europos saugumas

Pradėdamas Varšuvoje vykstančią tarptautinę dviejų dienų konferenciją Europos ir pasaulio saugumo klausimais, Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pasakė, kad karas Ukrainoje yra ir mūsų karas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijai turėtų būti uždrausta įplaukti į Baltijos jūrą. Pasak jo, Maskva naudoja savo naftos tanklaivius dronams paleisti į NATO oro erdvę, o tai kelia tiesioginę grėsmę Europos saugumui.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad pasaulis nebegyvena taikos laikais – nors karas oficialiai nepaskelbtas, ramybės Europoje nebėra. Pasak jo, Vokietija ir toliau rems Ukrainą, nes tai kova ne tik už šios šalies laisvę, bet ir už visos Europos demokratinę tvarką, rašo „Ukrinform“. „Pirmą kartą per dešimtmečius matome didelio masto bandymą peržengti sienas karine jėga – ir ne bet kur pasaulyje, o Europoje. Prašau, nesakykite, kad tai tik karas Ukrainoje.

Praėjus savaitei po to, kai trys Rusijos naikintuvai pažeidė Estijos oro erdvę, NATO šalys nesutaria – vieni tai vadina tyčine Maskvos provokacija, kiti neatmeta, kad incidentas galėjo būti atsitiktinis. Pasak „Bild“, Rytų ir Šiaurės Europos šalys mano, kad incidentas su Rusijos kariniais lėktuvais buvo tyčinė provokacija. Tuo pat metu Vokietija bei kitos Pietų ir Vakarų Europos valstybės, anot leidinio, neatmeta galimybės, kad pažeidimas įvyko atsitiktinai.

Du Vengrijos naikintuvai „Gripen“ ketvirtadienį pakilo iš Šiaulių aviacijos bazės ir perėmė penkis Rusijos karinius lėktuvus, skridusius virš Baltijos jūros netoli Latvijos oro erdvės, pranešė NATO oro pajėgų vadovybė. Kaip nurodoma, Rusijos naikintuvai Su-30, Su-35 ir trys MiG-31 skrido virš Baltijos jūros, netoli Latvijos oro erdvės.

Maskvos ambasadorius Prancūzijoje Aleksejus Meškovas pareiškė, kad NATO šalių numušti Rusijos lėktuvai bus laikomi karo veiksmų pradžia. Tokia reakcija nuskambėjo po Donaldo Trumpo žodžių, jog Aljanso narės privalo ginti savo oro erdvę ir numušti įsibrovusius rusų orlaivius.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas perspėjo, kad Rusija pradėjo sekti karinius palydovus, o tai esą rodo Maskvos siekį plėsti karo veiksmus kosmose. Anot jo, tokia veikla kelia grėsmę palydovų saugumui ir gali baigtis jų sutrikdymu ar net sunaikinimu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali ruoštis naujam agresijos etapui – ekspertai įspėja, kad artimiausiais metais pavojus gali grėsti Europos Sąjungos šalims. Analitikų teigimu, Baltijos regionas išlieka itin pažeidžiamas, o Kremliaus planai gali tapti iššūkiu visam NATO Aljansui. Ekspertai įspėja, kad V. Putino valdoma Rusija gali ruoštis per artimiausius penkerius metus pulti NATO. Strategiškai svarbios geografinės teritorijos gali tapti konflikto epicentru.

2025 m. gegužę Europos ministrai pranešė, kad nuo 2022 m. Baltijos jūros regione buvo fiksuojami GPS trukdžiai ir klastojimo atvejai, daugiausia kylantys iš Rusijos ir Baltarusijos. GPS trukdžių padažnėjimas pastebimas tokiose vietovėse kaip Baltijos ir Juodosios jūros regionai, ypač netoli oro uostų bei kritinės infrastruktūros objektų. „Nuo karo pradžios ir Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį pastebimas žymus GNSS (pasaulinės navigacijos palydovų sistemos) trukdžių suintensyvėjimas.

