evoliucija

Jei ieškote geros mįslės, toli dairytis neteks – pakaks žvilgtelėti į veidrodį. Galima manyti, kad mokslininkai jau turėjo išnagrinėti kiekvieną žmogaus kūno aspektą, tačiau taip nėra. Štai keletas mįslingiausių žmogaus kūno ypatybių.

milijardai m. p. m. e. Žemė atrodo kaip nesusiformavęs verdančios magmos kamuolys. Jokio sekso niekur nėra. 3 milijardai m. p. m. e. Niekas tiksliai nežino, kuo užsiėmė vienaląsčiai organizmai šiltame pirminiame sultinyje. Tačiau sprendžiant pagal tai, kad jų darėsi vis daugiau, laiko veltui jie tikrai nešvaistė. 1,5 milijono m. p. m. e. Iki Homo sapiens atsiradimo dar labai toli. Tačiau jau egzistuoja Homo habilis – taip pavadintas todėl, kad turėjo ypač miklius rankų pirštus.

Grupė Kanados ir JAV genetikų paskelbė išvedusi drozofilomis vadinamų vaisinių muselių atmainą, kuri pasižymi gebėjimu skaičiuoti. Tiesa, skaičiavimo įgūdžius demonstruoti pradėjo tik 40-oji vaisinių muselių karta, o skaičiuoja šie vabzdžiai nuo 1 iki 4. Tyrimo rezultatai skelbiami Pirmajame jungtiniame evoliucinės biologijos kongrese, Kanadoje.

Žmogaus kūne yra keletas nebereikalingų dalių. Mes jau nebepriklausome nuo šių organų ar darinių, jie atrofavosi ar degeneravo iki tokio taško, kad nebeatlieka ankstesnių funkcijų. Charlesas Darwinas šias liekanas žmogaus ir kitų gyvūnų anatomijoje kaip evoliucijos įrodymą.

Mokslininkų spėjimu, neandertaliečiams jau prieš 30 000 metų buvo būdinga kaklo struktūra, kurios dėka šie jau galėjo išleisti verbalinius garsus, panašius į šiuolaikinių žmonių. Jei taip, tuomet kodėl kūno kalba vis dar tokia gyvybinga ir tokia svarbi kasdieniame mūsų tarpusavio bendravime? Kodėl evoliucija nepanaikino šio žmonijos tylaus būdo išreikšti jausmus, naudojant vien išraiškingus gestus ir atitinkamas pozas.

Kai beždžionė apnuogina dantis, priglaudžia ausis ir įtempia gerklės raumenis, ji būna įspeista į kampą, išsigandusi ir pasirengusi kovai. Kai žmogus apnuogina dantis, priglaudžia ausis ir įtempia gerklės raumenis, jis šypsosi.

Filmą sukūrė Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracijos (angl. National Aeronautics and Space Administration, NASA) Goddardo kosminių skrydžio centro specialistai. Filmą galima atsisiųsti iš NASA svetainės.

Per keletą pastarųjų metų tyliai, tačiau ne visai be garso evoliucionavo, stiprėjo ir vis sudėtingesnė darėsi iki šiol nematytos padermės organizmas. Tiesa, nereikia baimintis, kadangi tai nėra nauja organinė gyvybės forma grasinanti prasiskinti sau kelią iki mitybos grandinės viršaus. Tai kažkas, ką patys kūrėjai pavadino „Darvino gaidų“ ir vieninteliai žmonės, kuriems jų kūdikio augimas netiesiogiai grasina yra kompozitoriai, tačiau kol kas ir pastarieji gali būti ramūs, rašo gizmag.com.

Lytinio dauginimosi atsiradimas buvo vienas svarbiausių įvykių gyvybės istorijoje. Ir jis nebūtų įmanomas be granito. Vulkaninės kilmės uolienos dideliais kiekiais pradėjo formuotis maždaug prieš 2 mlrd. metų iškeldamos į paviršių metalus, aprūpinančius sudėtinę gyvybę. Formuodama baltymus gyvybė yra priklausoma nuo sunkiųjų metalų. Cinkas, molibdenas ir varis yra ypatingai svarbūs eukariotams – grupei, apimančiai gyvūnus, augalus ir grybus, kurie visi geba daugintis lytiškai.

