ežtt

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) antradienį paskelbė, kad 2012 metais Rusijoje priimtas įstatymas, leidžiantis valdžiai persekioti nevyriausybines organizacijas, žiniasklaidos priemones ir aktyvistus, kuriems suteiktas „užsienio agento“ statusas, pažeidžia Europos žmogaus teisių konvenciją.

Prezidentas Gitanas Nausėda į į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) teikia tris Vyriausybės pasiūlytus kandidatus. Kaip nurodoma pirmadienį pasirašytame dekrete, šias pareigas užimti pretenduoja Teisingumo ministerijos atranką praėję pretendentai: Mykolo Romerio universiteto profesorė Lyra Jakulevičienė, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Gediminas Sagatys.

Dalis opozicinių partijų atstovų atmeta valdančiųjų siūlomą projektą dėl nesusituokusių žmonių santykių įteisinimo ir teigia, kad jis tik kosmetiškai skiriasi nuo anksčiau siūlyto Partnerystės įstatymo. Tuo tarpu kiti sako projektą dėl civilinės sąjungos įteisinimo vertinsiantys tada, kai pamatys konkrečias jo formuluotes.

Pasieniečiai trečiadienį į Lietuvą iš Baltarusijos įleido keturi užsieniečius, kuriems yra taikomos Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) laikinosios apsaugos priemonės. Kaip žurnalistams ketvirtadienį nurodė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Rokas Pukinskas, juos apžiūrėjo medikai, tačiau pavojaus sveikatai nenustatė. „Šiuo metu asmenys yra viename iš VSAT padalinių.

Lietuvoje balandžio pabaigoje lankysis Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) pirmininkas Robertas Spano. EŽTT vadovas dalyvaus diskusijoje Europos žmogaus teisių konvencijai aptarti, antradienį pranešė Teisingumo ministerija. R. Spano vizitą Lietuvoje organizuoja Teisingumo ministerija kartu su Konstituciniu Teismu ir Teisėjų taryba.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) atmetė Žilvino Povilonio skundą dėl Druskininkų kurorte nugriauto vadinamojo Vijūnėlės dvaro, argumentuodamas, kad verslininkas bandė suklaidinti teismą.

Lenkijos Konstitucinis Tribunolas trečiadienį nutarė, kad dalis Europos žmogaus teisių konvencijos yra nesuderinama su lenkų konstitucija, užginčydamas vieną Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą. „Konstitucinis Teismas atmeta EŽTT sprendimą, pažeidžiantį mūsų sistemą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė teisingumo viceministras Sebastianas Kaleta, turėdamas omenyje anksčiau šiemet priimtą sprendimą dėl kontroversiškų teisminių reformų Lenkijoje.

Profesionalus krepšininkas dėl gėjus niekinančio komentaro atsidūrė teisiamųjų suole. Prieš 7 metus tinkle „Facebook“ po homoseksualų nuotrauka parašytą teiginį „Invalidai fuuj sudegint juos“ teismai pripažino kaip neapykantos kurstymą. Ir tik šį pirmadienį sportininkas išgirdo Lietuvos teismo verdiktą. Byla buvo pasiekusi net Europos Žmogaus Teisių Teismą, kuris priskyrė įžeidžiantį komentarą prie neapykantos kurstymo dėl seksualinės orientacijos.

Lietuva vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotu precedentu, numatančių išimtis, kada galima taikyti migrantų apgręžimo taktiką, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Vyriausybės vadovė tai tvirtino reaguodama į pranešimus, kad Europos Komisija tikriausiai reikalaus, kad Lenkija, Latvija ir Lietuva taisytų neseniai priimtus įstatymus, leidžiančius išstumti migrantus į Baltarusijos teritoriją. „Čia ne Briuselio pozicija ar kažkieno opozicija.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) trečiadienį priėmė sprendimą nepratęsti laikinųjų apsaugos priemonių penkių afganistaniečių byloje prieš Lietuvą.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendime minimus afganistaniečius galbūt priglaudę Ignalinos rajone esančios sodybos gyventojai apklausti kaip specialieji liudytojai, antradienį informavo Panevėžio apygardos prokuratūra. „Mes nedetalizuojame, tačiau, atliekant ikiteisminį tyrimą, niekam įtarimai nėra pareikšti, trys asmenys, galbūt priglaudę afganistaniečius, apklausti kaip specialieji liudytojai“, – BNS sakė Panevėžio apygardos prokuratūros atstovė Rasa Stundžienė.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) antradienį paskelbė išvadą, kad Rusija yra atsakinga už 2006 metais Londone įvykdytą disidento buvusio agento Aleksandro Litvinenkos nunuodijimą radioaktyviu poloniu. Teismas nurodė „be pagrįstų abejonių“ nustatęs, kad A. Litvinenką nužudė Rusijos piliečiai Andrejus Lugovojus ir Dmitrijus Kovtunas, taip pat kad yra „stiprių prima facie [akivaizdžių] įrodymų“, jog jie veikė turėdami Rusijos valdžios įgaliojimus.

Teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) besiskundusių afganistaniečių neteisėto slėpimo Lietuvoje, pranešė pasieniečiai. „Ikiteisminis tyrimas ne jų (afganistaniečių – BNS) atžvilgiu pradėtas. (...) Dėl situacijos, jų atsiradimo Lietuvoje“, – BNS antradienį Seime sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado pavaduotojas Antanas Montvydas. Pasak pareigūno, tyrimas pradėtas šią savaitę, tačiau tikslios datos A. Montvydas nurodyti negalėjo.

Penki europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) besiskundę ir Lietuvoje norintys likti afganistaniečiai antradienį pasieniečių sulaikyti Lietuvoje. Dėl jų EŽTT pradėjo bylą prieš Lietuvą ir priėmė laikinąsias apsaugos priemones. Trečiadienį neteisėtai Lietuvos sieną kirtę migrantai pasiprašė prieglobsčio suteikimo Lietuvoje.

Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad istorija su Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) minimais penkiais afganistaniečiais yra „gana keista“, ji ragina situaciją toliau aiškintis. „Ši istorija su penkiais afganistaniečiais, sakyčiau, yra gana keista, nes Lietuvos atitinkamos institucijos neturi faktų, pagrindžiančių, apie ką rašo EŽTT.

Lietuva šiuo metu tikslina aplinkybes dėl penkių afganistaniečių buvimo vietos ir per kelias dienas tikisi kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT), kad šis panaikintų sprendimą, kuriuo šaliai neleidžiama jų grąžinti į Baltarusiją. „Mes galime pateikti tokį prašymą bet kuriuo metu, kol galioja tokios priemonės, jeigu turime duomenų, kad jos yra nepagrįstos. Čia jau yra teismo nuožiūra, per kiek laiko jis išnagrinėtų tokį prašymą – tai nėra reglamentuota.

Į mūsų šalį šiandien bandė patekti penki Afganistano piliečiai, rankose laikantys Europos žmogaus teisių teismo sprendimą, laikinai draudžiantį mūsų pareigūnams juos išvaryti iš Lietuvos, jei jie jau pas mus pateko. Bet sienos sergėtojai sako, kad afganistaniečiai ne Lietuvoje, o Strasbūras neįpareigojo jų priimti – tad jų į Lietuvą neįleido. Kviečiame susipažinti su afganistaniečiams laikinąją apsaugą Strasbūre iškovoti padėjusios advokatės vaizdo medžiaga iš pasienio.

Lietuvos pasieniečiams į Baltarusiją grąžinus afganistaniečius, minimus Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendime, jų advokatė teigia, kad šie buvo sulaikyti Lietuvos teritorijoje. „Ne, jie buvo Lietuvos teritorijoje ir pateikė pasieniečiams visus dokumentus“, – BNS ketvirtadienį sakė afganistaniečiams atstovaujanti advokatų profesinės bendrijos „SPECTRUM LEGIS“ advokatė Asta Astrauskienė.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį ketina skelbti nutarimą vadinamojoje Romuvos byloje – ar įstatyme numatytas 25 metų veiklos terminas, reikalingas netradicinei religinei bendruomenei pripažinti, neprieštarauja Konstitucijai. Byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Migrantų drama Lenkijoje pasiekė ir tarptautinį lygį. „Pilkojoje zonoje“ įstrigę migrantai negali patekti į išsvajotus Vakarus, bet ir grįžti atgal į Baltarusiją jiems nėra leidžiama. EŽTT Varšuvą įpareigojo „suteikti apgyvendinimą, maistą ir vandens“, tačiau neliepė jų įsileisti į savo šalį. Tokiu būdu teismo sprendimas užminė tik dar daugiau mįslių, ką daryti su nelegaliais migrantais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) trečiadienį paskelbė laikiną įpareigojimą Latvijai ir Lenkijai teikti pagalbą dviem migrantų grupėms, mėginusioms neteisėtai pateikt į Europos Sąjungą iš Baltarusijos. Teismas įpareigojo abiejų šalių institucijas aprūpinti visus pareiškėjus maistu, vandeniu, drabužiais, suteikti reikalingą medicinos pagalbą ir, jeigu įmanoma – laikiną būstą.

