Europos Sąjunga

Premjero Andriaus Kubiliaus kalbos apie tai, kad Lietuva, padedama Europos Komisijos (EK), baigia įveikti Rusijos dujų monopolininkę GAZPROM, yra valdančiųjų triukšmai prieš rinkimus, o prezidentė Dalia Grybauskaitė turi geras galimybes regioninėms iniciatyvoms, – mano ekonomistas Eugenijus Maldeikis.

Graikija iki rugsėjo 23 d. turėtų apsispręsti dėl beveik 12 mlrd. eurų išlaidų mažinimo programos, antradienį praneša Atėnų naujienų agentūra. Europos Sąjungos (ES)  ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF)  kreditoriai iš Graikijos reikalauja sumažinti išlaidas 11,5-11,9 mlrd. eurų (per 5 proc. šalies BVP) per artimiausius dvejus metus, kad įvykdytų biudžeto deficito planinius rodiklius.

Kas antras Europos Sąjungos (ES) pilietis miršta nuo vėžio ar kokios nors chroniškos ligos. 27 Bendrijos šalyse kasmet nuo šių susirgimų miršta daugiau kaip 2 mln. žmonių, skelbia atitinkamą tyrimą atlikę mokslininkai, kuriais remiasi agentūra AP. Mokslininkai vertino 4,08 mln. gyventojų, 2007 metais mirusių ES šalyse, mirties liudijimus. Paaiškėjo, kad 2,02 mln. žmonių mirties priežastis buvo vėžys ar chroniška liga.

Pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas uždraudė strateginėms šalies bendrovėms be vyriausybės leidimo teikti informaciją trečiosioms šalims, keisti sutartis ir kainodarą. Prieš tai jis įspėjo Europos Sąjungą,  kad „nuostolių patirs abi šalys“, jei nesutarimai dėl Europos Komisijos pradėto „Gazprom“ veiklos tyrimo nebus išspręsti.

Europos Komisija (EK) siūlo euro zonoje kurti vieningą bankų sistemą. EK komisaras Algirdas Šemeta, kalbėdamas apie šį pasiūlymą, LRT Televizijai sakė, kad vieninga sistema smarkiai pagerintų bankų priežiūros kokybę, o paprastam Lietuvos žmogui tai garantuotų saugumą. – Kuo, Jūsų manymu, yra svarbus Europos Komisijos pasiūlymas kurti vieningą bankų sistemą? Susidaro toks įspūdis, kad yra kuriama didelio mąsto reforma.

Sparčiai auganti Turkijos ekonomika stebina užsienio ekspertus, vilioja užsienio investuotojus, tačiau, anot vietos ekonomistų, per anksti džiaugtis nereikėtų. Pasaulio kryžkelėje tarp Europos ir Azijos esanti valstybė sulaukė milžiniško užsienio investicijų antplūdžio ir pelnė naujojo tigro vardą. Geopolitiškai nestabiliame regione įsikūrusi Turkija dėl savo narystės NATO ir pasaulietinės vyriausybės investuotojams iš užsienio suteikia stabilumą bei saugumą.

Kiekvieno Premjero ir Prezidento pareiga yra ginti valstybines kompanijas, tačiau Rusijos vadovas Vladimiras Putinas turi suprasti, jog energetikos milžinė „Gazprom“ turi žaisti pagal mūsų taisykles, sako už energetiką atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Guentheris Oettingeris.

Buvęs Serbijos ministras pirmininkas interviu perspėjo, kad narystė Europos Sąjungoje (ES) būtų „kilpa Serbijai ant kaklo“. Nacionalistas Vojislavas Koštunica, kuris nuo 2004 iki 2008 metų dvi nepilnas kadencijas buvo Serbijos ministras pirmininkas, sakė, kad jo šalis turėtų išlikti neutrali ir atsisakyti planų prisijungti prie ES ir NATO. Dienraščiui „Večernje Novosti“ V. Koštunica sakė, kad Serbijos lyderiai dar iki galo nenustatė šalies kurso.

Remiantis naujos apklausos rezultatais, daugiau nei pusė britų mano, kad Didžiosios Britanijos narystė Europos Sąjungoje (ES) kenkia šalies ekonomikai, rašo „The Daily Telegraph“. Remiantis „German Marshall Fund“ atliktos apklausos rezultatais, neigiamai ES vertinančių britų skaičius per metus išaugo 14 proc., iki 49 proc. Daugiau nei pusė britų dabar mano, kad Britanijos narystė ES neigiamai atsiliepia vidaus ekonomikai, ir tik 40 proc. apklausos dalyvių sakė, kad narystė yra naudinga.

