Europos Sąjunga

Briuselis tvirtina, kad naujas Budapešto įstatymas pažeidžia ES teisę ir teisę į saviraiškos laisvę. Europos Komisija ketina pradėti teisines procedūras prieš naują Vengrijos įstatymą, nukreiptą prieš LGBTQ+ bendruomenę, „Politico" Briuselio žurnalui sakė du atstovai, susipažinę su planais. Briuselis pradės dvi atskiras pažeidimo nagrinėjimo procedūras, oficialiame pranešime pateikdamas savo teisinius argumentus su dviejų mėnesių terminu, per kurį Vengrija turės atsakyti.

Lietuvos koreguotasis biudžeto deficitas pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir buvo mažesnis nei bendrai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas.  Estijos biudžeto deficitas siekė 3,4 proc., o Latvijos – 8,6 proc. BVP, ketvirtadienį preliminarius duomenis paskelbė ES statistikos tarnyba.  Bendrai ES šalių deficitas sudarė 6,8 proc. BVP, o tik euro zonos šalių – 7,4 proc. BVP.

Europos Komisija ketvirtadienį pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Vengrijos ir Lenkijos konservatyvias vyriausybes, reaguodama į priemones, laikomas diskriminacinėmis LGBT asmenų atžvilgiu. Kaip „sutarčių sergėtoja“ EK gali pradėti pažeidimo procedūras prieš valstybes nares. Tokią procedūrą sudaro keli žingsniai ir ji gali užsitęsti kelerius metus, tačiau galiausiai šaliai gali būti iškelta byla Europos Teisingumo Teisme, o vėliau – grėsti finansinės nuobaudos.

Nuo šios savaitės keliautojų turimus Europos Sąjungos skaitmeninius COVID-19 pažymėjimus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai šalies oro uostuose pradėjo tikrinti elektroniniu būdu. „Praėjusią savaitę tikrinimo programėle buvo pristatyta NVSC specialistams ir pasieniečiams, o nuo pirmadienio ji jau yra pradėta naudoti šalies oro uostuose“, – BNS antradienį sakė sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio atstovė Aistė Šuksta.

Lietuva yra pasirengusi konstruktyviai diskutuoti dėl Europos Sąjungos (ES) Stabilumo ir augimo pakte įtvirtintų fiskalinių taisyklių peržiūrėjimo, tačiau nebūtų linkusi radikaliai keisti egzistuojančią sistemą, susitikime su Europos Komisijos (EK) viceprezidentu Valdžiu Dombrovskiu teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė. Susitikime taip pat aptartas „Naujos kartos Lietuva“ planas ir Bankų sąjungos užbaigimo iniciatyvos, teigiama Finansų ministerijos pranešime.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai tarėsi, kaip stabdyti Lukašenkos režimą, kuris į Europą per Lietuvą siunčia nelegalus. Ministras Landsbergis ragina Bendriją Minską bausti naujomis sankcijomis, o Europos Komisija siūlo nebepriimti baltarusių į Bendriją – tiesiog nebeišduoti jiems vizų ir žada Lietuvai jau kitą mėnesį dešimties milijonų eurų paramą nelegalų krizei valdyti. Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai šįryt atskubėjo į Briuselį.

Europos Sąjungos (ES) šalyse atliktas tyrimas parodė, kad tikėtina žmonių darbo trukmė per gyvenimą yra trumpesnė nei ankstesniuose tyrimuose. Vidutinė tikėtina darbo trukmė, kaip parodė tyrimas, yra kiek daugiau nei 35 metai. „Eurostat“ duomenimis, tai – pirmieji metai po 2000-ųjų, kai tikėtina penkiolikmečių darbo trukmė yra trumpesnė nei ankstesniais metais. Specialistai tokius rezultatus sieja su pandemija.

Europos Sąjunga įgyvendino savo uždavinį parūpinti pakankamai vakcinų nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19, kad jų pakaktų paskiepyti 70 proc. suaugusių Bendrijos gyventojų, šeštadienį pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Už šių vakcinų paskirstymą gyventojams yra atsakingos 27 šalių bloko vyriausybės. Kai kurios jų dirba sparčiau už kitas, bet U. von der Leyen pabrėžė, kad „ES ištesėjo savo žodį.