Tobulą popmuzikos melodiją galima sukurti naudojant kompiuterinę programą ir patobulinti atsižvelgiant į klausytojų pastabas, teigia tyrimą atlikę britų mokslininkai. Eksperimento, pavadinto „DarwinTunes“ („Darwino melodijos“) tikslas – įvertinti vartotojų pasirinkimo svarbą formuojant muziką, kuri tampa hitu radijuje.Programa naudojo atsitiktinai sukurtus sintezatoriaus ritmus, melodijas ir garsus, pradedant varpų skambesiu, baigiant zvimbesiu ir pypsėjimu.

Žmonės evoliucionavo štai iš šioje iliustracijoje matomo priešistorinio ryklio, kuris okeanų gelmes vagojo prieš 300 mln. metų, skelbia Čikagos universiteto (JAV) mokslininkai. Primityvi žuvis akantodas (Acanthodes bronni) yra bendra visų žandikaulius turinčių stuburinių Žemėje, įskaitant ir mus, Homo sapiens, pramotė. Šios žuvies kaukolės fosilijų, kurioms, kaip manoma, yra apie 290 mln.

Chai­mo Fren­ke­lio vi­lo­je ga­li­ma iš­vys­ti, pa­si­ma­tuo­ti ir ne­tgi pa­si­ga­min­ti is­to­ri­nius ba­tus. „Auš­ros“ mu­zie­jus su­ren­gė lie­tu­viš­ko apa­vo eks­po­zi­ci­ją, ku­rio­je de­monst­ruo­ja­mi ba­tai – nuo aš­tun­to am­žiaus na­gi­nių, kai­mie­tiš­kų­ klum­pių iki tar­pu­ka­rio me­tų pran­cū­ziš­kų aukš­ta­kul­nių ir so­vie­ti­nių „filt­sų“. Nuo „Ba­to“ iki „El­nio“ Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus Fo­tog­ra­fi­jos sky­riaus ve­dė­ja Vi­li­ja Ulins­ky­tė-Bal­zie­nė, pa­klaus­...

Panašu, jog paukščiai buvo vienas iš esminių evoliucijos veiksnių, nulėmusių vabzdžių dydį – kad skraidantys nariuotakojai neišaugo iki 1 m dydžio, dėkoti reikia paukščiams. Susidūrus su oro plėšrūnais – iš dinozaurų išsivysčiusiais pirmaisiais paukščiais – vabzdžiams buvo gyvybiškai svarbu ore būti kuo manevringesniems. Būtent dėl šios priežasties dideli vabzdžiai ėmė nykti, o išliko ir paplito tik mažų vabzdžių populiacijos.

Kai kitą kartą susiruošite kelionei giliau į Afriką (ne vien į Tuniso paplūdimius ar į garlaivį pasiplaukiojimui Nilu), nesusigundykite iliuzija, kad išvydę pigmėjus ar masajus, liūtus ar begemotus, smauglį ar gorilą,  būsite pamatęs tai, ko nėra nematę kiti. Kur kas retesnis ir vis sunkiau randamas eksponatas Afrikoje yra tai, be ko šis žemynas atrodytų visiškai kitaip – tai baltieji Afrikos gyventojai.

Išanalizavus šešių tūkstančių suomių, gimusių 1760–1849 metais, duomenis aiškėja faktas: žmogus ir toliau evoliucionuoja. Pasak daktaro Virpi Lummaa iš Sheffieldo universiteto, dauguma įsivaizduoja, kad žmonių rūšies vystymasis jau nebevyksta, o evoliucija – kažkas tolimo ir pamiršto, bet tikrovė yra kiek kitokia.

Kad ir kokios neįtikėtinos būtų mūsų rankos, gebančios įverti siūlą į adatą ar atskirti medines lentas, neįmanoma pasakyti, ar jos pakankamai geros. Evoliucijos biologai nežino, kodėl žmonės ir didžioji dauguma keturkojų Žemės gyventojų ant galūnių turi po penkis pirštus. Ar gyvenimas būtų daug geresnis ar daug prastesnis, jei ant mūsų rankų būtų ir po šeštąjį pirštą? Papildomas pirštas šalia mažojo piršto leistų kai kurias užduotis atlikti paprasčiau.

Vieną iš garsiausių Žemės praeities mįslių, vadinamą Kambro sprogimu, mokslininkams pavyko paaiškinti išsprendus kitą Žemės praeities galvosūkį, vadinamą Didžiuoju nesutapimu. Prieš 600 mln. metų vandenynuose knibždėte knibždėjo gyvybė. Tačiau vargu ar tie minkštakūniai, nesudėtingi organizmai galėtų būti tiesioginiai nūdienos gyvūnų protėviai. Bet, kaip liudija tyrinėjimai, evoliucijoje staiga įvyko kai kas keisto.

