europos parlamentas

Europos Parlamentas patvirtino vežėjų veiklos griežtinimą numatantį Mobilumo paketą, kuriam priešinasi Lietuva ir dar aštuonios periferijoje esančios Europos Sąjungos valstybės. Europarlamentarai pritarė gruodį pasiektam kompromisui dėl Mobilumo paketo.

Europos Parlamentas penktadienį priėmė rezoliuciją, skelbiančią, kad „juodųjų gyvybės svarbios“, ir smerkiančią bet kokių pavidalų rasizmą ir baltųjų viršenybės idėjas. Ši rezoliucija nesukelia jokių teisinių pasekmių, bet siunčia palaikymo žinią protestuojantiems prieš rasizmą. Ji buvo priimta Jungtinėms Tautoms paraginus ištirti policijos brutalaus elgesio ir „sistemingo rasizmo“ atvejus.

Europos Parlamento (EP) Transporto komitetas pirmadienio vakarą nubalsavo už prieštaringai vertinamą vilkikų vairuotojų veiklą reglamentuosiantį Mobilumo paketą, atmesdamas teisės aktui nepritariančių europarlamentarų siūlytas pataisas. Apie tai tviteryje paskelbė pranešėja, Transporto komiteto narė iš Suomijos Henna Virkkunen.

Lietuvos europarlamentarai pripažįsta, kad Briuselio atsakas į koronaviruso grėsmę iš pradžių buvo vangus, tačiau tam dabar metamos įspūdingos lėšos. Jie pirštu bedė ir į Lietuvos valdžią, kuri, daugelio europarlamentarų nuomone, nesugeba dorotis su iškilusiomis problemomis. Nuotolinėje spaudos konferencijoje Europos Parlamento nariai iš Lietuvos pasakojo apie Europos Sąjungos indėlį kovoje su koronavirusu.

Lietuvos Seimas pasmerkė Rusijos vykdomą istorinį revizionizmą ir skleidžiamą dezinformaciją bei paragino Europos Parlamentą, Vidurio Europos politikus bendrai tam priešintis. Tai sakoma antradienį priimtoje parlamento rezoliucijoje. Už ją vienbalsiai buvo 97 Seimo nariai. Ją artėjant Antrojo pasaulinio karo pabaigos 75-ųjų metinių minėjimui Seimui pateikė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Vienas Europos Parlamento darbuotojas tapo pirmuoju asmeniu pagrindinėse Europos Sąjungos institucijose Briuselyje, mirusiu nuo naujojo koronaviruso, pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė pareigūnai. Europos Parlamento atstovas AFP sakė, kad šis vyras buvo „išorės darbuotojas“ ir kad jis mirė, „kaip rodo dabartinė informacija, dėl koronaviruso“. Atstovas išreiškė Europos Parlamento apgailestavimą.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) skundas teismui dėl įsteigtos atskiros apygardos užsienio lietuviams liko iš esmės nenagrinėtas. Vilniaus apygardos administracinis teismas lapkritį atsisakė nagrinėti socialdemokratų skundą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) vasario viduryje paliko galioti minėtą žemesnės instancijos sprendimą.

Jau šią vasarą Europos Sąjungoje turi būti įteisintas universalus mobiliųjų telefonų ir kitų nedidelių prietaisų kroviklis, teigiama ketvirtadienį Europos Parlamento (EP) išplatintame pranešime. Priimtoje rezoliucijoje (582 balsai už, 40 prieš, 37 susilaikė) EP ragina imtis skubių veiksmų šia linkme, kurie pasitarnautų vartotojams, o kartu leistų sumažinti elektronikos atliekų kiekį.

Įstatymas, atveriantis Jungtinei Karalystei kelią šio mėnesio pabaigoje išstoti iš Europos Sąjungos, trečiadienį sulaukė galutinio parlamento pritarimo, Lordų Rūmams atsisakius mėginimų priversti pakeisti šį istorinį teisės aktą. Per virtinę balsavimų renkamuose Bendruomenių Rūmuose penkios siūlytos pataisos buvo atmestos, o „Brexito“ sutarties įstatymo projektas – grąžintas nerenkamiems Lordų Rūmams. Šie nusprendė sprendimų neginčyti.

