fed

Infliacija ir geri darbo rinkos duomenys galiausiai privertė FED greičiau imti riboti ekonomikos skatinimą. Investuotojai tokį JAV centrinio banko žingsnį įvertino palankiai. Tuo metu Europoje apie pinigų politikos pokyčius kol kas nekalbama. Nepaisant labiau užkrečiamos viruso atmainos omikron, nepamatuota skatinimo politika ir jos nulemta didelė infliacija jau imamos vertinti kaip didesnės grėsmės ekonomikai ir finansų rinkoms.

Nors rugsėjis statistiškai yra prasčiausias mėnuo finansų rinkose, šįmet jo pradžia buvo pažymėta naujais rekordais Vakarų šalių ir Baltijos vertybinių popierių biržose. Visgi kyla klausimas, ar investuotojams užteks garo iki metų pabaigos, rašoma pranešime spaudai. Didesnė infliacija, centrinių bankų užuominos apie pinigų politikos pokyčius ir naujos viruso atmainos – visa tai gali greitai pakeisti nuotaikas finansų rinkose.

Prasidėjęs ruduo apmalšino investuotojų entuziazmą, o vasaros pabaigoje naujus rekordus fiksavęs JAV rinkų indeksas „S&P 500“ pirmosiomis rugsėjo savaitėmis atsitraukė nuo aukštumų. Korekciją paskatino pastebimai atpigusios technologijų sektoriaus įmonių akcijos. Ar ši trumpalaikė korekcija nepakeis vasarą vyravusios augimo tendencijos, gali priklausyti ir nuo to, ar iki metų pabaigos pavyks sukurti vakciną.

SEB banko makroekonomikos apžvalgoje vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda paskelbė, kad Lietuvos ekonomikos augimo prognozės didinamos, naftos kainos nors ir kyla, bet kol kas lietuvių smarkiai nepaveikia, o krizė gali ateiti iš centrinių bankų. Kalbėdamas apie Baltijos šalis ekonomistas sako, kad Estijos ekonomika nors ir augo daugiau, tai dar nėra stiprus išsiveržimas, tad situacija visose trijose šalyse ganėtinai panaši.

Pastaruoju metu pasaulio išsivysčiusiose ekonomikose stebimi pokyčiai sudaro prielaidas teigti, kad ekonomikos įžengė į ciklo vėlyvojo augimą stadiją, kai ūkio plėtra dažniausiai būna sparti. Kiek ilgai ekonomika augs, priklauso ne tik nuo pasiūlos veiksnių, tokių kaip investicijos, bet ir nuo netikėtų geopolitinių įvykių. SEB banko grupės ekonomistai mano, kad ateinančiais metais euro zonos ūkis dėl eksporto ir investicijų didėjimo augs dar greičiau negu šiemet – 2,2 procento.

JAV Federalinė rezervų sistema (FED) jau kurį laiką kelia bazinę palūkanų normą. Tuo tarpu Europos centrinis bankas (ECB) laikosi kiekybinio skatinimo programos ir palaiko palūkanas rekordinėse žemumose. Naujienų portalas tv3.lt domisi, ar palūkanų didinimas JAV užbaigs ir europiečių pigaus skolinimosi laimę? Jungtinių Valstijų centrinio banko funkcijas atliekanti Federalinio rezervo paskutinį kartą padidino bazinę palūkanų normą iki 0,5–0,75 proc.

JAV prezidento rinkimus laimėjo respublikonas Donaldas Trumpas, įveikęs demokratų atstovę Hillary Clinton. Jis po aštuonerių demokrato Barako Obamos valdymo metų oficialiai pradės eiti pareigas nuo 2017 metų sausio 20 dienos. Po rinkimų paaiškėjo, kad respublikonų partija JAV turės daugumą ir Senate, ir Atstovų rūmuose, todėl D. Trumpui bus daug lengviau įgyvendinti savo siūlomus sprendimus.

Centriniai bankai, „Brexit“ ir nafta – taip galima glaustai pavadinti šios savaitės susidomėjimo sritis finansų rinkose. Kad ir kiek kalbėtume apie reikalingą kompleksinį požiūrį į makroekonomikos plėtrą, kad ir kiek šauktumėmės struktūrinių reformų, fiskalinio skatinimo priemonių, galų gale finansinės emocijos, o iš jų – ir kasdieniniai rinkų svyravimai susiveda į tai, kas ką pasakė.

