europos sąjungos

  Parlamentarai ketvirtadienį nepradėjo naujos redakcijos Ginklų ir šaudmenų įstatymo priėmimo.   Socialdarbiečio Artūro Skardžiaus siūlymu priėmimo procedūra atidėta iki kito posėdžio. Naujos redakcijos Ginklų įstatymas numato sugriežtinti kai kurių pusiau automatinių ginklų kontrolę. Tam nepritaria dalis parlamentarų. „Įstatymas pritaikomas prie Europos Sąjungos direktyvų, kurios griežtina kai kurių ginklų kontrolę.

  Gedimino kalną, įtariama, rekonstravo nelegalūs darbininkai iš Ukrainos ir Baltarusijos, trečiadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).   Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvoje ir Lenkijoje registruotose Ukrainos piliečio valdomose bendrovėse buvo nelegaliai įdarbinami darbuotojai iš Ukrainos ir Baltarusijos, klastojami dokumentai, apgaulingai tvarkoma apskaita. FNTT įtaria, kad bendrovių direktorius galėjo pasisavinti apie 300 tūkst. eurų.

Kadenciją baigianti prezidentė Dalia Grybauskaitė dešimtąjį metinį pranešimą Seime skaitys birželio pirmojoje pusėje. Padėtį šalyje šalies vadovė paskutinį kartą apžvelgs birželio 11 dieną, BNS sakė jos atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė. Konstitucija prezidentui numato pareigą parlamente perskaityti metinį pranešimą apie padėtį Lietuvoje, vidaus ir užsienio politiką.

Europos Sąjungos šalių lyderiai antradienį renkasi Briuselyje pradėti kandidatų į svarbiausių Bendrijos institucijų vadovų postus paiešką po Europos Parlamento rinkimų, supurčiusių tradicinius aljansus. Svarbiausia iš pareigybių, į kurią bus ieškoma kandidato, yra Europos Komisijos – bloko vykdomosios valdžios institucijos – pirmininko postas, šiuo metu vis dar užimamas Jeano-Claude'o Junckerio. EK pirmininkas dirba penkerių metų kadenciją.

  Europos Sąjungos (ES) šalys neketina su Jungtinėmis Valstijomis svarstyti galimybės riboti europietiškų automobilių ir jų dalių tiekimą į JAV rinką.   Gegužės 17 dieną JAV prezidentas Donaldas Trumpas nusprendė 180-čiai dienų atidėti 25 proc. importo muitų įvedimą ES ir Japonijoje pagamintiems automobiliams.

Europos Sąjungos lyderiai antradienį pradeda derybas dėl kandidatų eiti svarbiausių institucijų vadovų pareigas. Kadenciją baigiančią Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę diplomatai ir politikai mini tarp pretendentų tapti Europos Vadovų Tarybos pirmininke ir šiose pareigose pakeisti Lenkijos ekspremjerą Donaldą Tuską. Derybose taip pat sprendžiama, kas taps Europos Komisijos, Europos centrinio banko ir Europos užsienio politikos vadovais.

Europos tradicinių partijų pozicijos per sekmadienį vykusius rinkimus į Europos Parlamentą nusilpo, bet šioms politinėms jėgoms pavyko atsilaikyti prieš dešiniųjų populistus. Per vienus didžiausių pasaulyje demokratinių rinkimų pagrindinės centro dešinės ir centro kairės partijos prarado bendrą daugumą EP, susidūrusios su euroskeptikų ir nacionalistų mestu iššūkiu.

Estijoje rinkimus į Europos Parlamentą sekmadienį laimėjo Reformų partija, o daugiausia rinkėjų balsų surinko socialdemokratė Marina Kaljurand. Estijai EP atstovaus Reformų partijos nariai Andrusas Ansipas ir Urmas Paetas, Centro partijos narė Yana Toom, Jaakas Madissonas iš Konservatyviosios liaudies partijos EKRE ir socialdemokratai M. Kaljurand bei Svenas Mikseris. Jungtinei Karalystei nusprendus pasitraukti iš Europos Sąjungos, Estija EP gali gauti dar vieną, septintą, mandatą.

