europos parlamentas

Sekmadienio vakarą Lietuvoje baigėsi penktieji Europos Parlamento (EP) rinkimai –  juos laimėjo konservatoriai, gavę tris mandatus, o socialdemokratai liko antroje vietoje. Rinkimuose piliečių aktyvumas buvo vienas pasyviausių – iš viso savo rinkiminę valią pareiškė 28,35 proc. rinkėjų.

Europos Parlamento rinkimuose Slovakijoje pirmąją vietą užėmė opozicinė partija „Pažangioji Slovakija“, antrąją – premjero Roberto Fico partija „Smer-SD“. Tai pranešė leidinys „Aktuality“, remdamasis neoficialiais politinių partijų duomenimis, rašo portalas „eurointegration“. Šiais duomenimis, „Pažangioji Slovakija“ surinko 27,8 proc. balsų, o „Smer-SD“ – 24,8 proc. Slovakai šeštadienį penkerių metų kadencijai rinko 15 Europos Parlamento narių.

Nacionalinio susivienijimo pirmininkas Vytautas Radžvilas sako besitikintis bent vienos vietos Europos Parlamente (EP) savo atstovaujamai politinei jėgai. „Tikiuosi, kad Lietuva neliks vienintelė ES valstybė, kuri neturės savo atstovų EP priklausančių tautinių partijų spektrui“, – BNS sekmadienį po balsavimo sostinės Antakalnio mikrorajone kalbėjo V. Radžvilas.

Austrijoje per Europos Parlamento rinkimus kai kurios rinkimų apylinkės yra nepasiekiamos arba buvo nuniokotos smarkių audrų. Pavyzdžiui, taip atsitiko pietinėje Štirijos žemėje – maždaug 4 tūkst. gyventojų turinčiame Doičfeistrico miestelyje, esančiame į šiaurę nuo Graco, ir kituose rajonuose, sekmadienio rytą naujienų agentūrai APA pranešė pareigūnai. Sekmadienis – paskutinė Europos Parlamento rinkimų diena. Balsavimas žemyne vyksta nuo ketvirtadienio.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas balsavo Europos Parlamento rinkimuose. Prie rinkimų apylinkės Varšuvoje žurnalistams pasiteiravus, kodėl šie rinkimai į Europos Parlamentą yra tokie svarbūs, jis atsakė: „Tai akivaizdu“. „Blogus politikus išrenka geri piliečiai, kurie lieka namuose“, – sekmadienį X platformoje parašė Lenkijos vyriausybės vadovas. Lenkijoje Europos Parlamento rinkimai prasidėjo sekmadienį 7 val. vietos laiku.

Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad tikisi bent vienos vietos Europos Parlamente (EP), tačiau lūkesčius temdo mažas rinkėjų aktyvumas sekmadienį vykstančiuose rinkimuose. Jis taip pat tvirtino, kad po EP partija neišvengiamai turės imtis permainų, nors konkrečiai jų kol kas neįvardijo.

Sekmadienį Belgijoje kartu su rinkimais į Europos Parlamentą vyksta nacionalinio parlamento deputatų rinkimai, praneša DW. Rinkimų apylinkės atvėrė duris 8 val. vietos laiku ir dirbs iki 16 val. Pirmųjų prognozių tikimasi iškart po jų uždarymo. Skirtingai nei Vokietijoje, Belgijoje rinkėjai privalo balsuoti. Be nacionalinio parlamento, belgai taip pat renka regionines įstatymų leidžiamąsias institucijas.

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius tikina, kad sekmadienį vykstantys rinkimai į Europos Parlamentą (EP) bus istoriniai. Anot jo, po šio balsavimo Bendrija neišvengiamai reformuosis. „Manau, kad tai bus istoriniai rinkimai. Europa neišvengiamai privalės reformuotis, jeigu mes kalbame apie gynybinę sąjungą, apie didesnes atsakomybes socialinėje srityje, apie ES plėtrą. Turėsime reformuoti Europą“, – po balsavimo Eltai teigė V. Sinkevičius.

