evt

Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetai trečiadienį paragino prezidentą ir premjerę patiems sutarti, kas turėtų Lietuvai atstovauti artimiausioje Europos Vadovų Taryboje (EVT). Sprendime Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė raginami „sutelkti jėgas ir iki kito Europos Vadovų Tarybos posėdžio birželio mėnesį susitarti dėl tinkamiausio Lietuvos atstovavimo ginant Lietuvos interesus Europos Vadovų Taryboje, atsižvelgiant Europos Vadovų Tarybos posėdžiuose svarstomus klausi...

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis), telefonu pasikalbėjęs su Izraelio prezidentu Reuvenu Rivlinu, trečiadienį paragino izraeliečius ir palestiniečius sustabdyti kovas ir vengti civilių aukų. „Labai susirūpinęs dėl pastarojo meto smurto suintensyvėjimo ir nesirenkamų taikinių. Prioritetas turėtų būti deeskalavimas ir nekaltų civilių aukų prevencija abiejose šalyse“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ch. Michelis.

Dalyvavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT) tvarką svarbu reglamentuoti, o dėl konkrečių sprendimų kol kas vyksta tik diskusija, sako konservatorių lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „EVT tvarka kol kas nėra keičiama, tiesiog ji nėra niekaip reglamentuota.

Daugiau nei pusė lietuvių mano, kad prezidentas Gitanas Nausėda ir toliau turėtų atstovauti šaliai Europos Vadovų Taryboje (EVT), rodo naujienų agentūros BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa. Tyrimo metu tūkstančio Lietuvos gyventojų buvo teiraujamasi, kas turėtų atstovauti šaliai (EVT) – Lietuvos vadovas G. Nausėda ar premjerė Ingrida Šimonytė. Bendrovės „Vilmorus“ atliktoje apklausoje 56,1 proc. respondentų teigė, kad tą ir toliau turėtų daryti G. Nausėda, 18,6 proc.

Lenkijoje nauji koronaviruso atvejai ir toliau muša rekordus. Šalies medikai perspėja, kad sveikatos sektorius padėtis nepavydėtina ir kabo per plauką nuo griūties. Visgi, nors ir paskelbusi apie naujus ribojimus, atšaukti pamaldų per Velykas Lenkijos valdžia nedrįso. Tuo metu Belgija skelbia, kad, siaučiant naujoms atmainoms, į ligonines plūsta vis jaunesni žmonės.

Seimo Europos reikalų komitetas (ERK) imasi iniciatyvos ne tik tvirtinti Lietuvos pozicijas prieš kiekvieną Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį, bet ir teikti rekomendacijas, kas turėtų vadovauti Lietuvos delegacijai. „ERK susigrąžina savo konstitucines galias mandatuoti Vyriausybę ir nustatyti aiškiai, kas turėtų tais klausimais atstovauti Lietuvai“, – BNS sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas ir ERK narys konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Prezidentūra nemato reikalo diskutuoti, kas Europos Vadovų Taryboje (EVT) turėtų atstovauti Lietuvai, sako šalies vadovo patarėja Asta Skaisgirytė. Ji pabrėžė, kad prezidento ir premjerės pozicijos yra derinamos prieš kiekvieną EVT posėdį. „Tikrai nematome reikalo dėl to diskutuoti. Prezidentas ir premjerė susitinka, kalbasi prieš Vadovų Tarybą, po Vadovų Tarybos, jie derina veiksmus, nuomonę ir požiūrį.

Valdantieji konservatoriai ėmėsi iniciatyvos, kad Europos Vadovų Taryboje Lietuvai atstovautų ne prezidentas Gitanas Nausėda, o premjerė Ingrida Šimonytė.  Po pokalbių su politikais, diplomatais ir politikos ekspertais BNS pateikia svarbiausius argumentus už ir prieš siūlomas permainas. Politinė tradicija. Už permainas: Tradiciją reikia keisti, jei ji nėra naudinga valstybei. Dalia Grybauskaitė vietos Briuselyje nusipelnė dėl asmeninių kompetencijų.