Naujoji Europos Komisijos pirmininkė Ursula fon de Lajen švenčia pergalę. Europos Parlamentas pagaliau patvirtino jos eurokomisarų kabinetą. Kartu palaiminimą dirbti šioje europinėje institucijoje gavo ir Lietuvos atstovas Virginijus Sinkevičius – jauniausias eurokomisaras istorijoje. Europos Komisijos vadovei Ursulai von der Leyen – garsūs aplodismentai ir sveikinimai. Europos Parlamente Strasbūre ji pasiekė didelę pergalę.

Europos Parlamentas trečiadienį patvirtino naujos sudėties Europos Komisiją, kuriai pirmininkaus Ursula von der Leyen. EP nariai 461 balsu prieš 157 patvirtino naujos sudėties EK. 89 europarlamentarai per balsavimą susilaikė. U. von der Leyen komanda darbą pradės sekmadienį.

Pirmadienį Europos Parlamente (EP) svarstant rezoliuciją dėl Rusijos persekiojamų Lietuvos prokurorų ir teisėjų reikšta pagarba Lietuvos pareigūnų drąsai ir išsakytas solidarumas su jais. „Europos Komisija išreiškė savo solidarumą su Lietuva. (...) Bet koks išpuolis prieš ES valstybės narės teisinę sistemą yra išpuolis prieš visą Europos Sąjungos teisinę sistemą“, – teigė ES teisingumo ir vartotojų apsaugos komisarė Vera Jourova.

Europos Sąjungos Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė susitarimą dėl 2020 metų Europos Sąjungos (ES) biudžeto, kuriame didelis dėmesys skiriamas bloko ekonomikos augimui ir konkurencingumo stiprinimui, kovai su klimato kaita bei kitiems ES prioritetams, pavyzdžiui, saugumui ir migracijos valdymui. 2020 metų biudžete numatyta bendra 153,6 mlrd. eurų bendra išmokų suma – 3,4 proc. didesnė nei 2019-aisiais.

Viena Europos žaliųjų frakcijos Europos Parlamente lyderių Ska Keller sako, kad Lietuvos kandidatas į Europos Komisiją Virginijus Sinkevičius nėra jų atstovas, tačiau gerai užsirekomendavo per prisistatymą Briuselyje. „Jis nėra žaliųjų kandidatas tradicine prasme“, – Briuselyje žurnalistams trečiadienį sakė S. Keller. Vis dėlto ji teigė, kad per klausymus Europos Parlamente žalieji apie Lietuvos kandidatą susidarė labai gerą nuomonę.

Keli Seimo nariai siūlo kriminalizuoti seksualinių paslaugų pirkimą, o prostitucija besiverčiančių asmenų daugiau nebausti. Socialdemokratė Dovilė Šakalienė sako, jog valstybėse, kur baudžiamas tik sekso pirkėjas, prostitucijos mastai mažėja, o baudžiant ir prostitucijoje esančius asmenis, ir jų klientus situacija nesikeičia.

Prieš 30 metų tris Baltijos valstybes sujungė gyva žmonių grandinė – ranka rankon stojo daugiau kaip 2 milijonai žmonių, taip išreikšdami pasipriešinimą Sovietų Sąjungos okupacijai ir priespaudai. Šio istorinio įvykio himnu tapusi daina „Bunda jau Baltija“ atgimė nauju atlikimu. „Naujoji „Bunda jau Baltija 2019“ versija – emociškai stiprus kūrinys, kuris puikiai atspindi Lietuvos, Latvijos ir Estijos tautų dvasią kovojant prieš Sovietų priespaudą.

Šį savaitgalį, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, ruošiantis atšaukti vasaros laiką, Lietuvos Vyriausybės atstovai pripažįsta, kad įtikinti partnerių Europoje atsisakyti laiko sukiojimo dar nepavyksta. Europos Komisija ir Europos Parlamentas pritaria idėjai atsisakyti laikrodžių sukiojimo dukart per metus, bet dauguma valstybių narių sprendimui kol kas nepritaria. „Šiuo klausimu kol kas jokio aiškumo nėra. Yra konsultacijoms su šalimis laikas duotas iki 2021 metų pavasario.

