fermos

Seimas nusiteikęs uždrausti šalyje kailinių žvėrelių fermas. Jei draudimas bus galutinai įteisintas, jis įsigalios nuo 2027-ųjų, o nuo 2024-ųjų bus pareinamasis laikotarpis, kai verslininkai galės uždaryti fermas ir gauti kompensacijas.   Seimas antradienį po svarstymo pritarė tai numatančioms Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisoms: už balsavo 79 Seimo nariai, prieš buvo 11, o 30 susilaikė.

Seimui antradienį ketinant svarstyti siūlymą nuo 2027 metų uždrausti kailinių žvėrelių verslą, jo šalininkai tai vadina jo nacionalizavimu. Anot jų, numatytos kompensacijos uždaromo verslo savininkams yra per mažos.    Kai kurie politikai mano, kad fermas norima uždaryti vadovaujantis dezinformacija ir propaganda pagrįstais motyvais.   Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša kritikuoja politikų siūlomas kompensacijas.

Valdantieji jau daugiau kaip metus negali apsispręsti, ką daryti su Lietuvos fermose auginamais ir galimai kankinamais kailiniais žvėreliais. Žemės ūkio ministerija svarsto kailinių žvėrelių verslą uždrausti tik po 4 metų, antraip esą tektų jų augintojams mokėti didžiules kompensacijas – pusšimtį milijonų eurų. Vyriausybė linksta kompensuoti mažiau – po eurą už vieną žvėrelį, kurių Lietuvos fermose apie pusantro milijono.

Lietuvos kiaulių augintojai skundžiasi, kad netrukus turės bankrutuoti, o pusė milijono kiaulių tiesiog išskersti. Išbrangus energijai ir pašarams, kiaulių auginimas esą tapo nuostolingas. Ūkininkai reikalauja skubios vyriausybės paramos. Be milijoninių subsidijų, esą 90 proc. verslininkų tiesiog bankrutuos. Tačiau vyriausybė pinigų kiaulių augintojams dalinti neskuba ir ketina įdėmiai skaičiuoti, kiek jų skundai pagrįsti.

Pasauliui ieškant būdų, kaip sumažinti oro taršą, norvegai sugalvojo pakratyti galvijų mėšlą žaibais. Skamba keistai, bet tai ne juokas – norvegai sukūrė aparatą, kuris karvių srutas krečia milžiniškos galios plazmos iškrova ir dar pripildo azotu. Srutos tampa nekenksmingos aplinkai ir net naudingos – jomis galima tręšti laukus. Galvijų fermos – tai ne tik pienas ir mėsa, bet ir milžiniška aplinkos tarša.

Dėl neregėtos karščio bangos Graikijoje midijų produkcija atsidūrė pavojuje. Moliuskų augintojai iš vandens midijas ištraukia jau išvirusias arba tik jų kiautus. Graikai baiminasi, kad dėl klimato krizės midijų fermoms iškilo pavojus. Iš jūros žvejys Stefanos su kolegomis traukia midijas, tačiau jas pravėrus paaiškėja, kad jų kriauklės – tuščios. „Dvidešimt penkeri metai auginant midijas, bet mes šito nesitikėjome, net negalėjome įsivaizduoti.

Viduryje miško, vos keli kilometrai nuo Alcoa greitkelio Tenesyje, stūkso spygliuota viela aptvertas 1 hektaro plotas. Šiame plote, į kurį tikrai nepatariama eiti jautrios psichikos žmonėms, yra įsikūrusi pirmoji pasaulyje „kūnų ferma“, skirta kūno irimo procesams tirti. Kai kurie lavonai ten paliekami atvirame lauke, kiti – uždaromi automobilių bagažinėse ar panardinami po vandeniu. Tuomet juos atidžiai stebi mokslininkai, norėdami sužinoti, kas su kūnu vyks toliau.

Kiaules ir vištas auginantys stambieji ūkininkai pandemijos laikotarpiu teigia esantys užmiršti, gyvulių fermos tuščios. Užsidarius Lietuvos ir užsienio restoranams, jų produkcija tapo niekam nebereikalinga. Visiškai veiklą sustabdė jau penki paukštininkystės ūkiai. Gyvulių augintojai baiminasi, kad po pandemijos gali jau nebeatsitiesti, todėl lietuviams teks valgyti lenkišką produkciją, o lietuviški mėsos ūkiai žlugs. „Augindavome broilerius.