Trečiadienį priimtoje rezoliucijoje apie ES užsienio politiką Europos Parlamentas reiškia susirūpinimą „dėl pernelyg didelės pastarojo meto Kaliningrado srities militarizacijos, dėl kurios didėja nesaugumas ES teritorijoje“. Savo ruožtu apgailestaujama, kad Rytų partnerystės šalyse „nepadaryta beveik jokios pažangos“ stiprinant demokratiją ir pagarbą žmogaus teisėms, praneša EP spaudos tarnyba.

Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja, teisingumo komisarė Viviane Reding parėmė dabartinio Lenkijos premjero Donaldo Tusko kandidatūrą į svarbiausios ES vykdomosios valdžios institucijos vadovo postą, praneša „EUobserver“, kuriuo remiasi „RIA Novosti“. Žiniasklaidos duomenimis, dešiniųjų centristų Europos liaudies partija, turinti didžiausią frakciją Europos Parlamente, ketina iškelti D. Tuską savo pagrindiniu kandidatu rinkimuose į Asamblėją 2014 metais.

Pastaruoju metu Europą gaubia niūrūs ekonomikos debesys ir nieko gero nežadančios prognozės. Tačiau kai kurie ekspertai įžvelgia teigiamų aspektų. Euro zonos krizės paveiktos valstybės vos suduria galą su galu bandydamos įgyvendinti joms primestas taupymo priemones.

Europos Komisijos (EK) vykdomas „Gazprom“ veiklos tyrimas Rusijos valdžios kontroliuojamai dujų kompanijai yra išties rimtas. Tai nėra paprastas pasiteiravimas. Tai yra antimonopolinis tyrimas, vykdomas Konkurencijos generalinio direktorato (KGD). Kaip jau žino „Microsoft“, ši tarnyba niekada nepasiduoda ir nėra linkusi pralaimėti.

Naujoje Pasaulio banko ataskaitoje teigiama, kad Rytų Europa turi pažaboti šešėlinę ekonomiką, kad atsilaikytų prieš siaučiančią Europos skolų krizę ir skatintų augimą, informuoja AFP. "Per daug Rytų Europos darbuotojų ir bendrovių užsiima šešėline ekonomika.

Serbijos prokuroras sekmadienį paskelbė, kad liudytojas detaliai papasakojo, kaip albanai sukilėliai per Kosovo karą neva iš belaisvių serbų ėmė organus nelegaliai prekybai, pranešė AP. Anksčiau Albanija ir Kosovas šiuos kaltinimus neigė. Serbijos karo nusikaltimų prokuroras Vladimiras Vukcevičius sakė, kad liudininkas pasakojo apie 1998-1999 metų konflikto Kosove metu iš serbų belaisvių imtus organus ir jų pardavimą juodojoje rinkoje.

Europos Sąjunga ieško būdų, kaip skubiai spręsti nedarbo problemą. Bedarbių skaičius Europoje muša rekordus. Šiuo metu darbo Europos Sąjungoje neturi 25 milijonai žmonių. Statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, liepą, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, bedarbių visoje Bendrijoje padaugėjo 43 tūkstančiais.

Besitęsiant euro zonos skolų krizei euroskeptikų gretos tarp Vokietijos mokesčių mokėtojų auga. Vokietijos Konstitucinis teismas trečiadienį priims nutarimą dėl serijos konstitucinių pataisų, susijusių su Europos krizės sprendimo strategija. Naujienų agentūros DPA užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 54 proc. vokiečių nori, kad teismas nuspręstų asmenų, nepritariančių Europos planams dėl naujo gelbėjimo fondo ir fiskalinės drausmės sutarties, naudai. Tik 25 proc.

Europos Sąjunga (ES) nesiekia sunaikinti mūsų nacionalinės tapatybės, o baimė, jog ji virs monolitiniu bloku, yra tiesiog fantastinis mitas, mano filosofė Nida Vasiliauskaitė. „Fobija, kad ES pavirs į kažkokį monolitą, kad dings žmonių vietinis identitetas, kad visi dabar išmoks kalbėti viena kalba ir kitas pamirš, kad visi remsis tuo pačiu gyvenimo būdu, yra iš fantastikos srities. Čia mitas: taip niekada nebuvo ir nebus Europoje. To niekas ir nesiekia.

