filosofas

Rugsėjo pabaigoje, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie savo „dalinę mobilizaciją“, Rusijos bardai Aleksejus Ivaščenka ir Georgijus Vasiljevas koncertavo Maskvoje.

Panevėžio miesto garbės piliečio vardą siūloma suteikti filosofui, vertėjui, eseistui Arvydui Šliogeriui po mirties.  Tokį siūlymą vienbalsiai patvirtino Garbės piliečio vardo suteikimo komisija, o galutinį sprendimą priims savivaldybės taryba. Jos posėdis numatytas rugpjūčio 31 dieną. „A. Šliogeris – vienas iškiliausių šiuolaikinių lietuvių mąstytojų, vokiečių egzistencializmo tyrinėtojas, filosofinių tekstų vertėjas, eseistas, daugelio filosofijos knygų ir vadovėlių autorius.

2021 m. birželio 3 d. po klastingos ligos mirė filosofas, kultūrininkas, žurnalo „Naujoji Romuva“ vyriausiasis redaktorius Andrius Konickis. Andrių kolegos prisimename kaip aktyvų, kultūrai atsidavusį teminių susitikimų, aktualių diskusijų rengėją ir vedėją, nuoširdų kolegą, kurio motto –„Kurkime bendruomenę, kuri gebėtų kurti“. Filosofijoje jį labiausiai domino filosofijos paraštės, tokios jos formos, kuriose filosofija priartėja prie literatūros, tokie autoriai, kuriuos galima pavadinti fil...

Filosofas Vytautas Radžvilas šeštadienį su bendražygiais Vilniuje įsteigė naują dešinės pakraipos partiją, ji vadinsis Nacionaliniu susivienijimu. Partijos kūrėjai pabrėžia tautiškumo svarbą ir krikščioniškosios civilizacijos vertybes, pasisako prieš Europos Sąjungos integracijos gilinimą. Vienbalsiai partijos pirmininku išrinktas 62 metų V. Radžvilas suvažiavime sakė, kad partija priešinsis pastangoms „ištautinti, išvalstybinti ir didžiulių išmėginimų akivaizdoje demoralizuoti“ visuomenę.

Eidamas 76-uosius metus mirė filosofas ilgametis Vilniaus universiteto dėstytojas profesorius emeritas  Arvydas Šliogeris. Šią žinią BNS patvirtino Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Jūras Banys. „Ką tik pats sužinojau faktą, šią žinią, kad jis mirė. Tai tikrai didelė netektis mokslui“, – BNS sakė J. Banys. Anot jo, filosofas greičiausiai bus pašarvotas Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje, svarstoma jį laidoti Antakalnio kapinėse.

Nešini baltomis gėlėmis, kolegos, studentai, artimieji, žinomi visuomenės žmonės penktadienį atvyksta atsisveikinti su netikėtai mirusiu filosofu Leonidu Donskiu. Profesorių pažinojusieji sakė nuo vaikystės atsimenantys jį kaip išskirtinio gerumo žmogų, o jo nepažinojusieji sako gerbę L.Donskį už jo išmintingumą ir dorumą. „Jis labai tyras. Geras. Nors ir man jau 47–eri metai, jis visada pastatydavo į vietą, pakontroliuodavo. Tai yra tikrai padorus, geras žmogus. (...) Mylėjo jį.

Filosofas Leonidas Donskis savo politinę veiklą išnaudojo ne tik liberalizmo idėjų, tačiau ir Lietuvos vardo sklaidai bei buvo kultūros ir švietimo ambasadorius su „europarlamentaro antpečiais“, sako jį artimai pažinojęs parlamentaras, Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas Eugenijus Gentvilas.

 Trečiadienio rytą netikėtai mirė filosofas, buvęs Europos Parlamento narys Leonidas Donskis.  L.Donskį mirtis ištiko Vilniaus oro uoste, ruošiantis skrydžiui į Ukrainą, BNS sakė Vytauto Didžiojo universiteto rektorius profesorius Juozas Augutis. „Tai didžiulė netektis, kartu su juo išėjo ir universiteto dalis. L.Donskis buvo ir filosofijos, ir politikos, ir kitų mokslų grandas“, - BNS sakė rektorius. Anot žiniasklaidos pranešimų, L.Donskį galėjo ištikti širdies smūgis.

Daugelio romantizuojama, kartais pašiepiama ir atrodytų šiai dienai jau nebepritaikoma profesija – filosofas. Tarsi dar vienas priekaištingas akmenėlis į humanitarinių mokslų daržą. Be reikalo. Su filosofijos daktaru, dėstytoju, naujienų portalo generalinio direktoriaus pavaduotoju Donatu Večerskiu kalbamės apie praktinę filosofijos pusę. Apie jos naudą kuriant save kaip ypač darbo rinkai patrauklią asmenybę.

Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“, LRT.lt Įsikitinimas – tai būdas pabėgti nuo įsitikinimo, sako filosofas Gintautas Mažeikis, neseniai išleidęs naują knygą „Įsikitinimai: sąmoningumo metamorfozės“. Anot filosofo, šiandien svarbu nebebūti tikram dėl to, ką matai, abejoti tuo, ką skaitai, nepasitikėti tuo, ką teigia kiti. „Tai galimybė atverti kitą kelią. Šito kito kelio atvėrimas yra dramatiškas, skausmingas ir tai nėra simuliacija.

Gailutė Jankauskienė, LRT radijo laida „Kultūros savaitė“, LRT.lt „Aš darau tik tai, kas man yra aistra. Ir renkuosi tokią profesiją, tokį kelią, kuris man leidžia daryti tai, ką aš noriu“, – 2006 m. interviu „Kultūros savaitei“ sakė estų filosofas Reinas Raudas. Jo nuomone, gyvenime nereiktų imtis to, kuo pats netiki. Jei sistemai leisi save įpinti į spąstus, bus labai sunku iš jų išsivaduoti, įspėja filosofas.

Jūratė Baranova, LRT radijo laida „Kultūros savaitė“, LRT.lt   „Mano šinšila yra visu kuo yra žymiai protingesnis už žmogų. [...] Bet kalba yra [...] vienintelis dalykas, kuris aiškiai skiria žmogų nuo visų gyvūnų. Niekas iš jų neturi artikuliuotos kalbos. Vadinasi, ne įrankių gamyboje, kaip Karlas Marxas sako, ne kažkokiose dvasiose, o kalboje reikia ieškoti žmogaus unikalumo paslapties“, – 2005 m. pokalbyje LRT radijo laidai „Kultūros savaitė“ sako filosofas Arvydas Šliogeris.

Gailutė Jankauskienė, LRT radijo laida „Kultūros savaitė“, LRT.lt Sklando mitas, greičiausiai atėjęs iš tarybinių laikų, kad būtinai reikia įgyti aukštąjį įsilavinimą, nes šis esą užtikrins darbo vietą. Šiandien tikrovė yra kitokia. Taip teigia Vilniaus universiteto dėstytojas, filosofas Jonas Dagys. „Žmonės, kurie naktimis kloja asfaltą Vilniaus gatvėse, neabejotinai uždirba daug daugiau už tuos, kurie yra apsigynę rimtas mokslo daktarų disertacijas.

Agnė Kairiūnaitė, LRT radijo laida „Manasis aš“, LRT.lt Iš vyrų tikimasi, kad jie bus stiprūs, drąsūs, veiklūs, iniciatyvūs, rūpinsis šeimos saugumu, materialine gerove. Filosofo Algio Davidavičiaus teigimu, tokie lūkesčiai, stereotipiniai vaizdavimai neatitinka galimybių ir gyvensenos – jie yra nerealūs. Stereotipai į neviltį varo šiuolaikinius vyrus.

Raminta Jonykaitė, LRT Klasikos laida „Ryto allegro“, LRT.lt Niekas negalvoja, kad jeigu šiandien žiniasklaida parduoda prasto lygio produktą, po dešimties metų kartelę teks nuleisti dar žemiau: jeigu šiandien matai vieną apnuogintą kūno dalį, rytoj reikės dviejų, o poryt – viso nuogo kūno ir dar reikės jį mušti. Taip teigia filosofas Kristupas Sabolius, pridurdamas, kad šią kartelę galime leisti ir leisti, tik klausimas, kur yra riba.

Lietuvoje nėra jokių objektyvių priežasčių jaustis nelaimingam - nevyksta karai, nebūna stichinių nelaimių, valstybė turi ateitį. Tačiau lietuvių pozityvumą slopina neigiamus dalykus akcentuojanti žiniasklaida ir neteisingi valdžios veiksmai, sako akademikas Jonas Grigas. "Objektyviai, mano akimis žiūrint, Lietuvoje nėra visiškai jokio pagrindo jaustis nelaimingam, bet žinote, kas yra laimė? Tai paslėpta nelaimė. Manau, kad jaustis laimingam - tai pozityviai mąstyti.

„Kaip egzistuoja talentas muzikai, taip ir laimei. Ir nesvarbu, koks žmogaus gyvenimas. [Jei turi talentą laimei], jis bus laimingas“, – įsitikinęs lietuvių kilmės amerikietis, Pensilvanijos universiteto dėstytojas, filosofas, rašytojas, vertėjas ir keliautojas Alphonsas Lingis. Apie gebėjimą būti laimingu, meilės prigimtį ir kitus pasaulio slėpinius su filosofu kalbėjosi Agnė Kairiūnaitė. Girdėjau sakant, kad filosofai turi būti kaip maži vaikai – klausti daug klausimų.

Slavojus Žižekas yra šiuo metu turbūt populiariausias naujausių laikų filosofas ir kultūros kritikas visame pasaulyje. Kontroversiški pasisakymai, lengvai atpažįstama paskaitų maniera ir provokuojantis požiūris į socialinius bei šiuolaikinės kultūros reiškinius suteikė Slavojui Žižekui pavydėtinai platų gerbėjų ratą ir akademinės žvaigždės statusą. Pateikiame „Guardian“ leidinyje išspausdintą žurnalistės Deccos Aitkenhead interviu su ekscentriškuoju filosofu.