Koronavirusui ir toliau siaučiant pasaulyje, lengviau atsikvėpti leidžia naujos vakcinos. Jomis jau paskiepyta dalis gyventojų. Tačiau ramybės neduoda kiti protrūkiai – Lietuvoje fiksuojami nauji atvejai, kai COVID-19 suserga gyvūnai. Profesoriaus Arūno Stankevičiaus teigimu, tokių protrūkių išvengti padėtų gyvūnams skirta vakcina. Dar pernai fiksuoti pirmieji atvejai, kai Lietuvoje COVID-19 susirgo gyvūnai.

Lietuvoje kol kas nenustatytas nė vienas užsikrėtimo koronavirusu atvejis kailinių žvėrelių ūkiuose, skelbia tyrimus atlikusi Maisto ir veterinarijos tarnyba. Anot jos, pastarąją savaitę ištyrus  71 mėginį iš įvairiose šalies vietose esančių audinių ūkių, visų rezultatai dėl Covid-19 – neigiami. Audinės dėl koronaviruso buvo tiriamos prevenciškai, kai Danijos, o vėliau ir Ispanijos, Italijos, JAV, Nyderlandų, Švedijos ir Graikijos audinių fermose buvo nustatyta šio viruso protrūkių.

Airija planuoja sunaikinti audines visose šiuos kalinius žvėrelius auginančiose šalies fermose baimindamasi, kad jos gali nešioti mutavusį COVID-19 ligą sukeliantį virusą, aptiktą Danijos audinių ūkiuose, ketvirtadienį pranešė vyriausybės atstovas. Žemės ūkio departamento atstovas nurodė, kad iki šiol atlikus testus Airijos audinių ūkiuose teigiamų COVID-19 ligą patvirtinančių rezultatų negauta.

Ispanijos pareigūnai išlaisvino beveik 300 šimtus veislinių šunų iš nelegalių fermų. Keturkojai buvo laikomi siaubingose sąlygose, o kai kuriems jų buvo išpjautos net balso stygos. Keturkojis patyrė tikrą pragarą vienoje nelegalioje Ispanijos šunų fermoje. Praplikusį ir sužalotą šuniuką apžiūri veterinarai. O jis – vienas beveik 270 Ispanijos policijos išgelbėtų šunų.

Turbūt daugelis girdėjote įvairių kalbų apie tai, neva didelėse fermose auginamos vištos gali būti prišeriamos antibiotikų ar augimą skatinančių hormonų. Arba, kad antibiotikais nuolat gausiai šeriamos ir Norvegijos fermose auginamos lašišos, kurias vėliau perkame.

Švelniakailius žvėrelius Lietuvoje auginantys verslininkai nerimauja dėl savo fermų. Seimas vis garsiau kalba apie visišką šios verslo uždraudimą. Tai reiškia, kad tokie gyvūnai kaip audinės dėl kailio Lietuvoje negalėtų būti auginami. Kol gyvūnų teisių sergėtojai džiaugiasi, kad Seimui naujovę palaiminus, mažiau gyvūnų kankintųsi narvuose, verslininkai gąsdina naujų bedarbių pulku. Šioje 8-ių hektarų „Vilkijos ūkio“ fermoje dėl vertingo kailio auginamos audinės.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad mėsos vartojimas per paskutiniuosius dešimt metų išaugo maždaug penktadaliu. Ir nors šiandien vis dažniau galime išgirsti, kad dėl sveikatos problemų, tam tikrų įsitikinimų ar net vyraujančios mados visuomenėje, žmogus atsisako valgyti gyvulinės kilmės produktų, tačiau didesnė pasaulio dalis – be mėsos neįsivaizduoja nei vienos savo dienos.

Rapolas Tamošiūnas Anksčiau nutrijas žmonės augindavo fermose, narvuose arba voljeruose. Jos kilusios iš šiltų kraštų, tad gali sušalti ir žūti, jei ištisus metus bus auginamos palaidos lauke. Reikia vandens plaukioti Telšių rajone ūkininkaujantis Romas Burba įsitikino, kad ir Lietuvoje nutrijos gali gyventi lauke. Ilgainiui jos įgijo imunitetą, prisitaikė prie aplinkos, veisti jas tapo paprasčiau. Nutrijos – vandens gyvūnai, joms reikia plaukioti, o auginamos narvuose tokios galimybės neturi.

Visame pasaulyje yra daugybė apleistų kalėjimų, kuriuose anksčiau būdavo kalinami žiaurūs nusikaltėliai ir politiniai kaliniai. Dauguma tokių nebenaudojamų pastatų sunaikinti, tačiau kai kurie buvo palikti likimo valiai. Tokios vietos, kurios yra pilnos paslapčių ir kraupių vaizdų, tampa įvairių nuotykių ieškotojų traukos vieta. Ne visi šie pastatai buvo skirti tik paprastam žmonių kalinimui. Žmonės čia būdavo kankinami ir žudomi.

