Europos Sąjunga

Dabar – 2060-ieji metai ir mažame sukiužusiame muziejuje eksponuojama pirmoji tarptautinė paroda „Gyvenimas buvusioje Europos Sąjungoje“, periodu, kai "Briuselis, o ne Varšuva, buvo senojo žemyno širdis“. Apleistoje buvusioje internatinėje mokykloje, kurios kambariuose išlikę seni balti praustuvai, surengta paroda įsivaizduojamai ateities auditorijai vyksta visai netoli dabartinės ES būstinės.

Arnas Mazėtis, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vilniuje vyko tradicinis dviračių žygis, skirtas Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai. Kelios dešimtys dviratininkų sostinėmis gatvėmis dviračiais važiavo iki Europos parko. Nors šįryt dviratininkus didžiajame Seimo kieme pasitiko lietus, entuziastų dalyvauti 24 kilometrų žygyje, skirtame Lietuvos pirmininkavimui Europos sąjungos Tarybai, norinčių netrūko.

Sporto sektorius turi būti stiprinamas kaip darantis didelę įtaką Europos Sąjungos (ES) ekonomikai, sako vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas. Šią savaitę Briuselyje Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto tarybos posėdyje jis pristatė Lietuvos pirmininkavimo ES tarybai sporto sektoriuje prioritetus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė teigia, kad pirmininkaudama Europos Sąjungai Lietuva diskusijose apie jaunimo politiką pabrėš būtinybę nedirbančius ir nesimokančius jaunuolius integruoti į visuomeninę veiklą. Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto tarybos posėdyje Briuselyje šią savaitę Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus darbo su jaunimu srityje pristačiusi ministrė sako, kad veikiant šioje srityje galima motyvuoti jaunus žmones dirbti.

Europos Sąjungą (ES) kankina paradoksas. Euro problemas išspręstų tik gilesnė integracija, bet pasitikėjimas ES – rekordiškai žemas. Prieš metus, kai Prancūzija išsirinko naująjį prezidentą Francois Hollandą, jau atrodė, kad pinigų sąjungoje vėl prasidės augimas, bet taip neatsitiko. Šiandien analitikai ir ES pareigūnai pripažįsta vis dar nežinantys, kaip priversti euro zonos ekonomikas augti.

Artėjant Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, Estijos oro linijų kompanija „Estonian Air“ gali pasiūlyti Vilniui daugiau tiesioginių skrydžių, praneša Estijos naujienų agentūra ERR. Lietuvos vyriausybė išreiškė susidomėjimą dėl trumpo arba ilgalaikio bendradarbiavimo su Estijos nacionalinėmis oro linijomis, tačiau, anot Estijos ekonomikos ministro Juhano Partso, kol kas yra per anksti spėti apie ketinimų pagrįstumą.

Edvardas Špokas, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Europos Sąjungos finansų ministrai sutarė, kad reikia griežčiau kovoti su vengiančiais mokėti mokesčius, tačiau kol kas nepritarė Europos Komisijos siūlymui automatiškai keistis informacija apie kitose Bendrijos šalyse laikomus indėlius ar turimą turtą. Tam labiausiai priešinosi Austrija ir Liuksemburgas. Kitą savaitę apie kovą su mokesčių vengimu kalbės ir Europos Sąjungos vadovai.

Praėjus 9 metams, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą (ES), šalis nuo liepos 1 dienos imsis visoms valstybėms narėms privalomos pareigos – pirmininkauti ES Tarybai. Pasak tarptautinių santykių specialisto Tomo Janeliūno, Lietuva yra gerai pasiruošusi šiam iššūkiui, kuris šalį gali išmokyti jaustis tikra Sąjungos nare. Lietuva ir ES – 9 metai kartu – Daug girdime apie naudą, kurią Lietuva gauna iš ES. Kokios neigiamos narystės pasekmės? – Narystė ES atnešė daug daugiau naudos nei žalos.

