoje su parlamentarais. Opozicijai ir visuomenininkams keliant triukšmą, kad stigo diskusijų dėl pinigų išleidimo, ministrė pripažino, kad dar bus diskutuojama iki gegužės vidurio. Iš visos 2,25 mlrd. eurų sumos 37 proc. visų lėšų, arba 823 mln. eurų planuojama skirti žaliajai pertvarkai, 20 proc., arba 445 mln.

Finansų ministerija siūlo 1020 metais dėl pandemijos patirtus įmonių nuostolius perkelti ne tik į ateinančius metus, bet ir į 2019-uosius. Ministerija siūlo atitinkamą Pelno mokesčio įstatymo pataisą. Ją priėmus įmonės, 2019 metais veikusios pelningai, o pernai iš tos pačios veiklos patyrusios nuostolių, jų suma galės sumažinti 2019 metų pelno mokestį, patikslinant metinę deklaraciją.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame trejų su puse metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 1131 diena, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 65 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo minus 0,365 procento. Ši emisija pradėta platinti pernai lapkričio 30 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione kovo 22 dieną obligacijų parduota už 60 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo minus 0,326 procento.

Finansų ministerija nepritaria Seime svarstomam kelių socialdemokratų siūlymui automobilių taršos mokestį nuo 2022 metų pervesti į savivaldybių, o ne į valstybės biudžetą.  Ministerija teigia, kad toks siūlymas nemažins poveikio aplinkai ir klimato kaitos bei dar labiau padidins regioninę atskirtį.

Iki balandžio pabaigos Vyriausybė turi pateikti Europos Komisijai planą, kaip bus leidžiama Gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės skirti 2,225 mlrd. eurų. Likus dviem balandžio savaitėms planus pristatė Finansų ministerija. Iš visos šios sumos 37 proc. visų lėšų, arba 823 mln. eurų planuojama skirti žaliajai pertvarkai, 20 proc., arba 445 mln. eurų, – skaitmeninimui, 14 proc., arba 311 mln. eurų, – švietimui, 12 proc., arba 267 mln. eurų, – sveikatai, 5 proc., arba 111 mln.

Lietuvos ekonomika šiemet augs kiek lėčiau nei prognozuota, vis dėlto gyventojų algos turėtų didėti sparčiau nei kainos. Pagrindas ūkio augimui yra tolimesnis pandemijos suvaldymas ir masinis visuomenės vakcinavimas. Tą Finansų ministerija prognozuoja atnaujintame pavasario ekonominės raidos scenarijuje. Ministerija prognozuoja, kad šiemet vidutinis darbo užmokestis turėtų išaugti apie 5,2 proc., tuo metu prekių ir paslaugų kainos vidutiniškai kils 1,8 proc.

Finansų ministerija siūlo išplėsti milijardinio Pagalbos verslui fondo funkcijas, kad jo parama būtų teikiama ne tik vidutinėms ir didelėms įmonėms, o visoms nuo pandemijos nukentėjusioms ir likvidumo problemų turinčioms bendrovėms, negaunančioms jokios valstybės pagalbos.   Vyriausybė siūlymą svarstys trečiadienį.

Antradienį Finansų ministerija pranešė išpirkusi euroobligacijų emisiją, valstybės skolą sumažindama beveik 1,35 mlrd. JAV dolerių arba 2,2 proc. numatomo 2021 m. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasaulinės finansinės krizės metu, 2011 m. kovo 9 d., Lietuva tarptautinėse rinkose išplatino euroobligacijų emisiją išleidžiant 750 mln. JAV dolerių nominalios vertės euroobligacijų ir tais pačiais metais emisiją papildant dar 750 mln. JAV dolerių.

Nors valdantieji šią savaitę paskelbė siekiantys išlaikyti poros metų laikotarpį be naujų mokesčių ar lengvatų, prezidentas Gitanas Nausėda, prieš dvi savaites pasiūlęs taikyti pelno mokesčio lengvatą 8 proc. atlyginimus keliančioms įmonėms, nutarė nelaukti ir teikti ją svarstyti Seimui jau per pavasario sesiją, rašo 15min.lt. Prezidento Pelno mokesčio lengvatos įsigaliotų jau nuo 2022 metų, nors Finansų ministerija yra paskelbusi, kad mokestinius pokyčius įgyvedins anksčiausiai nuo 2023 metų.

Antradienį Finansų ministerijoje pristatyta, kaip bus diskutuojama apie būsimus mokesčių pakeitimus artimiausią pusmetį ar metus. Naujoji valdžia žadėjo dėl mokesčių pakeitimų apsispręsti šiemet, tačiau persigalvojo ir sprendimus nukėlė tolyn. Finansų ministrė Gintarė Skaistė spaudos konferencijoje sakė, kad pandeminė situacija sukelia daug neapibrėžtumo, o mokesčių pakeitimai jų gali sukelti dar daugiau. Taigi mokesčius keisti nebus skubama.

Antradienį Finansų ministerija pristato, kokius pakeitimus siūlys mokesčių srityje – kokių lengvatų reikėtų atsisakyti, kad mokesčiai būtų teisingesni? Po diskusijų su visuomene ir interesuotomis grupėmis, atitinkami teisės aktų pakeitimai bus siūlomi Vyriausybei, o vėliau juos turės patvirtinti Seimas. Buvo planuojama, kad mokesčių pakeitimai bus priimti iki šių metų liepos 1 d., o įsigalios – nuo kitų metų pradžios.

Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) teigiamai vertina galimybę Lietuvoje įteisinti vadinamąją investicinę sąskaitą – ji supaprastintų taupymui ir investavimui skiriamų pajamų mokesčių administravimą ir taip paskatintų gyventojus aktyviau rūpintis savo finansine gerove bei taupyti ilgalaikiams tikslams.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos per šių metų vienuolika mėnesių buvo 9,473 mlrd. eurų – 998,3 mln. eurų (9,5 proc.) mažiau nei planuota ir 203,7 mln. eurų (2,1 proc.) mažiau nei pernai sausį-lapkritį Pajamų į valstybės biudžetą šiemet gauta 7,667 mlrd. eurų – 957,1 mln. eurų (11,1 proc.) mažiau nei planuota ir 194,1 mln. eurų (2,5 proc.) mažiau nei per 2019-ųjų vienuolika mėnesių, išankstinius duomenis pranešė Finansų ministerija.

Sudėtinga epidemiologinė situacija šalyje lėtins ekonomikos atsigavimą – tai numatoma atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje 2020-2023 metams, kurį parengė Finansų ministerijos makroekonomikos ekspertai. „Lietuvos ekonomika, lyginant su kitomis Europos šalimis, kol kas pakankamai sėkmingai atlaikė pandemijos sukeltus iššūkius, tačiau pablogėjusi epidemiologinė situacija, griežtesnės viruso suvaldymo priemonės gali lemti lėtesnį ekonomikos atsigavimą.

Naujoji Vyriausybė peržiūrės visas mokesčių lengvatas, įskaitant žemdirbių dyzeliną ar ateityje atsigausiančius viešbučius, sako paskirtoji finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, dėl lengvatų biudžetas negauna bent 2 mlrd. eurų pajamų per metus.  „Planas yra peržiūrėti visas lengvatas ir įsivertinti, kiek jos tikslingos šiandien.

Paskirtoji finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia nepritarianti kadenciją baigiančių valdančiųjų užmojams įteisinti 13-tą pensiją. Anot jos, pensijos turėtų augti nuosekliai, be to, žadama labiau remti vienišus pensininkus ir vienišus vaikus auginančius tėvus.  „Akivaizdu, kad tai buvo labiau rinkiminis triukas, negu realus planas, nes pačių valstiečių rengtame biudžete 13-tos pensijos išlaidų nėra ir tam nėra numatytų pinigų“, – LRT radijui antradienį sakė G. Skaistė.

Naujos finansų ministrės – ar ministro – laukia sunkaus darbo metai:  valstybės biudžete žioji milijardinės skylės, pandemija visa jėga smogia Lietuvos ekonomikai ir finansams, dešimtys tūkstančių darbuotojų vėl prastovose, verslas laukia pagalbos. Apie tai, kaip bus galima suvaldyti šią sunkią padėtį, kalbamės su kandidate į finansų ministro postą Gintare Skaiste.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame dvylikos metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 4096 dienos, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 30 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo 0,186 procento. Ši emisija pradėta platinti vasario 10 dieną, jos papildymo aukcione spalio 26 dieną obligacijų taip pat parduota už 30 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo 0,197 procento.

Būsima premjere laikomai Ingridai Šimonytei paskelbus, kam jis siūlys užimti postus naujoje Vyriausybėje, pasipylė įvardytų kandidatų vertinimai. Apie finansų ministrės Gintarės Skaistės laukiančius darbu ir iššūkius pasisakė ir „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Asmeninėje „Facebook“ paskyroje jis rašo: „Matau jau ne vieną komentarą, rodantį, kad nelabai suprantama kokius kalnus turės versti Lietuvos Finansų ministerija artimiausius ketverius metus.

Pretendentė į finansų ministrus konservatorė Gintarė Skaistė teigia, kad prioritetai bus socialinės atskirties mažinimas, ekonomikos transformavimas bei mokesčių sistemos peržiūrėjimas, tačiau pirmiausia daug dėmesio teks skirti 2021 metų biudžeto projektui ir su juo susijusiam Ateities ekonomikos DNR planui.

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2020 metų sausio – spalio mėnesių valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 2,6 proc. (226 mln. eurų) mažiau nei 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu. Planuotos bendros minėtų biudžetų 2020 metų  dešimties mėnesių pajamos – 9 550,3 mln. eurų, faktinės – 8 591,2 mln. eurų, t.y., gauta 10 proc. (959,1 mln. eurų) mažiau nei planuota. Kaip nurodoma pranešime žiniasklaidai, pajamų į valstybės biudžetą gauta 6 985,4 mln. eurų.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame dešimties metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 3212 dienų, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 35 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo 0,015 procento. Ši emisija pradėta platinti 2019-ųjų rugpjūčio 26 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione spalio 12 dieną obligacijų parduota už 30 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo 0,068 procento.

Antradienį Seimas pradeda svarstyti kitų metų valstybės biudžetą ir su juo susijusius kitus teisės aktus, nuo kurių priklausys būsimos pensijos ir kitos išmokos, mokėtini mokesčiai. Galutinį žodį dėl įstatymų tars jau nauja valdančioji koalicija, tačiau ar jai pavyks suderinti akivaizdžiai skirtingas rinkimines nuostatas dėl mokesčių ir išmokų? Daugeliui gyventojų aktualiausi yra sprendimai, susiję su pensijų indeksavimu (kitais metais jos turėtų didėti 7,17 proc.

Lietuva finansiškai būtų pajėgi atlaikyti dar vieną koronaviruso protrūkį, sako finansų ministras Vilius Šapoka, tačiau viliasi, kad tokių griežtų karantino priemonių, kokių šalyje buvo imtasi pavasarį, įvesti nebereikės. „Numatome, kad metų pabaigoje rezervai išliks virš milijardo eurų. Tai tikrai, manau, kad geras rezultatas, dėl to, kad turime būti pasiruošę ir kitokiems scenarijams, nes neaišku, kaip ir kur link rutuliosis pandemija“, – lrt radijui antradienį sakė ministras.