europos sąjunga

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį vyksta į Ukrainą, kur susitiks su Ukrainos vadovu Petro Porošenka ir dalyvaus septintajame Lietuvos ir Ukrainos prezidentų tarybos posėdyje. Kijeve vyksiančiame posėdyje bus kalbama apie dabartinę padėtį Ukrainoje. Vadovai taip pat ketina aptarti būdus, kaip stiprinti bendradarbiavimą gynybos ir energetinio saugumo srityse, Asociacijos sutarties su Europos Sąjunga nuostatų Ukrainoje įgyvendinimą, bendradarbiavimą ekonomikos, švietimo, kultūros srityse.

Kai vienas Ihorio Romanenkos draugas prieš metus pasiūlė jam eiti į mitingą Kijevo Nepriklausomybės aikštėje, vyras nenumanė, kad taps judėjimo, visiems laikams pakeitusio jo šalį, gimimo liudininku. Šviesiaplaukis kino kūrėjas buvo supykęs ir nusivylęs dėl tuomečio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus pareiškimo, kad nusigręžia nuo istorinės sutarties su Europos Sąjunga mainais į glaudesnius ryšius su Rusija.

Rusijai grasinant nutraukti dujų tiekimą Europai, buvęs JAV diplomatas tvirtina, jog Rusijos dujas Sąjunga galėtų visiškai pakeisti suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD). Tarptautinio gynybos studijų centro Estijoje direktorius ir buvęs JAV ambasadorius Azerbaidžane Matthew Jamesas Bryza sako, jog teoriškai Europos Sąjunga galėtų visiškai pakeisti Rusijos dujas, nes turi galimybių importuoti SGD.

Ispanijos įstatymų leidėjai antradienį priėmė kreipimąsi į vyriausybę, raginantį ją pripažinti Palestinos valstybę po analogiško kai kurių Europos šalių žingsnio. Kreipimesi, kurį parengė opozicijoje esantys socialistai, prašoma konservatorių vyriausybės pripažinti Palestiną, derinant šį sprendimą su bet kokiu panašiu Europos Sąjungos žingsniu. Kreipimasis priimtas beveik vienbalsiai - už jį balsavo 319 parlamentarų, prieš pasisakė du ir vienas įstatymų leidėjas susilaikė.

 2015 metų biudžeto projekto neatitikimą Fiskalinės drausmės įstatymui lėmė valdžios sektoriaus deficito apskaičiavimo metodikos pakeitimai, todėl Vyriausybė turėtų spręsti, ar šis įstatymas dar reikalingas, nes šią sritį reglamentuoja ir lapkritį priimtas Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Atsirado šiokia tokia kolizija, ar reikia mums dviejų įstatymų fiskalinės drausmės, ar vienas jau nebus pasenęs.

 „Labas rytas, ponios ir ponai. Kaip nuostabu, kad mano pirmasis vizitas šalyse narėse, tapus Europos komisaru, vyksta mieste, kuris taip primena mano gimtąjį miestą“, – lietuviškai į Kauno technologijos universitete (KTU) vykusios konferencijos „Lietuvos mokslas ir pramonė 2014: slėniai – paskata inovacijų ekonomikai“ dalyvius kreipėsi Europos komisaras mokslui, moksliniams tyrimams ir inovacijoms Carlosas Moedasas.

Europos Sąjungos (ES) šalių ambasadoriai susitarė dėl kitų metų Bendrijos biudžeto. Daugiausia ginčų kilo dėl šiais metais neapmokėtų sąskaitų. Ambsadoriai nusprendė jas padengti iš ypatingojo rezervo, tačiau kol kas numatyta tam skirti 2 mlrd. eurų iš susidariusios 4 mlrd. eurų skolos. Lietuvos nuolatinis atstovas ES, ambasadorius Raimondas Karoblis sako, kad Lietuvai šiose derybose pavyko apginti savo siekius. Pirmadienį dėl Bendrijos biudžeto dar vyks derybos su Europos Parlamentu.

 Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako tikintis, kad pirmadienį Europos Sąjunga (ES) paskelbs papildomas sankcijas grupei asmenų dėl karo Rytų Ukrainoje. „Tikiuosi, kad mums pavyks pasiekti sutarimą dėl papildomų sankcijų“, - žurnalistams penktadienį sakė ministras.

Jungtinės Valstijos gali užmerkti akis į puolimui galbūt besirengiančios Rusijos veiksmus Ukrainoje mainais už Maskvos pagalbą tariantis dėl Iranos branduolinės programos, perspėjo amerikiečių dienraščio „The New York Times“ užsienio naujienų apžvalgininkas Rogeris Cohenas (Rodžeris Koenas). Jo teigimu, toks scenarijus sukeltų pavojų visai Rytų Europai, įskaitant Baltijos šalis, nes NATO garantijos nebeatrodytų tokios patikimos.

Rusija antradienį atsisakė palaikyti Jungtinių Tautų (JT) rezoliuciją dėl Bosnijos ir Hercegovinos, pareiškusi, kad šis dokumentas spaus šią Balkanų šalį suartėti su NATO ir Europos Sąjunga (ES), esą atkartojant scenarijų, sukėlusį konfliktą Ukrainoje. Rusijai per balsavimą susilaikius, JT Saugumo Taryba priėmė rezoliuciją, palaikančią ES karines pajėgas Bosnijoje, tačiau susiklosčiusi padėtis atspindėjo smarkiai padidėjusią įtampą tarp Vakarų šalių ir Maskvos dėl Ukrainos krizės.

Jaunimo nedarbo mažinimas visoje Europos Sąjungoje (ES) yra vienas iš svarbiausių tikslų. ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, 2014 m. rugsėjo mėnesį jaunimo nedarbas ES siekė 21,6 proc., tai yra tiek jaunuolių iki 25 metų, kurie nesimoko ir nestudijuoja, darbo ieškojo, bet jo nerado. Norint išspręsti šią problemą, Europos mastu pradėta įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyva.

2014-ieji tapo Ukrainai didelių išbandymų ir, tikėtina, rimtų pokyčių metais. Neseniai įvykę priešlaikiniai rinkimai į šalies parlamentą – Aukščiausiąją Radą – apibūdinami kaip dar vienas svarbus tebevykstančių procesų etapas. Šiuos rinkimus galima pavadinti žingsniu politinės krizės įveikimo link ir viltimi, kad Ukrainos gyvenime įvyks svarbių kokybinių pokyčių, kurie laikui bėgant leis įveikti ir visas kitas problemas – jų sąrašas šiandien kartais atrodo begalinis.

Vykintas Pugačiauskas, LRT Televizijos laida „Pasaulio panorama“, LRT.lt Koks Vladimiro Putino galutinis tikslas nežino niekas – net pats V. Putinas, įsitikinęs istorikas, Jeilio universiteto profesorius Timothy D. Snyderis. Todėl, jo teigimu, labiau verta rūpintis tuo, kad Rusijos prezidentas bando skaldyti ne tik Ukrainos valstybę, bet ir NATO, Europos Sąjungą.

Kandidatė į Estijos užsienio reikalų ministro postą Keit Pentus-Rosimannus (Keit Pentus-Rosimanus) mano, jog norint paveikti Rusiją, reikia apsvarstyti galimybę įvesti jai papildomas sankcijas. Kaip penktadienį praneša interneto portalas „ERR uudised“, K.Pentus-Rosimannus tai pareiškė interviu laikraščio „Eesti Pаevaleht“. Kandidatė pažymėjo, jog Estija ir visa Europos Sąjunga suinteresuotos, kad prie Bendrijos rytinės sienos būtų stabili, demokratinė ir stipri kaimynė, tačiau dabar taip nėra.