Premjeras Andrius Kubilius mano, kad Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“, kuris galėjo pažeisti antimonopolines Europos Sąjungos taisykles ir kurio veiklos oficialų tyrimą šią savaitę pradėjo Europos Komisija, turėtų greitai keisti savo kainų politiką ir atlyginti nuostolius Lietuvai už jai taikytas didesnes parduodamų dujų kainas.

Vadinamasis kreditorių trejetas -Europos Sąjunga, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Europos centrinis bankas (ECB) - pareikalavo iš Graikijos vyriausybės įvesti šešių darbo dienų savaitę. Apie tai trečiadienį praneša Londono laikraštis „The Guardian“, remdamasis konfidencialiu Atėnų kreditorių „trejetui“ skirtu laišku. Jame išdėstyti kreditorių pageidavimai dėl naujų išlaidų mažinimo priemonių ir šalies valstybės biudžeto pajamų didinimo.

Serbija narystės Europos Sąjungoje (ES) gali tikėtis tik tada, kai normalizuos santykius su buvusia savo provincija Kosovu, kuris 2008-ųjų pradžioje paskelbė nepriklausomybę. Tai antradienį Briuselyje po susitikimo su Serbijos premjeru Iviča Dačičiumi pareiškė ES prezidentas Hermanas Van Rompuy. „Pastebimas ir ilgalaikis santykių su Kosovu gerinimas lieka lemiama sąlyga stojimo deryboms su ES pradėti“, – kalbėjo jis. Serbija Kosovą ir toliau laiko savo teritorija.

Rytų Europoje atsirado dar viena politinė partija, ginanti rusų etninės mažumos teises. Šįkart – Serbijoje. Rugpjūčio 21 dieną vietinė justicijos ministerija į savo rejestrą 91 numeriu įtraukė judėjimą pavadinimu „Serbijos rusų partija“. Partijai vadovaus Draganas Cvetkovičius – mažai žinomas rusų kilmės pagal motinos pusę serbų politikas, kuris dar neseniai buvo buvusio prezidento Boriso Tadičiaus „Demokratinės partijos“ šalininkas, praneša slon.ru.

S. Lozoraičio hepatito asociacija ir Lietuvos žmonių, sergančių hemofilija, asociacija kreipėsi laišku į sveikatos apsaugos ministrą Raimondą Šukį su kvietimu imtis priemonių, kad Lietuvos ligoninėse nebūtų platinami hepatito virusai perpilant pacientams donorų kraują. Laiške rašoma, kad akivaizdžiai skylėta donorų kraujo patikrinimo sistema neleidžia pacientų apsaugoti nuo hepatitų B ir C, perduodamų su perpilamu krauju arba gydant kraujo komponentais.

Galimą Graikijos valdančiųjų sprendimą trauktis iš euro zonos (ir tikėtinas jo pasekmes kitoms Europos pinigų sąjungos valstybėms) šiuo metu galima laikyti hipotetine prielaida. Pirmiausia todėl, kad tokio precedento euro zonoje iki šiol nėra buvę. Kita vertus – ir dėl to, kad, nepaisydama įvairių ekonomikos ekspertų ir aukšto rango politikų raginimų, Graikija iki šiol neigia ketinanti žengti tokį žingsnį.

Europos Sąjungos (ES) plėtros komisaras Stefanas Fuele paragino Serbiją „pastebimai pagerinti“ savo santykius su Kosovu. Tai yra pagrindinis prioritetas Serbijai, pareiškė jis po susitikimo su šios šalies vicepremjere Suzana Grubješič, praneša agentūra AFP. Tik tai leis Serbijai pasiekti pažangos kelyje į ES, ketvirtadienį žiniasklaidos atstovams Briuselyje kalbėjo komisaras. S. Grubješič patikino, kad naujoji Serbijos vyriausybė spartins reformų tempą.