Jungtinių Valstijų federalinio rezervo sistema (Fed) penktadienį pareiškė esanti pasirengusi didinti likvidumą JAV doleriais, jeigu to prireiktų siekiant sumažinti spaudimą pasaulinėms rinkoms, susijusį su Didžiosios Britanijos sprendimų išstoti iš Europos Sąjungos.

Finansų rinkų dalyviai šią savaitę nagrinės infliacijos duomenis, kurie bus paskelbti ir JAV, ir euro zonoje. Naujausia informacija apie infliacijos pokyčius gali turėti reikšmingos įtakos tolesniems centrinių bankų žingsniams. Infliacijos rodiklio įtaka FED planams Antradienį JAV bus skelbiamas balandžio mėn. vartotojų kainų indeksas. Bazinės infliacijos pokytis kovą, palyginti su vasariu, buvo 0,1 proc. Tai buvo prastesnis rezultatas nei tikėtasi.

Šią savaitę finansų rinkų dalyvių dėmesys bus nukreiptas į JAV, kur vyks dvi dienas truksiantis Federalinės rezervų sistemos (FED) susitikimas. Tuo tarpu euro zona skelbs bendrojo vidaus produkto (BVP) ir nedarbo lygio duomenis. Rinkos iš FED netikėtumų nelaukia Manoma, kad JAV centrinis bankas po dvi dienas vyksiančio posėdžio šios savaitės viduryje, staigmenų nepateiks – bazinės palūkanų normos turėtų išlikti 0,25-0,5 proc. ribose.

Praėjusią savaitę rinkų dalyviams staigmenų pažėrė Europos centrinis bankas (ECB), o šią laukiame žinių iš JAV Federalinės rezervų sistemos (FED). Tai reiškia, kad tiek rinkų, tiek ekonomikų augimą ir toliau skatina centriniai bankai.

Daugelis trokštame įgyvendinti maištingą norą – susukti nuosavą lizdą. Siekiant jį įgyvendinti neretai tenka klaidžioti finansų rinkų labirintais. Patarimų ir konsultacijų, kaip teisingai elgtis siekiant gauti būsto paskolą, apstu. Skambios frazės, tokios kaip „tvarūs finansai“ ar „tarpbankinės palūkanos“ galvą gali susukti net išsilavinusiam piliečiui. Juk ant kortos statoma daugiau nei dešimties metų finansinė ateitis.

Daugelis trokštame įgyvendinti maištingą norą – susukti nuosavą lizdą. Siekiant jį įgyvendinti neretai tenka klaidžioti finansų rinkų labirintais. Patarimų ir konsultacijų, kaip teisingai elgtis siekiant gauti būsto paskolą, apstu. Skambios frazės, tokios kaip „tvarūs finansai“ ar „tarpbankinės palūkanos“ galvą gali susukti net išsilavinusiam piliečiui. Juk ant kortos statoma daugiau nei dešimties metų finansinė ateitis.

Karolis Birgilas Europos piliečiams JAV Vyriausybės veiklos sustabdymas nėra labai reikšmingas. Lygiai taip pat Lietuvos feministėms nėra prasmės keisti himno žodžių. Labai tikėtina, kad už Atlanto greitai išvysime istorinį įvykį. JAV Iždo departamento teigimu, valstybės skola ribą pasieks dar iki spalio 17 dienos, ir šalis oficialiai taps nemoki. Demokratų ir respublikonų derybos primena virvės traukimo rungtį, tačiau abi komandos tik spiriasi kulnais į žemę, o virvė nejuda.

Jei JAV Fedralinio rezervo pradėtas beprecedentis skubus pinigų kiekio didinimas (QE) pradėjo valiutų karą, tai euras gali būti kita mūšio vieta, rašo CNB. Pasak knygos „The Fall of the Euro“ autoriaus Jenso Nordvigo, euro zonos politikai ruošia dar vieną salvę, idant būtų atpigintas euras.

JAV Federalinių rezervų sistema (FED) žengė netikėtą žingsnį – priešingai nei dauguma investuotojų tikėjosi, nuspręsta šiuo metu nemažinti ekonomikos skatinimo tempų. FED laukia tinkamiausio meto nutraukti ekonomikos skatinimą, kad jis neturėtų skaudžių pasekmių didžiausio pasaulio ūkio atsigavimui. Tokį FED žingsnį greičiausiai lėmė keletas veiksnių.