Jungtinės Karalystės premjerės Theresos May atsistatydinimas kelia grėsmę Airijai, nes naujasis britų ministras pirmininkas gali išvesti šalį iš Europos Sąjungos be jokio susitarimo, penktadienį perspėjo airių premjeras Leo Varadkaras. „Britų politiką apėmęs „Brexit“ ir ji bus apimta „Brexit“ dar labai ilgą laiką.

Su ašaromis akyse, – taip Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May britams ir pasauliui pranešė, kad atsistatydina. Ji pareiškė, kad iš pareigų traukiasi dėl to, jog niekaip nesugeba rasti išeities iš „Brexit“ aklavietės. Tvirtai nusiteikusi ir ryški, – tokia iš savo rezidencijos Dauningo gatvėje žengia britų premjerė Theresa May. Beveik trejus metus šaliai itin sudėtingu laikotarpiu vadovavusi Th. May pristato istorinį ar lemiamą apsisprendimą.

Lietuvos muitininkai pasienyje ties Baltarusija sulaikė du sunkvežimius, kurie Klaipėdos uosto link bandė gabenti kiniškas raketų paleidimo sistemas. Anot kariuomenės, sistemos grėsmingos: jomis paleistos raketos šimtų kilometrų spinduliu gali gabenti net ir branduolinius užtaisus. Lietuvos muitinės pareigūnai pirmadienio popietę Medininkų poste tikrino įtartiną krovinį iš Baltarusijos.

Bendrovė „Facebook“ uždarė beveik 80 puslapių, skelbusių išgalvotas naujienas arba naudojusių metodus, kuriais siekta nesąžiningai paveikti šį savaitgalį vyksiančius rinkimus į Europos Parlamentą, trečiadienį paskelbė viena nevyriausybinė organizacija. JAV įsikūręs pilietinės visuomenės judėjimas „Avaaz“ nurodė informavęs „Facebook“ apie daugiau kaip 500 puslapių ir paskyrų, įtariamų kursčius dezinformacijos kampanijas. „Vien per pastaruosius tris mėnesius juos iš viso sekė 32 mln.

Kinija stiprina spaudimą JAV aviacijos milžinei „Boeing“ dėl kompensacijų už tai, kad buvo priversta nutupdyti amerikiečių gamybos orlaivius „MAX 737“ bei dėl „Boeing“ vaidmens patvirtinant valdymo sistemos pakeitimus po dviejų aviakatastrofų. Dvi iš trijų pagrindinių valstybės valdomų oro linijų bendrovių – „Air China“ ir „China Southern Airlines“ – trečiadienį pareiškė norinčios gauti kompensacijų už tai, kad negali eksploatuoti savo orlaivių.

Lietuvos ekonomika auga nesustodama, tačiau skurstančių žmonių Lietuvoje beveik nemažėja. Pagal nepritekliaus rodiklius Lietuva ir toliau velkasi ES uodegoje. Dešimtadalis lietuvių neišgali ne tik kada panorėję valgyti mėsos, bet ir pakankamai pasišildyti būsto. O ir atostogos už namų sienų daliai lietuvių – neįgyvendinama svajonė.

Artėjant Europos Parlamento rinkimams, Italijos kraštutinių dešiniųjų pažiūrų vidaus reikalų ministras Matteo Salvini apkaltino Briuselį ekstremizmu ir pažadėjo pokyčių Europoje. „Šioje aikštėje nėra ekstremistų, nėra rasistų ar fašistų. Mes tik pasisakome už sveiko proto politiką. Ekstremistai yra tie, kas valdo Europą pastaruosius 20 metų“, – pareiškė jis Milano centre šeštadienį įvykusiame mitinge susirinkusiai miniai.

Vilniaus savivaldybė ketina statyti naują Psichikos sveikatos centro korpusą, jis kainuos apie 4,5 mln. eurų. Savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktorius Jonas Bartlingas sako, kad Vasaros gatvėje iki šiol buvo atnaujinti penki korpusai, tačiau dalis pastatų pripažinti kultūros paveldu, todėl jų neįmanoma pritaikyti ligoninės reikmėms. Tam reikia naujo pastato. Anot jo, rekonstrukcijos leido pagerinti darbuotojų ir pacientų sąlygas, leido teikti naujas paslaugas.