Sekmadienis – paskutinė Europos Parlamento rinkimų diena. Per keturias dienas juose gali dalyvauti iš viso iki 360 mln. žmonių iš 27 ES šalių. Balsavimas vyksta nuo ketvirtadienio, o procedūrą pradėjo Nyderlandai. Penktadienį į rinkimus įsijungė Airija, o čekai balsavo dvi dienas. Šeštadienis buvo balsavimo diena Latvijoje, Maltoje ir Slovakijoje ir pirmoji iš dviejų – Italijoje ir Estijoje, o likusiose šalyse narėse rinkimai vyks sekmadienį.

Sekmadienio vakarą Lietuvoje baigėsi penktieji Europos Parlamento (EP) rinkimai. Juose piliečių aktyvumas buvo vienas pasyviausių – iš viso savo rinkiminę valią pareiškė 28,35 proc. rinkėjų. Kaip skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), sekmadienį 1895-iose rinkimų apylinkėse nuo 7 val. ryto iki 20 val. vakaro prie balsadėžių sulaukta 20,93 rinkėjų. Dar 7,41 proc. gyventojų rinkimuose balsavo iš anksto.

Politologai sutaria, kad šį sekmadienį vykstantys rinkimai į Europos Parlamentą (EP) yra ypač svarbūs, nes nuo jų baigties priklausys, kokią įtaką naujos sudėties parlamente įgis prorusiškos jėgos. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad šias Rusijai rinkimuose simpatizuojančias politines jėgas vienijančios idėjos aiškiai pastebimos ir Lietuvoje.

Lietuvos gyventojai traukė prie balsadėžių rinkti 11 Lietuvos europarlamentarų. Vis dėlto šalies vadovas Gitanas Nausėda pastebėjo, kad į Briuselį veržiasi ir ekstremistinės politinės jėgos, jaučiančios prielankumą Putino režimui. Politologai pastebi, kad anksčiau pogrindyje besislėpę radikalai šiuo metu savo mintimis laisvai dalijasi per visas žiniasklaidos priemones.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Rinkimai į Europos Parlamentą jau šį savaitgalį ir jie gali atnešti politinių permainų. Ekspertai sako, kad didesnės įtakos gali tikėtis kraštutinių dešiniųjų partijų atstovai. Dabar visoje Europoje populiarėja nacionalistinės idėjos, raginimai deportuoti migrantus, bandymai blokuoti paramą Ukrainai.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Autoritetingas leidinys „Politico“ sudarė sąrašą žmonių, kurie, jų nuomone, gali būti išrinkti į Europos Parlamentą, įskaitant ir Lietuvos atstovus. Tarp jų yra ne vien ilgamečiai Europos Parlamento nariai Andrius Kubilius bei Petras Auštrevičius, bet ir galimi nauji veidai Europos politikoje, tokie kaip Vilija Blinkevičiūtė, Aurelijus Veryga bei Živilė Pinskuvienė.

Iki Europos Parlamento rinkimų likus mažiau nei savaitei, TV3 žinios pasidomėjo, kokius atlyginimus, išmokas ir pensijas gaus 11 Lietuvoje išrinktų europarlamentarų. Jie uždirbs tris kartus daugiau nei Seimo nariai ir pusantro tūkstančio daugiau nei Lietuvos prezidentas. O pensija, papildomai prie lietuviškos pensijos, gali siekti net 3 tūkstančius eurų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Likus kelioms dienoms iki Europos Parlamento rinkimų į Briuselį antradienį suvažiavo šimtai traktorių iš viso bloko, ūkininkams toliau protestuojant prieš Europos Sąjungos Žaliojo kurso politiką. Policija teigė, kad Nyderlanduose įkurtos grupės „Ūkininkų gynybos pajėgos“ kvietimu prie miesto pakraštyje esančios milžiniškos atomo skulptūros suvažiavo apie 500 traktorių. Protesto akcijoje dalyvavo apie 1 200 demonstrantų.