Būsto kainų augimas Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Sausį-kovą, palyginti su tuo pačiu laiku 2020 metais, būstas Lietuvoje pabrango 12 procentų. Labiau jis brango tik Danijoje (15,3 proc.) ir Liuksemburge (16,7 proc.), rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 2,8 proc., Estijoje – 6,6 procento.

Liepos 7 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu atidarė Vilniuje vykstančią Ukrainos reformų konferenciją. Prezidentas akcentavo, kad Lietuva visada palaikys Ukrainos europinės ir euroatlantinės integracijos aspiracijas ir yra pasirengusi dalintis gerąja patirtimi. „Visada remsime Ukrainą kelyje į Europos Sąjungą ir NATO.

Europos Sąjungai paskelbus naujas sankcijas Baltarusijai, mūsų politikai mėgina guosti, esą jos Lietuvą palies menkiau nei buvo galima tikėtis. Bent jau iš pradžių. Specialistai skaičiuoja, kad sankcijos per Lietuvą geležinkeliais vežamų trąšų gali gali sumažinti, o vien Lietuvos geležinkeliai per metus negautų apie 19 milijonų pajamų.

Lietuva užsienio politikos reikaluose negali efektyviai veikti viena, todėl visuomet turi ieškoti sąjungininkų. Tai pasakytina ir apie Europos Sąjungos Rytų politiką, kuri Lietuvai reiškia svarbias pastangas apriboti Kremliaus įtakos plėtrą nepriklausomoms valstybėms. Tačiau užsienio politikos ekspertas Albinas Januška pastebi, kad už užsienio politiką kartu su Vyriausybe atsakingas prezidentas Gitanas Nausėda kartais negeba veikti kartu su sąjungininkais ir pasinaudoti palankiomis progomis.

Visoje Europos Sąjungoje nuo liepos 1-osios keičiantis smulkių siuntų iš trečiųjų šalių apmokestinimui, naujoji Lietuvos siuntų deklaravimo sistema pradžioje gali patirti  iššūkių, tačiau muitinė tikisi su jais susitvarkyti, sako Muitinės departamento vadovo pavaduotojas Jonas Miškinis.  Anot jo, trečiadienis muitinėje – intensyvus darbymetis, vyksta sistemų testavimo darbai, sprendžiamos problemos. Vadinamoji vieno langelio sistema jau išbandyta, ji bus draugiškesnė vartotojui.

Europos Sąjungos teikiamos finansinės lėšos pastarąjį dešimtmetį buvo itin svarbus investicijų šaltinis Baltijos šalyse, šiuo laikotarpiu sudaręs apie 4 proc. šalių BVP per metus. Ateinantį dešimtmetį ES įplaukos dar kiek padidės – planuojama, kad Lietuva turėtų sulaukti maždaug 17 milijardų eurų negrąžintinos paramos.

Lietuvai planuojant gauti 2,8 mln. eurų paramą iš Europos Sąjungos solidarumo fondo (ESSF) pandemijos suvaldymui, Vyriausybė pirmadienį priėmė tam būtinus sprendimus.  Ministrų kabinetas įgaliojo sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį pasirašyti susitarimą su Europos Komisija (EK) dėl dotacijos Lietuvai skyrimo, o Sveikatos apsaugos ministerijai – ją panaudoti bei atsiskaityti EK.

Keliasdešimt Lietuvoje gyvenančių baltarusių šeštadienį surengė protesto akciją prie Medininkų posto trumpam stabdydami transporto priemones, daugiausiai – vilkikus, tarp vairuotojų ir protestuotojų kilo žodinis konfliktas. Kaip BNS sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis, dvi iki 15 asmenų baltarusių grupelės su tautine atributika protesto akciją vykdo maždaug už 5 kilometrų nuo sienos, palaukimo terminale.

Rusijoje sukurta vakcina nuo koronavirusinės infekcijos „Sputnik V“ galbūt niekada nebus patvirtinta naudoti Europos Sąjungoje, penktadienį pareiškė Italijos premjeras Mario Draghi, taip pat išreiškęs abejonių dėl Kinijoje sukurto preparato „Sinovac“. „Sputnik“... dar nesugebėjo gauti ir galbūt niekada negaus EVA (Europos vaistų agentūros) patvirtinimo“, – Briuselyje sakė M. Draghi. Be to, pasak Italijos lyderio, „kiniška vakcina.

