etnologė
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „etnologė“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „etnologė“.
Padarykite tai rytoj: likusius metus lydės sėkmė
Velykos yra viena iš labiausiai lauktų ir svarbiausių švenčių krikščionių kalendoriuje, švenčiama ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ši šventė asocijuojasi su pavasario atgimimu, viltimi ir atgijimu.
Etnologė Eglė Valentė pasakoja, kodėl kiaušinis yra laikomas šv. Velykų simboliu, kokios buvo senosios lietuvių šios dienos tradicijos bei ką padaryti per minėtąją šventę, kad laikas būtų palankus svajonių išsipildymui.
„Šv. Velykos yra ypatingos tuo, kad jos yra šv.
Padarykite tai rytoj: galite sužinoti, kas laukia jūsų
Nuo senų laikų Kūčios vadinamos stebuklingomis – sakoma, kad naktį ima kalbėti gyvuliai, o šuliniuose esantis vanduo pavirsta vynu. Stebuklingą šv. Kūčių vakarą neapsieinama ir be įvairių burtų, kuriais stengiamasi nuspėti laukiančius pokyčius. Apie šv. Kūčių tradicijas, jų reikšmę ir pagrindinius šios nakties burtus pasakoja etnologė Eglė Valentė.
Etnologė E. Valentė pasakoja, kad šv. Kūčių papročiai ir burtai atsirado taip seniai, kad neįmanoma pasakyti, kada.
Šiandien – ypatinga diena Lietuvoje: štai, ką būtina padaryti
Lapkričio 2-ą dieną minimos Vėlinės – ypatinga diena, kurią daugelis žmonių visame pasaulyje įprasmina atmindami savo mirusius artimuosius. Tai metas, kai žmonės gali prisiminti tuos, kurių jau nebėra. Apie tai, kuo ši diena ypatinga, tv3.lt naujienų portalui pasakoja etnologė Eglė Valentė.
Padarykite tai šiandien: pritrauksite sėkmę visiems metams
Rugpjūčio 15 dieną lietuviai mini Žolinę, vėliau sutapatintą su švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo švente. Ši vasaros ir rudens sandūrą žyminti šventė gyvuoja nuo neatmenamų laikų ir yra turtinga papročiais, kurie gyvuoja iki šiandien.
Etnologė Eglė Valentė sako, kad Žolinė šiemet itin vešli ir brandi, nes gamta apdovanojo ir saule, ir lietumi. Tai viena didžiausių, svarbiausių dienų, užbaigianti vieną ciklą ir žyminti žengimo į kitą ciklą pradžią.
Šį Velykų paprotį daugelis pamiršta: ragina atlikti šiemet
Velykos – nuostabus bendrystės metas, kai visa šeima susiburia, dažo margučius ir džiaugiasi buvimu kartu. Etnologė Eglė Valentė pažymi, kad Velykos – atbudimo šventė, prabudinanti ir žmogų, ir gamtą.
Jau daugybę metų Velykas minime kaip religinę šventę, žyminčią Kristaus prisikėlimą, tačiau šios šventės šaknys daug gilesnės.
Dar prieš į šalį atkeliaujant krikščionybei, Velykos buvo svarbios žemdirbiams, kuriems tai – naujo ciklo pradžia, savotiški Naujieji metai.
Nekartokite šios klaidos kapuose: gėdos prisidarysite tik sau
Vėlinės – tai diena, kai visi suskumba lankyti artimųjų kapus, uždegti žvakelę ir padėti ant kapo gėlių. Vis tik, etnologė Eglė Valentė sako, kad dažnai pamirštame tikrąją šios dienos prasmę, kuri slypi ne uždegtų žvakių skaičiuje.
Vėlinės, minimos lapkričio 2 dieną, etnologės teigimu, švenčiamos nuo senų senovės, tik oficialiai į Romos katalikų liturgiją įtrauktos 1311 metais.