JAV Federaliniai rezervai (FED) netiktai nusprendė tęsti šalies ekonomikos skatinimo programą, kol ekonomika nepademonstruos geresnių atsigavimo ženklų, rašo BBC. Ši žinia teigiamai paveikė nuotaikas Azijos finansų rinkose, kurios pastaruoju metu didele dalimi buvo priklausomos nuo pigių pinigų iš JAV. Japonijos „Nikkei“ Indekso vertė išaugo 1,5 proc., Honkongo „Hang Seng“ šoktelėjo 2 proc., o Australijos ASX 200 – 1,2 proc. Tokios pat nuotaikos vyravo ir JAV biržose.

Europos centrinis bankas (ECB), kaip ir tikėjosi rinkos dalyviai, nepakeitė šiuo metu 0,5 proc. siekiančių bazinių palūkanų normų. Pastaruoju metu makroekonominiai rodikliai euro zonoje pradėjo po truputį gerėti – nedarbo lygis, atrodo, jau atsimušė į dugną, net probleminių euro zonos šalių gamintojų pasitikėjimas ekonomika atsitiesia. ECB, kiek įmanoma savo veiksmais ir žodžiais, siekia palaikyti palengva atsigaunančią euro zonos ekonomiką.

Šiandienos Europos centrinio banko (ECB) Valdančiosios tarybos susitikimo eigai kamertoną davė vėl įsiplieskę nerimo židiniai euro zonos periferijoje. Apie save priminė Graikija ir ypač Portugalija, kurį laiką išvengusi rinkos dalyvių spekuliacijų spaudimo dėl M. Draghi pažado „daryti viską, ko tik prireiks, kad vieninga pinigų sąjunga būtų išsaugota“ pristatant Tiesioginių piniginių sandorių programą (angl.

Šiandienos Europos centrinio banko (ECB) Valdančiosios tarybos susitikimo eigai kamertoną davė vėl įsiplieskę nerimo židiniai euro zonos periferijoje. Apie save priminė Graikija ir ypač Portugalija, kurį laiką išvengusi rinkos dalyvių spekuliacijų spaudimo dėl M. Draghi pažado „daryti viską, ko tik prireiks, kad vieninga pinigų sąjunga būtų išsaugota“ pristatant Tiesioginių piniginių sandorių programą (angl.

Pasaulio moterų teniso komandų čempionato - Federacijos taurės (Fed Cup) varžybų - finale Čekijos rinktinė namuose 3-1 įveikė Serbijos tenisininkes. Dvi pergales iškovojo Lucie Šafarova, o Petra Kvitova iškovojo pergalę ir patyrė pralaimėjimą. Čekijos komanda Federacijos taurės varžybų nugalėtoja tapo antrus metus iš eilės. Pernai čekės finale 3-2 įveikė Rusijos tenisininkes. Finalo rezultatai.

JAV pareigūnai greitai supylė trilijonus dolerių į krūvą programų, skirtų gelbėti šalį iš finansinės krizės 2008 ir 2009 metais. Jie dažnai pažeidė įprastos politikos ribas. 2010 m. ekonomika vėl augo, rašo „Washington Post“. Europoje priešingai – lyderiai ėmėsi atsargaus požiūrio į savo finansų krizę ir dabar, kai euro zona baiginėja trečius krizės metus, atsigavimo nematyti. Europos ekonomika sustojo ir grasina užkrauti naštą didesnei pasaulio ekonomikos daliai.

Aukso kaina pirmadienį pasiekė aukščiausią lygį nuo balandžio vidurio, nes investuotojai tikisi, kad JAV federalinis atsargų bankas (FED) imsis tolesnių ekonomikos skatinimo priemonių. Banko vadovo Beno Bernanke  teigimu, FED turi erdvės imtis papildomų ekonomikos augimo skatinimo priemonių. Investuotojų susidomėjimas auksu tokiu atveju išaugtų, nes jis vertinamas kaip apsauga nuo infliacijos, kylančios dėl pinigų spausdinimo.

