finansavimas

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija savivaldybėms paskirstė 2,3 mln. eurų ikimokyklinio amžiaus vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose, institucinio ugdymo, maitinimo ir pavėžėjimo užtikrinimui, pirmadienį pranešė ministerija.  „Jų turėtų užtekti iki rugsėjo 1-osios. Naujais mokslo metais, atsižvelgus į pasikeitusį vaikų skaičių, bus paskaičiuota ir paskirstyta nauja suma“, – nurodoma pranešime. Anot ministerijos, lėšos skirtos privalomam ikimokykliniam ugdymui.

Susisiekimo ministras teigia, kad ministerijos ir „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ pasirašyta 10 metų trukmės keleivių vežimo sutartis atveria galimybes įmonei pritraukti daugiau finansavimo, atnaujinti visą traukinių parką ir padidinti keleivių srautą.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija mėnesiui – iki sausio 30 dienos – pratęsė terminą, per kurį pramonės įmonės gali teikti paraiškas investicijų projektams, didinantiems energetinį efektyvumą. Pasak viceministrės Ievos Valeškaitės, iki sausio pradžios pateikta paraiškų už beveik 13 mln. eurų, tuo metu iš Modernizavimo fondo lėšų tam numatyta 30 mln. eurų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skirs daugiau nei 21 mln. eurų 2023-iaisiais startuojančiai edukologijos krypties mokslinių tyrimų plėtros programai. „Kalbant apie mokytojų rengimą dažnai yra pamirštami tie, kurie rengia tuos mokytojus. Matydavom eilę metų, kad nėra dedikuojamos atskiros programos, nėra skiriamos lėšos, kad turėtume stiprius mokytojų rengimo centrus“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Auštosios mokyklos ir mokslo institutai nuo 2024-ųjų galės gauti skatinamąjį valstybės finansavimą už studijų veiklos pasiekimus, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Tai numatyta patvirtinus naujas kriterijų, kuriais remiantis bus skirstomos papildomos lėšos, vertes. „Nors valstybės finansavimas mokslui ir studijoms nuosekliai auga, matome būtinybę tobulinti studijų finansavimo modelį.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atnaujino strateginių sporto šakų nustatymo kriterijus 2022–2025-iesiems metams. Atsižvelgiant į juos, dabar Lietuvos strateginių sporto šakų sąraše rikiuojasi 12 sporto šakų: baidarių ir kanojų irklavimas, boksas, buriavimas, dviračių sportas, gimnastika, imtynės, irklavimas, krepšinis, lengvoji atletika, plaukimas, sunkioji atletika ir šiuolaikinė penkiakovė.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) pirmadienį skelbs kvietimą teikti paraiškas seniems daugiabučiams atnaujinti, o jo metu bus išdalyta 100 mln. eurų paramos.  APVA Pastatų energinio taupumo departamento direktorė Gintarė Burbienė anksčiau sakė, kad šiuo kvietimu einama į aukštesnę energinio naudingumo klasę, o prioritetas teikiamas kvartalinei daugiabučių renovacijai.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) aiškinasi, ar vieno iš Krikščionių sąjungos kandidatų 33 partiečiams pervestos lėšos, kad šie galėtų sumokėti užstatą praėjusiuose Seimo rinkimuose, galėjo būti neteisėtas finansavimas. VRK pateiktame sprendimo projekte siūloma pripažinti, kad beveik 44,9 tūkst. eurų buvo paslėptas finansavimas iš neteisėto šaltinio.

Britų energetikos milžinė BP, kuri sako besistengianti parduoti valdomą „Rosneft“ akcijų paketą, Rusijoje gautas lėšas turėtų skirti Ukrainos atstatymui, pareiškė opozicijai atstovaujanti Jungtinės Karalystės (JK) įstatymų leidėja. Leiboristė Margaret Hodge pakartojo ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjo išsakytą pastabą, jog bet kokie dividendai, kuriuos BP gauna už valdomą Rusijos valstybės remiamos „Rosneft“ 19,75 proc.

Valstybės kontrolė (VK) perspėja, kad Europos Komisija gali nepatvirtinti dalies ne iki galo įgyvendintų Lietuvos ekonomikos gaivinimo plano priemonių, todėl šalis gali gauti mažesnį finansavimą nei Vyriausybės prašoma suma pagal pirmąją paraišką.   Iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) Lietuva kiek vėluodama praėjusią savaitę papašė išmokėti pirmąjį išmoką – 565 mln. eurų.