Maskva ketvirtadienį smerkė Kijevą dėl taikos susitarimų pažeidimų ir apkaltino Ukrainos valdžią karinio puolimo prieš separatistus stiprinimu. „Šiandien akivaizdu, kad šiuos susitarimus Ukraina ... šiurkščiai pažeidžia, – nurodė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ir gynybos vadai antradienį turėtų susitikti pasitarti dėl žlungančio taikos susitarimo su prorusiškais sukilėliais, kurie po prieštaringai vertinamų rinkimų prisaikdino savo vadovus. Sekmadienį vykusius rinkimus dviejuose rytiniuose Ukrainos rajonuose palaikė Rusija, tačiau Ukraina, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga ir Jungtinių Tautų vadovas balsavimą pasmerkė.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) pirmadienį paragino Rusiją gerbti „Ukrainos vieningumą“ - šį raginimą jis paskelbė po sekmadienį Ukrainos rytuose prorusiškų separatistų surengtų rinkimų.

 Giedrė Baltrušytė, LRT Televizijos laida „Pasaulio panorama“, LRT.lt Sirijos diktatoriaus Basharo al-Assado režimas pražudė mažiausiai 150 tūkst. žmonių, tačiau niekam tai pernelyg nerūpėjo, kol „Islamo valstybė“, veikianti ir Sirijoje, nenužudė vieno amerikiečio žurnalisto, kalbėdamasis su „Pasaulio panorama“ sako Lietuvoje viešėjęs nepriklausomas Sirijos dokumentinių filmų prodiuseris ir kūrėjas Orwa Nyrabia.

 Ukrainos prezidentas Petro Porošenka šeštadienį pasveikino šalies žmonės asociacijos sutarties su Europos Sąjunga (ES) laikinojo taikymo pradžia. „Draugai, nuo šiandienos prasideda Asociacijos sutarties tarp Ukrainos ir ES laikinasis taikymas. Sveikinu Ukrainą!“ – valstybės vadovas rytą paskelbė socialiniame tinkle „Twitter“. Kaip buvo skelbta anksčiau, ES ir Ukrainos asociacijos sutarties atskiri punktai įsigaliojo nuo šių metų lapkričio 1 dienos.

Prorusiški separatistai, kontroliuojantys dideles teritorijas rytų Ukrainoje, sekmadienį ruošiasi surengti savo vadovybės rinkimus, kuriuos Maskva žada pripažinti, nors dėl to buvo pasmerkta Kijevo ir Vakarų šalių.

(papildyta 11.54) Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu) ketvirtadienį pareiškė, kad sutartis, turinti užbaigti įnirtingą Rusijos ir Ukrainos ginčą dėl dujų tiekimo, yra „ranka pasiekiama“, ir paragino šalis susitarti.

 Visos Europos Sąjungos (ES) šalys ir institucijos pasisako už tai, kad būtų išlaikomos sankcijos Rusijai dėl jos veiksmų Ukrainoje, antradienį sakė Lietuvos ambasadorius Briuselyje. „Apie sankcijų švelninimą negali būti jokios kalbos, tokia buvo vieninga ES institucijų ir ES valstybių narių nuomonė“, - telefonu BNS sakė Lietuvos nuolatinis atstovas ES Raimundas Karoblis po valstybių narių ambasadorių posėdžio.

Provakarietiškos ir nacionalistų partijos triuškinamai laimėjo sekmadienį vykusius Ukrainos parlamento rinkimus, sustiprindamos prezidento Petro Porošenkos viltis integruoti savo šalį su Europa ir sudaryti taiką su prorusiškais sukilėliais. Preliminarūs balsavimo rezultatai ir rinkėjų apklausos rodo tvirtą piliečių palaikymą P.Porošenkos pastangoms išvesti karo krečiamą šalį iš Rusijos įtakos zonos, nors Kremlius ėmėsi skausmingų atsakomųjų priemonių prieš vakarinę kaimynę.

JAV milijardierius investuotojas George'as Sorosas (Džordžas Sorošas) ketvirtadienį perspėjo, kad Rusija kelia grėsmę Europos išlikimui, griežtai kritikuodamas Europos Sąjungos (ES) atsaką į Ukrainos krizę.