Europa pirmadienį paragino JAV dar labiau neeskaluoti įtampos dėl susitarimo su Iranu, o Didžioji Britanija paskelbė griežtą perspėjimą dėl „netyčinio“ konflikto grėsmės Persijos įlankoje.

Europos Sąjungos (ES) konkurencijos priežiūros institucija skyrė daugiau nei 200 mln. eurų siekiančią baudą didžiausiai pasaulyje aludarei „Inbev“ už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi Belgijos alaus rinkoje. ES vykdomoji komisija pirmadienį pareiškė, kad Belgijoje įsikūrusi alaus darykla kaimyniniuose Nyderlanduose parduoda savo populiarųjį alų „Jupiler“ prekybos centrams ir didmenininkams mažesnėmis kainomis.

Valdantieji nusiteikę laukti strateginių įmonių sandorius tiriančios vyriausybinės komisijos išvados dėl Jungtinės Karalystės finansų startuolio „Revolut“ patikimumo ir tik tada apsispręs, ar pritarti siūlymui vairuotojo pažymėjimą pripažinti tinkamu dokumentu asmens tapatybei nustatyti. Taip siekiama Lietuvos finansų rinką apsaugoti nuo asmenų, kurie bankų klientais taptų juos identifikuojant pateikus ne pasą, o vairuotojo pažymėjimą.

Visų 28 Europos Sąjungos šalių vadovai gegužės 28-ąją susitiks, kad pradėtų naujojo Europos Komisijos pirmininko ir kitų Bendrijos vadovų rinkimų procesą, ketvirtadienį paskelbė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas. D. Tuskas po Rumunijos Sibiu mieste vykstančio neformalaus ES viršūnių susitikimo pareiškė norintis, kad EK pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) įpėdinio kandidatūra būtų paskirta iki birželio pabaigos.

Latvijos valstybės pajamų tarnybos pareigūnai Rygos oro uoste sulaikė reisu iš Maskvos atskridusį Lietuvos pilietį, bandžiusį į Latviją neteisėtai įvežti 300 tūkst. eurų. Iš viso buvo sulaikyti trys reisais iš Maskvos į Rygą atvykę asmenys, turėję dideles pinigų sumas. Rusijos pilietė gabenosi 243 tūkst. JAV dolerių ir 36 tūkst. eurų, o Rusijos pilietis – 150 tūkst. eurų nedeklaruotų pinigų.

  Dar du Lietuvoje tolimųjų reisų vairuotojais įsidarbinę ukrainiečiai tikina buvę išnaudojami darbdavių – dirbę be normalaus poilsio, negavę atlyginimo.   Lietuvos profesinių sąjungų aljansas dėl šių ir dar penkių darbuotojų iš Ukrainos išnaudojimo ruošiasi kreiptis į prokuratūrą. Vieno ukrainiečio, kuris teigia buvęs sumuštas darbdavio, istorija jau paviešinta praėjusią savaitę.

Keturios moterys ir penki vaikai žuvo penktadienį prie Turkijos krantų nuskendus migrantų valčiai, pranešė pakrančių apsaugos pareigūnai. Valtis nuskendo prie vakarinės Balikesyro provincijos krantų, sakoma pakrančių apsaugos pareigūnų pranešime. Laive buvusių migrantų pilietybė nenurodyta. Dar penki į Graikijos Lesbo salą plaukusios valties keleiviai buvo išgelbėti. Ja plaukė iš viso 17 žmonių. Kol kas informacijos apie kitus tris valtyje buvusius žmones nėra. Turkijoje apsistojo maždaug 4 mln.

Europos Sąjungos (ES) iniciatyvą kurti saugumų teritorijų bendrijoje tinklą vėluojanti įgyvendinti Lietuva plės saugomų tokių teritorijų sąrašą, antradienį pranešė dienraštis „Lietuvos žinios“. Aplinkos ministerija numačiusi papildyti vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą.

Medikų organizacijų atstovai, penktadienį nuo sostinės Lukiškių aikštės atžygiavę iki Vyriausybės, sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai įteikė profesionalumo deklaraciją, ant jos lauks premjero Sauliaus Skvernelio parašo. Medikai deklaracijoje savo pagrindiniu rūpesčiu įvardija pacientų sveikatą ir gerovę, o iš valdžios reikalauja tinkamo finansavimo, galimybių tobulėti, užkirsti kelią korupcijos apraiškoms.