Vokietijos ir Prancūzijos planai surengti Europos Sąjungos susitikimą su Vladimiru Putinu žlugo. Vietoj to eurobloko lyderiai Maskvai pasiuntė žinia, kad toliau elgiantis agresyviai, Rusijos gali laukti ekonominės sankcijos. Iš Vakarų Europos Rusiją pasiekusi karščio banga šiltesnių santykių iš Briuselio neatnešė. Kanclerės Angelis Merkel ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono sumanymas siekti naujo dialogo su Maskva ir surengti susitikimą su Vladimiru Putino buvo atmestas.

Europai rūpi saugumas ir stabilumas Pietų Kaukaze, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, penktadienį su Europos Sąjungos šalių kolegomis susitikęs su Azerbaidžano vadovais šios šalies sostinėje. Penktadienį Pietų Kaukazo vizitą Baku Lietuvos, Austrijos ir Rumunijos užsienio reikalų ministrai pradėjo Europos Sąjungos (ES) vyriausiojo įgaliotinio užsienio ir saugumo politikai, Europos Komisijos vicepirmininko Josepo Borrellio pavedimu.

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiai penktadienį paryčiais atmetė Vokietijos ir Prancūzijos siūlymą atkurti susitikimus su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tokiai iniciatyvai pasipriešinus daliai bendrijos valstybių, nerimaujančių dėl Maskvos veiksmų. Paryžius ir Berlynas nustebino ES kolegas, paskutinę minutę pateikę pasiūlymą apsvarstyti galimybę surengti viršūnių susitikimą su Rusijos prezidentu po birželio viduryje Ženevoje įvykusio jo susitikimo su JAV prezidentu Joe Bidenu.

Prezidentas Gitanas Nausėda atsisakė pasirašyti Europos Sąjungos (ES) šalių lyderių laišką, kuriuo reiškiama parama LGBTQ bendruomenei. Jis tvirtino taip nusprendęs dėl to, kad „ne laiškais sprendžiamos problemos“. „Taip, mes jo nepasirašėme, kadangi aš esu įsitikinęs, kad ne laiškais sprendžiamos problemos“, – ketvirtadienį žurnalistams Briuselyje prieš ES šalių vadovų susitikimą sakė G. Nausėda.

Europos Sąjunga ketvirtadienį oficialiai įvedė sankcijas svarbiems Baltarusijos ekonomikos sektoriams, didindama spaudimą autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimui po civilinio lainerio priverstinio nutupdymo Minske Naujasis sankcijų paketas numato priemones, varžančias Baltarusijos galimybes eksportuoti kalio trąšas, naftos produktus ir tabako gaminius, taip pat riboja Minsko prieigą prie ES kapitalo rinkų, sakoma Bendrijos pranešime.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog nelegalių migrantų iš Baltarusijos problema yra visos Europos Sąjungos (ES) problema.  Pasak jo, reaguojant į išaugusius nelegalios migracijos srautus iš Baltarusijos į Lietuvą būtina stiprinti ES išorinių sienų apsaugą ir numatyti daugiau pajėgumų.

Ginčas dėl Vengrijoje priimto naujo įstatymo, draudžiančio nepilnamečiams suteikti prieigą prie bet kokios medžiagos LGBTQ tema, gali sutrikdyti ketvirtadienį ir penktadienį vyksiantį Europos Sąjungos viršūnių susitikimą, per kurį planuojama susitelkti į užsienio politikos klausimus, įskaitant pastangas duoti atkirtį Rusijai, ir aptarti keblius santykius su Turkija.

Dešimtims tūkstančių Jungtinėje Karalystėje (JK) gyvenančių Europos Sąjungos (ES) piliečių gresia pernakt netekti gaunamų pašalpų. Paaiškėjo, jog kas šeštas britiškas pašalpas gaunantis ES pilietis vis dar nėra pateikęs prašymo dėl nuolatinio JK gyventojo statuso (angl. settled status) gavimo. Prašymo iki šių metų birželio 30 d. nepateikę ES piliečiai automatiškai taps nelegaliais migrantais, neturinčiais teisės gauti valstybinę paramą, kurie gali būti bet kada išsiųsti iš šalies.