Pareigūnai, vykdydami Belgijos tyrimą dėl Rusijos kišimosi į Europos Parlamento rinkimus ir korupcijos, trečiadienį apieškojo vieno Europos Parlamento darbuotojo biurus Briuselyje ir Strasbūre, taip pat jo namus Briuselyje, pranešė prokuratūra.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį registruos kandidatus dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose. Šios politinės kampanijos dalyviais iš viso registravosi 19 partijų. Nė vienas politinis komitetas nekelia savo kandidatų sąrašo. Devynioms partijoms reikėjo surinkti ne mažiau kaip 10 tūkst. jų dalyvavimą rinkimuose palaikančių rinkėjų parašų. Dviem – Lietuvos liaudies partijai ir politinei partija „Lietuvos sąrašas“ – to padaryti nepavyko, todėl jos prarado kampanijos dalyvio statusą.

Įspūdinga alga, galimybė pačiam nuspręsti, kiek ir ko dirbsi bei gyvenimas toliau nuo Lietuvos triukšmo – rinkimai į Europos Parlamentą vilioja gausų būrį politikų ir dar tik bandančių jais tapti. Į Briuselį nori ne tik gerai žinomi politikos senbuviai, bet ir krūva naujokų. Nors neseniai paskelbta statistika rodo, kad Lietuvos europarlamentarai Briuselyje yra patys neaktyviausi, būsimi kandidatai dievagojasi, kad išrinkus būtent juos, darbas Lietuvos labui bus įspūdingas.

Europos Parlamentas praėjusią savaitę priėmė direktyvą dėl vartotojų teisės į remontą, kurioje gamintojai įpareigojami taisyti prekes, o vartotojai skatinami ilgiau naudotis gaminiais – išmaniaisiais telefonais, skalbimo mašinomis ir kt. Projekto „Kurk Lietuvai“ viena iš vadovių Rūta Kukulskytė sako, kad direktyva padės spręsti vieną iš didžiausių gyventojus nuo daiktų taisymo atbaidančių problemų – šių paslaugų kainą.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni sekmadienį paskelbė, kad dalyvaus rinkimuose į Europos Parlamentą (EP). Manoma, kad šiuo žingsniu ji siekia pakelti savo kraštutinės dešinės partijos reitingus, o išrinkimo atveju jai tektų nedelsiant atsistatydinti. „Darau tai, nes noriu paklausti italų, ar jie patenkinti darbu, kurį dirbame Italijoj, ir tuo darbu, kurį dirbame Europoje“, – paskelbusi apie savo kandidatavimą partijos suvažiavime Peskaros mieste kalbėjo G. Meloni.

Trečiadienį europarlamentarai patvirtino ES kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimo taisyklių rinkinį ir pritarė atitinkamos ES priežiūros agentūros steigimui, sakoma EP pranešime spaudai. Naujos taisyklės sudaro geresnes sąlygas teisėtus interesus turintiems asmenims ar įstaigoms, pavyzdžiui, žurnalistams, visuomenininkams, valdžios atstovams ar priežiūros institucijoms, tiesiogiai ir nemokamai patikrinti nacionaliniuose registruose tikruosius įmonių savininkus.

Europos Parlamento (EP) nariai trečiadienį patvirtino direktyvą, kuria siekiama užkirsti kelią smurtui dėl lyties ir apsaugoti jo aukas, ypač moteris ir smurto šeimoje aukas. Tai yra pirmosios ES taisykles dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje, kurias ES valstybės turės įgyvendinti per trejus metus. Direktyvoje raginama sugriežtinti įstatymus dėl smurto internete, teikti geresnę pagalbą nukentėjusiesiems ir užkirsti kelią išžaginimams.