Irma Kuršentaitytė Vos baigę universitetą jaunuoliai neretai keletą metų dar galvoja, kokio darbo imtis, ką gyvenime norėtų veikti. Tuo tarpu vos 26-erių sulaukusi radviliškietė Irma Gudžiūnaitė dirba atsakingą darbą Briuselyje – užima teisėsaugos atašė teisingumo klausimams Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje pareigas. Prieš tai mergina spėjo padirbėti Teisingumo ministerijoje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė lankysis Briuselyje, kur Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime aptars Europos Sąjungos (ES) energetinio saugumo stiprinimą bei Bendrijos klimato ir energetikos politiką. Susitikime taip pat bus kalbama apie ES ekonominę būklę bei užsienio politikos klausimus. Pasak Prezidentės, didelė Europos šalių priklausomybė nuo vieno išorės energetikos tiekėjo stabdo ES ekonomikos augimą ir kelia grėsmę jos energetiniam saugumui.

Šią vasarą autoritariškas Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka pribloškė savo buvusią sovietinę valstybę pirmą kartą per du dešimtmečius nuspręsdamas svarbią kalbą pasakyti ne rusų, o baltarusių kalba. Baltarusijoje, kuri ribojasi ir su Europos Sąjunga (ES), ir su buvusia šeimininke Rusija, rusų kalba tebėra plačiausiai vartojama, o baltarusių kalba dažnai nustumiama į paribį.

 Rusija, Ukraina ir Europos Sąjunga (ES) antradienį pradėjo itin svarbias derybas, turinčias išspręsti įnirtingą ginčą dėl kainų ir išsklaidyti nuogąstavimus, kad Maskva gali nutraukti gyvybiškai būtinų energetikos išteklių tiekimą Europai ateinančią žiemą.

Putino derybos su Ukraina ir ES yra sunkios, sako Kremliaus atstovas spaudai Rusijos prezidento Vladimiro Putino derybos su Ukrainos vadovu ir Europos Sąjungos lyderiais Milane yra sunkios, penktadienį pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. „Derybos iš tiesų sunkios, yra daug nesutarimų, daug nesupratimo. Vis dėlto jos vyksta, keičiamasi nuomonėmis“, - sakė D.Pekovas žurnalistams.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pareiškė, jog Maskva neplanuoja nusileisti Vakarų reikalavimams, kad būtų sušvelnintos jai paskelbtos sankcijos dėl Ukrainos krizės.

Pastaruoju metu, kalbant apie artėjantį euro įvedimą, daug dėmesio skiriama sąžiningam kainų perskaičiavimui. Prekybininkai ir paslaugų teikėjai kviečiami prisijungti prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo.

Šios savaitės Europos Komisijos leidimas Jungtinei Karalystei iš valstybės lėšų finansuoti atominės elektrinės Somerset’o Hinkley Point vietovėje statybą atveria duris ir kitų branduolinių jėgainių statyboms žemyne.

Gruzijos vadovai sako, kad laisvosios prekybos sutarties su Europos Sąjunga (ES) pasirašymas yra pradžia suartėti su Europa ir ekonomiškai, ir politiškai. Šalies prezidentas Georgijus Margvelašvilis teigia, jog šalis pasiruošusi įveikti visas kliūtis kelyje į ES. Tuo metu Gruzijos parlamentarai sako tikintys, kad sutartis tik pravėrė duris į narystę ES – kol svajonė taps realybe, teks šalies įstatymus priderinti prie europinių teisės aktų, laukia daug reformų.

Ruošiantis naujos valiutos įvedimui vienas svarbiausių uždavinių – tinkamai informuoti visuomenę apie Europos bendros valiutos įvedimą, jos privalumus ir trūkumus, būsimą pinigų keitimą. Gyventojams informuoti buvo sukurta Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą informacinė kampanija, kuri vykdoma trimis kryptimis.