Į Europą išsiųstas Stasys Jakeliūnas ėmė skalbti apatinius baltinius Briuselyje. Kito valstiečio – Virginijaus Sinkevičiaus eurokomisaro klausymų išvakarėse apkaltino ji dalyvavus metoo skandale, nejautrumu ir šantažu. Net konservatoriai sako, kad tokios S. Jakeliūno kalbos yra melas ir didelė gėda šaliai – greičiausiai nulemtos pavydo jaunam valstiečiui gavus S. Jakeliūno norėtą postą.

Europarlamentarui Stasiui Jakeliūnui žurnalistams Briuselyje pareiškus, kad kandidatas į eurokomisarus Virginijus Sinkevičius šantažavo Ramūną Karbauskį dėl geresnio portfelio, pastarasis teigia, kad joks šantažas neįmanomas. Anot R. Karbauskio, V. Sinkevičius jam tik išsakė norą tapti kandidatu, o R. Karbauskis apie tai informavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją.

Rusija penktadienį pažėrė griežtos kritikos dėl Europos Parlamento šią savaitę priimtos rezoliucijos, raginančio Europos Komisiją duoti atkirtį Rusijos pastangoms teisinti sovietinio režimo įvykdytus nusikaltimus.

Briuselyje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad būsimoji Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen padėkojo Lietuvai už „įdomų, energingą ir dinamišką“ kandidatą į eurokomisarus Virginijų Sinkevičių. Šalies vadovas tvirtino neišgirdęs, kokią konkrečią atsakomybės sritį komisijos pirmininkė yra numačiusi V. Sinkevičiui, tačiau ji turėtų būti susijusi su ekonomika.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį vyksta į Briuselį susitikti su NATO ir Europos Sąjungos (ES) vadovais. BNS pristato penkias svarbiausias vizito temas. 1. ES biudžetas. Susitikimuose su Europos Sąjungos vadovais G. Nausėda aptars Lietuvos siekį naujajame 2021 – 2027 metų ES biudžete užsitikrinti didesnes išmokas žemdirbiams ir vadinamąsias sanglaudos lėšas, skirtas mažinti skurdesnių regionų ekonominį atsilikimą, taip pat aptars finansavimą Ignalinos atominės elektrinės uždarymui.

 Lietuvos deleguojamam naujajam Europos Komisijos (EK) nariui gali tekti atsakomybė už aplinkosaugą, klimato kaitą, taršos mažinimą, rašo „Verslo žinios“. Pasak jų, duodamas interviu VŽ to nepaneigė kandidatas į eurokomisarus Virginijus Sinkevičius. „Galimybių yra įvairių, taip pat ir ši. Bet jokie sprendimai dar nepriimti. Jų tikimės po vienos kitos savaitės.

Antradienį Seimo nariai pradės svarstyti, ar skirti savo kolegą Virginijų Sinkevičių į eurokomisarus. Dėl jo kandidatūros susitarus Seimui, Vyriausybei ir Prezidentūrai, Lietuvoje lieka tik formalumas, tačiau didžiausi iššūkiai ministro laukia Europos parlamente. Kokie, kalbame su politologu Linu Kojala. Antradienį Seimas spręs ar Virginijų Sinkevičių skirti eurokomisaru. Nors aiškios kritikos kandidatui nėra, tačiau abejonių kyla dėl jo amžiaus ir pakankamos patirties nebuvimo.

Kitąmet Lietuva turi priimti svarbų sprendimą, kokį laiką paliksime savo šalyje – vasaros ar žiemos, mat jau netrukus Europos Sąjungoje atsisakysime sezoninio laikrodžių persukimo. Nors Lietuvoje svarstyta apie likimą prie vasaros laiko, nuomonės šiuo klausimu išsiskiria ir mokslininkai aršiai ginčijasi, kuris variantas būtų palankesnis mūsų sveikatai.