Ekonomika įžiebė daug keistų konspiracijų teorijų. Nepaisant to, kad jos neatitinka tikrovės, žmonės ir toliau jomis ištikimai tiki. „Business Insider“ surinko mitus bei konspiracijų teorijas, kurios niekaip nemiršta. JAV Federalinis rezervas yra privati korporacija, kuri veikia, kad atneštų pelną savo akcininkams Ši teorija gyvuoja beveik nuo rezervo įkūrimo pradžios 1913 metais. Iš tiesų bankai turi mažą dalį nacionalinių bankų akcijų (6 proc.

Lietuvos moterų teniso rinktinė Egipte vykstančio pasaulio moterų teniso komandų čempionato - Federacijos taurės („Fed Cup“) varžybų - Europos/Afrikos zonos III grupės turnyro pusfinalyje šeštadienį 2-1 įveikė Maroko komandą ir iškovojo kelialapį į II grupę.

Lietuvos moterų teniso rinktinė Egipte vykstančio pasaulio moterų teniso komandų čempionato - Federacijos taurės („Fed Cup“) varžybų - Europos/Afrikos zonos III grupės turnyro paskutiniame, penktajame, B grupės mače penktadienį 1-2 nusileido Tuniso komandai. Pirmąją nesėkmę patyrusios lietuvės B grupėje užėmė antrąją vietą. Be pralaimėjimų žengiančios tunisietės tapo grupės nugalėtojomis.

Gamtos išdaigos nesukliudė Lietuvos moterų teniso rinktinei iškovoti trečią pergalę Kaire (Egiptas) vykstančiose Federacijos taurės (FedCup) Europos-Afrikos zonos trečios grupės varžybose. Dėl Kaire siautusios smėlio audros šiandienos susitikimai buvo pradėti dvejomis valandomis vėliau nei numatyta, tačiau tai nesutrukdė lietuvėms tris kartus nugalėti kortų šeimininkes - Egipto rinktinę, teigiama pranešime spaudai.

Pasaulinę finansų sistemą sukrėtusi finansų krizė privertė kontrolierius akyliau stebėti bankų veiksmus, tačiau kur kas rimtesnį pavojų šiandien kelia įsigalinti šešėlinė bankininkystė. Pastaruoju metu finansų kontrolierių dėmesį labiau patraukia ne didieji pasaulio bankai, o vadinamoji šešėlinės bankininkystės sistema.

Nurimus „gaisrui“ Graikijoje, euro zonoje toliau sklando baimės dėl probleminių šalių skolos valdymo – aktyviai diskutuojama dėl padėties Portugalijoje. Europoje savaitės pabaigoje vyks euro grupės ir Europos Sąjungos šalių finansų ministrų susirinkimai. Juose bus svarstomi finansinio stabilumo užtikrinimo priemonių didinimo klausimai. Vokietija vertins verslo nuotaikas Europoje taip pat bus svarbus vienos didžiausių Lietuvos prekybos partnerių Vokietijos IFO verslo pasitikėjimo indeksas.

Ką bendro turi gyvūnų oda, tabakas, netikras vampumas (kriauklelių vėrinys, indėnų vartotas kaip papuošalas ir pinigas), auksas ir medvilnės popieriaus banknotai? Tam tikru metu visi jie reiškė vieną ir tą patį dalyką – JAV valiutą, rašo portalas „The Atltantic“. Dar prieš JAV nepriklausomybę, atskirų Amerikos kolonijų ekonomikos turėjo vieną bendrą finansinę problemą – pinigų trūkumą.

Investicijų veteranas Jimas Rogersas mano, kad finansinė parama bankams neišspręs skolų krizės ir euro zonos vadovai turėtų leisti su sunkumais susiduriantiems bankams žlugti. Televizijai CNBC J. Rogersas sakė, kad tikisi, jog Europos centrinis bankas (ECB) seks JAV Federalinio rezervų banko pėdomis ir imsis kiekybinio palengvinimo politikos. „Tai, ką jie daro Europoje, yra bandymas išspręsti vienadienes problemas, o ne išspręsti sisteminius trūkumus, – mano investuotojas.

Jungtinių Valstijų Fderalinis atsargų bankas (FED) pranešė apie planus supirkti ilgalaikių obligacijų už maždaug 400 mlrd. JAV dolerių ir įspėjo apie grėsmes šalies ekonomikai, informuoja BBC. Pesimistiškos JAV centrinio banko prognozės sudavė skaudų smūgį akcijų rinkai, „S&P 500“ indeksas smuko net 3 proc. „Naujausi duomenys rodo, kad padėtis darbo rinkoje tebėra silpna, o nedarbo lygis išlieka aukštas.