Pasak britų mokslininko, dinozaurai buvo per dideli ir per daug svėrė, kad galėtų išgyventi sausumoje, todėl, tikėtina, kad jie išsivystė vandenyje, skelbia telegraph.co.uk. Profesorius Brianas Fordas iš Didžiosios Britanijos Kembridžo universiteto teigė, kad priešistorės ropliai „tiesiog negalėjo gyventi“ taip, kaip dešimtmečius tvirtino paleontologai. Pasak mokslininko, dinozaurų uodegos buvo per daug didelės ir sunkios, kad jie galėtų lengvai judėti ir vikriai medžioti.

Žmogus yra vienintelis gyvas sutvėrimas Žemėje, vaikštantis dviem kojomis, neturintis kailio ir, lyginant su visu jo kūnu, turintis neįprastai dideles smegenis. Dešimtis tūkstančių metų planetos gėrybėmis dalijomės su mažiausiai keturiomis kitomis hominidų rūšimis, pastebi „Newscientist.com“. Tačiau jos išmirė, o mes, Homo sapiens, likome. Kodėl? Tai gali būti didžiausia visų laikų mįslė.

Mokslininkai, jau iššifravę žmonių, šimpanzių ir orangutangų genomą, dabar ėmėsi paskutiniųjų didžiųjų beždžionių atstovių – gorilų. Tyrėjai iššifravo vakarų žemumų gorilos patelės Kamilah, kuri gimė nelaisvėje ir dabar gyvena San Diego zoologijos sodo Safario parke, genomą. Mokslininkai taip pat tyrinėjo dviejų kitų vakarų žemumų gorilų ir vienos rytų žemumų gorilos genomų dalis.

Vyrams vis dėlto negresia išnykimas. Naujas tyrimas rodo, kad Y chromosoma sparčiai nedegraduoja ir mažai tikėtina, jog išnyks. Mintis, kad vyrišką lytį lemiančios chromosomos ir jos turėtojų vieną dieną nebeliks remiasi procesu, kurio metu mūsų ląstelės formuoja spermą ir kiaušinėlius. Kiekvienoje šių ląstelių yra chromosomų poros. Kai šios ląstelės dalinasi, jų chromosomų poros proceso, vadinamo rekombinacija, metu apsikeičia genetine informacija.

Žinduoliams prirekė 24 milijonų kartų, kad jie evoliucionuotų nuo pelės iki dramblio dydžio, atskleidė tyrimas. Tačiau gyvūnų mažėjimas yra daug greitesnis procesas. Tam, kad gyvūnas iš didelio taptų nykštukiniu, užtenka apie 100 tūkst. kartų,rašo telegraph.co.uk. Tyrimą, skelbiamą žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“, atlikę mokslininkai studijavo 28 žinduolių grupes, tarp kurių buvo drambliai, primatai ir banginiai. Gyvūnų dydžio pokyčiai nuo pat prieš 70 mln.

Tai vienas iš kreacionistų mitų, kalbant apie evoliuciją kaip apie mokslą. Tačiau tai visiškai klaidingas teiginys - yra daug atradimų ir eksperimentų, kurie galėjo paneigti evoliuciją, tačiau to nepadarė, mat jie tik patvirtino evoliucijos teoriją. Apie evoliucijos mokslo pagrįstumą kalba dar ir tas faktas, jog šios teorijos nepavyko paneigti jau pusantro šimtmečio, praėjusio nuo Darvino teorijos paskelbimo.

Bjaurėjimasis yra tarsi žmogaus emocijų Pelenė. Jei baimė, liūdesys ir pyktis visuomet susilaukdavo išskirtinio psichologų susidomėjimo, tai vargšas bjaurėjimasis visą laiką tūnodavo kažkur kampe. Bet daugiau taip nebėra. Galiausiai ir bjaurėjimasis tapo reikšmingu mokslininkų tyrimų objektu. Ir, kaip rodo paskutinės mokslinės studijos, ši žmogaus emocija atlieka itin svarbų vaidmenį – apsaugo žmones nuo ligų ir parazitų bei turi poveikį iš esmės visiems žmogaus gyvenimo aspektams.