Seimo Užsienio reikalų (URK) ir Europos reikalų (ERK) komitetai trečiadienį svarstys, ar pritarti, kad dabartinė Seimo atstovė Europos Parlamente (EP) Rūta Bunevičiūtė būtų tvirtinama antrai kadencijai. „Konkursą praėjusi Rūta Bunevičiūtė bus tvirtinama Seimo atstove Europos Parlamente. Tai žmogus, turintis didelę patirtį, jau ir dabar keletą metų buvusi atstove, o prieš tai ilgus metus buvusi Europos reikalų komiteto (ERK) vadove.

Lietuvos atstovai Europos Parlamente (EP) – vieni pasyviausių, rodo įtakingo leidinio „Politico“ statistika. Antradienį paskelbtais „Politico“ duomenimis, pagal politines iniciatyvas ir derintus dokumentus Lietuvos europarlamentarai atsidūrė paskutinėje lentelės vietoje – vienam šalies deleguotam atstovui tenka tik 1,8 politinės iniciatyvos.

Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Reglamento papildymas leidžia įtraukti į einamųjų metų skaičiavimą ir daugiametes pievas, kurios nėra šuo metu deklaruotos, bet yra daugiamečių pievų sluoksnyje – tai leidžia Lietuvai padengti 87 tūkst. hektarų (ha) pievų trūkumą.

Antradienį Europos Parlamento (EP) nariai priėmė direktyvą dėl vartotojų teisės į remontą, kurioje gamintojai įpareigojami taisyti prekes, o vartotojai skatinami ilgiau naudotis gaminiu. Naujomis taisyklėmis užtikrinama, kad gamintojai laiku ir efektyviai suteiktų remonto paslaugas bei informuotų vartotojus apie jų teises į remontą.

Seimas antradienį ketina svarstyti Rinkimų kodekso pataisas, siūlančias nuo 7 proc. iki 5 proc. sumažinti patekimo į Europos Parlamentą (EP) kartelę jungtiniam kandidatų sąrašui. Tokiu būdu būtų atsižvelgta į Europos Sąjungos (ES) teisės aktus, numatančius, kad valstybės narės gali nustatyti minimalią vietų į EP paskirstymo ribą, tačiau ši riba negali viršyti 5 proc. atiduotų galiojančių balsų.

Apklausa rodo, kad europiečių susidomėjimas būsimais Europos Parlamento rinkimais yra gerokai didesnis, jei lyginsime su rinkimais prieš penkerius metus, praneša agentūra „Reuters“. ES mastu 60 proc. respondentų nurodė, kad juos domina birželį vyksiantys rinkimai. Tai yra trimis procentiniais punktais didesnis rodiklis nei per apklausą rudenį ir net 11 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš penkerius metus, kai rodiklis buvo 49 proc.

Belgijos prokurorai pradėjo tyrimą dėl Rusijos kišimosi į Europos Parlamento rinkimus, gavę pranešimų, kad įstatymų leidėjams yra mokama už Kremliaus propagandos skleidimą, penktadienį sakė belgų ministras pirmininkas Alexander'as De Croo. „Mūsų teismų pareigūnai jau patvirtino, kad dėl šio kišimosi vyksta baudžiamasis persekiojimas, – sakė A. De Croo. – Mokėjimai Belgijoje nevyko, bet vyksta kišimasis.

Belgijos žvalgybos tarnybos atskleidė Rusijos operaciją, skirtą paveikti Europos Parlamento rinkimus, penktadienį paskelbė ministras pirmininkas Alexanderas De Croo. „Maskvos tikslas yra labai aiškus, – sakė A. De Croo, remdamasis įslaptinta žvalgybos informacija.

Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris ketvirtadienį, likus mažiau nei dviem mėnesiams iki Europos Parlamento rinkimų, griežtai kritikavo Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen darbą. „Pastarieji metai, kai Europos Komisijai vadovavo Ursula von der Leyen, konkurencingumui buvo prarasti metai“, – ketvirtadienį Liuksemburge vykusiame euro zonos finansų ministrų susitikime pareiškė Ch.