Apylinkių teismų teisėjų sąjunga tvirtina, kad šiuose teismuose susidarė kritinė situacija – neužtikrinamas finansavimas, neužpildomi teisėjų etatai, stinga padėjėjų ir kitų darbuotojų,  Šios problemos aptartos sąjungos penktadienį organizuotame renginyje „Teismo vieta Lietuvos valdžių sistemoje šiandien“. „Teismo, kaip savarankiškos teisminės valdžios statusas yra įtvirtintas Konstitucijoje, tačiau pastaruoju metu šios valdžios padėtis darosi kritiška.

Norėdama įsisavinti 10 regionų plėtros programai 2022-2030 metais numatytas milijardines europines lėšas, Lietuva dar yra „pasiruošimo stadijoje“ – centrinė valdžia vėluoja patvirtinti dokumentus, todėl savivalda negali planuoti darbų ir jiems greičiau gauti finansavimą, sako Savivaldybių asociacijos atstovė.  Tačiau Dovilė Sujetaitė numatytą beveik 1,674 mlrd.

Vyriausybė siūlo tobulinti muziejų finansavimo sistemą, atsisakoma konkursinio muziejų veiklų finansavimo per Lietuvos kultūros tarybą. Trečiadienį Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos parengtoms Muziejų įstatymo pataisoms, jomis taip pat supaprastinama ir savivaldybių muziejų vadovų skyrimo į pareigas antrai kadencijai tvarka: jie galės būti skiriami antrai penkerių metų kadencijai be konkurso, jeigu jų kasmetinė veikla tos kadencijos metu buvo vertinama gerai arba labai gerai.

Nacionalinės visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistams išdavus higienos pasą Tarptautinės Ukrainos mokyklos padaliniui Klaipėdoje, šiai įstaigai neliko kliūčių vykdyti ugdymą ir gauti už tai Lietuvos finansavimą. „Pagaliau gavome mūsų patalpoms higienos pasą, tai yra paskutinė kliūtis siekiant gauti švietimo ministerijos finansavimą.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), pirmadienį apsvarstęs kelias dešimtis Seimo narių ir parlamentinių komitetų pasiūlymų 2023 metų biudžete skirti didesnį finansavimą nei siūlė Vyriausybė, dėl jų nebalsavo, o visus prašymus nutarė perduoti Vyriausybei.  „Atidžiam Vyriausybė įvertinimui“, – teigė komiteto vadovas Mykolas Majauskas.  Komitetai siūlo kitais metais papildomai rasti virš 200 mln. eurų, Seimo nariai – virš milijardo eurų.

Medicinos bankas transporto ir logistikos įmonei „Integre Trans“ suteikė 2 mln. eurų finansavimą transporto parko plėtrai, pranešė bankas.  Įmonė suteiktą finansavimą skirs 66 „Schmitz“ puspriekabėms įsigyti, iš kurių 15 jau pasiekė įmonę.  Pasak „Integre Trans“ finansų direktoriaus Eiginto Vedricko, finansavimas bus išnaudotas iki šių metų pabaigos, o plečiant transporto parką ketinama sukurti apie 100 naujų darbo vietų.

Kitąmet realus krašto apsaugos finansavimas bus didesnis nei šiemet ir turėtų siekti 2,63 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Pasak jo, šis rodiklis gaunamas sudėjus biudžete numatytas lėšas krašto apsaugai ir atskiroje biudžeto eilutėje esantį vadinamąjį mobilumo paketą bei privažiavimo prie Rūdninkų poligono įrengimą. Trečiadienį Seimo NSGK svarstys kitų metų krašto apsaugos finansavimą.

Tarptautinė kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu organizacija FAFT (Financial Action Task Force) nusprendė įvesti Rusijai papildomus ribojimus, uždraudžiant jai kaip FAFT narei dalyvauti dabartiniuose bei būsimuose šios tarptautinės organizacijos projektuose, taip pat jos regioninių organų posėdžiuose.

Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektui Europos Sąjunga skyrė dar 353,9 mln. eurų paramos, pranešė projektą koordinuojanti bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail“. Anot jos, pasirašyta papildoma 422,6 mln. eurų sutartis dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) finansavimo. Iš šios sumos EITP įnašas sieks 353,9 mln. eurų, arba 85 proc., o dar 15 proc. finansuos trijų Baltijos valstybių vyriausybės.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės bendrovei „LTG Link“ nuo Naujųjų metų žadant panaikinti dalį nuostolingų traukinių maršrutų kai kuriuose Lietuvos regionuose, juos išlaikyti būtų įmanoma, jeigu savivaldybės sutiktų iš dalies finansuoti, sako susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.   „Yra galimybė išgelbėti tam tikrus maršrutus, jeigu savivaldybė sutiktų prisidėti“, – Seimo Darbo partijos frakcijos posėdyje pirmadienį teigė viceministrė.