Nauji vakcinos nuo COVID-19 tiekimo grafikai sudaro galimybę iki vidurvasario paskiepyti 70 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. Ketvirtadienį po Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžio jis pranešė, kad patvirtintas naujas skiepų nuo koronaviruso infekcijos tiekimo planas pirmąjį ir antrąjį šių metų ketvirčiais. „Pagal jį Europos Sąjunga iš įvairių gamintojų pirmąjį ketvirtį turėtų gauti 100 mln. dozių vakcinos, antrąjį – dar 480 mln.

Vyriausybė svarsto keisti tvarką dėl Lietuvos pozicijų Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimams rengimo. Šiuo metu pagal nusistovėjusią tvarką pozicijos dėl EVT rengiamos Vyriausybėje, bet pačiuose susitikimuose dalyvauja prezidentas.

Premjero nedalyvavimas Europos Sąjungos Vadovų Taryboje (EVT) yra didelis trūkumas nacionalinei Vyriausybei, sako buvęs „valstiečių“ premjeras Saulius Skvernelis. Pastarųjų mėnesių diskusiją, kas turėtų Lietuvai atstovauti EVT, jis vadina aktualia. „Manau, kad tie klausimai, ta diskusija yra tikrai aktuali.

Konservatoriai galios žaidimuose su Prezidentu ant stalo tėškė ultimatumą – arba jis užleidžia Ingridai Šimonytei vietą Europos vadovų taryboje, arba jie imsis veiksmų. Ekspertai taip keliamą klausimą vertina kaip mėginimą Prezidentą įbauginti ar riboti šalies vadovo teisę atstovauti Lietuvai. Kaip skelbta anksčiau, antradienį spaudos konferenciją surengusio Mato Maldeikio neįtikino net ir konstitucinės teisės ekspertas, kuris teigia, kad riboti Nausėdos atstovavimą negalima.

Europos Vadovų Taryboje – šūsnis svarbių susitarimų. Pagaliau pasiektas kompromisas dėl milžiniško beveik dviejų trilijonų eurų Bendrijos biudžeto. Susitarimui nebesipriešina net Vengrija su Lenkija. Po ištisos nakties derybų, paryčiais lyderiai paskelbė ir apie proveržį dėl klimato susitarimo.

Koronavirusas neleidžia Europos Vadovams ramiai aptarti svarbių klausimų. Netikėtai Europos lyderių derybas palikti ir izoliuotis dėl kontakto su sergančiu teko Europos Komisijos prezidentei Ursulai Von Der Leyen, o tuojau iš derybų išvyko ir Suomijos premjerė. Tuo metu Vokietija, Prancūzija ir Lenkija bendru pareiškimu paragino Baltarusiją surengti naujus rinkimus.

Europos Sąjungos lyderiai susirinko į rekordinius koronaviruso atvejų skaičius fiksuojantį Briuselį. Europos Vadovų taryboje jie aptars ir per žemyną besiritančią antrąją viruso bangą, ir stringančias prekybos sutarties po „Brexit“ derybas su Londonu. Tuo tarpu prezidentas Nausėda ragina lyderius ruošti antrą sankcijų paketą Baltarusijai. Europos Sąjungos lyderiai renkasi į Europos Vadovų Tarybą.

ES vadovai padalino įspūdingą beveik 2 trilijonų eurų ES biudžetą. Tiesa, Lietuvai iš jo teks mažiau nei procentas, bet vis tiek įspūdinga suma – 15 milijardų eurų. Ekonomistų teigimu, Lietuvai tai yra milžiniški pinigai, ir milžiniškas išbandymas – mat didžiausiu iššūkiu taps jų neištaškyti. Prezidentas Gitanas Nausėda reikalauja, kad prioritetas būtų žaliajai ekonomikai ir skaitmenizacijai.