Išrinktasis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė Lietuvos tęsti paramą Kijevui. „Galbūt praverstų pagalba tarptautiniame lygmenyje, ką Lietuva ir daro dėl Ukrainos. Lietuva yra Ukrainos gynėja sprendžiant Europos Sąjungos ir NATO klausimus“, – laidai „DELFI dėmesio centre“ ketvirtadienį sakė V. Zelenskis. Jis dėkojo už paramą kariams Ukrainos rytuose ir pagalbą gydant dalį sužeistųjų Lietuvoje.

Lietuva su Latvija ir Bulgarija – vienintelės Europos Sąjungos valstybės, kuriose turistams nerekomenduojama gerti vandens iš čiaupo. Tokią turistus atbaidančią ir melagingą informaciją pasauliui pasiuntė Jungtinių Valstijų Ligų kontrolės centras. Mūsų tarnybos – šokiruotos, esą vakariečiai lietuviško gėlo ir švaraus vandens mums gali tik pavydėti. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba paskleistą žinią vadina nesusipratimu ir tikisi, kad klaida bus ištaisyta.

„Brexit“ vėl atidėtas, tačiau vienaip ar kitaip, greičiausiai – neišvengiamas, skelbiama „Sodros“ pranešime spaudai. Jungtinėje Karalystėje dirbantiems lietuviams tai gali būti signalas pagalvoti apie galimybę grįžti ar bent jau pradėti domėtis savo socialinėmis garantijomis, pavyzdžiui, pensija, kai viskas pasikeis. Ar žinote, kad.

Europos Sąjungos (ES) institucijos priėmė ilgai lauktą sprendimą stiprinti vartotojų teisių apsaugą šalyse narėse. Šiuo susitarimu ES pripažįsta, kad jos rinkoje parduodamos dvigubos kokybės prekės, ir numato už tai sankcijas. Tokių produktų pardavimas bus pripažintas nesąžininga komercine veikla – prieš metus šį reikalavimą Europos Komisijai kartu su kitomis šešiomis šalimis iškėlė ir Lietuva, skelbiama pranešime spaudai.

Londonas trečiadienį atmetė galimybę organizuoti dar vieną referendumą dėl Škotijos nepriklausomybės, remdamasis Dauningo gatve pranešė laikraštis „The Guardian“. „Kaip jau ne kartą sakėme, Škotija 2014 metais jau buvo surengusi referendumą ir ryžtingai nubalsavo už tai, kad pasiliktų (JK sudėtyje). Abi šalys turi gerbti referendumo rezultatus“, – nurodė britų premjerės kanceliarija.

Aiškėja, kaip valdžia Lietuvos vairuotojams išdalins 30-imt milijonų eurų. Po 1 tūkst. eurų gaus tik senų dyzelinių automobilių išsižadėję vairuotojai. Tik jie šią sumą galės išleisti arba viešajam transportui, arba naujesniam automobiliui. Kol tokias kompensacijas automobilių rinkos ekspertai vertina neigiamai, valdžia kalba, kad šiai aplinkos taršą mažinančiai priemonei galima skirti dar didesnes sumas. Tokiomis priemonėmis valdžia bandys kovoti su senais, aplinką teršiančiais automobiliais.

Dėl Lietuvoje gajų lauko tualetų Europos Komisijos kantrybė senka. Ji raštu įspėjo Lietuvos valdžią, kad ši vis dar netinkamai tvarko nuotekas – daugiau nei 30 tūkstančių šalies gyventojų iki šiol gyvena be vandentiekio, o gamtinius reikalus atlieka į duobę žemėje. Pažeidimams ištaisyti komisija davė du mėnesius. Aplinkos ministerija tikina, kad taip greitai to padaryti neįmanoma, ir maldauja daugiau laiko. Tiesa, Lietuvai dėl to jau pakvipo ir teismu, ir milijonine bauda.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį patenkino Jungtinės Karalystės prašymą ir šešiems mėnesiams atidėjo „Brexit“, išgelbėdami bloką nuo galimai chaotiško Britanijos išstojimo šios savaitės pabaigoje. Po užsitęsusių derybų Briuselyje paryčiais priimtas susitarimas reiškia, kad tuo atveju, jeigu Londonas pasiliks Europos Sąjungoje po gegužės 22 dienos, britų rinkėjai turės dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose.