Nustatyta, kad žmogui beveik neįmanoma ignoruoti kūdikio verksmo. Nustatyta, kad tai gali būti evoliucijos rezultatas. Net jei aplink girdime daug triukšmo, mūsų ausis automatiškai užfiksuoja vaiko verksmą dėl to, kad suaugę žmonės yra biologiškai „užprogramuoti“ reaguoti į vaiko bėdas, tvirtina mokslininkai. Į vaiko verksmą žmogaus organizmas reaguoja labai jautriai, todėl jį girdime daug aštriau ir šaižiau nei kitus aplink esančius garsus, rašo telegraph.co.uk.

Kas nutiktų, jei neandertaliečiai, išnykę prieš 28 tūkst. metų, būtų evoliucionavę toliau ir dabar gyventų šalia mūsų? Arba jei per visus šiuos žmonių evoliucijos tūkstantmečius kokia nors negimininga būtybė būtų įgavusi pažintinių ir technologinių gebėjimų, prilygstančių mūsiškiams? Dar vienas scenarijus: kas nutiktų, jei žmonės būtų pasidalinę į dvi atskiras rūšis – originaliuosius ir sėkmingą evoliucinę atšaką? Tai visai protingos istorijos apie pasaulį, koks jis galėjo būti, jei dvi pa...

Darvino idėjos ne kartą  buvo pasitelktos siekiant pateisinti visokiausias politikas, taip pat ir labai nemalonias. Bet evoliucijos teorija yra aprašantis mokslas. Jis negali nurodyti, kas yra gerai, o kas blogai. Užuot užsipuolę evoliuciją tiesiogiai, kai kas bando sutepti ją asociacijomis. Dažnai teigiama, kad evoliucijos teorija neišvengiamai veda prie eugenikos ir Hitlerio režimo vykdytų žiaurumų.

Mokslininkai teigia Australijos vandenyse atradę pirmąjį pasaulyje ryklį mišrūną. Tai potencialus ženklas, kad grobuonys prisitaiko prie klimato pokyčių. Tai, kad vietiniai Australijos juodapelekiai rykliai poruojasi su kolegomis, įprastaisiais juodapelekiais rykliais, yra precedento neturintis atradimas, turintis padarinių visam ryklių pasauliui, teigia tyrimo vadovė Jess Morgan. „Tai labai nustebino, nes niekas iki šiol nematė ryklio mišrūno.

Siūlome jums prisiminti smagiausias automobilių reklamas. Ryškiausios reklamos dabar yra jau ne kas kita, kaip trumpi filmai su nenusakomais scenarijaus vingiais. Tiesa, kartais įdomu pažiūrėti, kaip viskas keitėsi bėgant metams, todėl mes jums siūlome pasigrožėti ne tik naujausių laikų įdomiausiais šio žanro darbais, bet ir ryškesniais praėjusio amžiaus reklamos kūrėjų darbais.

Evoliucinės biologijos profesorius iš Kalifornijos universiteto Džiakomo Bernardi (Giacomo Bernardi) paskelbė videoįrašą, kuriame matyti, kaip žuvis naudojasi įrankiais tam, kad iškastų ir sutraiškytų jūros moliuskų kriaukles. 2009 metais nufilmuotame videoreportaže oranžiniais taškeliais išmarginta lūpažuvė iš smėlio išrausia moliuską, nusineša jį virš uolos gabalo ir mėto moliuską ant jos tol, kol pastarojo kiautas lūžta. Bernardi sako, kad videomedžiaga labai įdomi.

Amerikiečių atropologės Pat Shipman teigimu, santykių su gyvūnais vystymas – žmonijos evoliucijos variklis, kalbos, galios ir jausmingumo šaltinis. Guardian.co.uk rašoma, kad žmonės tapo planetos valdovais dėl meilės gyvūnams – ta suteikė mums neįveikiamą galią gamtos ir jos sutvėrimų atžvilgiu.

Evoliucija tikintys žmonės paprastai yra linkę manyti, kad visos augalų ir gyvūnų savybės yra natūralios atrankos nulemtas prisitaikymas. Deja, tačiau tai nėra tiesa. Daugelis augalų ir gyvūnų savybių nėra nei prisitaikymo prie aplinkos, nei atrankos rezultatas.