Staigūs ES „žaliosios“ politikos posūkiai daužo biodegalų gamintojų ir kultūrų, iš kurių gaminami biodegalai, augintojų viltis. Lietuviai, jau dabar uoliai eidami Briuselio nubrėžta kryptimi – iki 2020 m. biodegalų kiekį transporto srityje padidinti iki 10 proc., lieka it musę kandę. ES, skatinusi ir rėmusi šią gamybą, staiga suka kitu keliu – biodegalų iš maisto žaliavų gamybą siūlo mažinti iki 5 proc.

Premjeras Algirdas Butkevičius ir jo ministrai atmeta liberalų kritiką dėl kitoms reikmėms atiduodamų Europos Sąjungos (ES) lėšų iš mokslo srities. „ES lėšų įsisavinimo per mokslo slėnius klausimas, tiksliau, grėsmė neįsisavinti ES lėšų laiku, yra konservatorių ir liberalų valdymo uodega, kuri velkasi dėl ankstesnės Vyriausybės aplaidumo, nesugebėjimo skirti pakankamą dėmesį projektų įgyvendinimui ir lėšų įsisavinimui“, – BNS trečiadienį sakė Premjeras.

Tarp naujų Vyriausybės siūlymų perskirstyti 2007-2013 m. numatytas Europos Sąjungos (ES) fondų paramos lėšas yra nuostata nurėžti 43,3 milijono litų, numatytų švietimo sistemai ir moksliniams tyrimams vykdyti. Šios lėšos būtų paskirstytos ir tokiems papildomiems projektams, kaip „aplinkos stebėjimo ir kontrolės iš oro sistemos stiprinimo“ įgyvendinimui. Projektą dėl ES paramos lėšų perskirstymo numatyta svarstyti artimiausiame Vyriausybės posėdyje.

2004 m. į ES įstojusi Lietuva gavo milijardus eurų paramos, bet iki šiol nesukūrė tokios valstybės, kurioje būtų gera gyventi. Gegužės 1-ąją buvo minima ne tik Tarptautinė darbo diena, bet ir devintosios šalies narystės ES metinės. Per šį laiką vidutinis atlyginimas Lietuvoje išaugo beveik du kartus, tačiau socialinė rūpyba biudžetui kainuoja bemaž 3 kartus brangiau. Vis dėlto specialistai teigia, kad be ES gyventume kur kas prasčiau.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos skeptiškai vertina galimybes atnaujinti derybas su Europos Sąjunga (ES), kad būtų dar pratęstas draudimas Lietuvoje parduoti žemę užsieniečiams. Atitinkamą nutarimo projektą įvertinęs departamentas teikia išvadą, kad stojant į Europos Sąjungą Lietuvai buvo padarytos išimtys dėl laisvo kapitalo judėjimo, tačiau pereinamasis laikotarpis baigėsi ir kito teisinio pagrindo atnaujinti derybas dėl pereinamojo laikotarpio nėra.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad esant finansinėms galimybėms jo šalyje reikėtų pastatyti antrą atominę jėgainę. „Jeigu būtų galimybė pradėti statyti antrą atominę elektrinę, aš ją būtinai pradėčiau statyti. Tačiau kol kas neturiu nei generalinio rangovo, nei pinigų, nei šalies, kuri skirtų kreditą statybai", – A. Lukašenka sakė antradienį per susitikimą su Baltarusijos valstybinio žemės ūkio ir technikos universiteto studentais bei dėstytojais.