Iki Velykų likus mažiau nei dviems savaitėms, tautiečiai ruošiasi gerokai pasipildyti kiaušinių atsargas. Prekybos centrai žada, kad šventės simbolio nepritrūks – sandėliai ruošiami keliskart didesniems kiaušinių kiekiams. Šiemet bus siūloma marginti baltuosius iš Ukrainos, mažuosius putpelių ir net 1,5 kg sveriančius ir keliasdešimt eurų kainuojančius stručių kiaušinius. Verslininkai tikina, kad įprastų kiaušinių kainos išliks tokios kaip ir pernai.

Vilniuje pirmadienį viešintis įtakingas Europos žaliųjų partijos atstovas Basas Eickhoutas pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) šalys turi išsivaduoti iš Rusijos energetikos milžinės „Rosatom“ įtakos, jeigu nori padaryti įtaką Minskui dėl Astravo atominės elektrinės. „Jums reikės ES derybų dėl Baltarusijos, nes tos elektrinės nesaugumas suduos mums smūgį“, – BNS sakė žaliųjų kandidatas vadovauti naujos kadencijos Europos Komisijai.

Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid ketvirtadienį vienai vietos televizijai aiškindama savo sprendimą vykti į Maskvą pareiškė, kad su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu norėtų pasikalbėti apie Ukrainą, Gruziją ir dvišalius santykius, paskelbė estų naujienų portalas ERR. K. Kaljulaid, paskelbusi, kad vėliau šį mėnesį ketina vykti vizito į Maskvą ir susitikti su rusų lyderiu, sulaukė kritikos. „Pats susitikimas yra signalas.

Jungtinėje Karalystėje šaukiama didžiausia kada nors policijos pareigūnų mobilizacija, taip norima pasiruošti galimiems neramumams, kurie gali kilti dėl politinių sprendimų. Šalies policijos vadovai paskelbė, kad mobilizuojama 10 tūkst. pareigūnų. Taikos metais tokio masto policijos pasirengimo dar nebuvo. Policijos vadovybė taip pat ragina žinomus visuomenėje žmones susilaikyti nuo „Brexit“ komentarų.

Britų vyriausybė ir pagrindinė opozicija ketvirtadienį turi surengti tolesnes derybas dėl krizės, parlamentarams pritarus „Brexit“ atidėjimui, kad Jungtinė Karalystė balandžio 12 dieną neiškristų iš Europos Sąjungos be sutarties. Galimybių vis mažėja, ir ministrė pirmininkė Theresa May pakeitė kursą: pakvietė Leiboristų partijos lyderį Jeremy Corbyną trečiadienį derėtis dėl kompromiso, su kuriuo būtų išvengta chaotiško išstojimo be sutarties jau po aštuonių dienų.

Valstybinė mokesčių inspekcija rekomenduoja mokesčių mokėtojams elektroninius prašymus grąžinti pridėtinės vertės mokestį (PVM), kuris buvo sumokėtas Didžiojoje Britanijoje 2019 m. I-jį ketvirtį, pateikti ne vėliau, kaip iki 2019 m. balandžio 11 d. Šią rekomendaciją VMI teikia atsižvelgdama į tai, jog nuo 2019 m. balandžio 13 d. Didžioji Britanija, tikėtina, nebebus Europos Sąjungos (ES) nare ir vis dar neaišku, ar Didžiosios Britanijos pasitraukimas įvyks jai susitarus su ES dėl pasitraukimo są...

Britų parlamentarai pirmadienį vakare nubalsavo prieš visas keturias alternatyvas triskart atmestam ministrės pirmininkės Theresos May „Brexit“ susitarimui. Šįkart „indikacinis“ balsavimas vyko kiek kitaip negu įprasta: užuot susirinkę atskirose salėse ir taip pademonstravę savo pritarimą arba nepritarimą kuriam nors konkrečiam klausimui, įstatymų leidėjai gavo popierinius balsalapius su išvardytais visais keturiais pasirinkimais.