Latvijos bankuose užsienio indėlių atsirado daugiau nei bet kada anksčiau: kai Kipro ekonomika smuko žemyn, indėlininkai iš buvusios Sovietų sąjungos ėmė ieškoti alternatyvų, kur laikyti pinigus, praneša „Bloomberg“. Pirmajį pusmetį, kai ne Europos pinigų srautai į Kiprą plaukti nustojo, apie 1,2 mlrd. JAV dolerių nukeliavo į Latviją. Ne ES indėliai dabar kaimyninėje šalyje sudaro 10 mlrd. JAV dolerių, tai beveik pusė viso indėlių portfelio, o Šveicarijoje ne ES indėlių dalis siekia 43 proc.

Statyta šilumai atpiginti ir vos ketverius metus teveikianti 130 mln. litų kainavusi Panevėžio termofikacinė elektrinė tampa nuostolinga, o dar po trejų metų gali būti uždaryta. Tokias niūrias prognozes šilumininkai piešia visoms šalies termofikacinėms jėgainėms, jei Vyriausybė nekeis elektros supirkimo kvotų politikos. Myli tik Vilnių Kitąmet didesnę remtinos elektros supirkimo kvotą Energetikos ministerija siūlo tik „Vilniaus energijos“ elektrinėms.

Jungtinę Karalystę (JK) ištikęs nuosmukis ir po pasiruošimo Londono olimpiadai prastesnius laikus išgyvenantis statybų sektorius Lietuvos emigrantus skatina rinktis naujas kryptis. Vis dažniau vykstama ne tik į Norvegiją ar Vokietiją, bet ir tolimas šalis – pavyzdžiui, Singapūrą. Emigrantų traukos centras vis dar išlieka JK. Į ją, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai išvyko maždaug pusė iš 53, 9 tūkst. emigravusių gyventojų.

Šiau­lių mies­to stra­te­gi­nės plėt­ros ta­ry­ba su­da­rė Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės 2014–2020 me­tais pla­nuo­ja­mų įgy­ven­din­ti pro­jek­tų pa­reng­ti­nį są­ra­šą. Ja­me Šiau­lių oro uos­tui nu­ma­ty­ti net pen­ki pro­jek­tai, ku­rių bend­ra ver­tė – per 200 mi­li­jo­nų li­tų.

Dėl Europos skolų krizės didėja vokiečių skeptiškumas Europos Sąjungos (ES) atžvilgiu. Reprezentatyvi apklausa rodo, kad tik 25 proc. Vokietijos gyventojų yra už tai, kad Bendrija liktų tokia, kokia yra dabar, praneša agentūra AP. Remiantis „Forsa“ atlikta apklausa, kas septintas vokietis, arba 15 proc., pasisako už ES paleidimą. 33 proc. norėtų, kad ES grįžtų prie savo ištakų ir būtų grynai ekonominė bendrija, o 20 proc. teisingu keliu laikytų ES virsmą į federaciją.

2010 m. spalio mėnesį Vokietijos kanclerė A. Merkel paskelbė, kad multikultūralizmo projektas Vokietijoje „visiškai žlugo“. Be abejonės, tai, ką pasakė A. Merkel, nebuvo naujiena – šis pareiškimas tik atspindėjo bendras nuotaikas, besikaupiančias krizės kamuojamoje Europos Sąjungoje. Kita vertus, šio pareiškimo reikšmę dar labiau sustiprino tai, kad jis buvo padarytas Vokietijos, kurios lyderiai dėl visiems suprantamų priežasčių anksčiau vengdavo aštrių pasisakymų kitataučių tema.

Darbo rinkos liberalizavimas, teritorijų planavimas, valstybės turto tvarkymas, monopolijų ribojimas, degalų akcizų mažinimas, pervedimų į privačius pensijų fondus atkūrimas – šiais darbais ekspertai pataria užsiimti Seimui paskutinėje šios kadencijos rudens sesijoje. Rugsėjo 10-ąją prasidės paskutinė šios kadencijos Seimo rudens sesija. Premjeras Andrius Kubilius praėjusią savaitę parlamento narius paragino užbaigti darbus su įstatymų projektais, kurie jau pakankamai ilgai svarstomi Seime.

Rugpjūčio 27 d. Meksika įteikė skundą Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) dėl Argentinos. Taip Meksika papildė šalių, kurios pasiskundė dėl Argentinos įvestų importo apribojimų, sąrašą. Anksčiau į PPO kreipėsi JAV, Europos Sąjunga ir Japonija. Argentinos prekybos partnerių skundai neatsiejami nuo šalies prezidentės Kristinos Fernandes de Kiršner (Cristina Fernandez de Kirchner) nurodymo, kuriuo ji įpareigojo verslo kompanijas gauti leidimą importuoti prekes.

