es

Aptardama šių metų valstybių brandos egzaminų (VBE) rezultatus, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, jog 35 taškų egzamino išlaikymo kartelė mokiniams yra per aukšta. Dėl to, pasak jos, nuspręsta prie visų egzaminų rezultatų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros patikrinimo pasiekimus, pridėti po 10 taškų.

Europos Sąjungos finansų ministrai antradienį leido 15-ai šalių narių, įskaitant Latviją, Lietuvą ir Estiją, nukrypti nuo griežtų bloko biudžeto taisyklių, kad galėtų papildomai skolintis gynybos išlaidoms padengti. ES šalys privalo išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitą ir mažesnį nei 60 proc. skolos ir BVP santykį. Rusijos karas prieš Ukrainą ir jos keliama grėsmė Europos saugumui paskatino ES šalis didinti savo gynybos pajėgumus.

Europos Sąjungos (ES) finansų ministrai antradienį galutinai uždegė žalią šviesą Bulgarijai nuo 2026 m. sausio 1 d. įsivesti eurą. „Tai žymi kruopštaus Bulgarijos stojimo proceso, kurį sudarė griežta analizė ir intensyvus pasirengimas, kulminaciją“, – pareiškė Danijos, kuri šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja ES, ekonomikos ministrė Stephanie Lose. 6,4 mln. gyventojų turinti Bulgarija yra viena skurdžiausių ES šalių.

Europos Sąjungos (ES) ministrai ketina uždegti galutinę žalią šviesą Bulgarijai nuo 2026-ųjų sausio 1-osios įsivesti eurą. Europos Komisija (EK) praėjusį mėnesį teigė, kad Bulgarija, skurdžiausia bloko valstybė, atitinka griežtus kriterijus, kad galėtų įsivesti eurą. Europos Centrinis Bankas (ECB) taip pat išreiškė teigiamą nuomonę.  6,4 mln. gyventojų turinti Bulgarija, kurį į ES įstojo prieš 19 metų, kitąmet pereis nuo levo prie euro.

Vilniuje prasideda kasmetinis Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovų susitikimas, jame didžiausias dėmesys bus skiriamas paramai Ukrainai, saugumo ir gynybos klausimams, pasirengimui pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai 2027-aisiais. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos diplomatai taip pat diskutuos ES darbotvarkės, partnerysčių Europoje bei ekonominės diplomatijos klausimais.

„Eurobarometro“ apklausos duomenys rodo – 83 proc. Lietuvos ir 85 proc. Europos Sąjungos (ES) gyventojų mano, jog klimato kaita yra rimta problema.  „7 iš 10 apklaustųjų (…) Lietuvoje pritaria ES masto tikslui iki 2050 m. įgyvendinti poveikio klimatui neutralumo tikslą.

Europos Sąjunga (ES) „apgailestauja dėl Kinijos sprendimo“ nuo šeštadienio įvesti antidempingo muitus pagrindiniams Europos brendžio eksportuotojams, jei jie nepadidins kainų, penktadienį sakė Europos Komisijos (EK) atstovas prekybos klausimais Olofas Gillas. „Manome, kad Kinijos priemonės yra nesąžiningos. Manome, kad jos yra neteisingos. Manome, kad jos neatitinka taikomų tarptautinių taisyklių, todėl yra nepagrįstos“, – sakė O. Gillas.

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi liepos 3 d. Europos Sąjungos užsienio reikalų vadovei Kajai Kallas pareiškė, kad Pekinas nenori matyti Rusijos pralaimėjimo Ukrainoje.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen ketvirtadienį pareiškė, kad Europa nebus visavertė be Ukrainos, ir pažadėjo panaudoti Danijos pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) laiką pastangoms, kad Ukraina taptų ES nare.

Europos Komisijos (EK) vadovė ketvirtadienį pareiškė, kad Vašingtonui priėmus sprendimą sustabdyti kai kurių ginklų tiekimą Ukrainai, Europa turi padidinti savo pagalbą šiai su rusų invazija ketvirtus metus kovojančiai šaliai. „Tai aiški žinia, kad turime didinti savo paramą, stiprinti Europos gynybos pajėgumus ne tik Europos Sąjungos, bet ir žemyno lygmeniu“, – sakė Ursula von der Leyen žurnalistams per vizitą Danijoje.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį paskelbė ilgai atidėliotą tikslą iki 2040 metų sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, tačiau, siekiant įtikinti skeptiškiausiai nusiteikusias valstybes nares, numatė naujas lankstumo priemones.  Po kelis mėnesius trukusių sunkių derybų su ES valstybėmis Briuselis paskelbė, kad laikysis pernai paskelbto tikslo iki 2040 metų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 90 proc., palyginti su 1990 metų lygiu.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas trečiadienį paragino Pekiną liautis kenkus Europos saugumui, Kinijos vyriausiajam diplomatui Briuselyje surengus derybas prieš vėliau šį mėnesį vyksiantį lyderių aukščiausiojo lygio susitikimą. „Kinija nėra mūsų priešininkė, tačiau saugumo srityje mūsų santykiai tampa vis įtemptesni“, – prieš susitikimą su Kinijos užsienio reikalų ministru Wang Yi (Vang I) sakė K. Kallas.