ES kelių transportas į aplinką išmeta maždaug penktadalį viso anglies dvideginio (CO2), o nuo 1990 metų jo kiekis padidėjo beveik trečdaliu. Europos Parlamento Aplinkos komitetas praėjusią savaitę pritarė teisės akto projektui, kuris dar labiau sugriežtins Europoje gaminamų naujų automobilių ekologiškumo reikalavimus.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto prezidentas Henri Malosse'as (Anri Malosas) teigia, kad Lietuvos ryšiai su posovietinės erdvės valstybėmis į rytus nuo Europos Sąjungos daro ją patrauklia Vakarų Europai. "Jūs turite plėtoti ryšius su Vakarais, nes jūs esate tiltas į Rytus. (...) Rytai daro jus patraukliais", - susitikime su Kauno valdžia penktadienį sakė H.Malosse'as.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuva, Lenkija, Danija ir Olandija ragina Ukrainą imtis radikalių politinių ir teisinių reformų, jeigu ši lapkritį Vilniuje ketina su Europos sąjunga (ES) pasirašyti asociacijos partnerystės sutartį. Derybas su ES dėl sutarties Ukraina baigė beveik prieš pusantrų metų, tačiau prezidentui dar teks atlikti nemažai namų darbų, kuriems, pasak keturių šalių diplomatijos vadovų, belikę trys mėnesiai.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė interviu Vokietijos žiniasklaidai gyrė kanclerės Angelos Merkel pastangas kovojant su krize, ir teigė, kad Berlynas pagrįstai diktuoja sąlygas pagalbos prašančioms Europos šalims. "Turime suprasti vokiečių situaciją. Jie daug moka už gelbėjimą. Neįsivaizduoju vadovo tos šalies, kuri už kažką moka, kuris nereikalauja tam tikrų sąlygų. Berlynas pagrįstai diktuoja sąlygas", - penktadienį paskelbtame interviu naujienų portalui "Spiegel Online" sakė prezidentė.

Iki pirmojo Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai liko tik šiek tiek mažiau nei du su puse mėnesio – derinami administraciniai aspektai, daugėja ES pareigūnų vizitų, o kitos šalys narės labiau nei bet kada ima stebėti Lietuvą, vis dar ieškančią galimybių įgyvendinti savo ambicijas. Šiame kontekste apie Lietuvos santykius su ES ir būsimo pirmininkavimo kontūrus balsas.lt kalbėjosi su politologu Laurynu Kasčiūnu.

Europos Sąjunga (ES) šiuo metu dar nepritartų asociacijos sutarties pasirašymui su Ukraina, o norint to pasiekti turi nelikti abejonių, kad šioje šalyje taikomas selektyvus teisingumas, teigia užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Pastaruoju metu vis stiprėjant balsams, pasisakantiems už bandymą derėtis su Europos Sąjunga, kad dar kartą būtų pratęstas draudimo užsieniečiams (ES piliečiams) pirkti Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemę, ir ne mažiau garsiai kitai pusei aiškinant, kad to daryti nereikia, Seimo nariai ketvirtadienį klausė žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos, kokia jo pozicija. Atsakydamas ministras pakartojo, kad jo manymu, reikėtų dirbti dviem kryptimis. ,,Reikia dirbti dviem kryptimis.

Lietuva ir kitos Europos Sąjungos (ES) šalys dėl kontrabandos ir nelegalių prekių netenka milijardų nesumokėtų mokesčių. Kadangi valstybėms trūksta pajamų, o jų biudžetas deficitinis, šešėlinė veikla tampa dar opesne problema. Lietuvoje šešėlio situacija ypač specifinė – nemažai lietuvių kontrabandinę veiklą vertina teigiamai.

„Krizė toli gražu dar nesibaigė. Jos įtaka vis dar jaučiama. Krizės laikotarpiu Lietuva labai stipriai priklausė nuo Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos. Suprantama, kad ta parama per krizę mažėjo, todėl problemų kilo vis daugiau ir jos gilėjo“, – pareiškė Švedijos Linkopingo universiteto profesorius Charlesas Woolfsonas. Anot jo, tai reiškia, kad buvo susidariusi tam tikra socialinė situacija, kuri leido susiformuoti nuo ES struktūrinių fondų priklausomai nomenklatūrai.

Balandžio 24 d. posėdyje, apsvarsčiusi klausimą dėl 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos Aplinkos projektams įgyvendinti atliekų tvarkymo srityje administravimo skaidrumo, Seimo Antikorupcijos komisija, siekdama pasiaiškinti, ar dabar galiojantis ES struktūrinės paramos lėšų administravimo teisinis reglamentavimas nesudaro prielaidų pasireikšti korupcinėms veikoms, nusprendė kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl šio reglamentavimo įvertinimo antikorupcine prasme bei Finansinių nusikaltimų ty...