Europos Sąjungai (ES) rengiantis uždrausti Baltarusijai eksportuoti kalio trąšas per Klaipėdą, uostui bus sunku greitai rasti alternatyvą šiems kroviniams, sako ekonomistė ir uosto krovos kompanijų atstovas. Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas, Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas Vaidotas Šileika sako, kad situacija netekus baltarusiškų krovinių būtų sudėtinga, kadangi regione beveik nėra laisvų krovinių, kuriuos būtų galima perimti.

Europos Sąjungos šalių ministrai skelbia naujas sankcijas Baltarusijos režimui. Juodajame sąraše atsidūrė apie 80 asmenų – ne tik atsakingų už „Ryanair" lėktuvo užgrobimą, bet ir artimų Lukašenkos šeimos narių. Sutarta ir dėl plačių ekonominių sankcijų, dėl kurių Lietuvoje gali būti stabdomas baltarusiškų prekių eksportas, per mūsų šalį gali nebevažiuoti ir baltarusiškos trąšos.

Europos Komisija (EK) teisėtai sumažino Lietuvos žemės ūkiui skirtą daugiau kaip 10 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) paramą, paskelbė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT). Sankciją EK pritaikė už 2012–2015 metais netinkamai administruotą ES paramą. Lietuva ESTT skundė pernai sausį priimtą Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (ESBT) priimtą nutartį. Ja atmestas Lietuvos ieškinys, kuriuo šalis prašė panaikinti 2017-ųjų EK sprendimą pripažinti netinkamomis finansuoti 10,292 mln.

Europos Sąjungos (ES) piliečiai galės tapti partijos steigėjais Lietuvoje. Seimas šią savaitę 75 balsais „už“, dviem parlamentarams balsavus „prieš“ ir 24 susilaikius priėmė tokias Teisingumo ministerijos inicijuotas pataisas. Jos įsigalios pasirašytos prezidento. Teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos teigimu, Lietuva turi užtikrinti čia gyvenančių ES piliečių teises ir į nacionalinę teisę įtraukti ES standartus atitinkančias tarptautines nuostatas.

Europos Komisija trečiadienį oficialiai iškėlė bylą prieš Vokietijai, gindama Europos Sąjungos teisės viršenybę nacionalinio konstitucinio teismo nutarčių atžvilgiu. ES vykdomoji institucija Briuselyje pradėjo „pažeidimo nagrinėjimo procedūrą“ – taip oficialiai vadinasi ilga teisinė procedūra, apie kurią antradienį pranešė naujienų agentūra AFP.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas pirmadienį sakė, kad atskirų Europos Sąjungos šalių teisė vetuoti sprendimus turi būti panaikinta, nes 27 narių blokui negali trukdyti pavienės valstybės.

Baltarusijos opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius, kuris buvo areštuotas Minske priverstinai nutupdžius „Ryanair“ keleivinį lainerį, kalėjime padarytame vaizdo įraše sako, kad jam pakenkė „savi“. Įrašas buvo parodytas per vėlai trečiadienį valstybės kontroliuojamos televizijos ONT transliuotą valandos trukmės laidą.

Lietuvoje gegužę nuo koronaviruso paskiepyti daugiau nei pusšimtis Europos Sąjungos (ES) šalių diplomatų, dirbančių Baltarusijoje, patvirtino užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Pasak jo, pagelbėti bendrijos šalių diplomatams Baltarusijoje nuspręsta dėl to, kad jie neturi galimybės šioje šalyje pasiskiepyti ES registruotomis vakcinomis. „Realiai situacija tokia, kad diplomatams, dirbantiems Minske, pasiskiepyti ES registruotomis vakcinomis nėra galimybės.