Nepaisydama rekordinio gynybos biudžeto ir milžiniškų ginkluotės pirkimų, Varšuva vis dar stokoja modernių dronų sistemų, atsargų, logistikos pajėgumų bei veiksmingos personalo rotacijos – ekspertai įspėja, kad tokia kariuomenė gali būti „stipri tik popieriuje“. Skatinama agresyvios Rusijos politikos ir karo Ukrainoje, Lenkija sparčiai kuria didžiausią NATO kariuomenę Europoje, rašo „Kyiv Independent“. Vakarų pareigūnai įspėja, kad atviras konfliktas su Maskva gali prasidėti per artimiausius p...

Vienas iš rusų, kuris dėl „techninių priežasčių“ buvo išbrauktas iš Europos Sąjungos sankcijų sąrašo, yra Rusijos Valstybės Dūmos deputatas. Toks sprendimas priimtas remiantis ES Bendrojo Teismo nutartimi jo naudai, rašo „Evropeiskaja pravda“. Šaltinis nurodė, kad iš atnaujinto sankcijų sąrašo išbrauktas Rusijos pilietis yra Pavelas Ezubovas. Jo išbraukimą nulėmė 2025 m. birželio 25 d. ES Bendrojo Teismo sprendimas.

NATO turėtų paspartinti Baltijos šalių oro gynybos misijos steigimą, pabrėžė Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius, penktadienį Rygos pilyje susitikęs su NATO vyriausiuoju sąjungininkų pajėgų Europoje vadu ir JAV pajėgų Europoje vadu generolu Alexusu Grynkewichiumi.

Antradienį Helsinkyje vykusioje bendroje konferencijoje su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis sakė, kad Suomija turi geriausią civilinę gynybą visoje Europoje ir kad Lenkija šioje srityje gali pasisemti patirties iš Helsinkio. Jis taip pat pažymėjo, kad Baltijos jūros regionas ir santykiai su Suomija Lenkijai yra labai svarbūs. Lenkijos prezidentas sakė, kad su savo kolega pirmiausia kalbėjosi apie saugumą.

JAV ketina sumažinti saugumo pagalbos programas Europos valstybėms, esančioms prie Rusijos sienos, siekdamos šių išlaidų naštą perkelti pačioms Europos šalims, rašo „Financial Times“. Pasak FT, Donaldo Trumpo administracija planuoja atsisakyti finansavimo pagal vadinamąjį 333-ąjį skirsnį, leidžiantį Pentagonui teikti mokymus ir karinę paramą JAV sąjungininkėms. Šio skirsnio lėšas tvirtina Kongresas, o finansavimas numatytas iki 2026 m. rugsėjo pabaigos.

Rusija arba jos atstovai leidžia nepilotuojamus žvalgybinius orlaivius virš maršrutų, kuriais JAV ir jų sąjungininkai gabena karinius krovinius per rytinę Vokietijos dalį. Apie tai rugpjūčio 28 d. pranešė laikraštis „The New York Times“, remdamasis JAV ir kitų Vakarų šalių pareigūnais.

Rugpjūčio mėn. vykusiuose viršūnių susitikimuose JAV prezidentas Donaldas Trumpas nepateikė jokių garantijų, kad Europa dalyvaus būsimose taikos derybose. Po rugpjūčio, kupino geopolitinių viršūnių susitikimų, tampa aišku, kad Europa savarankiškai gina Ukrainos suverenitetą, o kartu ir savo saugumą nuo Rusijos agresijos, todėl negali tikėtis didelės JAV paramos.

Europa daro lemtingą klaidą – pataikauja Donaldui Trumpui ir „parduoda jam savo sielą“, didindama gynybos išlaidas ir siekdama naujo prekybos susitarimo. „Financial Times“ apžvalgininkas Martinas Sandbu perspėja: toks kompromisas – ne pragmatizmas, o oportunizmas, silpninantis Europos autoritetą. M. Sandbu kritiškai įvertino ES sprendimą eiti į kompromisą su D. Trumpu – didinti gynybos išlaidas ir pasirašyti naują prekybos susitarimą.