21 amžiuje maisto pramonė patirs keletą esminių pokyčių: nemaža maisto auginimo dalis persikels į patalpas. Idealus derlius augs pastatų be langų viduje, su kontroliuojama šviesa, temperatūra, drėgme, oro ir maitinimo kokybe. Tokia 21 amžiaus ferma galės kuo puikiausiai veikti kad ir Tokijo dangoraižio rūsyje, sename sandėlyje Ilinojuje ar netgi kosmose. Pažvelkite į šią gizmodo.com parinktą puikių uždarų fermų kolekciją. Čia saulė niekada nešviečia, niekada nelyja, o klimatas – visada idealus.

Biodujų jėgainės neutralizuos 9 didžiausių kiaulininkystės kompleksų kvapus „Saerimner” kiaulininkystės fermose susidariusios atliekos jau kitąmet bus perdirbamos biodujų jėgainėse, kurios neutralizuos kvapus ir leis ūkininkų laukus tręšti bekvapėmis ir geriau įsisavinamomis trąšomis. Kartu su partneriais devyniuose didžiuosiuose kompleksuose bus pastatytos iki 1 MW galingumo biodujų jėgainės. „Aplinkiniams gyventojams iki šiol nemaloniausias metas buvo srutų laistymo sezonai.

Nederlingų žemių naudotojai be paramos neišgyventų, todėl tikisi, kad naujoji Vyriausybė dar kartą peržiūrės kitas žemės ūkio programas ir nederlingų žemių naudotojų nepaliks likimo valiai, skelbia „Respublika“. Nenašiuose regionuose ūkininkaujantys žemdirbiai siūlo derėtis su Europos Sąjunga, kad išmokos iš ES už 2013 metus būtų mokamos iš naujojo 2014-2020 metų laikotarpio. Žemės ūkio ministerija tam pritaria.

Kauno apygardos teismas atmetė apeliacinį Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento (MRAAD) ir bendrovės „Saerimner” skundą ir konstatavo, kad Jusevičių kaime (Kalvarijos raj.) esančioje „Saerimner” valdomoje kiaulių fermoje ūkinė veikla negali būti tęsiama. „Saerimner” sprendimą skųs ir inicijuos investicinį ginčą prieš Lietuvą.

Europos ūkininkai stato naujas fermas ir ruošiasi naujam etapui – pieno gamybos kvotų naikinimui nuo 2015 m., o Lietuvos gamintojai toliau ant tvartų durų kabina spynas. Europos Parlamentas patvirtino pieno sektoriaus reformos, kuri, kaip teigiama, turėtų sustiprinti pieno gamintojų derybų galias siekiant teisingesnių pieno supirkimo kainų ir paruošti ūkininkus pieno gamybos kvotų sistemos panaikinimui nuo 2015 m., projektą.

Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos dvi precedento neturinčios bylos prieš milžiniškus danų kiaulių kompleksus Kalvarijos savivaldybėje. Į teismą trečiaisiais asmenimis privalomai kviečiami net 506 žmonės. Lyg ir teisingumas, lyg ir patyčios. Juk iš Kalvarijos Jusevičių kaimo fermų (aplink jas tie žmonės gyvena) iki Kauno teismo – visas šimtas kilometrų, o toks būrys proceso dalyvių ir į traukinį netilptų. Ir į teisingumo rūmus. Laimė, į teismą nekviečiamos danų kiaulės.

Dar prieš penkerius metus šalyje buvo per milijoną galvijų, dabar likę vos 686 tūkstančiai. Tvartuose bekriuksi vos 700–900 tūkstančių kiaulių, o apie 1990-uosius žemdirbiai jų augino 3 milijonus ir Europoje garsėjo kaip mėsos eksportuotojai. Kodėl mūsų ūkininkai nebenori auginti gyvulių, o parduotuvėse trūksta lietuviškos mėsos? Galvijų apskaita bauginanti. Jeigu gyvulių ir toliau taip smarkiai mažės, lietuviškos mėsos skonį teks pamiršti.

Kelmės rajone devyniolika metų gyvuojantis žemės ūkio kooperatyvas „Šaukėnų agroservisas“ plėtoja daugiašakį ūkį, kuriame veisia Lietuvos sunkiuosius arklius, laiko karvių ir galvijų, nes turint gyvulių, pasak kooperatyvo vadovo, neįmanoma bankrutuoti. Veisia sunkiuosius arklius Nedideliame „Šaukėnų agroserviso“ kooperatyve nuolat laikoma 30 — 40 Lietuvos sunkiųjų veislės arklių. Banda kasmet pasipildo maždaug dešimčia kumeliukų.