Seime į priekį juda pataisos, kad Europos Sąjungos (ES) piliečiams būtų leidžiama tapti politinių partijų Lietuvoje steigėjais. Seimas šią savaitę po svarstymo pritarė tokioms Politinių partijų įstatymo pataisoms, už balsavus 86, prieš – trims, susilaikius 26 Seimo nariams. Dar liko paskutinis balsavimas dėl pataisų priėmimo. Pagal projektą, politinės partijos steigėjais galėtų tapti ES piliečiai, gyvenantys Lietuvoje.

Europos Sąjunga (ES) turėtų įvertinti karinės misijos Ukrainoje galimybę, o Lietuva galėtų imtis lyderystės, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Kaip penktadienį pranešė ministerija, A. Anušauskas neformaliame Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikime Lisabonoje pabrėžė, kad saugumo aplinkos blogėjimas Rytų kaimynystėje primena apie būtinybę stiprinti įvairaus lygio ES ir NATO kontaktus bei kasdienį veiklos koordinavimą.

Estija penktadienį paragino sustabdyti „pinigų srautus“ Baltarusijos autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai po tarptautinį pasipiktinimą sukėlusio keleivinio lėktuvo priverstinio nutupdymo ir disidento žurnalisto suėmimo. „Padėtis Baltarusijoje yra neatidėliotina, nes yra žurnalistų, kurie veikiausiai buvo kankinami“, – sakė Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid žurnalistams.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad vadinamasis penktasis Europos Sąjungos (ES) sankcijų Baltarusijai paketas gali apimti ne tik trąšų ar dujų eksportą, bet daugiau ekonomikos sektorių. Apie galimus ES veiksmus, nukreiptus prieš trąšų ar dujų eksportą iš Baltarusijos, bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis viešai užsiminė neformalaus ES užsienio reikalų ministrų susitikimo išvakarėse.

Lietuva pagal naujus užsikrėtimo koronavirusu atvejus išlieka pirmoje, o pagal mirtingumą atsidūrė septintoje vietoje Europos Sąjungoje (ES), rodo ketvirtadienį paskelbti Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) duomenys. Praėjusią savaitę pagal šiuos rodiklius Lietuva atitinkamai buvo antra ir devinta. Centro duomenimis, per pastarąsias dvi savaites naujų susirgimų Lietuvoje rodiklis siekia maždaug 467 atvejus 100 tūkst. gyventojų – 96 atvejais mažiau nei prieš savaitę.

Europos Sąjunga turi „iš pagrindų naujai apibrėžti“ savo santykius su Rusija ir Baltarusija, nes „esame atsidūrę ties sankcijų politikos ribomis“, antradienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. „Progresyvinių sankcijų politika nėra veiksminga politika“, – pridūrė jis per spaudos konferenciją po Briuselyje įvykusio ES viršūnių susitikimo, kai buvo paklaustas dėl bloko veiksmų, siekiant užtikrinti, kad abiejose šalyse būtų paleisti politiniai kaliniai.

Europa vienu žingsniu arčiau „žaliojo paso“. Bloko šalys ir Europos Parlamentas susitarė dėl europinio sertifikato, kuris atvers keliones pasiskiepijusiems, persirgusiems ar neigiamą koronaviruso testą turintiems žmonėms. Gali būti, kad Bendrijoje „Žaliasis pasas“ įsigalios jau nuo liepos. „Žaliasis pasas“ laikomas pagrindiniu įrankiu vasaros atostogoms Europoje išgelbėti, kuris leis nuo turizmo priklausančioms valstybėms atverti sienas Bendrijos keliautojams.

Palestiniečių kovotojų ir Izraelio susirėmimai nerimsta jau dešimtą dieną. Per šį laiką žuvo apie pustrečio šimto žmonių. Regione ir toliau vykstant apšaudymams, su Izraelio ir Palestinos lyderiais susitinka Vokietijos diplomatijos vadovas. Nors jis ir paragino konflikto puses sėsti prie derybų stalo, kartu pareiškė, kad Izraelis naudojasi teise gintis. 14-metė palestinietė Amira ligoninėje atsidūrė po to, kai paryčiais jos namus kliudė iš Izraelio atskriejusi raketa.