„Lyja pinigais“. Toks pirmasis įspūdis pasiklausius Valstybės ir kitų biudžetų, taip pat ir Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto pristatymų. Kalbama, kad geriau esą dar nėra buvę. Tačiau ar iš tikrųjų? Nekalbėsiu apie valstybės skolą. Apie ją jau tiek prikalbėta.  Pirmiausia atkreipsiu dėmesį, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezerve yra sukaupta rekordinė lėšų suma, viršijanti pusę milijardo eurų.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad kitų metų gynybos išlaidos buvo planuojamos orientuojantis į 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydį, tačiau planus teko koreguoti dėl ištikusios energetinės krizės. „Tiesą sakant, mes netgi buvome sudarę planą dėl 3 proc.

Kitų metų biudžeto projekte numatyti asignavimai didėja Policijos departamentui, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (PAGD), Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT), BNS nurodė Vidaus reikalų ministerija. Anot ministerijos, daugiau nei pusė papildomų asignavimų bus skiriama darbo užmokesčiui padidinti, taip pat minimalios mėnesio algos bei bazinės socialinės išmokos augimui, didesnėms komunalinėms išlaidoms, kylančioms kuro kainoms kompensuoti.

Teismų sistemos finansavimas kitąmet planuojamame biudžete auga daugiau nei 5 mln. eurų, tačiau padidėjęs finansavimas nespręs įsisenėjusių problemų, sako Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė. „Šiemet buvo apie 85 mln. eurų bendrai, kitais metais bus 90,7 mln. gal. Bet tie penki milijonai yra iš esmės susiję su vadinamuoju horizontaliu finansavimu visų sektorių, nes didėja bazinis dydis, nuo kurio skaičiuojami atlyginimai, didėja minimali alga“, – BNS pirmadienį sakė S. Rudėnaitė.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimas kitąmet augs 8 mln. eurų. Vyriausybės patvirtintame biudžeto projekte nacionaliniam transliuotojui 2023-iaisiais numatyta skirti  63 mln. 439 tūkst. eurų, iš jų 19 mln. 900 tūkst. – atlyginimams. Šiemet skirtas finansavimas – 55 mln. 434 tūkst. eurų, iš jų – 16 mln. 400 tūkst. teko atlyginimams. LRT biudžetas apskaičiuojamas automatiškai pagal valstybės gautas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizo.

Šalčininkų rajono savivaldybė mokyklų tinklo nepertvarkys, o klases, kuriose trūksta mokinių, finansuos pati, sako mero Zdzislavo Palevičiaus patarėjas Valdemaras Sliževskis. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai antradienį pareiškus, kad savivaldybė vienintelė Lietuvoje dar nepertvarkė mokyklų tinklo pagal naujausius reikalavimus, V. Sliževskis teigia, kad klases siekta išsaugoti kuo arčiau moksleivių gyvenamųjų vietų.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia abejojantis, ar pavyks pasiekti partijų susitarime įtvirtintą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) finansavimo lygį jau 2024-aisiais, bei ragina Vyriausybę tolygiau skirstyti biudžetą šiai sričiai. Tai šalies vadovas aptarė pirmadienį susitikime su valstybės kontrolieriumi Mindaugu Macijausku, informavo Prezidentūra.

Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, praėjo jau 214 dienų. Nors agresorė karo baigti neplanuoja, sparčiai blogėjanti finansinė šalies situacija rodo kitaip. Ekonomistas įvardija pagrindines priežastis, kodėl Rusijai finansuoti karą Ukrainoje gali tapti nebeįmanoma. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino įrašu, kuriame trumpai aptarė finansinę Rusijos padėtį.

Lietuvos sutelktinio finansavimo platformų rinkoje pirmąjį šių metų pusmetį sudaryta beveik 280 tūkst. sandorių, kurių vertė – 72,6 mln. eurų, arba 40 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai sudaryta 191 tūkst. sandorių už 52,6 mln. eurų.