Nuo to laiko, kai 2001 metais teroristai atakavo Niujorką, auksas, kaip priemonė kapitalui investuoti, padarė svaiginamą karjerą. Ja naudojasi politinio nestabilumo, karų ir finansinės krizės išgąsdinti investuotojai. Uncijos kaina išsipūtė tiek, kad burbulas gali bet kada sprogti Šių laikų finansų investuotojus, kaip ispanų konkistadorus – užkariautojus, yra apėmusi aukso karštligė.

JAV doleris nuo FED įkūrimo dienos prarado 95 proc. savo vertės. Ne kartą minėjau, koks didelis Amerikos ekonomiką bebaigiantis sužlugdyti monstras yra FED - Federalinis rezervų bankas. Šis labai neskaidrus „valstybinis“ privačių bankų hibridas ne tik nekontroliuojamai manipuliuoja JAV doleriais, bet rūpinasi tik turtingųjų reikalais ir jų finansavimu.

Penktadienį pasaulio Centrinių bankų vadovų susitikime JAV Federalinio Rezervų banko (FED) vadovas Benas Bernanke sakys  savo kasmetinę kalbą, kurios laukia viso pasaulio ekonomistai. Bankai mažina ekonomikos prognozes Kaip praneša „telegraph.co.uk“, bankai „UBS“ ir „Citi“ jau pasekė „Morgan Stanley“ pėdomis ir sumažino savo ekonomikos prognozes nuo 3,8-3,7 proc. iki 3,3-3,2 proc. Vos prieš keletą savaičių pasaulio ekonomikai buvo prognozuotas 4 proc. augimas.

Pirmojoje rašinio dalyje svarstyta apie ekonominę „bazę“, dabar pereiname prie „antstato“. Būtų keista, jeigu kokios nors galingos jėgos nebandytų daryti poveikio globaliniu mastu. Taigi pasaulis yra kažkaip ir kažkiek valdomas. Nors toks autoritetas kaip Zbigniewas Brzezinskis parašė knygą „Nebevaldomas pasaulis“. Viena iš populiarių ir „trolių“ pamėgtų sąmokslo „teorijų“ teigia, kad egzistuoja galinga slapta Iliuminatų organizacijos, kuri siekia pasaulinio viešpatavimo.

Liepos antrojoje pusėje žiniasklaida nestokojo įspūdingų temų. Kai kas viską lengvai supynė į vieną sąmokslo mazgą – gal todėl, kad nuolatos žiūrį televizorių. Jeigu vakar vienas šaulys nužudė kelias dešimtis žmonių, o šiandien kitame pasaulio gale politikai nesusitaria, ar leisti bankrutuoti JAV – gali būti, kad šie dalykai kažkaip susiję. Sąmokslo „teoriją“ – į mases! Kolega Tomas Čyvas pakalbino kelis nuo politikos nenutolusius asmenis.

Tarptautinis atsiskaitymų bankas (angl. Bank for International Settlements, BIS), kartais vadinamas centrinių bankų centriniu banku, paragino bankus pradėti didinti rekordiškai žemas bazines palūkanų normas ir tai daryti greičiau nei praeityje. Banko apžvalgoje teigiama, kad norint suvaldyti infliaciją ir sumažinti finansinio nestabilumo riziką, reikia griežtesnės pasaulinės pinigų politikos: „Centriniai bankai turi būti pasirengę padidinti palūkanų normas greičiau nei praeityje.

Investuotojus neramina tai, kad JAV vietos vyriausybių įsipareigojimų nevykdymas vis stiprėja. Būtent tai rodo, kad kai kurių nustatyti tinkamas pašalpas ir sumažinti biudžeto deficitą besistengiančių JAV regionų situacija labai primena kai kurias euro zonos šalis. Dėl itin laisvos Federalinių rezervų politikos bendra vietos vyriausybių paskolų kaina išliko gana maža.

Antradienį pasaulinėje valiutų rinkoje didesnį pasisekimą turėjo su rizikingesniais aktyvais tapatinamos valiutos. JAV doleris ir Japonijos jena pigo prieš pagrindines porininkes. Rinkos dalyviai sulaukė naujienų iš euro zonos ir JAV, didesnis dėmesys buvo skiriamas Federalinio rezervų banko (FED) susirinkimui. Kaip ir buvo prognozuota, FED vakar nepakeitė bazinės palūkanų normos (0.25 proc.) ir priminė rinkai, kad jie dar nėra tam pasiruošę.