 „The Irish Times“ praneša, kad Italija - jau devinta valstybė Europos Sąjungoje (ES) - vetavo Airijos norą įsivesti reguliavimą, pagal kurį visi tabako gaminiai šalyje būtų parduodami vienodomis pakuotėmis. ES Tarybai pirmininkaujančios Italijos pozicijai pritaria ir kitos didžiosios ES šalys. Kritiką Airijai jau yra išreiškusios Ispanija, Lenkija, Bulgarija, Čekija, Graikija, Rumunija, Portugalija ir Slovakija. Šiose šalys gyvena 201,7 mln. gyventojų, arba 40 proc.

Dažnai pasigirsta nuomonių, jog Lietuva Europos Sąjungos kontekste išsišoka siekdama sau palankių rezultatų, bet per daug dėmėsio neskirdama ES politikoms, kurios nėra tiesiogiai susijusios su jos interesais. Aapie tai paklaustas Europos Parlamento pirmininko Martino Schulzo patarėjas Arnoldas Pranckevičius tvirtino, kad tai ne vienos Lietuvos problema.

Airijos ir Lenkijos politikų Pato Coxo ir Aleksandro Kwasnievskio misijos svarba Ukrainos artėjimo prie Europos Sąjungos procese yra neišmatuojama. Todėl atsižvelgiant į naujas aplinkybes ir galimybes prisidėti prie santykių stiprinimo, Europos Parlamento vadovas Martinas Schulzas nėra atmetęs galimybės formuoti dar vieną misiją, teigė Europos Parlamento pirmininko patarėjas Arnoldas Pranckevičius.

Verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface“ ekspertai, atlikę keturiolikos Vakarų Europos sektorių vertinimus, pastebi, kad kai kuriuose sektoriuose rizika mažėja, bet visgi visi sektoriai ir toliau pasižymi dideliu rizikingumu arba vidutiniu rizikingumu. Nepaisant ekonomikos stabilizacijos, nė vienas Europos sektorius dar nėra pasiekęs tokio rizikingumo lygio, kad jį būtų galima laikyti nedidelio rizikingumo sektoriumi.

 Nors dar neaiški sankcijų kovos tarp Vakarų valstybių ir Rusijos baigtis, t. y. abipusės sankcijos stiprės, švelnės ar kurį laiką išliks nekitusios, vis dėlto Rusijos taktika operuoti prekybiniais ribojimais toli gražu nėra naujiena jos prekybos partnerėmis. Šiame kontekste Lietuva yra viena iš labiausiai išsiskiriančių valstybių. Mėgstanti būti mušama šalis, ko gero, nori būti dar ir nokautuota. Muša, vadinasi – myli? Šiuo atveju toli gražu.

Nors Europos Sąjungoje Lietuva ne vienerius metus yra tarp valstybių, kurių gyventojai yra mažiausiai fiziškai aktyvūs, reikšmingesnių permainų šalies sveikatingumo sektoriuje nebuvo. Prieš kiek daugiau nei metus įsikūrusi Lietuvos sveikatingumo klubų asociacija (LSKA) žengė pirmuosius žingsnius permainų link, teigiama pranešime spaudai.

Neseniai praūžę Europos parlamento rinkimai dar kartą įrodė, kad nusistovi tam tikra europinės politikos tradicija, kurioje ryškėja aiškūs lyderiai, nuosekliai užimantys aukščiausius ES postus. Pirmiausia pažvelkime, kam lengviausia tapti europarlamentarais Lietuvoje. Ir čia aiškiai matome du skirtingus atvejus: populistinių-vienatinių partijų lyderius, kurie įsikūniją į europarlamentarus ir specialiai Europai paruoštus politikus, kurie dėsningai „parenkami“ būtent EP.

Vakarų pasaulio triumfas ir tragedija visuomet prasideda ir baigiasi dialektiškame santykyje su Rytais: kuomet Vakarai įveikia (paneigia) Rytus, išvystame jų triumfą: Aleksandro Makedoniečio imperija, Romos imperija, Šventoji Romos imperija ir Europos sąjunga. Tragedija įvyksta tuomet, kai Rytai paneigia Vakarus: nuo barbarų iki sovietų. Tuomet vėl tarsi grįžtama į pradžią, prie griuvėsių, nes Rytų paneigimas neįsteigia jokio naujo politinio darinio.