Jauniausiu eurokomisaru pretenduojančio tapti Virginijaus Sinkevičiaus laukia nemenkas išbandymas – klausymai Europos Parlamento komitetuose. Jau kojas apšilti Briuselio koridoriuose spėję ar juos puikiai pažįstantys europarlamentarai iš Lietuvos nėra tikri, ar jaunas amžius nepakiš kojos V. Sinkevičiui. Ekonomikos ir inovacijų ministro V. Sinkevičiaus kandidatūrai į Europos Komisiją pritarė Vyriausybė ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė ketvirtadienį patvirtinta Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja – tai aukščiausias postas Europos Parlamente, atitekęs Lietuvos atstovams šią kadenciją. „Šioje kadencijoje pirmininkų nėra, bet ji yra komiteto pirmininko pavaduotoja – tai yra aukščiausias postas, kurį gavo Lietuvos europarlamentarai“, – BNS sakė Europos Parlamento Informacijos biuro Lietuvoje atstovas spaudai Robertas Pogorelis.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos sistemų atsijungimas nuo Maskvos valdomo vadinamojo BRELL žiedo bei prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų yra prioritetinis projektas, sako Europos Komisijos Energetikos direktorato vadovas Dominique'as Ristori. D. Ristori, šeštadienį prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanotas Komandoro kryžiumi už nuopelnus Lietuvai, gyrė EK bendradarbiavimą su Lietuva bei pabrėžė, jog Lietuva nuolat rėmė Europos energetinės nepriklausomybės projektus.

Europos šalių lyderiams ketvirtadienį nepavyko sutarti dėl kandidatų užimti svarbiausius Briuselio postus ir ateinančius penkerius metus vadovauti pastangoms reformuoti Europos Sąjungą. Lyderiai sprendimą šiuo klausimu atidėjo mažiausiai savaitei. 28 Bendrijos valstybių vadovai susitiko spręsti šio klausimo, Europos Parlamento frakcijoms nesutarus dėl paramos konkrečiam kandidatui į Europos Komisijos – pagrindinės Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucijos – vadovo postą.

Europarlamentare išrinkta Seimo narė Aušra Maldeikienė dirbs dešiniosios Europos liaudies partijos (EPP) frakcijoje. „Šiandien gavau patvirtinimą, kad jie mane priėmė ir aš dirbsiu Europos liaudies partijos grupėje“, – BNS trečiadienį sakė A. Maldeikienė. „Visi, kas skaitė mano knygas, žino, kad aš esu labai klasikinė krikdemė“, – pridūrė ji. A. Maldeikienė teigė neketinanti stoti į Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus.

Europos Komisijos trečiadienį pristatytame 168,3 mlrd. eurų 2020 metų Europos Sąjungos (ES) biudžeto projekte pagrindinis dėmesys skiriamas konkurencingai ekonomikai, jaunimui, saugumo ir solidarumo didinimui ES ir už jos ribų, o net 21 proc. planuojamo biudžeto siūloma skirti kovai su klimato kaita.

Netrukus Lietuvos valdantiesiems reiks apsispręsti, kas Europos Komisijoje pakeis Vytenį Povilą Andriukaitį. Neoficialiai Vyriausybės koridoriuose skamba net kelios galimų kandidatų pavardės. Vienas jų – teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. Dviejų nesusijusių portalo tv3.lt šaltinių duomenimis, Vyriausybei sprendžiant, kas galėtų tapti naujuoju Lietuvos eurokomisaru, premjeras Saulius Skvernelis mini teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus pavardę.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas apsisprendė eiti į Europos Parlamentą. „Reikia dar kad formalumai įvyktų. VRK turi patvirtinti rinkimų rezultatus. Jeigu neatsitiks kas nors tokio kitokio nenumatyto, neplanuoto, mano asmeninis sprendimas kol kas yra toks – vykti“, – BNS teigė S. Jakeliūnas. „Ir žmonės palaiko, ir vadovybė (valstiečių – BNS) visa palaiko, tai jaučiu, kad yra tas palaikymas. Tenka nenuvilti žmonių“, – sakė komiteto pirmininkas.

Nors naujieji europarlamentarai dar nė neprisiekė, vieno Lietuva jau nebeturi. Išrinkta krepšinio legenda, Šarūnas Marčiulionis atsisako savo mandato. Marčiulionis aiškina, kad Lietuvoje turi daug darbų, kuriuos išvykus į Briuselį tektų apleisti. Po šio sprendimo jį pakeisti turėtų kitas valstietis pastaruoju metu itin pagarsėjęs savo tyrimais Stasys Jakeliūnas.