Europos įstatymų leidėjai ketvirtadienį pritarė raginimui įtraukti teisę į abortus į ES pagrindinių teisių chartiją, taip žengdami simbolinį žingsnį po to, kai Prancūzija įtvirtino šią teisę savo konstitucijoje. Europos Parlamentas priėmė teisiškai neįpareigojančią rezoliuciją 336 balsais prieš 163. Ją palaikė centristų ir kairiųjų frakcijų atstovai.

Europos Parlamentas trečiadienį priėmė svarbų Europos Sąjungos prieglobsčio ir migracijos taisyklių pakeitimą, kuriuo sugriežtinamos pasienio procedūros ir visos 27 valstybės narės įpareigojamos imtis veiksmų. Pagrindinės parlamento frakcijos įveikė kraštutinių dešiniųjų ir kraštutinių kairiųjų partijų pasipriešinimą ir priėmė naująjį migracijos ir prieglobsčio paktą – beveik dešimtmetį rengtą plataus masto reformą.

Neparlamentinės Lietuvos žaliųjų partijos kandidatų į Europos Parlamentą (EP) sąraše – 22 moterys. Partijos pirmininkė Ieva Budraitė sako, kad tai pirmasis atvejis Lietuvos istorijoje, kai rinkimų sąrašas sudarytas vien iš kandidačių moterų.

Europos Parlamentas penktadienį sulaukė raginimo ištirti Rusijos finansuojamą tinklą, kuris darė įtaką visoje Europoje ir įtraukė Europos Sajungos teisės aktų leidėjus. Trečiadienį Čekija pranešė, kad jos žvalgyba nustatė, jog tinklas skleidė Rusijos propagandą per Prahoje įsikūrusią naujienų svetainę „Voice of Europe“. Maskva taip pat mokėjo pinigus europarlamentarams, kad šie skatintų Rusijos propagandą, ketvirtadienį pareiškė Belgijos ministras pirmininkas Alexander'as De Croo.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) informuoja, kad nuo ketvirtadienio rinkėjų parašus pradės rinkti penkios politinės partijos, dalyvausiančios Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Kaip antradienį pranešė VRK, pareiškinius dokumentus dalyvauti rinkimuose į EP kol kas pateikė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Krikščionių sąjunga, Laisvės partija, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija ir Žemaičių partija.

Pirmadienį baigiasi politinės kampanijos dalyvių registracija dalyvauti birželio 9 dieną vyksiančiuose rinkimuose į Europos Parlamentą (EP). Dalyvauti šiuose rinkimuose registravosi 17 politinių partijų, komitetų nėra registruota, skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) interneto puslapyje. Pirmadienį taip pat pradedamas pareiškinių dokumentų pateikimas – kiekviena politinė partija, kelianti kandidatų sąrašą, jau turi būti sumokėjusi 8995 eurų rinkimų užstatą.

Europos Sąjungos teisės aktų leidėjai trečiadienį uždegė žalią šviesą istorinėms taisyklėms, kuriomis reglamentuojamas dirbtinis intelektas (DI), pašalinę paskutinę kliūtį, trukdžiusią oficialiai jas priimti.  Europos Parlamente Strasbūre šiam plataus masto reglamentui pritarė 523 įstatymų leidėjai.

Seimas ėmėsi taisyti rinkimų į Europos Parlamentą (EP) tvarką, kad ji būtų suderinta su europinėmis taisyklėmis. Parlamentas sekmadienį po pateikimo pritarė Rinkimų kodekso pataisoms, kad būtų atsisakyta aukštesnės 7 proc. balsų kartelės koalicijoms ir visiems sąrašams būtų taikomas vienodas 5 proc. barjeras. Už tai po pateikimo balsavo 91 Seimo narys, vienas buvo prieš ir septyni susilaikė.

