europos saugumas

Nyderlandų žvalgybos duomenimis, Rusija „didina“ hibridines atakas prieš Europą. Pranešama, jog Maskva už šiuos veiksmus atsakomybės neprisiima, rašoma „Sky News“. „Matome, kad Rusijos grėsmė Europai didėja, taip pat didės ir po galimos karo su Ukraina pabaigos“, – teigė Nyderlandų karinės žvalgybos direktorius. Peteris Reesinkas pažymėjo, kad Maskvos programišiai jau gali būti nusitaikę į Nyderlandų viešųjų paslaugų sektorių, tačiau detalių nepateikė.

Europos vertybių centro saugumo politikos direktorius, šiuo metu dirbantis Nacionalinės gynybos ir saugumo tyrimų instituto vizituojančiu mokslininku, Jakubas Janda pranešė, kokie Vidurio ir Rytų Europos veiksmai padarytų JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir jo strategą Elbridge‘ą Colby laimingais, rašoma „Australian Strategic Policy Institute“. Senatas antradienį balsavo už tai, kad E. Colby būtų patvirtintas Pentagono politikos sekretoriaus pavaduotoju, nepaisant kelių respublikon...

„Airbus“ valdybos pirmininkas Rene‘as Obermannas teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali pasinaudoti silpnumo akimirka JAV ir Europos Aljanse, nutiesdamas strateginį sausumos tiltą per Suvalkų koridorių, kuris jungia Rusijos Kaliningradą su Baltarusija.

Ukrainos karo ekspertas teigia, jog dėl rugsėjį Baltarusijoje vyksiančių karinių pratybų, kuriose dalyvaus Rusijos kariuomenė, gali išaugti puolimo prieš Lenkiją ir Baltijos šalis tikimybė. Todėl ši vasara gali tapti paskutine taikia vasara Europoje, rašoma „Unian“. Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos pulkininko ir karo eksperto Sergejaus Grabskio, kalbama apie strategines pratybas, kurios lemia Rusijos karinę politiką arba strateginę grupių, pajėgų ir priemonių plėtrą.

Europos pareigūnai, prašę neviešinti jų pavardžių, sutiko, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija beveik neabejotinai išves dalį iš maždaug 80 tūkst.

Daugeliui Europos gyventojų JAV viceprezidento J. D. Vance‘o skeptiškas požiūris į žemyną jau seniai buvo akivaizdus. Būdamas jaunesniuoju Ohajo valstijos senatoriumi, jis kritikavo NATO išlaidų įpročius, šaipėsi iš ES ir vadino JAV paramą Ukrainai „netvariu nuolaidžiavimu“, rašoma „Newsweek“. Kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirinko J. Vance‘ą savo kandidatu, kai kurie sąjungininkai tikėjosi, kad pareigų svoris gali sušvelninti jo pažiūras, tačiau taip neatsitiko.

Vokietijos ginkluotosios pajėgos (Bundesveras) neseniai gavo leidimą stipriai padidinti investicijas, kai parlamentas nubalsavo už tai, kad gynybos išlaidoms nebūtų taikomos griežtos skolinimosi taisyklės. Vyriausiasis šalies generolas teigė, kad pinigai yra skubiai reikalingi, nes, jo nuomone, Rusijos agresija nesustos ties Ukraina, rašoma BBC. „Mums grasina Rusija. Mums grasina Putinas. Turime daryti viską, ko reikia, kad tai atgrasytume“, – sakė generolas Carstenas Breueris.

Šaltojo karo metais Norvegija buvo netoli SSRS sienos, todėl joje buvo pastatyta daugybė karinių bunkerių – kai kurie iš jų buvo didžiulės slaptos lėktuvų ir laivų bazės. Tačiau dėl didėjančios įtampos su Rusija į bunkerius buvo vėl atkreiptas dėmesys, rašoma BBC. Šimtai tūkstančių turistų kasmet aplanko Šiaurės Norvegiją, tačiau ten yra slaptas pasaulis, kurio jie niekada nemato. Kalnų urvuose yra paslėpti naikintuvai ir branduoliniai povandeniniai laivai.

„Norinčiųjų koalicija“ sutarė, kad bent vienas Europos lyderis turėtų pradėti dialogą su Rusija, balandžio 3 d. pareiškė Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas, rašoma „Kyiv Independent“. A. Stubbas pasiūlė, kad Prancūzija arba Jungtinė Karalystė, kaip pagrindinės koalicijos lyderės, turėtų inicijuoti dialogą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

JAV pasirenka vis priešiškesnę poziciją Europos atžvilgiu, todėl Jungtinė Karalystė ir Prancūzija rengiasi vadovauti žemyno gynybai be Vašingtono. Tačiau šalia Rusijos esančios šalys – Lietuva, Latvija ir Estija – toli gražu nėra pasirengusios atsisakyti dabartinio transatlantinės gynybos modelio, net ir vadovaujant JAV prezidentui Donaldui Trumpui, rašoma „Kyiv Independent“. „Mūsų regionas – istoriškai priklausomas nuo tvirtų transatlantinių ryšių – dabar susiduria su besikeičiančiu geopo...

Italijos prokurorai pradėjo tyrimą dėl galimo šnipinėjimo ir terorizmo po to, kai bepilotis orlaivis kelis kartus praskrido virš ES mokslinių tyrimų centro Italijoje, pirmadienį pranešė du šaltiniai, tiesiogiai susipažinę su šiuo klausimu, rašoma „Reuters“. Europos jungtinis mokslinių tyrimų centras (JTC) pranešė apie bepiločio orlaivio, kuris, sprendžiant iš vaizdų, kaip manoma, buvo pagamintas Rusijoje, skrydžius kovo mėnesį, sakė šaltiniai.

