evaldas jansas
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „evaldas jansas“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „evaldas jansas“.
Negalia nesutrukdė panirti į „Kūnų muziką“
Fotomenininko Kęstučio Urbono fotografijos-garso instaliacija „Kūnų muzika“ – provokuojantis ir originalus sumanymas grožį parodyti kitaip. Janso muziejuje pristatytos parodos fotografijose – keturių moterų su fizine negalia kūnai gamtoje. Fotomenininkui įdomus neGalios paženklinto kūno santykis su aplinka, kurioje jis tampa organiška jos detale, įgauna naujas formas ir praplečia vaizduotės ribas.
„Aš skrendu kaip vėjas... Aš skrendu kaip siela.
Ilgąjį savaitgalį „Nepatogaus kino“ kviečia mėgautis tikromis istorijomis
Penktasis dokumentinių filmų festivalis „Ad Hoc: Nepatogus Kinas“ žengti į ilgąjį keturių dienų savaitgalį kviečia mėgaujantis kokybiškomis ir tikromis istorijomis, diskutuojant apie žmonių prekybą, Arkties tautų išsaugojimą, Rusijos stipriausiųjų pinkles, Kubos ateities viziją ir vienos lyties žmonių meilę.
Rudeniškas savaitgalis su korėjietiškais prieskoniais
„Fluxus Ministerija“ šiam savaitgaliui vėl paruošė turiningą programą, šįkart – su ryškiais korėjietiškais prieskoniais.
Šį penktadienį, rugsėjo 9 d., 19 valandą „Fluxus Ministerija“ savaitgalį atidarys tradiciniu nemokamu džiazo koncertu. „Fluxus Ministerijos“ svečius džiazo garsais džiugins legendinis Kęstutis Vaiginis, Eugenijus Kanevičius, Darius Rudis ir Dima Golovanov.
E. Jansas pristato video darbų apie šiuolaikinio meno kūrėjus parodą
Vienas žinomiausių šiuolaikinio meno atstovų Lietuvoje Evaldas Jansas rugsėjo 10 d. 17 val. Jono Meko vizualiųjų menų centre (JMVMC) atidaro parodą Jansas TV, kurioje pristatys video filmus apie mūsų šalies tarpdisciplininį meną.
Parodos metu 12 monitorių ir 1 projektoriuje bus demonstruojami 2010-2011 m. E. Janso sukurti filmukai apie menininkus, reportažai iš parodų atidarymų, interviu su šiuolaikinio meno kūrėjais.
ŠMC: trienalės „Miesto istorijos“ paskutinė savaitė
Kas dar nesuspėjo, kviečiame apsilankyti trienalėje „Miesto istorijos“, kurią sudaro pagrindinė paroda „Juodos gulbės, tikros istorijos ir privačios tiesos“ Šiuolaikinio meno centre ir specialus projektas „Vilnius COOP: trūkiai, fikcijos ir praktikos“ (Gedimino pr. 27).
Antradieniais – šeštadieniais 13 val. ir 18 val. prisijunkite prie ekskursijų po parodą Šiuolaikinio meno centre. Gidės paslaugos papildomai nekainuoja, išankstinė registracija rekomenduojama tik didelėms grupėms.
Visa tiesa apie žudomus ir kankinamus gyvūnus. 2 dalis
Cirke išnaudojami ir kankinami gyvūnai agresiją išlieja ir ant dresuotojų, ir ant žiūrovų. Cirkas, lektorės manymu, ¬ didžiausiais gyvūnų išnaudotojas. Cirkai vėl gi daugeliui atrodo puiki galimybė supažindinti vaikus su gamta, gyvūnais, tačiau vargu ar važiuojanti dviračiu beždžionė gali parodyti vaikui, kaip ji gyvena natūralioje gamtoje.
Cirkai nuolatos keliauja, todėl dėl mobilumo, kompaktiškumo gyvūnai yra laikomi ir pervežami itin ankštuose narvuose.
Evaldo Janso dokumentinio filmo „Garso takelis“ premjera
Videomenininkas, performansų autorius, tapytojas ir režisierius Evaldas Jansas po neilgos kūrybinės pertraukos grįžta ir sostinės publikai pristatys savo naująjį darbą – 40 min. trukmės dokumentinį filmą „Garso takelis“, kurio premjera įvyks spalio 7 d. 19 val. kino centre „Skalvija“.
Šįkart – be skaudžių socialinių temų, akibrokštų. Ilgai laukto filmo, kurio kūrimą parėmė LR Kultūros rėmimo fondas, centre - muzika, kaip pagrindinis herojus.
X Baltijos tarptautinio meno trienalė „Miesto istorijos“
„Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ ir Šiuolaikinio meno centras kviečia į X Baltijos tarptautinio meno trienalės „Miesto istorijos“ (kuratoriai Ann Demeester ir Kęstutis Kuizinas) atidarymą šį penktadienį, rugsėjo 25 d.
Projekte „Miesto istorijos“ dalyvauja 80 menininkų iš 20-ies šalių. Trienalė vyks keliose Vilniaus erdvėse – Šiuolaikinio meno centre, buvusiose Sveikatos apsaugos ministerijos patalpose Gedimino pr.
„Tinklai“: pavargusio festivalio netikėtumai
Festivalis „Tinklai“ tęsis iki spalio vidurio. Kaune ir Vilniuje pasibaigė daugiau nei savaitę trukusi trumpametražio kino šventė, bet „Tinklai“ tęsis iki pat spalio vidurio.