  Jungtinės Karalystės parlamentarai pirmadienį mėgins surasti naują „Brexit“ kelią po to, kai praėjusią savaitę trečiąkart atmetę premjerės Theresos May  suderintą susitarimą dėl šalies išstojimo iš Europos Sąjungos, sugriovė jos strategiją ir paliko šalį nežinioje.

Ukrainos ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimas vyks liepos 8 dieną Ukrainoje, penktadienį naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė vienas diplomatijos šaltinis Briuselyje. „Vadovų susitikimas vyks liepos 8 dieną Ukrainoje“, – sakė šaltinis. Galimybė surengti tokį susitikimą praėjusią savaitę Belgijos sostinėje aptarė ukrainiečių prezidentas Petro Porošenka ir Bendrijos lyderiai.

Didžiosios Britanijos parlamentas trečiadienį atmetė visus aštuonis alternatyvius „Brexit“ scenarijus, dėl kurių siūlė balsuoti Bendruomenių Rūmų pirmininkas Johnas Bercow. Anksčiau per šį posėdį parlamentas pritarė, kad „Brexit“ data būtų atidėta iki gegužės 22-osios, jeigu per kitą balsavimą būtų patvirtinta premjerės Theresos May  siūloma išstojimo iš Europos Sąjungos sutartis.

Kovo 29-ąją turėjęs įvykti Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos ir „Brexit“ įgyvendinimas vis aštriau kelia britų ir kitų JK gyventojų pyktį. Kol šalį gaubia nežinia, kaip bus toliau, pasigirsta vis daugiau nepagrįstų kalbų ir spėlionių. Vienomis jų pasidalijo ir Anglijos lietuvių grupėje esančios moterys.

Lietuvai rengiantis įvesti vasaros laiką, šalies valdžia tikisi, kad tai bus vienas paskutinių kartų sukiojant laikrodžius. Laikas valanda į priekį bus pasuktas naktį iš šeštadienio į sekmadienį, tai yra iš kovo 30-osios į 31-ąją. Vasaros laikas galios septynis mėnesius – iki spalio pabaigos. Lietuva laikrodžius sukioja pagal Europos Sąjungos (ES) taisykles, tačiau pastaraisiais metais bendrijoje svarstoma to atsisakyti.

Užsienio reikalų ministerija (URM) siūlo leisti privačioms įmonėms priimti prašymus ir dokumentus dėl Lietuvos piliečių pasų išdavimo, nes „Brexit'as“ gali sukelti dokumentų keitimo antplūdį. URM teigimu, konsulinės įstaigos dėl didėjančių užsienyje gyvenančių lietuvių poreikių nesusitvarko su darbo mastais. Situacija ypač sudėtinga Jungtinėje Karalystėje, kur artinantis Britanijos pasitraukimui iš Europos Sąjungos ypač išaugo interesantų skaičius.

Už 6,4 mln. eurų rengiamasi rekonstruoti Užsieniečių registracijos centrą (URC) Pabradėje, Švenčionių rajone. Iki 2022 metų čia turėtų būti ne tik pagerintos prieglobsčio prašytojų gyvenimo sąlygos, bet ir įrengtos patalpos pasieniečiams, policijos pareigūnams ir ugniagesiams, skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), su partneriais įgyvendinanti šį projektą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad sprendimas atidėti Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES) nesprendžia problemos, jeigu chaosas Londone tęsis.

Iš pastato, esančio šalia Europos Sąjungos institucijų būstinės Briuselyje, antradienį saugumo sumetimais evakuota apie 40 žmonių, kai įmonei, susijusiai su ES, telefonu buvo pagrasinta susprogdinti bombą. Atnaujinta 15:07 val. Briuselio policija atšaukė pavojų, paskelbtą dėl anksčiau antradienį telefonu gauto pranešimo apie neva padėtą bombą pastate, esančiame netoli Europos Komisijos ir kitų Europos Sąjungos institucijų būstinių. Pavojus buvo atšauktas prieš 13 val. vietos (14 val.