Rusijos skundas prieš Ukrainą Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) buvo paduotas propagandiniais tikslais ir neturi jokių šansų būti patvirtintas, ketvirtadienį pareiškė ukrainiečių diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba. „Nesikišdamas į EŽTT teisingumą, galiu visiškai užtikrinti, kad šis ieškinio pareiškimas neturi jokių galimybių būti patenkintas, o Rusija jį pateikė tik propagandos tikslais.

Rusija pirmą kartą kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) su skundu prieš kitą valstybę, apkaltindama Ukrainą „sisteminiais“ žmogaus teisių pažeidimais. „Rusijos Federacija kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą su tarpvalstybiniu skundu dėl Ukrainos, remdamasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 33 straipsniu“, – nurodė Rusijos generalinė prokuratūra. Tai pirmas kartas, kai Rusija pateikia tarpvalstybinį skundą EŽTT.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), po daugelį metų trukusio svarstymo, pripažino, kad Rusija pažeidė trijų į teismą besikreipusių porų teisę į privatų ir šeimyninį gyvenimą – Europos Žmogaus teisių konvencijos 8-ąjį straipsnį, skelbiama EŽTT pranešime. Teismas nustatė, kad nebuvo jokio pagrindo tam, kad pareiškėjai negalėtų savo santykių įteisinti juridine tvarka.

Senovės baltų religinė bendruomenė „Romuva“ gali pakartotinai kreiptis dėl valstybės pripažinimo praėjus trims mėnesiams po jai palankaus Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo, trečiadienį BNS informavo Teisingumo ministerija.

Strasbūro teismui paskelbus, kad Lietuva pažeidė Europos Žmogaus teisių konvenciją spręsdama dėl senovės baltų religinės bendruomenės „Romuva“ valstybės pripažinimo, šis klausimas turi grįžti į Seimą, sako Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas „valstietis“ Robertas Šarknickas. „Šis sprendimas palieka gerų vilčių, kad šis projektas vėl turi grįžti į Seimą“, – per spaudos konferenciją antradienį sakė parlamentaras.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) prioritetine tvarka išnagrinės Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno skundą dėl jo kalinimo kolonijoje sąlygų, pirmadienį informavo Teismas. „Teismas nusprendė suteikti šiai bylai pirmenybę pagal Teismo Reglamento 41 taisyklę (dėl bylų nagrinėjimo eiliškumo – BNS), tuo pat metu taikant... 39 taisyklę (išlaisvinti A. Navalną dėl rizikos jo gyvybei pobūdžio ir laipsnio – BNS)“, – sakoma EŽTT pranešime spaudai.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) antradienį turėtų paskelbti sprendimą dėl finansiniais nusikaltimais įtariamo Nigerijos piliečio skundo, kuriame jis teigia, kad Lietuvos teisėsauga pažeidė ir apribojo jo teises beveik kelerius metus nepateikdama jam kaltinimų.  Anot bylos medžiagos, teisėsauga 2014-ųjų liepą Vilniuje gyvenančiam 1989 metais gimusiam Nigerijos piliečiui pateikė įtarimus dėl pinigų plovimo ir dokumentų klastojimo, jis buvo sulaikytas ir vėliau paleistas į laisvę.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ketvirtadienį nurodė Prancūzijai išmokėti tūkstančių eurų kompensaciją dešimtims kalinių, nutaręs, kad valdžios institucijos nesiėmė pakankamų priemonių kalėjimų perpildymui nutraukti. Byla buvo iškelta gavus skundą iš 32 kalinių iš šešių kalėjimų, įskaitant Freno mieste esančią vieną didžiausių Prancūzijos pataisos įstaigų, kur kalinami 2 500 žmonių, nors ten yra beveik dvigubai mažiau lovų.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) antradienį paskelbė, kad klaipėdietis paauglys ir jo motina neteisingai įpareigoti sumokėti kompensaciją vyrui už jo sumušimą. Vaikinas nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas, nes per incidentą jam buvo 15 metų. Jis apklaustas tik kaip liudytojas. Kartu su juo buvęs dvejais metais vyresnis bendraamžis nuteistas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Tačiau vėliau civilinėje byloje nukentėjęs vyras prisiteisė iš paauglio ir motinos 8 tūkst.