Prezidentas Gitanas Nausėda po ilgos koronaviruso pertraukos vėl lankosi Briuselyje. Ten jis derasi dėl milijardinės europinės paramos Lietuvai. Ekspertai pažymi, kad dėl koronaviruso pandemijos Lietuva sulauks įspūdingo dydžio paramos. Tačiau labai svarbu, kad europiniai milijardai nebūtų iššvaistyti ir išvogti, bet kurtų gerovės valstybę ir mažintų lietuvių skurdą. Briuselio gatvėje prezidentas Nausėda – be kaukės, tačiau tarp kitų Europos sąjungos šalių vadovų jau tenka saugotis.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas kitą savaitę atvyks į Baltijos šalis aptarti pasirengimą viršūnių susitikimui, kuriame bus tariamasi dėl Europos Sąjungos (ES) ateities po britų sprendimo pasitraukti iš bendrijos. ES lyderių susitikimams pirmininkaujantis buvęs Lenkijos premjeras penktadienį susitiks su prezidente Dalia Grybauskaite, skelbiama jo oficialioje darbotvarkėje. Į Vilnių D.Tuskas atvyks iš Rygos, o paskui vyks į Taliną.

 Per pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai Lietuvai teks daug darbo derinti teisės aktus, susijusius su 2014-2020 metų ES biudžetu, trečiadienį pareiškė Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso. Jis sakė tikįs, kad su Europos Parlamentu dėl biudžeto skaičių pavyks sutarti dar per Airijos pirmininkavimą, kuris baigsis birželio pabaigoje. Lietuva pusmečiui prie ES vairo stos liepos 1 dieną.

Likus tik keliems mėnesiams iki Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai, Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį susitikime su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Hermanu van Rompėjumi (Herman Van Rompuy) aptars likusius svarbiausius darbus.

Europos Vadovų Taryba (EVT) įpareigojo visas šalis ateinančiais metais ypatingą dėmesį skirti penkioms ekonomikos augimą užtikrinančioms sritims: laikytis atsakingos finansinės politikos, sudaryti palankesnes skolinimosi galimybes verslui, skatinti konkurencingumą, efektyviai spręsti nedarbo problemas ir modernizuoti viešąjį administravimą.

Trečiadienį Briuselyje prasidėjusiame neformaliame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime Lietuvai daugiausiai pastabų teks dėl jaunimo nedarbo, užimto skatinimo, prieš susitikimą sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jos vertinimu, Lietuvos darbo rinka dar yra nepakankamai lanksti ir tai trukdo reformoms bei nepakankamam europinių struktūrinių lėšų įsisavinimui.

Vengrijos Europos Sąjungos (ES) reikalų ministrė Eniko Giori (Eniko Gyori) teigia, kad šalis buvo „visiškai nesuprasta“ ir neteisingai priskirta prie Didžiosios Britanijos kaip nepritarianti naujajai ES sutarčiai, praneša „EUobserver“. Penktadienį ryte parengtose preliminariose išvadose teigiama, kad Vengrija ir Didžioji Britanija yra vienintelės šalys, kurios atmeta susitarimą, numatantį griežtas biudžeto taisykles.

Europai reikia operatyviau veikiančio sprendimų priėmimo mechanizmo, o ekonominiams sunkumams Europoje įveikti priemonės yra žinomos, reikia tik ES valstybių politinės valios, teigia Lietuvos vadovė. Trečiadienio vakarą Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo neeiliniame Europos Sąjungos (ES) valstybių vadovų susitikime, kuriame buvo svarstomos priemonės euro zonos skolų krizei įveikti.

Briuselyje per sekmadienį vykusį Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį, kuriame buvo bandoma priimti sprendimą dėl finansų krizės euro zonoje, Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconis patyrė Europos Sąjungos (ES) šalių lyderių spaudimą dėl Italijos skolos, skelbia tinklalapis „EUbusiness“. S. Berlusconis susitiko su Vokietijos kanclere Angela Merkel  ir Prancūzijos prezidentu Nicolas Sarkozy prieš EVT posėdį. Pasak diplomatų, ES narės nepasitiki S. Berlusconiu.

Sekmadienį Europos Vadovų taryba (EVT) posėdyje Briuselyje aptars globalią finansinę padėtį, euro zonos skolų problemas, ketina apsispręsti dėl priemonių Europos Sąjungos (ES) ekonominei padėčiai gerinti. Posėdyje dalyvaus ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Nors Lietuva neturi euro, tačiau globalioje ekonomikoje vykstantys procesai yra tarpusavyje glaudžiai susiję, todėl padėtis euro zonoje ir pasaulio finansų rinkose turės įtakos ir mūsų šalies ekonomikai.