Laivo kapitonas Rusijoje patrauktas administracinėn atsakomybėn Rusijoje sulaikytas Lietuvos žvejybinis laivas areštuotas, jo kapitonas patrauktas administracinėn atsakomybėn, o advokatai paprašė paleisti laivą už užstatą, ketvirtadienį pranešė Lietuvos diplomatai. Sprendimą dėl užstato teismas priims kitą savaitę, BNS sakė Lietuvos užsienio reikalų ministro atstovė spaudai. „Ikiteisminio tyrimo institucija šiandien nusprendė areštuoti laivą, kapitonas patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Šiuolaikiniame technologijų ir inovacijų pasaulyje, nepaisant nuolatinių pastangų, vis dar esama vietovių, kur žmonės kenčia nuo alkio. Aprūpinimas maistu – tai klausimas, kuris apima visą pasaulį. Rugsėjo pabaigoje Europos žemės ūkio ministrai susitiks Milane, neformaliame žemės ūkio ministrų susitikime, kur kalbės apie pagalbos priemones alkstantiesiems. „Žvelgdami plačiau, tikrai negalime ignoruoti pasaulinio apsirūpinimo maistu klausimo.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Jei Europos sąjunga (ES) rugsėjo pabaigoje nutartų sušvelninti sankcijas Rusijai, tai reikštų ne teigiamą poslinkį Ukrainos konflikte, o dar vieną Vladimiro Putino pergalę, sako Rytų Europos studijų centro analitikas (RESC) Laurynas Kasčiūnas. „Tai yra visiškai Rusijos primestas žaidimas, ji visą laiką yra žingsniu priekyje.

Roman Jakovleskij / geopolitika.lt Kuo labiau nutolsta įvykiai Minske, susiję su Putino ir Porošenkos susitikimu, tuo didesnis stebėtojams kyla nerimas dėl A. Lukašenkos, pozicionavusio save kaip taikdarį, pastangų pasekmių. Jo užsienio reikalų ministro Makėjaus tvirtinimas, kad jau patį Ukrainos ir Rusijos prezidentų susitikimo faktą, ypač dalyvaujant ES atstovams, jis laikąs Minsko parodytos iniciatyvos sėkme, verčia tos sėkmės tikrumu abejoti.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį pateikė Aukščiausiajai Radai svarstyti asociacijos susitarimą su Europos Sąjunga, praneša britų visuomeninis transliuotojas BBC, remdamasis Ukrainos parlamento oficialiame tinklalapyje paskelbta informacija. Ukraina ir ES birželio 27 dieną Briuselyje pasirašė Asociacijos sutarties ekonominę dalį, kurioje numatyta Ukrainos ekonominė integracija su Bendrija bei plačios laisvosios prekybos zonos sukūrimas.

Europos Sąjunga penktadienį pranešė, kad laisvosios prekybos su Ukraina sutarties vykdymas atidedamas 15 mėnesių – iki 2015-ųjų pabaigos; šitaip norima palaikyti taikos procesą. ES prekybos komisaras Karlas de Guchtas po derybų su Rusijos ir Ukrainos ministrais pasakė, kad, kol prekybos sutartis atidedama, Briuselis pratęs lengvatinius muito tarifus Ukrainos prekėms dėl sunkios ekonominės padėties šioje šalyje.

Ugnies nutraukimas Ukrainoje faktiškai niekaip nepaveikė ES sprendimo įvesti papildomas sankcijas Rusijai, praneša newsru.com. Naujos ekonomininio poveikio priemonės nukreiptos į europiečių skolinimosi iš rusų bankų ribojimą, Arktikos įsisavinimo projektų šaldymą, bendrų gynybos projektų stabdymas. Leidinys „Renessans Kapital“ paskaičiavo, kad Rusijos ekonomikos laukia plataus masto krizė, jeigu Vakarai sustiprins sankcijas. Pats negatyviausias scenarijus – naftos eksportui sumažėjus 50 proc.