Danija antradienį iš Lenkijos perima rotacijos tvarka kintantį šešių mėnesių trukmės pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. Kopenhagos vyriausybės atstovai per ateinančius šešis mėnesius turėtų vadovauti daugybei ministrų susitikimų ir tarpininkauti sprendžiant 27 ES valstybių narių ginčus.

Europos lyderiai, susitikę ketvirtadienį Briuselyje, pritarė Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą (ES) derybų pradžiai, nors Vengrija blokavo bendrą bloko pareiškimą. ES lyderiai Briuselyje aptarė geoekonominius iššūkius ir vykstančius karus Ukrainoje bei Artimuosiuose Rytuose.

Ketvirtadienį 27 ES šalių vadovai susitarė dar pusei metų pratęsti Rusijai įvestų sankcijų galiojimą, išsklaidydami nuogąstavimus, kad Kremliaus atžvilgiu draugiškai nusiteikusi Vengrija leis šioms priemonėms pasibaigti, pranešė oficialūs asmenys. Toks Briuselyje vykusiame viršūnių susitikime priimtas sprendimas reiškia, kad dėl karo Ukrainoje ES paskelbtos plataus masto sankcijos, pagal kurias, be kita ko, buvo įšaldytas ir daugiau nei 200 mlrd.

NATO viršūnių susitikime Hagoje šalims paskelbus, kad iki 2035-ųjų jos į gynybą investuos 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), prezidentas Gitanas Nausėda ragina Europos Sąjungos (ES) lyderius per artimiausius penkerius metus dėl to padaryti „labai rimtus žingsnius“. „Šiandien mes tikrai nemažai kalbėjome apie tai, kad NATO viršūnių susitikimas davė puikias gaires, bet jis negarantuoja, ypač, jeigu trūksta politinės valios, tų 5 proc.

Vengrija įspėjo Europos Sąjungos (ES) ambasadorius ir jų darbuotojus nedalyvauti šeštadienį Budapešte vyksiančiose policijos uždraustose „Pride“ eitynėse, sakoma laiške, kurį trečiadienį matė naujienų agentūra AFP. Eitynių organizatoriai savo ruožtu taip pat išsiuntė laišką, kuriame tvirtino, kad policija neturėjo teisės uždrausti eitynių, ir pažadėjo, kad renginys vyks, kaip planuota.

 Artėjančio pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) metu Danija sieks griežtesnių visame bloke galiojančių taisyklių, įskaitant prieglobsčio suteikimo ir teisinių skundų nagrinėjimo taisykles.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį Briuselyje susitinka aptarti griežtesnių sankcijų Rusijai, būdų, kaip išvengti naujų skausmingų JAV muitų, ir to, kaip užtikrinti, kad jų balsas būtų išgirstas sprendžiant konfliktus Artimuosiuose Rytuose. Dauguma lyderių atvyks iš trumpo, bet intensyvaus NATO viršūnių susitikimo, kuriame jie pažadėjo gerokai padidinti išlaidas gynybai ir užglaistė kai kuriuos nesutarimus su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį Briuselyje susitinka aptarti griežtesnių sankcijų Rusijai, būdų, kaip išvengti naujų skausmingų JAV muitų, ir to, kaip užtikrinti, kad jų balsas būtų išgirstas sprendžiant konfliktus Artimuosiuose Rytuose. Dauguma lyderių atvyks iš trumpo, bet intensyvaus NATO viršūnių susitikimo, kuriame jie pažadėjo gerokai padidinti išlaidas gynybai ir užglaistė kai kuriuos nesutarimus su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pasmerkė, jos žodžiais, bjaurų mirtininko išpuolį vienoje Damasko bažnyčioje šį savaitgalį ir sakė, kad blokas solidarizuojasi su Sirija, bandančia įveikti etninį ir religinį smurtą. „Šis bjaurus ir bailus smurtas prieš krikščionis yra išpuolis prieš visus sirus“, – sakoma ES atstovo spaudai Anouaro El Anouni (Anuaro Anunio) pareiškime.