Ukraina lieka ištikima pasirinktam Europos integracijos kursui, tačiau tuo pačiu valstybės ėjimas į Europos erdvę negali vykti kišantis į šalies vidaus reikalus. Tai Ukrainos nepriklausomybės dienos proga vykusių iškilmių metu pabrėžė prezidentas Viktoras Janukovyčius, praneša Ukrinform. „Mes užtikrintai tiesiame kelią kurdami šiuolaikinę europinę valstybę, tačiau tai labai sudėtingas procesas.

Švedija oficialiai pakvietė Lietuvą prisijungti prie jos vadovaujamos Europos Sąjungos (ES) Šiaurės šalių kovinės grupės 2015 metų pirmąjį pusmetį. Tokį kvietimą Švedijos ambasadorė Lietuvoje Cecilia Ruthstrom-Ruin, pateiktą Švedijos gynybos ministrės Karinos Enstriom (Karin Enstrom) laiške, adresuotame krašto apsaugos ministrei Rasai Juknevičienei, penktadienį perdavė krašto apsaugos viceministrui Vytautui Umbrasui.

2010 m. rinkimus Vengrijoje laimėjo „Fideš“ – tvirtos dešinės šalininkė, dažnai vadinama centro dešinės partija (oficialus pavadinimas – Jaunųjų demokratų aljansas, vengriško pavadinimo Fiatal Demokraták Szövetsége santrumpa – „Fidesz“), surinkusi 52 proc. rinkėjų balsų. Suformavus koaliciją su dar radikalesniais dešiniaisiais – krikščionimis demokratais, valdantieji parlamente gavo 263 vietas iš 386, tad galėjo praktiškai nevaržomai vykdyti reformas šalies viduje.

Tik 17 proc. turkų mano, kad jų šalis vieną dieną taps Europos Sąjungos (ES) nare, rodo nauja apklausa. Tai yra žemiausias toks rodiklis, Stambule sakė ekspertas Farukas Senas, praneša agentūra AFP. Tyrimo metu Turkijos-Vokietijos švietimo ir mokslinių tyrimų centras apklausė 1 110 turkų rinkėjų. Tik 15 proc. jų teigė tikį, kad jų šalis per ateinančius dešimt metų bus priimta į Bendriją. Pernai taip manė 27,5 proc. respondentų.

Lietuvos verslo paramos agentūroje (LVPA) per pastarąją savaitę pasirašyta trylika sutarčių, kurioms skirta 8 mln. litų ES struktūrinės paramos. Rugpjūčio 22 d. baigiantis priemonės "Procesas LT", skirtos įmonėms, planuojančioms įsidiegti šiuolaikiškus vadybos metodus ir sistemas, sertifikuotis, kvietimui, šiuo metu jau yra pateiktos 23 paraiškos, kurių bendra prašoma suma iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų siekia 2,448 mln. litų. Šešios įmonės investuos 1,5 mln.

Nourielio Roubinio fondas „RGE Monitor“ krizę žada jau rugsėjį: susikaupė per daug negatyvių faktorių, kurie pasaulinę finansinę sistemą atves į akligatvį. Daugelyje Europos šalių rudens pradžioje įvyks tokie kertiniai įvykiai, kaip rinkimai ir biudžetų derinimai, ir visi jie, kartu sudėjus, gali išprovokuoti didžiulę finansinę krizę. Be to, daugelis istorinių krizių prasidėjo būtent šį mėnesį, praneša slon.ru.

Pastaraisiais mėnesiais įvairių analitinių agentūrų prognozės dėl tolesnės Graikijos narystės euro zonoje tampa vis skeptiškesnės. Šių metų gegužės pradžioje reitingų agentūros „Standard & Poor's“ ekspertai, įvertinę Graikijos šansus artimiausiais mėnesiais palikti euro zoną, tokią tikimybę įvardijo esant lygią vienai galimybei iš trijų, tai yra 33,3 procento.

Euro zonos šalys meta milijardines paskolas Graikijai gelbėti, tačiau iš skolų liūno ji nepajėgia išlipti jau keletą metų. Dar nesibaigus 2008 metais prasidėjusiai finansinei krizei, jau prognozuojama antroji jos banga. Apie tai šneka ir mūsų šalies pramoninkai, ir aukščiausi šalies vadovai. Tačiau kai kurie ekspertai tikina, kad krizė baigsis per artimiausiu metus, nors pripažįsta, kad jos padarinius jusime mažiausiai dešimtmetį.