Mokslo naujienas skelbiantis portalas newscientist.com atrinko pačius populiariausius ir dažniausiai sutinkamus mitus apie evoliucijos teoriją. Didžiulio straipsnio antraštė taip pat labai iškalbinga: „Jei manai, kad tai supranti, nė iš tolo nežinai pakankamai“. Praėjo daugiau, nei 200 metų nuo Čarlzo Darvino gimimo (1809) ir daugiau, nei 150 metų (1859) nuo, ko gero, svarbiausios kada nors parašytos knygos – „Apie rūšių atsiradimą“ (On the Origin of Species), – išleidimo.

Ilgiau pabuvus vandenyje, rankų ar kojų pirštų pagalvėlių oda staiga „pasensta“ – susiraukšlėja it bobausiai. Kodėl? Vaikai ir suaugę šito klausinėja jau ne vieną šimtmetį. Gali būti, jog mokslininkams pagaliau pavyko paaiškinti šio keisto fenomeno prigimtį. Pasirodo, didžiausia keisto raukšlėjimosi kaltininkė yra... trintis. Vienas iš seniausių pirštų raukšlėjimosi fenomeno aiškinimų buvo toks: ilgą laiką būdama drėgmėje, pirštų oda sugeria vandenį. Tačiau toks paaiškinimas ne visai tobulas.

Žmogaus smegenys jau pasiekė aukščiausią išsivystymo lygį ir nebeturi fizinių galimybių tobulėti, nes tam prireiktų daugiau energijos išteklių ir deguonies, nei gali suteikti žmogaus organizmas, pareiškė Kembridžo universiteto (D. Britanija) mokslininkai. Pasak neurobiologijos profesoriaus Simono Laughlino, žmogaus smegenų poreikiai yra gana dideli ir iš esmės riboja smegenų galimybes bei lemia jų struktūrą.

Nors šių dienų automobiliuose nestinga inovacijų, vienoje srityje visi automobilių gamintojai geram dešimtmečiui užmigo ant laurų, ir prabudo tik dabar. Dar ir šiandien dauguma gamintojų į savo automobilius vis dar montuoja kompaktinių diskų grotuvus. Pirmieji jų atsisakyti nusprendė „Ford“. Save gerbiantys XXIa. antro dešimtmečio pradžios automobilininkai muzikos įrašus saugo išmaniuosiuose telefonuose, nešiojamose laikmenose, SD kortelėse, bet tik ne kompaktiniuose diskuose.

Paklauskime žmogaus, kas yra sąmoningumas? Koks žmogaus gyvenimo tikslas ir prasmė? Retas, kuris gebės kažką aiškaus pasakyti. Nepaisant to,  visi puikiai žino, kad statomo namo tvirtumas ir kokybė priklauso nuo statybinių medžiagų kokybės, kiekvieno pagaminto patiekalo skonis – nuo kiekvieno atskiro ingridiento. Taigi visuma yra priklausoma nuo mažų jos dalelių. Taip ir tautos, visuomenės gerovė, ateitis – nuo kiekvieno jos nario - o tiksliau individo (asmens) sąmoningumo.

Visi girdėjo posakį „Tyli kaip žuvis". O jei žuvys nekalba, nesibučiuoja, nesidažo, tai kam joms žmogaus lūpos?...

JAV toksikologai praneša, kad Hudzono upėje gyvenančių atlantinių menkių (Microgadus tomcod) genuose per neįtikėtinai trumpą laikotarpį išsivystė tam tikri pakitimai, dėl kurių šioje upėje gyvenančios menkės įgijo imunitetą nuodingai cheminei medžiagai PBC, kurios apstu Hudzono upės vandenyse. Apie netikėtą mokslininkų atradimą praneša „Nationalgeographic.

Vasario 3 dieną „Science“ žurnale paskelbtame straipsnyje skelbiama nauja hipotezė apie pirmųjų žvaigždžių gyvavimo trukmę. Pirmosios žvaigždės buvo labai didelės, todėl jų gyvavimo laikas taip pat buvo labai trumpas. Po keliasdešimt milijonų metų nuo susiformavimo, šios žvaigždės sprogdavo kaip supernovos, į aplinkinę erdvę pažerdamos sunkesnių už vandenilį ir helį cheminių elementų.

Aktoriaus profesija suteikia galimybę vienam žmogui pragyventi kad ir trumpus, tačiau daugelio žmonių gyvenimus. Ir, žinoma, susilaukti ištikimų gerbėjų, kurie seka kiekvieną tavo išvaizdos ar nuotaikos pasikeitimą. O kai kurie taip įsijaučia, kad net ima kurti videoreferatus apiemylimo  aktoriaus ar aktorės išvaizdą. Taip atsitiko ir su Nicolas Cage'o plaukais.