Lietuviai klysta dėl šių 2-iejų datų: štai kada artimųjų kapus lankė protėviai
Protėviai nuo seno tikėjo, kad ryšio su vėlėmis palaikymas yra be galo svarbus, jos – paguodos ir pagalbos šaltinis. Ryšio su vėlėmis atnaujinimui ir kūrimui yra skirtos net dvi dienos, tačiau neretai šios datos sumaišomos.
Daugelis yra įsitikinę, kad Vėlinės minimos lapkričio 1-ąją, vis tik šią dieną minima Visų šventųjų diena, o pačios Vėlinės – lapkričio 2-ąją.
Visų šventųjų diena pradėta švęsti dar ketvirtame amžiuje, tąkart ji vadinta Visų kankinių diena.
Jokiu būdu neišmeskite margučių lukštų: juose slypi Velykų magija
Velykos – pati gražiausia pavasario šventė, kai vėl susirenka visa šeima, margina kiaušinius ir džiaugiasi pavasariu. Etnologė Eglė Valentė sako, kad tai viso ko prisikėlimo šventė, pabudinanti ir gamtą, ir žmogų.
Kodėl Velykų simbolis – kiaušinis, kokios tradicijos gyvavo ir išliko iki šių dienų bei ką padaryti per šią šventę, kad laikas būtų sėkmingas, etnologė pasakojo naujienų portalui tv3.lt.
Etnologė pasakė, kaip elgtis per šventes, kad kitais metais lydėtų sėkmė
Didžiausios metų šventės jau visai arti, todėl pats laikas sužinoti, ką reikia daryti per Kūčias ir Kalėdas, kad ateinančiais metais mus lydėtų sėkmė. Tai geriausiai žinojo mūsų protėviai, o kaip jie šventes minėjo TV3 Žinių „Dienos komentare“ papasakojo etnologė Rita Balkutė.
Etnologę kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė.
Šiandien – ypatinga diena: pasakė, ką būtinai reikia padaryti
Rugpjūčio 15 dieną Lietuvoje švenčiama Žolinė, kuri pažymi vasaros ir rudens sandūrą bei augimo pabaigą. Anksčiau šią dieną protėviai garbino deivę Žemyną, o vėliau, į šalį atkeliavus krikščionybei, ši šventė sutapo su Šv. Mergelės Marijos ėmimo dangun švente.
Kaip naujienų portalui tv3.lt pasakojo etnologė Eglė Valentė, ši diena protėviams buvo itin svarbi – skintos gėlės, rinkti žolynai, be to, ir derlius jau nuimtas, o už jį reikėjo padėkoti Žemynai.
REKLAMA
REKLAMA
Ragina išbandyti pamirštą Velykų paprotį: ekspertė garantuoja sutarimą šeimoje
Gražiausia pavasario šventė jau čia pat. Daugeliui šv. Velykos asocijuojasi su gamtos atgimimu, ir ne veltui – etnologė Gražina Kadžytė papasakojo naujienų portalui tv3.lt iš kur kilo Velykos ir kokie svarbiausi jų papročiai buvo anksčiau.
Etnologė pasakoja, kad Velykų šventės šaknys slypi gilioje senovėje: „Velykos yra seniausia ir didžiausia metų šventė. Velykos yra Didi diena.
Lietuviai pamiršta šį svarbų Vėlinių paprotį: žinovė pataria, ką reikia daryti
Šiandien minime Visų Mirusiųjų dieną, trumpiau vadinama Vėlinėmis. Būtent šią dieną lankome mirusiųjų kapus ir taip juos pagerbiame. Ar tikrai šią dieną reikia lankyti kapus, kokias klaidas mes vis dar darome ir kaip tinkamai paminėti šią dieną, atskleidžia etnologė Eglė Valentė.
Visoje Europoje žmonės nuo senų laikų tikėjo gyvųjų ir mirusiųjų bendravimu, pastarųjų pagalba savo artimiesiems. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės lanko žmones vėlyvą rudenį.