Į Europos Parlamentą (EP) su „valstiečių“ sąrašu išrinktas buvęs krepšininkas, verslininkas Šarūnas Marčiulionis atsisako laimėto mandato. Tai antradienį Seime žurnalistams patvirtino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Vietoje jo pagal partijos sąrašą į EP turėtų patekti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Jis rinkėjų pasirinkimą laiko jo darbo finansų ir bankų parlamentinės kontrolės srityje įvertinimu.

Didžiosios Britanijos įnirtingo euroskeptiko Nigelo Farage'o vadovaujama „Brexit“ partija laimėjo Europos Parlamento rinkimus, rodo pirmadienį paskelbti rezultatai, smarkiai didinantys spaudimą istorinį sutriuškinimą patyrusiems valdantiesiems konservatoriams. Vos prieš tris mėnesius įkurta populistų partija sugebėjo išnaudoti visuomenės pyktį dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos atidėliojimų ir surinko beveik 32 proc. balsų, rodo beveik galutiniai rezultatai.

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May pirmadienį skundėsi dėl „labai nuviliančių“ rezultatų Europos Parlamento rinkimuose, jos Konservatorių partiją sutriuškinus Nigelo Farage'o euroskeptiškajai „Brexit“ partijai. „Labai nuviliantis vakaras konservatoriams, – parašė Th. May socialiniame tinkle „Twitter“. – Tai rodo, kad svarbu pasiekti „Brexit“ susitarimą, ir nuoširdžiai tikiuosi, kad šie rezultatai privers parlamentą susikaupti.

„Aušros Maldeikienės traukinys“ lyderei laimėjus Europos Parlamento (EP) mandatą į atlaisvintą vietą Seime Žirmūnų apygardoje kels Rasos Žemaitės kandidatūrą. „Mūsų rinkiminis traukinys dabar pasisuks į Žirmūnus, antrasis mūsų sąrašo narys R. Žemaitė bus tas žmogus, už kurį mes visi mūru stovėsime ir dirbsime, kad ji patektų į Seimą ir kalbėtų realiai apie Lietuvos šeimų problemas“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė ekonomistė A. Maldeikienė.

Lietuvai išsirinkus prezidentą bei šalies atstovus Europos Parlamente, išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda bei būsimi parlamentarai dalinsis savo įžvalgomis ir komentarais apie rinkimų rezultatus. Portalas tv3.lt dalinasi tiesiogine įrašo transliacija iš naujienų agentūros BNS. Spaudos konferencijoje dalyvaus išrinktasis prezidentas G. Nausėda, antrąją vietą užėmusi Ingrida Šimonytė, mandatus laimėję europarlamentarai ir partijų ar sąrašų lyderiai.

Estijoje rinkimus į Europos Parlamentą sekmadienį laimėjo Reformų partija, o daugiausia rinkėjų balsų surinko socialdemokratė Marina Kaljurand. Estijai EP atstovaus Reformų partijos nariai Andrusas Ansipas ir Urmas Paetas, Centro partijos narė Yana Toom, Jaakas Madissonas iš Konservatyviosios liaudies partijos EKRE ir socialdemokratai M. Kaljurand bei Svenas Mikseris. Jungtinei Karalystei nusprendus pasitraukti iš Europos Sąjungos, Estija EP gali gauti dar vieną, septintą, mandatą.

Slovakijos, Maltos, Latvijos ir Čekijos rinkėjai šeštadienį balsuoja Europos Parlamento rinkimuose. Šių metų Europos rinkimai yra itin didelės apimties ir vyksta keturias dienas visose 28-ose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse. Daugelis prognozuoja, kad rinkimai bus sėkmingi nacionalistams ir kraštutiniams dešiniesiems ir kad jie stengsis išnaudoti savo gausesnes pajėgas, siekdami sugrąžinti daugiau galių savo nacionalinėms vyriausybėms.

Jei tautiečiai jau išmoko, kad Briuselyje Lietuvai atstovauja 11 europarlamentarų, tai išvardintų kandidatų ratas gana siauras. Žmonės dažniausiai apsiriboja jau buvusiais Europarlamento nariais, ar senais politikos vilkais. Visgi, pasimesti ne taip ir sunku. Šį sykį dėl mandatų kaunasi net 306 kandidatai iš 12 partijų ir 5 visuomeninių komitetų. Beje, pastariesiems dalyvauti rinkimuose šiemet leista pirmą kartą. O tarp kandidatų ne tik politikai, o ir sportininkai, filosofai, teisininkai.

