ežtt

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) antradienį pasmerkė Rusiją dėl sąmoningo sisteminių teisių pažeidimų Kryme toleravimo nuo šio Ukrainos pusiasalio aneksijos 2014 m. EŽTT didžioji kolegija – aukščiausia teismo instancija – priėjo prie išvados, kad „incidentų buvo pakankamai daug ir jie buvo tarpusavyje susiję, jog sudarytų pažeidimų modelį ar sistemą“. „Akivaizdi veiksmingo tyrimo stoka (...) įrodė, kad Rusijos valdžios institucijos oficialiai toleravo tokią praktiką“, – pridūrė kolegija.

Baltarusijos aktyvistė, organizacijos „Mano namai“ vadovė Olga Karač dėl Lietuvoje nesuteikto jai prieglobsčio kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT). „Mes kreipėmės, kada buvo galutinai įsiteisėjęs teismo sprendimas nesuteikti prieglobsčio prašymo. Mes kreipėmės į EŽTT, kadangi šis sprendimas yra nepagrįstas“, – BNS šią savaitę sakė aktyvistės advokatas Rytis Satkauskas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ketvirtadienį atmetė buvusio Sakartvelo prezidento Michailo Saakašvilio skundus dėl apkaltinamųjų nuosprendžių ir pripažino, kad teismai jo gimtojoje šalyje buvo teisingi. 2018 metais M. Saakašvilis buvo nuteistas už tai, kad 2005-aisiais įsakė riaušių policijai žiauriai sumušti Sakartvelo parlamento narį ir neteisingai suteikė malonę grupei Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų už 2006-aisiais įvykdytą jaunuolio Sandro Girgvlianio nužudymą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas penktadienį pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir neleido iš Lietuvos išsiųsti septynių kubiečių. Dokumente, su kuriuo susipažino BNS, nurodoma, jog apsauga šiems užsieniečiams taikoma iki birželio 17 dienos. Ketvirtadienį Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) minėtus kubiečius per Medininkų kontrolės punktą ketino išsiųsti atgal į Baltarusiją, tačiau užsieniečiai atsisakė išvykti ir laikinai blokavo kelią.

Pernai iš 22 Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) išnagrinėtų bylų prieš Lietuvą šešiose nustatyti pažeidimai, nurodoma ataskaitoje. Kaip rašoma trečiadienį išplatintame Teisingumo ministerijos pranešime, iš jų dar devynios bylos išspręstos nenustačius Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos pažeidimų, o keturios bylos užbaigtos kaip nepriimtinos (neatitinkančios priimtinumo kriterijų), trys bylos išbrauktos iš bylų sąrašo pareiškėjams atsisakius skundo ar nebepalaikant peticijos.

Ukrainoje laukiamas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje, susijusioje su Rusijos vykdomais žmogaus teisių pažeidimais 2014 m. neteisėtai okupuotoje Krymo autonominėje respublikoje, pranešė Ukrainos pasiuntinė EŽTT reikalams Marharyta Sokorenko. „Jau laukiame EŽTT sprendimo, ar jis įžvelgia Ukrainos nurodytus pažeidimus. Šią bylą pradėjome dar 2014 m.“, – pasakė ji, atsakydama į klausimą, kiek užtruks bylos nagrinėjimas teisme.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) tenkino buvusio parlamentaro Aleksandro Sacharuko skundą prieš Lietuvą, kad valstybė neužtikrino jam nešališko ir nepriklausomo teismo. Tokį sprendimą teismas Strasbūre paskelbė antradienį. EŽTT nusprendė, kad Lietuvos teismai, nagrinėję jam iškeltą baudžiamąją bylą, pažeidė teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principą, kurį įtvirtina Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija.

Lietuva neskundė Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo dėl neteisėto Saudo Arabijos piliečio kalinimo, įtariama, slaptame JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) kalėjime Antaviliuose. Tą padaryti buvo galima iki balandžio 16-osios, kai įsigaliojo Strasbūro teismo sprendimas. „Teisingumo ministerija nusprendė neskųsti EŽTT sprendimo byloje Al-Hawsawi prieš Lietuvą ir neprašyti EŽTT didžiosios kolegijos jo persvarstyti“, – BNS sakė teisingumo ministrės atstovas spaudai Paulius Žeimys.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) antradienį nusprendė, kad Šveicarija nepakankamai kovoja su klimato kaita. Tai pirmas toks Teismo sprendimas prieš valstybę klimato klausimu. EŽTT sprendimą priėmė vienai šveicarų pagyvenusių moterų asociacijai, susirūpinusiai pasaulinio atšilimo padariniais, pareiškus, kad Šveicarijos valdžia nesiima pakankamai veiksmų klimato kaitai švelninti.