Pareigūnai informavo, kad padegėjai į kraštutinių dešiniųjų partijos būstinę Atėnuose pirmadienį metė padegamąją bombą, pranešė AP. Prieš imigraciją agituojančios partijos „Auksinė aušra“ būstinė buvo užpulta praėjus dienai po to, kai Atėnuose buvo nužudytas irakietis. Įtariama, kad žmogžudystės motyvai buvo rasistiniai. Gaisrininkai informavo, kad per incidentą pirmadienį žmonės nenukentėjo.

Latvijos ekonomikos augimas antrąjį ketvirtį buvo didesnis nei Estijos ir Lietuvos, rodo portalo „Nozare.lv“ pateikti duomenys. Bendrasis vidaus produktas (BVP) Latvijoje antrąjį ketvirtį, pirminiais duomenimis, išaugo 5,1 proc., Estijos BVP – 2 proc., o Lietuvos – 2,1 proc., pranešė šalių statistikos tarnybos.

Italijos ministras pirmininkas Mario Montis pareiškė, kad šalies ekonomikai finansinės paramos iš Vokietijos nereikia. „Jeigu situacija klostysis normaliai, be dramatiškų pokyčių, turėčiau išlikti vyriausybės vadovo poste iki 2013 m. balandžio. Tikiuosi, jog galėsiu išgelbėti Italiją nuo finansinės griūties, sulaukęs moralinio palaikymo iš kai kurių Europos bičiulių, ypač Vokietijos. Bet sakau atvirai - mums reikalinga moralinė, ne finansinė parama.

2013 metų antrąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai. Be kitų darbų, šiuo laikotarpiu laukia ir bendros ES kibernetinio saugumo strategijos patvirtinimas, kurią ruošia Europos Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba.

Tarptautinės agentūros „Standard & Poor's“ ekspertai sumažino Graikijos ekonominės situacijos perspektyvą iš stabilios į neigiamą. Šiuo metu „S&P“ ekonominę situaciją Graikijoje vertina CCC lygiu. Iki gegužės Graikijos skolinimosi reitingas buvo sumažintas iki dar žemesnio lygio - SD, kitaip vadinamo „daliniu bankrotu“. Pagerinti tarptautinius lūkesčius dėl savo ekonomikos Atėnams pavyko po to, kai šalies vyriausybė pasiekė, kad užsienio investuotojai nurašytų pusę jos skolos.

Palangoje per vieną šiltųjų savaitgalių apsilankė daugiau nei pusė milijono gyventojų. Poilsiautojų iš Lietuvos, išsiruošusių į kitas šalis (arba vadinamojo išvykstamojo turizmo atstovų), Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. skaičius siekė 1,2 mln. (http://db1.stat.gov.lt/). Pasižiūrėjus į tokius skaičius kyla klausimas, ar už poilsiautojų pinigų išleidimą yra atsakinga kiekviena valstybė atskirai, ar vis dėlto egzistuoja bendra Europos Sąjungos (ES) turizmo politika visoms 27 narėms.

Europos Komisija pasveikino Graikijos koalicinių partijų susitarimą dėl tolesnių struktūrinių reformų. „Dešimt struktūrinių reformų prioritetų yra aiškus ženklas, kad Graikijos vyriausybė pasiryžusi spartinti taip skubiai reikalingą ūkio reformą“, – teigiama ketvirtadienį paskelbtame Komisijos pareiškime. Dabar esą viskas priklausys nuo to, ar reformų pažadai bus nuosekliai įgyvendinti. Graikijos koalicinės partijos prieš tai susitarė dėl konkrečių priemonių, padėsiančių sutaupyti 11,5 mlrd.

Liepos 26 dieną Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi pažadėjo daryti viską, kad tik išsaugotų eurą. Šie žodžiai nuramino rinkas, tačiau daugelis maklerių ir ekonomistų kasydami pakaušius svarstė galimas pažado interpretacijas, rašo „Time“. M. Draghi žodžiai netruko apskrieti pasaulį. Pažadą vieningai pakartojo ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel bei Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as. Prie šio choro prisijungė ir Italijos premjeras Mario Monti.