Europos Sąjunga ketina skirti daugiau pinigų Ukrainos karinėms išlaidoms, antradienį sakė bloko diplomatijos vadovas. Bendrija Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija, jau yra skyrusi 2,5 mlrd. eurų paramos. Josepas Borrellis nesakė, kiek bus skirta šį kartą, bet jo biuras užsiminė, kad naujas paketas bus panašus į ankstesnius penkis paketus po 500 mln. eurų. „Netrukus pateiksime konkrečių prašymų. Judėsime prie šeštos karinės pagalbos išmokėjimo dalies.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė skirti finansavimą renovacijos projektų investicijų planų koregavimui. „Vieša paslaptis, kad statybos darbai šiemet smarkiai brango. Dėl to renovacijos projektai, kuriems buvo pritarta pernai, tiesiog nebeatitinka realybės – darbams numatytos lėšos nebeatitinka darbų vertės“, – savivaldybės pranešime teigė Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Ukrainos vyriausybės vadovas Denysas Šmyhalis pareiškė, kad iki šiol šalis iš sąjungininkų gavo daugiau kaip 14 mlrd. JAV dolerių vertės finansavimą, o iki šių metų pabaigos tikisi sulaukti dar 12-16 mlrd. dolerių, skelbia Lenkijos radijas. „Tuo pat metu su Tarptautiniu valiutos fondu aptariame naujos plataus masto kreditavimo programos galimybes. Be to, dėl sėkmingų derybų, kurias vyriausybė surengė su užsienio kreditoriais, Ukrainos biudžetas ir piliečiai sutaupys daugiau kaip 5 mlrd.

„Swedbank“ finansuoja Lietuvoje ir Estijoje gyvūnų prekių tinklus valdančios „KIKA group“ plėtrą – grupės įmonėms užtikrins daugiau kaip 5 mln. eurų siekiantį kreditavimą. Gautas lėšas įmonės planuoja panaudoti gamybinių ir sandėliavimo pajėgumų plėtrai, taip pat nuosavai saulės elektrinei įsirengti. „Būdama tvirta gyvūnams skirtų prekių ir maisto rinkos lyderė, „KIKA group” kiekvienais metais nuosekliai augina verslo apimtis.

Inovacijoms skatinti per kelerius metus bus paskirstyta apie 600 mln. eurų, o pirmosios finansavimo priemonės turėtų startuoti šių metų rudenį. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tai numatančią Ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2021–2027 metų Sumaniosios specializacijos koncepciją. Ja siekiama stiprinti mokslinių tyrimų ir inovacinius pajėgumus, kurti naujas technologijas bei auginti šalies konkurencingumą ir vertę globaliose rinkose, trečiadienį pranešė ministerija.

Pirmadienį pasibaigus antram šiais metais kompensacijų už elektrines iš saulės parkų paraiškų teikimo etapui dar 7,5 tūkst. gyventojų prašo 12 mln. eurų iš Klimato kaitos programos, pranešė Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). „Kasmet daugėja gyventojų, negalinčių ar neturinčių techninių galimybių įsirengti elektrinių savo būste, todėl atranda saulės elektrinių parkų galimybes.

Didžiausi Lietuvos bankai „Luminor“, „Swedbank“ ir SEB nuo 175 mln. iki 311 mln. eurų padidino apyvartinio kapitalo finansavimo limitą Ramūno Karbauskio valdomai žemės ūkio ir didmeninės prekybos grupei „Agrokoncernas“.  Papildomą finansavimo poreikį nulėmė išaugusios grūdų bei agrocheminės produkcijos kainos, antradienį pranešė grupė.

Partijų lyderiams penktadienį pasirašius susitarimą dėl nacionalinio saugumo stiprinimo kyla klausimas: ar gražios deklaracijos vėl pridengs neatliktus namų darbus?  TV3 žinių „Dienos komentare“ šį klausimą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Laurynui Kasčiūnui uždavęs žurnalistas Vladimiras Laučius nesusilaikė.

Netrukus Lietuvos kultūros ir kūrybinių industrijų (KKI) sektorių pasieks beveik 15 mln. eurų, skirtų paskatinti kurti konkurencingus kultūros produktus ir gerinti KKI įmonių infrastruktūrą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Inovacijų agentūra užbaigė dviejų Kultūros ministerijos skelbtų kvietimų „Paskatos kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriui kurti konkurencingus kultūros produktus“ ir ,,Paskatos gerinti kultūros ir kūrybinių industrijų įmonių infrastruktūrą“ paraiškų vertinimą.