Didžioji Britanija sumažino savo karių ir tankų skaičių Estijoje, nors žadėjo jį padidinti, kad būtų galima kovoti su didėjančia Rusijos grėsme. Buvęs Estijos gynybos pajėgų vadas teigė, kad Didžioji Britanija ir kitos šalys nežiūri rimtai į Estijos gynybą, rašoma „The Times“. Pasak buvusio Estijos gynybos pajėgų vado Riho Terraso, sąjungininkai mano, jog britų kariuomenės finansinės problemos yra tokios rimtos, kad Didžioji Britanija sunkiai vykdo savo įsipareigojimus rytiniame NATO flang...

Pasak vokiečių karo istoriko, Potsdamo universiteto profesoriaus Sönke Neitzelio, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali užpulti Lietuvą jau šį rudenį, tačiau vargu, ar Vokietijos ginkluotosios pajėgos būtų tam pasiruošusios, rašoma vokiečių „Bild“.   S. Neitzelis teigė, kad 2025 m. vasara gali būti „paskutinė taiki vasara“ Vokietijai, kuri NATO šalies Lietuvos užpuolimo atveju būtų priversta stoti į karą, rašoma „Gordon“. „Matome, kad Rusija paskelbė apie didelio masto pratybas...

Daugiau nei pusė europiečių JAV prezidentą Donaldą Trumpą laiko „Europos priešu“, rodo aštuoniose didžiausiose ES šalyse ir Danijoje atlikta apklausa. 4 iš 10 europiečių taip pat teigia, kad JAV prezidentas „elgiasi kaip diktatorius“, rašoma „Politico“. Apklausa, kuria siekta išsiaiškinti Europos piliečių požiūrį į transatlantinius santykius ir saugumo klausimus prieš šiuo metu vyksiantį Europos Vadovų Tarybos aukščiausio lygio susitikimą, 51 proc.

NATO sąjungininkės svarsto šaukimo į kariuomenę galimybę. Manoma, jog Europai reikės 300 tūkst. papildomų karių, kad ji galėtų apsiginti be dabartinių 1,47 mln. aktyvių kariškių, rašoma „Euro News“. Po Šaltojo karo Europos šalys sistemingai mažino savo kariuomenes, o tokios svarbios šalys kaip Prancūzija sustabdė šaukimą į kariuomenę ir atitinkamai sumažino savo ginkluotųjų pajėgų dydį – nuo 1990-ųjų iki šių dienų jis sumažėjo 38 proc.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sustabdė JAV karinę pagalbą Ukrainai ir apkaltino Europos lyderius silpnumu dėl jų priklausomybės nuo Amerikos. Sustabdymas truks iki tol, kol prezidentas Volodymyras Zelenskis galės Vašingtonui įrodyti, kad yra pasiryžęs siekti taikos, praneša agentūros „Bloomberg“ ir „Fox News“, kurias informavo administracijos pareigūnai. „Tai nėra nuolatinis pagalbos nutraukimas, tai – pauzė“, – „Fox“ sakė Baltųjų rūmų pareigūnas.

Europos lyderiams vis dažniau diskutuojant apie žemyno saugumą, naujasis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad „Europai iš tikrųjų liko penkios minutės iki vidurnakčio“, norėdamas pasakyti, jog ji yra ant kritinės ribos. Tačiau, svarstant apie Europos nepriklausomybę nuo JAV, iškyla daugybė finansinių ir karinių iššūkių, kurių sprendimas Europai kainuos ne tik daug pinigų, bet ir pastangų. F. Merzas per nacionalinę televiziją paskelbė tikrą informacinę bombą.

Praėjus kelioms dienoms po to, kai po sekmadienį įvykusių rinkimų naujuoju Vokietijos kancleriu tapo Friedrichas Merzas, jo pastabos leidžia manyti, kad Angelos Merkel užsienio politikos kelias baigėsi. Derybose dėl koalicijos, jis akcentuos užsienio politiką ir saugumą, rašoma „The Washington Post“. Europa turi „žingsnis po žingsnio siekti nepriklausomybės nuo Jungtinių Valstijų“, – sakė F. Merzas.

Europos lyderius pribloškė atviras JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino suartėjimas ir ne itin subtilios užuominos, kad JAV gali atsisakyti pareigos ginti Europos sąjungininkus, rašoma BBC. Po Antrojo pasaulinio karo Vakarų Europos šalys prisijungė prie JAV bei Kanados ir įkūrė NATO tam, kad pasipriešintų tuometinei Sovietų Sąjungai. Garsiajame Aljanso 5 straipsnyje teigiama, kad NATO narės gins užpultą sąjungininkę.

Dabartiniu geopolitinių neramumų laikotarpiu Europa turi stiprinti savo gynybinius pajėgumus ir būti pasirengusi kariniu požiūriu susitikti su Rusija per 6-8 metus. Tokia išvada pateikta strateginiame dokumente „Europa, kuri saugo: Europa, kuri pasisako už tikrą taiką, kuriant tikrą Europos gynybos sąjungą“, kurį šiandien vienbalsiai priėmė Europos Parlamento (EP) Europos liaudies partija.