Lietuviai painioja šias dvi datas – žinovė atskleidė, kada lankyti kapų nereikia
Penktadienį minime Šventųjų dieną, tačiau daugelis lietuvių vis dar painioja ją su Mirusiųjų diena. Kuo skiriasi šios dvi datos ir ką vertėtų per jas padaryti, lankant artimųjų kapus, atskleidžia etnologė Eglė Valentė.
Visoje Europoje žmonės nuo senų laikų tikėjo gyvųjų ir mirusiųjų bendravimu, pastarųjų pagalba savo artimiesiems. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės lanko žmones vėlyvą rudenį. Tad ne veltui lapkričio pradžioje minimos net dvi vėlių minėjimo šventės.
Ekspertė apie Vėlines: atskleidė didžiausias klaidas kapuose
Jau netrukus minėsime Vėlinių dieną. Tačiau ar tikrai šią dieną vertėtų praleisti, lankant artimųjų kapus, kokias klaidas lietuviai dažniausiai daro ir kaip šią dieną minėdavo mūsų protėviai?
Apie Vėlinių dienos svarbą, tradicijas, papročius ir šiuolaikines klaidas kapuose šiandien naujienų portalo tv3.lt tiesioginės transliacijos metu kalba etnologė Eglė Valentė.
Ar jaukiai jaustųsi lietuvis Jonas latviškose Joninėse?
Ne tik Baltų, bet ir kitos pasaulio tautos šventėmis pažymi vasaros saulėgrįžą. Apie tai, kuo išskirtinė Joninių šventė, kokius senosios lietuvių kultūros papročius ir tradicijas išlaikėme iki šių dienų, kokia šių ritualų simbolika, kalbamės su etnologe Gražina Kadžyte.
Vėlinės senovėje: vaišės – vėlėms, linksmybės – gyviesiems
Kalendoriaus lapelyje įrašytos šventės kartais ima ir nustebina. Štai spalio 28-oji – Simajudo ir Vėlių paminėklų diena. Iš pavadinimų aišku, kad tai senos šventės, tik ko gero ne kiekvienam girdėtos.
Na, antrasis pavadinimas kaip ir suprantamas – galėtų būti senasis Vėlinių pavadinimas. O pirmoji? Pasirodo, dar gana neseniai pietų Lietuvoje tądien būdavę Simajudo atlaidai ir miesteliuose vykdavę labai dideli turgūs – jomarkai.
Etnologė: seniau Joninių šventėje netrūko erotikos
Birželio 24-oji – vieniems Joninių šventė, kitiems ilgojo savaitgalio pradžia. Nors jau keleri metai tai ne darbo diena, tačiau kaip ir prieš ją tokia paskelbiant Lietuvos gyventojai nėra vieningi: kas švenčia, kas – ne.
O juk buvo laikas, tiesa, labai seniai, kai saulėgrįžos naktį Rasas ar Kupolę šventė visi. Kas tada tokio ypatingo buvo toje šventėje, kalbamės su etnologe daktare Daiva Šeškauskaite.
– Joninės, Rasos vadinamos kalendorinėmis šventėmis.
Etnologė: anksčiau vaiko atėjimo paslaptis buvo saugoma nuo pašalinių
Nėštumas visais laikais buvo subtili ir jautri tema. Neseniai viename televizijos projekte pasirodžiusi žinoma atlikėja sukėlė tikrą apkalbų audrą: penktą mėnesį nėščia moteris scenoje pasirodė su peršviečiama suknele, kuri paryškino jos pilvą. Dainininkė scenoje dedikavo dainą savo būsimam kūdikiui, bet ne visiems šis sentimentalumu turėjęs dvelkti pasirodymas patiko.
Etnologė: Kūčių stalas – pagarba protėvių palikimui
Šventės daugeliui yra tarsi galimybė bent trumpam atidėti kasdienius darbus ir akimirką atsikvėpti, bet ar tikrai tai atokvėpio metas, juk dar likus mėnesiui iki Kalėdų verslininkai suskato užsukti tikrą prekybos bumą, su daugybe blizgučių ir kitų „būtinų“ atributų gausa.