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Europos Komisijos duomenimis, kasmet dėl mokesčių slėpimo Europos Sąjunga netenka daugiau nei trilijono eurų. Pasak Europos Komisijos nario Algirdo Šemetos, laikas iš esmės spręsti mokesčių vengimo problemą. Tam bus pasitelkta nauja duomenų apsikeitimo sistema tarp valstybių narių.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Visiems komercinimas bankams Europoje numatyti nauji – dar griežtesni nei ligšioliniai – reikalavimai. Tarp jų – atidėti ne mažiau kaip 8 proc. geros kokybės kapitalo ir viešai skelbti rodiklius. Kartu Europos Parlamentas (EP) apribojojo bankininkų premijas. Per pastaruosius kelerius metus ne viena valstybė, tarp jų ir Lietuva, gelbėjo bankrutuojančius bankus, kurie nesugebėjo atsiskaityti su indėlininkais, finasuoti įmonių.

Ukrainos baudžiamojoje teisėje neliko sąvokos „kyšis.“ Ukrainos parlamentas „Aukščiausioji Rada“, keisdama baidžiamąjį kodeksą, įtvirtino apibrėžimą: „neteisėta nauda“ ir oficialiai panaikino kyšius, - praneša leidinys «Украинская правда». Naujai išdėstytas 368 šalies baudžiamojo kodekso straipsnis — „Kyšio gavimas“ («Одержання хабара», - ukr., - balsas.

Vakar paviešintą A. Lukašenkos pareiškimą, kad santykiai su Lietuva būtų labai geri, jei Lietuva „atsisakytų užsienio spaudimo“, politikai ir politologai komentuoja įvairiai. Įžvelgia blefą „Baltarusijos diktatorius Aleksandras Lukašenka blefuoja toliau ir žaidžia ne tik su Lietuva“, - įsitikinęs Kauno Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas ir istorikas Antanas Kulakauskas.  Pasak A. Kulakausko, Baltarusijos diktatorius blefuoja nuolat, nors ir yra savaip racionalus.

Per pastaruosius metus judėjimas į ES bei tarp valstybių narių išaugo, o tam įtakos turėjo įvairios priežastys. Dabartinės ekonominės krizės bei griežto taupymo politikos akivaizdoje Europos Sąjunga (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) piliečiai labiau yra linkę keliauti į Vakarų ir Centrinę Europą ir prisidėti prie kitos labiau ekonomiškai stabilesnės ES valstybės narės darbo jėgos.

Lietuva pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių 30-34 metų amžiaus gyventojų skaičių Europos Sąjungoje (ES) užima ketvirtą vietą, skelbia statistikos tarnyba Eurostatas. Lietuvoje šioje amžiaus grupėje aukštąjį išsilavinimą 2012 metais buvo įgiję 48,7 proc. žmonių. ES Lietuvą pagal šį rodiklį lenkia Airija (51,5 proc.), Kipras (49,9 proc.) bei Liuksemburgas (49,6 proc.). Mažiausiai aukštąjį išsilavinimą baigusių žmonių 30-34 metų amžiaus grupėje yra Italijoje (21,7 proc.), Rumunijoje (21,8 proc.

Vokietijos įmonių, veikiančių Baltijos šalyse, nuotaikos 2013 m. pradžioje yra optimistiškesnės nei prieš metus. Dėl geros ekonominės situacijos šiame regione ir palankių vystymosi perspektyvų, 2013-aisiais įmonės tikisi gerų metų savo verslui. Planuodamos naujų darbo vietų kūrimą ir didindamos investicijas, Vokietijos įmonės patvirtina, kad Baltijos šalyse įsikūrė ilgam.

 Buvęs pasaulio banko vadovas Robertas Zoelickas duodamas interviu leidiniui „Der Spiegel“ tvirtino nenustebęs dėl Kipro krizės, nes istorinė patirtis rodo, kad atsigavimas po finansų krizių vidutiniškai trunka 10 metų, todėl euro zona šiuo metu tėra tik pusiaukelėje. Ekonomisto įsitikinimu kol kas ECB priimtos krizės sprendimo priemonės neišsprendė esamų problemų iš esmės, o tik suteikė daugiau laiko sunkumų kamuojamoms šalims pamatyti teigiamus griežtos fiskalinės politikos rezultatus.