Namų areštas Darbo partijos įkūrėjui europarlamentarui Viktorui Uspaskichui beveik prieš dešimtmetį netrukdė dalyvauti Seimo rinkimuose, o Darbo partija, nuolat keldama jo kandidatūrą rinkimuose, padėjo slėptis nuo baudžiamoji persekiojimo, konstatavo Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT). V.Uspaskichas teismui skundėsi negalėjęs lygiomis sąlygomis su kitais dalyvauti rinkimuose, nes jam tuomet buvo skirtas namų areštas kaip įtariamajam Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje.

Rusijos Kirovo mieste pirmadienį prasidėjo pakartotinis opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno teismas dėl grobstymo, Aukščiausiajam Teismui atmetus pradinį 2013 metų verdiktą, kuriuo buvo pripažinta jo kaltė. A.Navalno advokatai prašė Teismo nutraukti bylą, kurioje jis kaltinamas pavogęs iš valstybinės kompanijos medienos už 500 tūkst. dolerių (470 tūkst. eurų). Kritikai sako, kad šis procesas yra politiškai motyvuotas.

Dėl melagingų parodymų davimo nuteista „darbietė“ Giedrė Vitė (buvusi Vitienė) Lietuvą apskundė Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT). Ji tvirtina, kad buvo verčiama duoti parodymus prieš save. G.Vitės nuomone, Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, užtikrinančas teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas šiandien paskelbė, kad darbdaviai turi teisę stebėti savo darbuotojų privačias žinutes, praneša „independent.co.uk“. Sprendimą EŽTT paskelbė byloje, kurioje rumunų inžinierius bandė įrodyti, kad buvo neteisėtai atleistas iš darbo dėl to, kad darbo metu naudodamasis „Yahoo Messenger“, bendravo ne tik profesiniais tikslais, tačiau ir siųsdamas žinutes savo sužadėtinei bei broliui.

Lietuva ratifikavo du Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolus, kuriems įsigaliojus Lietuvos teismai galės kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT). „Neabejoju, kad įsigaliojus protokolams, jais numatomi pokyčiai ves ne tik į stipresnę Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių valdžios institucijų sąveiką, bet ir į veiksmingesnę žmogaus teisių apsaugą Lietuvoje“, - įsitikinęs teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Ukrainos pateiktas skundas susijęs su Rusijos Federacijos veiksmais Kryme ir Donbase. EŽTT nusprendė patenkinti Rusijos prašymą atidėti bylos svarstymo pradžią. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) priėmė sprendimą atidėti Ukrainos ieškinio Rusijai svarstymą. Toks sprendimas buvo priimtas dėl rusų prašymo. Pagal galiojantį reglamentą, Rusija turėjo laiko pasiaiškinti iki kovo 25-osios, tačiau likus vos dviem dienoms, Rusijos Federacija paprašė pratęsti limitą dar pusmečiui.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Lietuva turi imtis visų priemonių, jog būtų laikomasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir sumažėtų Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) pasiekiančių peticijų skaičius. Žmogaus teisių apsaugos stiprinimą ir Lietuvos teismų bendradarbiavimą su EŽTT D.Grybauskaitė penktadienį aptarė su Lietuvoje viešinčia EŽTT delegacija.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) Strasbūre nagrinėja žinomo Lietuvos automobilių lenktynininko Alvydo Albrechto, nuteisto už verslininko Rimanto Grainio nužudymą, skundą dėl suėmimo.

Apie 3 mln. litų nuo 2000 metų iki šių dienų Lietuvos valstybė sumokėjo savo piliečiams, kurie jautėsi nuskriausti ir užtarimo kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT). Priteisiamos sumos dažnai netenkina lūkesčių, tačiau kaimynų latvių pavyzdys rodo, kad kartais EŽTT gali atseikėti labai padorią sumą.

 Civilinės sąjungos neturėtų būti galimybė tik heteroseksualioms poroms, ketvirtadienį nusprendė Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), kuris pasmerkė Graikiją sukūrus teisinę "gyvenimo partnerio" kategoriją, kuri neapima gėjų. Strasbūro teisėjai sakė, kad Graikijos valdžia nepateikė "įtikinamų ir svarių priežasčių, galinčių pateisinti tos pačios lyties asmenų neįtraukimą" priimant tą 2008 metų įstatymą.

Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) pirmadienį pasmerkė Rusiją, kad ši tinkamai neišnagrinėjo daugiau nei 20 tūkst. lenkų karo belaisvių nužudymo Katynėje 1940 metais, tačiau ir EŽTT sprendimas sulaukė aštrios kritikos iš Varšuvos, pasak kurios, nutartis yra per daug ribota.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pirmadienį savo nutartyje paskelbė negalintis vertinti Rusijos pastangų tiriant Katynės žudynes, per kurias Sovietų Sąjungos NKVD sušaudė daugiau nei 20 tūkst. į nelaisvę patekusių Lenkijos kariškių, nes šis klausimas peržengia jo kompetencijos ribas, praneša Didžiosios Britanijos nacionalinio transliuotojo BBC portalas.

Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuva dar kartą pralaimėjo Europos Žmogaus Teisių Teisme. Byloje Banel prieš Lietuvą mūsų šalis įpareigota sumokėti vilnietei beveik 100 tūkst. litų turtinę ir neturtinę žalą dėl neužtikrintos sūnaus teisės į gyvybę ir neveiksmingo žūties aplinkybių ištyrimo. Prieš beveik dešimtmetį grįždama iš mokyklos grupelė moksleivių nuo lietaus pasislėpė po apleisto sandėliukų pastato balkonu.

Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) Lietuva pralaimėjo bylą dėl neužtikrintos teisės į gyvybę ir neveiksmingo žūties aplinkybių ištyrimo. Strasbūro teismas birželio 18 dieną paskelbė sprendimą byloje Banel prieš Lietuvą, kuriuo nustatė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimų, skelbiama Teisingumo ministerijos interneto svetainėje. Vilnietei priteista 20 tūkst. eurų (beveik 70 tūkst. litų) neturtinei žalai bei 8135 eurai (per 28 tūkst. litų) turtinei žalai atlyginti.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) antradienį nepritarė išduoti Jungtinėms Valstijoms vieno vyro, kaltinamo terorizmu ir laikomu vienoje Didžiosios Britanijos klinikoje griežto saugumo sąlygomis.

Prancūzija nusižengė žmogaus teisėms, kai skyrė piniginę baudą prancūzui, išvadinusiam Nicolas Sarkozy "idiotu". Tai ketvirtadienį Strasbūre paskelbė Europos žmogaus teisių teismas (EŽT), praneša agentūra AFP. Herve Eonui skirta bauda dėl "valstybės vadovo" įžeidimo yra žmogaus teisės į nuomonės laisvę pažeidimas, pareiškė teismas.

Rusijos pankroko grupės „Pussy Riot“ narė Jekaterina Samucevič pateikė skundą Europos Žmogaus Teisių Teismiui (EŽTT), praneša „RIA Novosti“, remdamasi dienraščiu „Kommersant“. Praeitą savaitę Maskvos teismas per apeliacijos nagrinėjimą J. Samucevič paleido į laisvę, bet nusprendė, kad kitos dvi nuteistos grupės narės turi likti kalėjime, kol atliks joms skirtas dvejų metų laisvės atėmimo bausmes.

Du kalintys Britanijoje  ir  šios šalies pilietybę turintys asmenys kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą  su skundu. Kaliniai tvirtina, esą, juos tardant dalyvavo Pakistano specialiųjų tarnybų pareigūnai. Apklausos metu abu patyrė kankinimus. Padavusieji skundus kaltina Britanijos specialiąsias tarnybas žinojus apie taikytus apklausos metodus. Dėl šios problemos anksčiau „Al Qaedai" priklausę asmenys skundėsi Britanijos teismams, kurie tokius skundus atmesdavo.

Ekstremistų musulmonų dvasininkas Abu Qatada kol kas negali būti deportuotas iš Didžiosios Britanijos po to, kai buvo pateiktas apeliacinis skundas, informavo Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), skelbia BBC. Skundas buvo pateiktas antradienio vakarą. Tai reiškia, kad deportacijos procesas negali būti pradėtas, kol teisėjai nuspręs, ar byla turėtų būti perduota Aukštiesiems teismo rūmams. Vidaus reikalų ministrė Theresa May teigė, kad deportacijos procesas gali užtrukti mėnesius.