Po chaotiško Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimo Aliaskoje tapo aišku viena: Amerika tolsta nuo Europos saugumo klausimų, o senajam žemynui teks nuspręsti, ar jis pasirengęs tapti savo likimo šeimininku. Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris susitikimą Aliaskoje pavadino „svarbiu žingsniu į priekį“ – JAV pareiškė, kad yra pasirengusios suteikti saugumo garantijas kaip būsimo taikos susitarimo dėl Ukrainos dalį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šią savaitę atsidūrė sudėtingoje situacijoje – nors europiečiams pavyko išpešti pažadą dėl Ukrainos saugumo garantijų, Rusija nedelsdama pasiuntė aiškų signalą, kad jokio plano, numatančio Vakarų pajėgų buvimą Ukrainoje, ji nepriims. Ukrainos, Europos ir Rusijos ginčai dėl saugumo garantijų dar labiau silpnina prezidentą, ir neaišku, ar D. Trumpo vadovaujama Amerika iš tikrųjų pasirašytų kokį nors dokumentą, įpareigojantį ją imtis veiksmų.

Lietuva imasi ambicingo plano – palei sienas su Rusija ir Baltarusija sukurti gynybos liniją. Apie tai rašantis britų dienraštis „The Times“ atkreipia dėmesį, kad projektas sulaukė ne tik dėmesio, bet ir gausaus palaikymo – po straipsniu pasipylė komentarai, kuriuose skaitytojai sveikina Lietuvos ryžtą ir ragina kitas Europos valstybes pasekti jos pavyzdžiu. Nuo šiaurės iki pietų Baltijos valstybės stiprina savo sienas minų laukais ir strategiškai užminuotais tiltais.

Ukrainos sąjungininkai antradienį susitinka aptarti sparčiai vykstančių derybų dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigos rezultatų, pasirodžius pranešimams, kad ukrainiečių lyderis Volodymyras Zelenskis gali surengti taikos viršūnių susitikimą su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu. Viltys dėl proveržio sustiprėjo, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pirmadienį Baltuosiuose rūmuose surengus derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Europos lyderiais.

Rusijos dronai vis drąsiau kerta NATO oro erdvę – vienas neseniai nuskrido iki pat Vilniaus. Ekspertai įspėja, kad tokie incidentai – ne atsitiktinumas, o tiesioginis Aljanso ryžto išbandymas, vykstant karui Ukrainoje ir artėjant JAV žadamoms griežtoms sankcijoms Maskvai.

Norėdami pasirengti kitam dideliam kariniam konfliktui, JAV turi pamiršti beveik viską, ko išmoko per du dešimtmečius karų Artimuosiuose Rytuose, – teigia amerikiečių instruktorius, treniruojantis Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų 4-ojo reindžerių pulko karius. Savo įžvalgomis jis dalijosi su „Business Insider“. Pasak jo, Rusijos invazija į Ukrainą yra pamoka Vakarams, kaip reikėtų rengtis būsimiems kariniams veiksmams.

Rusija persiginkluoja taip greitai, kad po penkerių metų taps „realiu pavojumi“ Europai. Apie tai generolas Thierry Burkhardas sakė laikraščiui „The Economist“. T. Burkhardas, kuris ruošiasi rugpjūčio 31 d. palikti Prancūzijos generalinio štabo viršininko (CEMA) pareigas po ketverių metų tarnybos, sakė, kad iki 2030 m. „Rusija turės priemonių kelti karinę grėsmę Vakarų šalims, ypač Europos šalims“. Pasak jo, dėl Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino režimo vykdomo ginklavimosi masto kyla reali...

Rusijos agresija prieš Ukrainą gali būti tik pradžia – ekspertai įspėja apie galimą plataus masto konfliktą, kuris gali apimti ir NATO šalis. Kalifornijos universiteto mokslininkas Spenceris Warrenas teigia, kad Kremliaus veiksmai kelia rimtą grėsmę visam regionui, o žaibiška ataka Baltijos šalyse – visai realus scenarijus, rašo „Unian“. Pirmaujantys mokslininkai, tyrinėjantys Rusijos gynybos strategijas ir naujas ginklavimosi programas, teigia, kad praktiškai neįmanoma tiksliai nustatyti, kaip...

Europos Sąjunga modernizuos geležinkelius ir tiltus, kad karo su Rusija atveju būtų galima greitai perkelti karius, rašo „The Financial Times“. Pasak „Financial Times“, šiuo metu Europos infrastruktūra nėra tinkamai pritaikyta greitam tankų ir karių pervežimui – tiltai neatlaikytų jų svorio, o technika įstrigtų pasienyje dėl biurokratinių kliūčių. ES planuoja investuoti 17 mlrd. eurų į 500 objektų modernizavimą keturiuose strategiškai svarbiuose kariniuose koridoriuose.