Trečiadienį pasaulio valiutų rinkoje vyko permaininga prekyba. Didžiausią impulsą kursų judėjimui davė Federalinio rezervų banko (FED) vadovo pranešimas, taip pat buvo sulaukta ir kitų reikšmingų makroekonominių rodiklių. Bendras Europos akcijų rinkos indeksas FTSEurofirst 300 paaugo 0.2 proc. JAV akcijų rinkos indeksai Dow Jones bei S&P 500 dieną baigė atitinkamai 0.89 ir 0.97 proc. prieaugiais.

Pirmadienis finansų rinkoje buvo rami diena. Pagrindinių valiutų porų kursai prekybą baigė be ryškesnių pokyčių, žaliavų rinkoje kainų dinamika taip pat buvo labai nuosaiki. Tokios nuotaikos rinkose įprastai būna šventinėmis dienomis, tačiau vakar visos rinkos veikė pilnu pajėgumu. Galbūt trūko naujienų, kurių bus sulaukta šiandien ir visą šią savaitę. JAV akcijų rinkos indeksai Dow Jones ir S&P500 pirmadienį smuktelėjo atitinkamai 0.18 proc. ir 0.10 proc.

Pirmą kartą per daugiau nei trejus metus JAV centrinis bankas (FED) padidino tiesioginio skolinimosi palūkanų normą bankams nuo 0,5 proc. iki 0,75 proc., taip sukeldamas nerimą, kad, pasibaigus skatinimo programoms, pasaulio ekonomikos atsigavimas sulėtės. Tokį sprendimą FED pakomentavo kaip skolinimo „normalizavimą“, kuris neturės jokios įtakos pinigų politikai. Diskonto normos didinimas buvo atsakas į pagerėjusią finansų rinkos padėtį, kuri leidžia sumažinti JAV centrinio banko pagalbą.

Ketvirtadienį pasaulinėje valiutų rinkoje vyko labai permaininga prekyba. Galutinį akordą nulėmusį valiutų kursų pokyčius uždėjo Federalinis rezervų bankas (FED), kuris jau pasibaigus prekybai Volstrite pranešė, kad padidino diskonto normą. FED sprendimas padidinti diskonto normą (palūkanos, už kurias komerciniai bankai moka skolindamiesi tiesiogiai iš FED) 0.25 proc. punktais iki 0.75 proc. stipriai teigiamai paveikė JAV dolerį, kuris ženkliai pabrango visų pagrindinių valiutų atžvilgiu.

Trečiadienį pasaulinėje valiutų rinkoje karaliavo JAV doleris, kuris brango prieš visas pagrindines valiutas. Dolerio stiprėjimą palaikė geros JAV ekonomikos naujienos bei Federalinio rezervų banko (FED) ataskaita, kurioje buvo pateikta nemažai užuominų apie tikėtiną ekonomikos atsigavimą, rinkos likvidumo ribojimą. Europos akcijų rinkoje akcijų kainos pasiekė dviejų savaičių aukštumas. FTSEurofirst 300 indeksas kilo 1.2 proc.

Antradienį pasaulinėje finansų rinkoje didelės paklausos sulaukė rizikingesni aktyvai. Investuotojai atitraukinėjo lėšas iš JAV doleriais laikomų saugesnių pozicijų ir nukreipė jas į pajamingesnius aktyvus. Stipriu brangimu pasižymėjo Naujosios Zelandijos ir Australijos doleriai. Po keturių dienų kritimo euras taipogi ženkliai brango JAV dolerio atžvilgiu. Pajamingesnių aktyvų paklausą sukėlė sulauktos pakankamai geros ekonominės naujienos.

Savo kalboje Londono ekonomikos mokykloje Ben Bernanke pareiškė palaikąs naujojo prezidento Baracko Obamos siūlomą konjunktūros programą. Tačiau taip pat pridūrė, kad kovoje su ekonomikos krize vien didelių valstybinių išlaidų neužteks. JAV centrinio banko (Federal Reserve) pirmininkas išreiškė nerimą dėl taip vadinamų „toksinių“ vertybinių popierių, kurie nuodija finansinę sistemą ir ekonomiką.