„Swedbank“ suteikė 2,5 mln. eurų finansavimą įmonei „Flex Start One“ priklausančiam gamybos ir sandėliavimo paskirties pastatui, esančiam Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje. Bendras pastato plotas sudaro apie 7,4 tūkst. kv. m, šiuo metu jame gamybos veiklą vykdo kelios užsienio kapitalo įmonės, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Finansuodami naujo standarto gamybinių ir sandėliavimo patalpų projektą, prisidedame prie Klaipėdos regiono ekonominio potencialo stiprinimo.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos dėmesys bei ES investicijos į smulkaus ir vidutinio verslo konkurencingumo didinimą, plėtrą Lietuvoje atsiperka su kaupu. Tai iliustruoja UAB „Terra modus“ sėkmės istorija. ES investicijos tapo ženklia finansine paskata tobulinti veiklą, diegti kokybės standartus, inovacijas, investuoti į plėtrą.

„Luminor“ bankas fondui „Lords LB Special Fund I Subfund B“ suteikė 35,4 mln. eurų finansavimą A klasės „Lvivo“ verslo centro Vilniuje projektui. 15 tūkst. kv. metrų ploto „Lvivo“ verslo centras yra A+ energinės klasės statinys, įsikūręs sostinės Šnipiškių rajone. Jame įgyvendinti modernūs architektūriniai, inžineriniai ir konstrukciniai sprendiniai bei panaudotos išskirtinės kokybės medžiagos bei įrenginiai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Didžiausią nuosavą vilkikų parką Europoje valdančiai „Girtekos“ įmonių grupei „Swedbank“ suteikė 50 mln. eurų finansavimą. Paskolos lėšas įmonių grupė naudos apyvartiniam kapitalui finansuoti, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Su „Girtekos“ įmonių grupe mus sieja sklandus ilgametis bendradarbiavimas, todėl džiaugiamės galėdami ir toliau prisidėti prie sėkmingo šios įmonių grupės augimo.

Remiantis praėjusią savaitę Estijos vyriausybės patvirtinta „Rail Baltica“ 2022 metų tarpine ataskaita, egzistuoja labai didelė tikimybė, kad projektui finansuoti reikalingos lėšos nebus gautos laiku, o pagrindinės linijos projektavimas taip pat gali vėluoti.

Vyriausybė trečiadienį pritarė gamtinio rezervato išplėtimui Alytaus rajone esančiame viename vertingiausių šalies miškų – Punios šile. Numatyta rezervatą išplėsti nuo 456,95 hektaro iki 2237,13 ha – tokiu atveju rezervatas apims beveik visą Nemuno juosiamo miško plotą. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, kad išplėtus rezervatą, Punios šilo lankymas bus apribotas, tačiau ateityje ketinama rasti kompromisą.

Lietuvos kino centras (LKC) paskirstė šiemetinį finansavimą kino kultūros sklaidai: 49 projektams paskirstyta 910 tūkst. eurų paramos. Šiemet finansuoti 47 Lietuvoje vykstantys kino meno sklaidos projektai, jiems skirta 505 tūkst. eurų suma.

Lietuvos savivaldybės sako, kad keičiant kelių finansavimo modelį pamiršta esminė problema – kaip niekad prasta kelių būklė ir finansavimas, kurio reikėtų žymiai daugiau nei numatyta. Permainų iniciatoriai tikina, jog pinigų daugėja, o ateityje jų bus ieškoma ne tik valstybės biudžete.

Europos Komisija antradienį pranešė, kad šį mėnesį imsis beprecedentės priemonės – sumažins Lenkijai skirtą Europos Sąjungai skirtą finansavimą beveik 15 mln. eurų, tokiu būdu išieškodama baudas, skirtas Varšuvai už atsisakymą uždaryti vieną anglių kasyklą. ES vykdomosios valdžios institucija informavo Lenkiją apie šį žingsnį, kuris bus įgyvendintas ateinančią savaitę, naujienų agentūrai AFP sakė EK atstovas Balazsas Ujvari.

Atradimai gilina susirūpinimą dėl vykdomos Pekino „elito gaudymo“ politikos Europoje. Nyderlandų universiteto sprendimas nutraukti Kinijos finansavimo srautą Nyderlanduose sukėlė politines diskusijas apie metodus, kuriais Pekinas bando nukreipti diskusijas dėl žmogaus teisių Europoje.

Jungtinės Valstijos ir toliau rems Ukrainą ir 2022 metais jai papildomai skirs 300 mln. JAV dolerių (265 mln. eurų), trečiadienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas. „Tęsime paramą, įskaitant pagalbą gynybai ir pagalbą saugumui. Tokia paramą skiria abi JAV partijos. Tai buvo akivaizdu per senatorių delegacijos vizitą vakar, taip pat per Atstovų Rūmų delegacijos vizitą gruodžio mėnesį.