Jungtinė Karalystė ir Vokietija pasirašys didžiausią sutartį nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Ši sutartis yra atsakas į augančią Rusijos agresiją ir didėjantį Europos sąjungininkų susirūpinimą dėl JAV įsipareigojimų NATO, rašoma „Bloomberg“. Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas liepos 17 d. Londone planuoja pasirašyti naują sutartį, kurioje numatomas įsipareigojimas teikti pagalbą viena kitai ginkluoto užpuolimo atveju bei bendrai prieš...

Jei Pekinas imtųsi veiksmų prieš Taivaną, NATO gali atsidurti dviejų frontų kare su Kinija ir Rusija – tokį perspėjimą išreiškė Aljanso generalinis sekretorius. Toks scenarijus iš esmės reikštų pasaulinį karą tarp branduolinių supervalstybių, ir vis daugiau ekspertų pripažįsta, kad jis nėra toks jau nutolęs nuo realybės.

Jungtinė Karalystė (JK) ir Prancūzija trečiadienį pareiškė, kad abiejų šalių branduolinio atgrasymo priemonės, nors ir nepriklausomos, gali būti koordinuojamos ir kad jos kartu reaguos į bet kokią „ekstremalią grėsmę Europai“. Deklaracijoje, kuri bus pasirašyta ketvirtadienį, bus nurodyta, kad atitinkamos abiejų šalių atgrasymo priemonės lieka nacionalinėje kontrolėje, „tačiau gali būti koordinuojamos, ir kad nėra jokios ypatingos grėsmės Europai, kuri neskatintų abiejų šalių atsako“, sakoma na...

JAV prezidento Donaldo Trumpo politika iš esmės yra nenuspėjama, kintanti ir priklausoma nuo daugelio, net epizodinių, veiksnių. Vis dėlto pasaulyje daug kas priklauso nuo JAV ir jų prezidento. Todėl ne tik Amerikos priešai, bet ir sąjungininkai – ypač Europos šalys – priversti prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir ieškoti rakto į Baltųjų rūmų vadovo mąstyseną, rašoma „Ukrinform“. NATO viršūnių susitikimas Hagoje buvo kupinas komplimentų ir simbolinio „švelnumo“ Baltųjų rūmų vadovui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą grasino išvesti JAV pajėgas iš Europos, įgyvendindamas savo „Pirmiausia – Amerika“ politiką. Toks žingsnis turėtų milžiniškų strateginių pasekmių ir greičiausiai sulauktų didelio vidaus pasipriešinimo. Neaišku, ar D. Trumpas pasirengęs sumokėti politinę kainą. Istorija gali pasikartoti, bet ne visada su tokiu pačiu poveikiu. 2012 m., kai tuometinis JAV gynybos sekretorius Leonas Panetta paskelbė apie dviejų kovinių brigadų – maždaug 8 tūkst.

Europa stato naują „geležinę uždangą“ nuo Baltarusijos ir Rusijos su milijonais priešpėstinių minų. Atsižvelgdamos į augančią Rusijos grėsmę, penkios agresorės kaimynės stiprina savo gynybą ir imasi priemonių, kurias pasaulis anksčiau bandė visam laikui uždrausti, rašoma „Zerkalo“. Suomija, Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija paskelbė ketinančios pasitraukti iš 1997 m. Otavos konvencijos, draudžiančios priešpėstines minas.

Nyderlandų gynybos ministras Rubenas Brekelmansas pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino imperinės ambicijos peržengs Ukrainos sienas – jis siekia atkurti Sovietų Sąjungos įtakos zoną, ypač Baltijos šalyse, rašoma „Ukrinform“. „Manau, kad nors Rusija iš tiesų pasiekė tik ribotą sėkmę, grėsmė, kurią ji kelia, yra labai rimta. Matome, kad Rusija toliau stiprina savo karinį potencialą – gamina daugiau ginklų, verbuoja daugiau karių.