Seimo nario Mindaugo Puidoko vadovaujama Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija (LKDP) Europos Parlamento (EP) rinkimuose dalyvauti planuoja koalicijoje su Žemaičių partija. Partijos šeštadienį patvirtino savo kandidatų sąrašus. Surinkę po 10 tūkst. rėmėjų parašų jos sudarys vieną koalicinį sąrašą. LKDP ir Žemaičių partijos koalicija vadinsis „Pirmiausia – Lietuva!“, pirmuoju numeriu jos kandidatų sąraše bus įrašytas M. Puidokas.

Laikantis europinių taisyklių siūloma renkant Europos Parlamentą (EP) atsisakyti aukštesnės 7 proc. balsų kartelės koalicijoms ir visiems sąrašams taikyti vienodą 5 proc. barjerą. Tokias pataisas registravo teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska ir Rinkimų kodeksą rengusios darbo grupės vadovas Seimo narys Andrius Vyšniauskas. Jas planuojama pateikti sekmadienį per pirmą Seimo pavasario sesijos posėdį.

Romoje vykusiame priešrinkiminiame susirinkime Europos centro kairiuosius persmelkė nerimas – apklausos rodo kraštutinių dešiniųjų augantį populiarumą. Siekdami išsaugoti savo valdžią, kairieji bando imtis veiksmų, kad neleistų kraštutiniams dešiniesiems iškilti. Europos socialistų partija pradėjo savo rinkimų į Europos Parlamentą kampaniją, akcentuodama pagrindinius savo politinės filosofijos principus: darbuotojų teisių apsaugą, atlyginimų užtikrinimą ir kovą su klimato kaita.

Aleksandro Navalno našlė Julija, kalbėdama Europos Parlamente, akcentavo bejėgiškumo jausmą prieš V. Putino veiksmus ir ragino „imtis nestandartinių priemonių“. „Praėjusį savaitgalį suėjo du metai, kai Putinas pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą. Bedievišką, begėdišką. Visas pasaulis puolė į pagalbą Ukrainai. Tačiau praėjo du metai, daug nuovargio, daug kraujo, daug nusivylimų, o Putinas niekur nedingo“, – kalbėjo ji.

Antradienį Europos Parlamentas (EP) patvirtino naujas taisykles dėl nusikaltimų aplinkai ir atitinkamų bausmių už juos. Už direktyvą balsavo 499, prieš 100, susilaikė 23 nariai. Ji įsigalios dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo ES oficialiajame leidinyje. ES valstybės direktyvą į savo nacionalinius teisės aktus turės perkelti per dvejus metus.

 ES įstatymų leidėjai antradienį patvirtino naujas politinės reklamos taisykles, kuriomis siekiama sustiprinti apsaugą nuo užsienio kišimosi į Europos rinkimus. Europos Sąjunga mano, kad dėl šio įstatymo piliečiams taps lengviau atpažinti politines reklamas, jų autorius ir ar tai yra tikslinė reklama. ES nepriklausančioms šalims bus uždrausta apmokėti politinę reklamą bloke likus trims mėnesiams iki rinkimų ar referendumo.

Buvęs Europos pasienio ir kranto apsaugos agentūros („Frontex“) vadovas Fabrice‘as Leggeri paskelbė prisijungęs prie Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų pažiūrų partijos „Nacionalinio susivienijimo“ (RN), praneša AFP. F. Leggeri, kuriam 55-eri, vadovavo „Frontex“ nuo 2015 iki 2022 m., kai atsistatydino vykstant Europos Sąjungos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) tyrimui.

Europos Parlamentas ketvirtadienį išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos kišimosi į Europos demokratiją, įskaitant „įtakos agentų“ veiklą ir dešiniųjų partijų rėmimą, siekiant susilpninti paramą Ukrainai.

Europos Parlamentas palaikė siūlymą, kad sunkūs kelių eismo taisyklių pažeidimai, pavyzdžiui, didelis greičio viršijimas ar vairavimas išgėrus, lemtų vairavimo apribojimą visoje ES, rašoma pranešime žiniasklaidai.