Alantoje vykstančiame 19-jame Santaros-Šviesos suvažiavime savo pranešimą skaitė ir filosofas bei visuomenininkas Darius Kuolys. Po pranešimo „Santaros politika: nuo švelnių iki pakeltų rankų“ auditorija kalbėtojui uždavė keletą klausimų, o vienas jų buvo apie tai, kodėl iš D. Kuolio pasisakymo, kuriame buvo peržvelgta organizacijos raida bei kultūrinis ir politinis kontekstas, buvo jaučiamas didelis nusivylimą Lietuvos šiandiena.

Gegužės 17 d., ketvirtadienį, 14 val. Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje auloje (Gimnazijos g. 7) paskaitą „Vertybių studijų judėjimas filosofijoje“ („The Value Inquiry Movement in Philosophy“) skaitys Pensilvanijos universiteto filosofijos profesorius emeritas Robertas Ginsbergas – iškilus estetikas, meno ir literatūros filosofas, o kartu ir garsus filosofinės literatūros redaktorius bei knygų sudarytojas.

Šioje knygoje Lietuvos mokslų akademijos tikrieji nariai – literatūrologė, filosofas, istorikas, teisininkas ir ekonomistas – kiekvienas savaip žvelgia į svarbiausias humanitarines ir socialines grėsmes bei jų padarinius Lietuvai. Atsižvelgdami į tai, kad visapuse Lietuvos strateginės situacijos moksline analize nesidomi nei mūsų išrenkamos valdžios, nei biurokratinis aparatas, mokslininkai patys ėmėsi analizuoti  humanitarinę, socialinę, ekonominę ir teisinę mūsų valstybės situaciją.

Greitas praturtėjimas tautos mentaliteto nei kultūriškai, nei valstybiškai nesutvirtina, o ES teikiamomis galimybėmis pasinaudojame tik kaip pinigų srautais savo ribotoms svajonėms materializuoti. Žvelgdamas į dabartinę Lietuvos ir lietuvių savivokos situaciją, filosofas Vytautas Rubavičius pastebi, kad valstybės pažangos strategija iki 2030 metų, turinti būti mūsų kultūrinio ir valstybinio mąstymo dokumentas, tėra gaminys be jokios nacionalinės ir kultūrinės mąstysenos.

Filosofui, rašytojui Arvydui Juozaičiui skirta Baltijos Asamblėjos (BA) premija už knygą „Ryga - niekieno civilizacija“ (2011). Tai nutarta Rygoje vykusiame Baltijos Asamblėjos apdovanojimų Jungtinės žiuri posėdyje. Jame paskirtos BA literatūros, meno ir mokslo premijos.

Filosofas prof. Gintautas Mažeikis teigia, kad Baltarusija yra Lietuvos kultūros amnezija, kurios neišgydo net Baltarusijos valdžios susidorojimai su demonstrantais Minsko gatvėse, užtat puikiai veikia nomenklatūrinis solidarumas, paremtas „pragmatine politika“. Baltarusijoje yra absoliuti dauguma miegančių žmonių, kurie palaiko Aliaksandrą Lukašenką, ir šalia yra apsnūdusi kaimietiška, vartotojiška, neturinti jokio pilietinio solidarumo, jokios istorinės savigarbos Lietuva, sako filosofas.

Michel de Montaigne (Mišelis de Montenis; 1533–1592) – vienas žymiausių prancūzų Renesanso epochos filosofų, politikų ir eseistų. Garsusis jo veikalas „Esė“ pirmą kartą buvo išleistas 1580 m. ir iškart tapo vienu svarbiausių bei populiariausių to meto filosofinių tekstų.

Ardant senąjį pasaulį iki pamatų, kai kas pradėjo griauti ir pačius pamatus - mūsuose įprasta už visas patirtas negandas versti kaltę komunistams, pamirštant, kad jie geriausiu atveju tik tęsė senąsias rusų okupantų tradicijas. Naikinant kultūros paminklus, sovietmečiu lemiamą žodį dažniau tardavo ne partokratai, o technokratai, kuriems rūpėjo galima praktinė nauda, apmąstydamas kultūros paveldo situaciją Lietuvoje pažymi filosofas Bronius Genzelis.

Ar dar gali susirinkti šimtatūkstantinė Lietuvos gyventojų minia? Ar įstengtų garsiai pasakyti, kad tauta ne tam išplėšta iš sovietinės sąjungos, kad būtų pasmerkta kitai nelaisvei? Vakar vienas šalia kito stoję filosofai Arvydas Juozaitis ir Vytautas Rubavičius, ekonomikos profesorius Povilas Gylys diskutuodami nė neabejojo: „gali ". Kaupiasi nepasitenkinimas tautos skaidymu, kvailinimu, skurdinimu. Formuojasi antrojo Sąjūdžio kritinė masė.