Palydovinės nuotraukos rodo, kad Rusija pastaraisiais metais išplėtė ir modernizavo mažiausiai penkis su branduoliniais ginklais susijusius objektus prie Europos sienų, birželio 16 d. pranešė Švedijos transliuotojas SVT, remdamasis naujomis nuotraukomis, gautomis iš „Planet Labs“. Vienas ryškiausių pokyčių užfiksuotas Kaliningrade, kur, manoma, esanti branduolinių ginklų saugykla buvo iš esmės rekonstruota.

Fiona Hill, viena iš Vladimiro Putino psichologinio profilio autorių ir buvusi Donaldo Trumpo patarėja perspėja, jog Rusijos lyderis yra pasirengęs naudoti branduolinius ginklus ir sąmoningai manipuliuoja branduolinio karo baime, kad įbaugintų Vakarų lyderius, rašoma „The Times“. 2019 m. G20 viršūnių susitikime Osakoje, dar prieš Rusijai pradedant visapusišką invaziją į Ukrainą, V. Putinas įbaugino JAV prezidentą D. Trumpą.

Vadinamasis „Trumpo sukrėtimas“ įstūmė Europą į giliausią krizę nuo 1945 m., tačiau taip pat suteikia žemynui galimybę sukurti „naują Vakarų pasaulį“, teigė britų istorikas ir komentatorius Timothy Gartonas Ashas interviu „Kyiv Independent“. Pirmieji Donaldo Trumpo prezidentavimo mėnesiai išsklaidė Europos sostinėse buvusias iliuzijas, kad ilgalaikė transatlantinė partnerystė išliks tvirta, nesvarbu, kas sėdi Baltuosiuose rūmuose.

Internete platinamame vaizdo įraše klaidingai teigiama, kad britų tankai, susirinkę Estijos sostinėje Taline pagal NATO planą ruošiasi „pulti“ Rusijos miestą Sankt Peterburgą, rašoma „Euronews“. Vienas įrašas, kuriuo pasidalinta šia informacija, buvo peržiūrėtas net daugiau kaip 800 tūkst. kartų. Po šios melagienos paskelbimo „X“, įraše nebuvo pateiktas joks įspėjimas ar pastaba, kad tai yra klaidinga informacija.

Geopolitinis stabilumas toliau silpsta, todėl daugelis europiečių baiminasi, kad gali kilti dar vienas pasaulinis konfliktas. Naujo „YouGov“ tyrimo duomenimis, 41–55 proc. respondentų Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Ispanijoje mano, kad per artimiausius 5–10 metų gali kilti dar vienas pasaulinis karas, rašoma „Euronews“. Maža to, didžioji dauguma europiečių mano, kad tokiame konflikte bus panaudotas ir branduolinis ginklas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepasirodė Stambule tiesioginėms deryboms su Ukraina, kurias pats ir pasiūlė. Kremliui pradėti nepagrįstą karą, atmesti paliaubas ir vadinti tai taikos pastangomis nėra nieko naujo – Rusija meluoja, rašo „Kyiv Independent“ žurnalistas Andrew Chakhoyanas. 2022 m., telkiant kariuomenę prie Ukrainos sienos, Kremlius teigė, kad neturi ketinimų įsiveržti – Rusija melavo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori grąžinti Rusijai imperijos statusą. Jo retorika kelia abejonių ne tik dėl Ukrainos, bet ir dėl Suomijos bei Baltijos šalių suvereniteto, o karas jam yra būdas išlaikyti valdžią, kontrolę ir mobilizuoti visuomenę, rašo „The Economist“. Nors Rusija nėra pasirengusi plačiam konfliktui su NATO, tačiau po 6 mėnesių gali būti pasirengusi pulti vieną iš Baltijos šalių.

Daugelis amerikiečių ir europiečių mano, kad Trečiasis pasaulinis karas gali kilti per 5-10 metų, o įtampa santykiuose su Rusija yra labiausiai tikėtina priežastis. Apie tai liudija „YouGov“ apklausos duomenys, paskelbti „The Guardian“ prieš 80-ąsias Pergalės Europoje metines, praneša „Ukrinform“. „YouGov“ atliktas tyrimas taip pat parodė, kad didžioji dauguma mano, jog Antrojo pasaulinio karo įvykiai yra aktualūs ir šiandien, todėl apie juos būtina ir toliau mokyti jaunąsias kartas.