Kromanjoniečiai – pirmieji šiuolaikiniai žmonės (Homo sapiens), gyvenę Europoje prieš 20 – 30 tūkstančių metų – turėjo didžiausias smegenis iš visų žinomų žmogaus rūšių. Nuo tada žmogaus smegenys pradėjo trauktis: lyginant su kromanjoniečiais, mes jų turime apie 10 proc. mažiau. Tai apytiksliai teniso kamuoliuko dydžio skirtumas. Ekspertai nesutaria, ką ši tendencija reiškia. Yra galvojančių, kad žmogaus, kaip rūšies, protiniai gebėjimai silpsta. JAV Misūrio universiteto psichologijos prof.

Šis trumpo metražo filmukas tikrąja to žodžio prasme paprastai, „ant pirštų“, aiškina gyvybės raidą Žemėje. Turėtų praversti tiems, kuriems keblu susigaudyti evoliucijos kryžkelėse.

Karas mus gąsdina? O jei tiksliau, tai karas turėtų mus gąsdinti, bet taip nėra. Smurtas kažkaip tapo tokiu kasdienišku dalyku, kad jis nebegąsdina, kaip skaudus reiškinys, kurį nelaimingam vis tenka patirti. Patys kariniai veiksmai tapo tiesiog politiniu reiškiniu kažkam įrodyti, tačiau aš kalbu apie kitokį karą. Kalbu apie kasdienį smurtą, su kuriuo susiduriame kiekvienas ir kasdien. Galima rasti svarių įrodymų, kad kažkur evoliucijos raidoje žmonija pasuko klaidingu keliu.

Mokslininkai teigia, kad draugiškesnis šunų charakteris leido šiems gyvūnams evoliucijos eigoje įgyti didesnes smegenis ir tapti gudresniais už kates. Geriausiu žmogaus draugu laikomo šuns protiniai sugebėjimai per milijonus metų išsivystė labiau nei kačių, kurios pasižymi mažiau socialiu charakteriu. Tokią išvadą priėjo Oksfordo universiteto mokslininkai.

Vakar vakarą virtualioje interneto erdvėje oficialiai buvo pristatytas naujas „Bentley Continental GT“. Realus automobilis visai automobilinei bendruomenei bus parodytas Paryžiaus automobilių parodoje, o pirmuosius pirkėjus naujas prabangus kupe pasieks kitų metų pradžioje. Užmetus pirmą žvilgsnį į vakar vakare debiutavusį „Continental GT“, liežuvis sunkiai verčiasi sakydamas žodelį „naujas“. Iš pirmo žvilgsnio britų klasikinio žanro atstovas pasikeitė labai nežymiai.

Meilė plaukuotiems gyvūnams giliai įsišaknijusi evoliucijoje ir galėjo lemti tai, kaip mūsų protėviai išvystė kalbą bei kitus civilizacijos įrankius. Pensilvanijos valstijos universiteto paleontologė Pat Shipman įsitikinusi, kad vadinamasis ryšys su gyvūnais privertė žmones išmokti rūpintis artimaisiais. Ji priduria, kad panašaus elgesio beveik neaptinkama tarp kitų gyvūnų.

Kodėl moterims sunku iššifruoti žemėlapius, o vyrai nepastebi daiktų, gulinčių priešais jų nosį? Atsakymą žino mokslininkai. Anot jų, tai lemia skirtingi abiejų lyčių vaidmenys evoliucijos eigoje. Jau nuo neatmenamų laikų egzistavo darbų pasidalijimas: vyrai eidavo į medžioklę, todėl išlavino orientavimosi erdvėje įgūdžius, tuo tarpu moterys rinkdavo maistą, todėl išmoko greitai pastebėti netoliese esančius vaisius, uogas ar riešutus.

Dideliame aukštyje nuolat gyvenančių tibetiečių kraujas netirštėja ir lengvai perneša deguonį. Taip pasikeisti kalniečiams užteko vos 3000 metų. Mokslininkų komanda, vadovaujama JAV Kalifornijos universiteto biologo Rasmuso Nielseno, ypatingąjį geną EPAS1 rado palyginę 50 tibetiečių ir 40 kaimynystėje gyvenančių Han kinų DNR.