Serbija pirmadienį atmetė siūlomą susitarimą, kuris sumažintų įtampą santykiuose su atsiskyrusiu Kosovu ir kuris yra svarbi sąlyga Belgradui, norinčiam pradėti derybas dėl integracijos į Europos Sąjungą, bet pabrėžė, kad norėtų tęsti derybas su Priština. "Serbijos vyriausybė negali sutikti su principais, kurie žodžiu buvo pateikti jos derybų grupei Briuselyje, nes jie neužtikrina visiško saugumo ir serbų gyventojų Kosove teisių apsaugos", - sakė žurnalistams ministras pirmininkas Ivica Dačičius.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Osle susitiko su Norvegijos Karaliumi Haraldu V. Susitikime aptarti dvišaliai Lietuvos ir Norvegijos santykiai, Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) bendradarbiavimas, NATO klausimai ir artėjantis Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai. „Lietuva jau daugiau nei dvidešimt metų jaučia tvirtą Norvegijos paramą. Ši šalis viena pirmųjų pripažino Lietuvos nepriklausomybę ir nuosekliai palaiko Lietuvos energetinio savarankiškumo siekį.

Europa šiandien yra tik per plauką nuo istorinės klaidos, kuri tik paspartintų jos žlugimą. Kalbu apie Kiprą, bet tai niekuo nesusiję su politine įtampa šalyje ir bankų gelbėjimu, nors Europos priemonės sprendžiant šias problemas turės įtakos ir aptariamam klausimui. Europos šimtmečio energetikos susitarimas šiandien pastatytas ant kortos.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Rytų partnerystės projektą vadina visos Europos Sąjungos (ES) kūdikiu ir pabrėžia, kad jo gyvybingumas labai priklausys nuo to, ar Ukraina pasirinks geopolitinę kryptį judėti į Vakarus. "Tai nėra kažkoks Lietuvos išmislas, tai yra mūsų bendras kūdikis ir pamėginkime, kad jis išgyventų. Jo sveikata priklauso nuo Ukrainos.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė neatmeta, kad dėl euro įvedimo su Lietuvos žmonėmis gali būti diskutuojama. Tačiau savo nuomonės, kokia forma tai turėtų vykti, sakė bus nuspręsta vėliau. Atsakydama į žurnalistų klausimą, ar dabar Lietuvai laikas įsivesti eurą, ar skubėti nevertėtų, žurnalistams penktadienį ji sakė: ,,Stojimo į Europos Sąjungą sutartyje, kuri buvo priimta referendumu, yra vienas sakinys, kad Lietuva įsives eurą tuomet, kai tik bus pasirengusi tai padaryti.

„Referendumų europiniais klausimais iniciatoriai dažniausiai siekia, kad tie referendumai nepavyktų“, – mano Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete dėstantis Liudas Mažylis. – Vyriausybei paskelbus apie siekį sparčiai įsivesti eurą, atsirado iniciatyvų surengti naują referendumą šiuo klausimu.

Atsiranda vis daugiau vilčių, kad Europos Sąjungos (ES) ir Ukrainos Asociacijos sutartis, įskaitant ir Susitarimą dėl glaudaus bendradarbiavimo ir plataus masto laisvos prekybos erdvės sudarymo, bus pasirašyti ES Rytų partnerystės viršūnių susitikime, kuris vyks lapkričio 28-29 d. Vilniuje, Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu.

Dėl žemės pardavimo užsieniečiams ūkininkai reikalauja skelbti referendumą, nes baiminasi, kad 2014 m. investuotojai supirks didžiąją dirbamos žemės dalį. Žemdirbiai kategoriški – Lietuva privalo pratęsti draudimą užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, nes ES neištesėjo pažadų dėl tiesioginių išmokų. Ekspertai teigia, kad kartą jau pratęsus draudimo terminą dar kartą tai padaryti nėra nei galimybių, nei būtinybės.

Lietuva – maža šalis, bet yra pasirengusi pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai – susitikime su Jungtinių Tautų (JT) generaliniu sekretoriumi Ban Ki Munu (Ban Ki-moon) kovo 26 dieną Niujorke kalbėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Pasak Ban Ki Muno, ES yra kertinis JT partneris daugelyje veiklos sričių.