Žiūrovai juos galės išvysti Klaipėdos, Panevėžio ir, galiausiai, Šiaulių ekranuose.
Dešimtą kartą vykstantis festivalis – pavargęs. Pirmą kartą „Tinklai“ vyko Ventės rage; greitai išsiplėtus į didžiuosiu s Lietuvos miestus ir Ventę palikus, festivalis tapo prieinamesnis žiūrovams, tačiau prarado dalį savo originalumo.
E. Janso filmo „Techno muzikos gerbėjo mirtis“ premjera „Tinkluose“
Mažųjų kino formų festivalyje „Tinklai“ praėjusį šeštadienį „Skalvijos“ kino centre parodytas Evaldo Janso filmas „Techno muzikos gerbėjo mirtis“. Antroje lietuviškų filmų programoje pristatytame naujame kūrinyje akcentu tapo „grybai“, kas sutampa su grybavimo sezono įkarščiu Lietuvoje.
Šiuo metu užsiėmęs „Tinklų“ organizatorius Artūras Jevdokimovas apie filmą pajuokavo: „Grybas tas jo filmas, bet norėčiau geriau apgalvoti.
REKLAMA
REKLAMA
Šiuolaikinio meno centre - „Lietuvos dailė ‘08. Fotografija“
„Lietuvos dailė“ - tai kas dvejus metus organizuojama Lietuvos šiuolaikinio meno apžvalginė paroda. Šių metų parodoje, skirtoje fotografijai, dalyvauja virš 100 autorių. Ją sudaro 8 dalys (6 kuratoriniai ir 2 solo projektai), kuriose apžvelgiami skirtingi laikotarpiai, kartos, žanrai ir įvairiapusiški šiuolaikinio meno santykiai su fotografijos medija. Išleistas specialus žurnalo ŠMC Interviu numeris – parodos katalogas.
„Fluxus“ prarijo Meką ir Mačiūną
Jau kurį laiką Lietuvos kultūroje galima stebėti labai įdomius procesus, panašius į tai, kas vyksta ugnikalnio viduje prieš išsiveržimą. Kyla temperatūra, kyla įtampa, ir kuo toliau, tuo labiau nevienareikšmiška visa tai atrodo. Kultūra ir menas vis dažniau kaktomuša susiduria su politiniais ir verslo interesais, ir šių kolizijų pasekmės yra sunkiai prognozuojamos.
Meninė protesto akcija: FLUXUS keturnedėlis
Jono Meko vizualiųjų menų centras, valdžios ir verslo struktūrų machinacijų dėka įkeltas į „Vilniaus vartus“, žymi FLUXUS legendos mirtį. Didysis George Maciunas (jo pavardės šiuo atveju nereikėtų lietuvinti protesto prieš buką lietuvišką konservatyvumą vardan), visą savo kančių ir vargų pilną gyvenimą stengęsis išplėšti nepriklausomą meną iš rinkos ir komercijos nagų, šiandien turbūt vartosi karste.
ŠMC TV: Normalybės interventas
Apie ŠMC TV kalba kai kurie jos kūrėjai – Raimundas Malašauskas, Virginija Januškevičiūtė, Valentinas Klimašauskas, Eglė Rakauskaitė, Aurelija Maknytė, Julija Fomina ir Ignas Krunglevičius.
Tai vis dėlto kas yra Šiuolaikinio meno centro televizija?
Virginija Januškevičiūtė: Šiuolaikinio meno centro projektas televizijos eteriui yra parodų salėms alternatyvi ekspozicijos ir ieškojimų erdvė.
E. Jansas debiutuoja kaip publicistas per ŠMC televiziją
Lietuvos šiuolaikinio meno gerbėjams jau keliolika metų gerai pažįstamas Evaldas Jansas savo kūryboje ne kartą leidosi tirti įvairiausias baigtis (fiziologinius ar kalendorinius ritualus, teisinius ar egzistencinius sprendimus), sutelkdamas savo psichoterapeutišką dėmesį į daugybinius, cikliškus dekadansus.
Jo performansai, videofilmai ir instaliacijos kur kas dažniau nei daugelio kitų menininkų praktika yra sulaukusi itin plačių ir kontroversiškų viešų ir pusiau viešų diskusijų.
Pristatytas Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos tinklapiswww.letmekoo.lt
Rugsėjo 19 d. visuomenei buvo pristatytas Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos tinklapis www.letmekoo.lt. Jame pradėta kaupti medžiaga apie daugiau kaip prieš dešimtmetį prasidėjusią veiklą vizualiajame mene. Drauge bus bandoma suaktyvinti informaciniame užutekyje įstrigusius dalykus: ketinama inicijuoti diskusijas, anonsuoti naujus projektus ir pristatyti buvusius.
Dargiris Bradūnas: Nevykusios “Tornado” alaus pamokos euroagitacijai
Šiaip visuomet su dideliu susidomėjimu skaitau Jono Valatkevičiaus mintis tinklapyje “Omni.lt”, tad ir paskutinis jo tekstas “Kodėl Lietuva įstojo į SSRS, bet neįstos į ES?” (http://www.omni.lt/index.php?rask$9359_16011$z_102026) patraukė mano dėmesį. Vis dėlto papriekaištaudamas autoriui, manau, kad paskutiniai jo pamokymai euroagitatoriams pernelyg apsivėlę asmeniniais norais, o tikrosios tiesos pro juos nematyti.
Toli gražu nemanau, kad viskas euroagitacijoje yra gerai.