Didėjanti pasaulinė įtampa verčia ES pareigūnus iš naujo apsvarstyti, kokiomis technologinėmis priemonėmis yra saugu naudotis, o kurios gali net perduoti tam tikras paslaptis užsienio valstybėms, rašoma „Euronews“. Praėjusią savaitę laikraštis „Financial Times“ pranešė, kad Europos Komisija į JAV vykstančius darbuotojus aprūpina vienkartiniais telefonais ir nešiojamaisiais kompiuteriais.

Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui užsiminus apie tai, kad Rusija šią vasarą „kažką ruošia“ Baltarusijoje, saugumo ir gynybos ekspertas Michaelas Clarke‘as atskleidė, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iš tikrųjų ruošiasi naujam puolimui iš Baltarusijos, rašoma „Sky News“. „Šią vasarą Rusija ten kažką ruošia, prisidengdama karinėmis pratybomis“ – vakar Lenkijoje vykusiame viršūnių susitikime sakė Ukrainos lyderis.

Europiečiai, kanadiečiai ir ukrainiečiai nebegali pasikliauti JAV, todėl turėtų sukurti savo saugumo ir atgrasymo koncepciją. Tokią nuomonę „Ukrinform“ išsakė buvusi NATO strateginio planavimo štabo vadovė Stefanie Babst. „Kadangi prezidentas Trumpas aiškiai leido suprasti, kad jis nebėra patikimas partneris Europai, europiečiai, kanadiečiai ir ukrainiečiai turi sukurti saugumo ir atgrasymo koncepciją, kuri apsaugotų tiek Ukrainą, tiek Europą nuo Rusijos režimo“, – aiškino ji.

Berlynas savo Europos sąjungininkams pareiškė, kad jie gali pasitikėti Vokietija, kuri pažadėjo didinti gynybos išlaidas, rašoma „Sky News“. Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris pažadėjo, kad šalis taps „Europos gynybos stuburu“ atsižvelgiant į tęsiamą Rusijos agresiją. Vokietija padidins gynybos išlaidas 500 mlrd.

Pasaulinės karinės išlaidos 2024 m. pasiekė 2,72 trilijonų JAV dolerių (apie 2,3 trilijonų eurų), palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 9,4 proc., rašoma „Reuters“, kurį cituoja „Zerkalo“. Tai didžiausias metinis augimas nuo Šaltojo karo pabaigos, remiantis Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto duomenimis (SIPRI). Daugiau kaip 100 pasaulio šalių 2024 m. padidino savo karinius biudžetus.

Lenkija adekvačiai reaguos į Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas „Zapad 2025“, pareiškė Lenkijos gynybos viceministras Cezaris Tomčykas radijo stoties RMF FM eteryje. Pareigūnas paaiškino, kad Lenkijoje vyks dideli manevrai, tiek lenkų, tiek NATO, rašoma „Zerkalo“. C. Tomčykas priminė, kad 2024 m. Lenkija dalyvavo didžiausiose karinėse pratybose „Steadfast Defender 2024“, kuriose buvo net 100 tūkst. NATO šalių karių.

Estija įkurs karinę bazę Narvoje, kad sustiprintų sienos su Rusija apsaugą, pranešė šalies gynybos pajėgų generalinio štabo viršininkas generolas majoras Vahuras Karusas, pranešė ERR, kurį cituoja „Telegram“ kanalas „The Moscow Times“. Numatoma, kad objekte bus dislokuota daugiau kaip 200 Estijos karių ir sąjungininkų padalinių. Pranešama, jog jie čia bus nuolat. Kartu numatoma ir rotacija. „Mūsų tikslas – ten įkurdinti nuolatinius dalinius.

Socialiniuose tinkluose daug dėmesio sulaukė Didžiosios Britanijos leidinio „The Telegraph“ reklaminis plakatas, kuriame minima Ryga, Vilnius ir Talinas pagalbos Ukrainoje kontekste. „Ar girdėjote ką nors apie Rygą, Taliną ar Vilnių? Jei apleisime Kyjivą – išgirsite“, – grasinančiu tonu rašoma laikraščio „The Telegraph“ reklaminiame plakate, patalpintame Jungtinėje Karalystėje.