Opoziciniai socialdemokratai tikisi iškovoti dvi vietas naujos kadencijos Europos Parlamente, sako partijos lyderis Gintautas Paluckas. „Tikimės sulaukti visuomenės palaikymo, kuris leistų dviem mūsų nariams atstovauti Europos Parlamente“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Paluckas, Vilniuje atidavęs balsą iš anksto. Šios kadencijos Europarlamente socdemai taip pat turi dvi vietas, čia dirba Vilija Blinkevičiūtė ir Zigmantas Balčytis. Lietuva į Europos Parlamentą iš viso renka 11 atstovų.

Nyderlandai ketvirtadienį pradėjo balsuoti Europos Parlamento rinkimuose, pradedami keturias dienas truksiantį rinkimų maratoną 28 nares turinčiame bloke, per kurį glaudesnės integracijos šalininkai susigrums su populistais euroskeptikais, norinčiais daugiau galių savo nacionalinėms vyriausybėms. Praėjus pusvalandžiui nuo balsavimo Nyderlanduose pradžios 7 val. 30 min. vietos laiku, duris atvėrė balsavietės Jungtinėje Karalystėje – vienintelėje kitoje ketvirtadienį balsuosiančioje šalyje.

Gegužės pabaigoje jau ketvirtą kartą rinksime atstovus į Europos Parlamentą. Tačiau ar lietuviams rūpi, kas jiems atstovaus rūmuose Briuselyje ir Strasbūre? Pirmą kartą rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje vyko 2004 metais. Tuomet buvo išrinkta 13 narių, o daugiausiai mandatų gavo Darbo partija. Prie balsadėžių tąkart atėjo kiek daugiau nei 48 proc. rinkimų teisę turinčių žmonių. Po penkerių metų rinkimuose dalyvavo dvigubai mažiau rinkėjų nei pirmą kartą – beveik 21 proc.

Susidomėjimas Europos Parlamento rinkimais Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, yra kur kas mažesnis nei kitų rūšių rinkimais. Tačiau jų laimėtojams darbas Briuselyje garantuoja gyvenimą, kurio pavydėtų daugelis. Paprastas Seimo narys Lietuvoje uždirba kiek daugiau nei 2 tūkst. eurų į rankas, prezidento alga – apie 5,7 tūkst. euro.

Opozicinis Liberalų sąjūdis pirmą kartą tiesiogiai rinks partijos pirmininką, prasidėjo kandidatų kėlimas. Pretendentų į partijos pirmininkus kandidatūros gali būti keliamos iki liepos 1 dienos, antradienį pranešė Liberalų sąjūdis. Juos gali siūlyti ir pavieniai partijos nariai, ir skyriai, ir regionų koordinacinės tarybos. Kovoti dėl partijos vadovo pozicijos galės tik tam tikrus reikalavimus atitinkantys partijos nariai, o pretendentai kandidatais bus tvirtinami vasarą per tarybos posėdį.

Šalies savivaldybėse pirmadienį prasidėjo balsavimas iš anksto prezidento rinkimų antrajame ture ir Europos Parlamento rinkimuose. Balsavimas iš anksto savivaldybėse rinkimų savaitę vyks nuo pirmadienio iki penktadienio, kasdien nuo 8 iki 20 valandos. Prezidento posto siekia konservatorių iškelta buvusi finansų ministrė, Seimo narė Ingrida Šimonytė ir ekonomistas Gitanas Nausėda, per pirmąjį turą jie abu surinko po daugiau nei 30 proc. balsų.

  Prieš tris mėnesius 51-ąjį gimtadienį atšventęs vyras, deklaravęs turto už maždaug 290 tūkst. eurų, tikėtina, vardu Kęstutis, Andrius arba Vytautas.   Toks būtų statistinis kandidato į Europos Parlamentą portretas, kurį sudarė kandidatų duomenis išanalizavusi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Iš viso į Europos Parlamentą 16 partijų bei visuomeninių rinkimų komitetų kelia 301 kandidatą: 198 vyrus ir 103 moteris.