Europos Sąjungoje iki antradienio suleista mažiausiai 200 mln. vakcinų nuo COVID-19 dozių, rodo naujienų agentūros AFP kaupiami oficialūs duomenys, pateikiami valstybių narių sveikatos apsaugos tarnybų. Šis pasiekimas leidžia daryti prielaidą, kad Bendrija pasieks užsibrėžtą tikslą visiškai paskiepyti 70 proc. savo suaugusių gyventojų – apie 255 mln. iš 448 mln. – iki liepos pabaigos. AFP duomenimis, iki antradienio 11 val. 30 min.

Šalies vadovo vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė sako, kad Prezidentūros siūlomas kandidatas eiti ambasadoriaus prie Europos Sąjungos (ES) pareigas Vyriausybei bus priimtinas. „Kalbame apie žmogų, kuris yra Lietuvos diplomatinio korpuso narys, kuris virš 20 metų dirba diplomatinėje tarnyboje, dirbantis konkrečiai su ES klausimais.

Darbo grupės, kuri geriausiu kandidatu į Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą atrinko dabartinį šio teismo teisėją Virgilijų Valančių, nuomonė yra rekomendacinė ir nesaisto prezidento Gitano Nausėdos, teigia prezidentūra.  „Darbo grupės nuomonė nėra ir negali saistyti prezidento, ji yra tik rekomendacinio pobūdžio ir skirta tik Teisingumo ministerijai ir Vyriausybei“, – BNS sakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.

Bet kas, abejojantis JAV įsipareigojimais Europos saugumui, turėtų pasižiūrėti neryškius žalsvus vaizdo įrašus iš pratybų „Swift Response“ pradinės fazės manevrų, praeitą savaitę vykusių Estijoje. 400 JAV karių iš 82-osios oro desantininkų divizijos 11 valandų skrido nesustodami iš Fort Brago bazės, kad naktį nusileistų su parašiutais. Jie susijungė su panašia bataliono dydžio kovine grupe, atskraidinta iš Lietuvos.

Šių metų valstybės biudžeto pajamas Vyriausybė siūlo didinti 572,254 mln. eurų (5,1 proc.), o išlaidas – 731,69 mln. eurų (4,6 proc.). Finansų ministrė Gintarė Skaistė Vyriausybės posėdyje sakė, kad kova su pandemija turi savo kainą, todėl šių metų valdžios sektoriaus deficitas turėtų siekti 8,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 1,4 punkto daugiau nei patvirtintame biudžete. Anot ministrės, valstybės skola, praėjusių metų pabaigoje sudariusi 47,3 proc.

Seimo Užsienio reikalų komitetas išreiškė susirūpinimą dėl „grėsmingai eskaluojamos situacijos“ per paaštrėjusį Izraelio ir Palestinos konfliktą bei pasmerkė „Hamas“ atakas prieš Izraelį. Kaip BNS sakė Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, ketvirtadienį posėdyje komitetas pareiškimą „Dėl teroristinės organizacijos „Hamas“ atakų prieš Izraelio Valstybę“ priėmė bendru sutarimu, nors kai kurie komiteto nariai teigė savo nuomonės šiuo klausimu neišreiškę.

Prezidentas Gitanas Nausėda pripažino, kad kartais Vakarų derybinės pozicijos Rusijos yra priimamos kaip silpnumo ženklas, tačiau šalies vadovas pažymėjo, kad Europa dar neišnaudojo visos sankcijų arsenalo. Jis taip pat teigė, kad nusisukti nuo Baltarusijos būtų išdavystė. Šalies vadovas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos atsainumas Astravo AE statybų pradžioje buvo klaida ir tikino, kad nepastebėti gerėjančių santykių su Lenkija būtų nusikaltimas.

Europos Sąjunga žada „visokeriopai“ pasirūpinti, kad visi jos piliečiai ir gyventojai turėtų galimybę nemokamai įgyti COVID-19 sveikatos pažymėjimą, leisiantį laisviau keliauti pandemijos metu, pirmadienį pranešė vienas Bendrijos atstovas. ES siekia, kad visose 27 valstybėse narėse gyvenantys asmenys galėtų gauti skaitmeninį pažymėjimą, kurį Europos Komisija (EK) vadina „žaliuoju pasu“. Ši priemonė rodys vartotojo vakcinacijos statusą, COVID-19 testų rezultatus ir ar jie yra persirgę šia liga.