Lietuva, kartu su Latvija ir Estija, padarė didžiausią pažangą inovacijų srityje Europos Sąjungoje. Kaip rodo naujausia Europos Komisijos rengiama Inovacijų sąjungos švieslentė, Lietuva pirmą kartą pateko į nuosaikių novatorių grupę – iki šiol buvome priskiriami prie menkų novatorių. Esame vienintelė šalis per du metus pakilusi iš vienos grupės į kitą. Estijos vidutinė metinė pažanga per 2008–2012 metų buvo didžiausia ir siekė 7,1 proc., už jos rikiuojasi Lietuva su 5 proc.

Nepaisant Europos sąjungos narių, įsivedusių eurą, ekonominių sunkumų, Lietuva toliau siekia litus pakeisti eurais. Tiesa, gyventojai, pasisakantys už ir prieš, pasiskirstę po lygiai, o daugiau nei trečdalis neturi tvirtos nuomonės. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas Kipro ar kitų šalių sunkumų lyginimą su euru vadina mažų mažiausiai neteisingais.

Nuo trečiadienio prietaisų skydelyje degančius simbolius ignoruojantys vairuotojų laukia naujos problemos, nes nuo šiol toks automobilis neatitiks Transporto ministerijos techninės priežiūros reikalavimus, skelbia Didžiosios Britanijos spauda. Remiantis Europos Sąjungomis taisyklėmis, techninės patikros metu bus privaloma papildomai tikrinti stabdžius, vairo sistemą, pakabą, žibintus, „Xenon“ žibintus, oro pagalves ir saugos diržus.

Kuomet Kipro parlamentas atšaukė TVF ir ES 10 mlrd. eurų gelbėjimo planą Kiprui, dėl kurio šalies bankų indėlininkai būtų turėję paaukoti 5,8 mlrd. eurų, finansinė krizė įžengė į naują etapą. Jei Nikosija nesugalvos alternatyvaus būdo paskirstyti lėšas arba ES ir TVF nesušvelnins gelbėjimo sąlygų, šalies bankų sistema negaus pigių paskolų iš centrinio banko, kuris mėnesius leido bankams gyvuoti. Be šio finansavimo Kipro laukia bankų griūties ir pasitraukimo iš euro zonos perspektyva.

Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas asmeniškai peržiūri Europos Sąjungos (ES) projektines lėšas bei galimybes jas nukreipti policijos ir pasienio tarnyboms, informuoja Vidaus reikalų ministerija. Taip pat pranešama, kad ieškant galimybių didinti statutinių tarnybų finansavimą Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pavedė įvertinti vidaus rezervus ir finansų ministrui, Vyriausybės kancleriui bei susisiekimo ministrui.

Vyriausybė nutarė pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai proga šalia valstybės institucijų kartu su Lietuvos Respublikos valstybės kelti ir ES vėliavą. ES vėliava pagal priimtą nutarimą bus keliama visą Airijos, Lietuvos ir Graikijos trejeto pirmininkavimo laikotarpį. Lietuva ES Tarybai pirmininkaus šių metų liepos 1-gruodžio 31 dienomis. Pirmininkavimą ji perims iš Airijos, o perduos Graikijai.

Išorės sienų fondas įsteigtas Europos Komisijos 2007 – 2013 m. laikotarpiui, siekiant prisidėti prie laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės stiprinimo ir solidarumo principo taikymo tarp Europos Sąjungos valstybių narių. Lietuvai įstojus į Šengeno erdvę, Europos Sąjungos piliečiai po Šengeno erdvės šalis gali keliauti laisvai.

Pirmininkaudama Europos Sąjungos (ES) Tarybai Lietuva bus pasirengusi veiksmingai bendradarbiauti su Europos išorės veiksmų tarnyba, pabrėžė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius per susitikimą su ES vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai Katerina Ešton (Catherine Ashton). "Esu tikras, kad bendradarbiavimas bus sėkmingas ir dar nepradėję pirmininkauti jau turime tokio bendradarbiavimo pavyzdžių.