Europos Sąjunga (ES) iškvietė rusų pasiuntinį Briuselyje pasiaiškinti po to, kai praėjusį mėnesį Rusijos Tolimuosiuose Rytuose esančiame Vladivostoke buvo užpulta viena iš bloko pareigūnių, trečiadienį pranešė ES atstovė.  Diplomatė buvo užpulta gegužės 26 dieną. Jo vardas, pavardė, pilietybė ir sveikatos būklė neviešinami. Vokietijos naujienų leidinys „Der Spiegel“ pranešė, kad pareigūnė buvo rumunė, nuvykusi į tą miestą tarnybiniais reikalais.

Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Kaja Kallas trečiadienį pareiškė, kad Rusija neturi jokių galimybių pasipriešinti NATO, tačiau tik tuo atveju, jei Aljansas išliks vieningas. „Kitą savaitę, kai NATO vadovai susitiks, vienybės išlaikymas Aljanse yra toks pat prioritetas kaip ir didesnės išlaidos gynybai“, – Europos Parlamente (EP) sakė K. Kallas.

Nors praėjusiais metais lyčių lygybės srityje buvo fiksuojama pažanga, Lietuva šiuo klausimu vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio, rodo 2024 m. žmogaus teisių padėties Lietuvoje stebėsenos duomenys. Pažymima, jog lyčių nelygybė labiausiai pasireiškia atotrūkiu tarp vyrų ir moterų atlyginimų bei nepakankamu vyrų įsitraukimu į naujagimių bei kūdikių priežiūrą.

Europos Sąjunga (ES) antradienį pateikė pasiūlymą iki 2027 metų pabaigos visiškai uždrausti rusiškų dujų importą ir taip nutraukti dešimtmečius trukusią priklausomybę. Nuo tada, kai Maskva prieš daugiau kaip trejus metus pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Briuselis siekia nutraukti priklausomybę nuo rusiškų dujų.  Europos Komisija (EK) praėjusį mėnesį nurodė, kad rusiškų dujų importas pagal naujas sutartis bus uždraustas nuo 2026 metų sausio 1 dienos.

Įgyvendinant Europos Sąjungos karinės pagalbos Ukrainai misiją („EUMAM Ukraina“), Lenkijoje buvo apmokyta 30,000 ukrainiečių karių. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. „Iki šios dienos mokymus Lenkijoje baigė 30 000 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariškių. Mokymų programa nuolat tobulinama, atsižvelgiant į naujausią kovinę patirtį“, – teigiama įraše, kuriame cituojami Lenkijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo paskelbti duomenys.

Nepaisant jau 17-os sankcijų paketų, kuriuos Europos Sąjunga (ES) yra pritaikiusi Rusijai, ši žaliavų milžinė, anot vokiečių leidinio „Spiegel“, pernai beveik 20 proc. padidino savo eksportą. Žurnalas, remdamasis Vokietijos ekonomikos instituto Kelne analize, rašo, kad Ukrainą užpuolusi agresorė 2024 m. savo karo kasą papildė 330 mlrd. dolerių, gautų iš eksporto. Vakarų sankcijas patirianti Rusija smarkiai išplėtė prekybą su Globalių Pietų šalimis.

Europos Sąjunga (ES) Rusijos užpultai Ukrainai pervedė dar milijardą eurų finansinės paramos iš didelio pagalbos paketo. Šios lėšos yra paskola, kuri bus grąžinta iš palūkanų, gautų iš ES šalyse saugomo įšaldyto Rusijos turto. „Esame su Ukraina ilgam“, – platformoje „X“ rašė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Paramos paketas yra G7 šalių grupės iniciatyvos, pagal kurią Ukrainai iki 2027 m. turėtų būti išmokėta iš viso 45 mlrd. eurų naujos finansinės paramos, dalis.

Europos Sąjungos (ES) šalys penktadienį pritarė ukrainiečių pabėgėlių laikinos apsaugos pratęsimui vieniems metams ir tai reiškia, kad nuo Rusijos karo bėgantys ukrainiečiai bloke gali likti iki 2027 metų kovo. „Dar vienus metus siūlysime apsaugą milijonams ukrainiečių pabėgėlių“, – sakė ES šį pusmetį pirmininkaujančios Lenkijos vidaus reikalų ministras Tomaszas Siemoniakas (Tomašas Semoniakas). ES yra maždaug 4,3 mln. pabėgėliais užregistruotų ukrainiečių.

Pramonės gamybos metinis augimas Lietuvoje balandį buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje per metus augo 2 proc., o vidutiniškai ES – 0,6 procento. Latvijoje pramonė augo 1,9 proc., o Estijoje – 4,1 procento.  Per mėnesį – balandį, palyginti su kovu – pramonė Lietuvoje smuko 3 proc., Latvijoje – augo 0,7 proc., o Estijoje – augo 1 procentu. Visoje ES pramonė per mėnesį augo 1,9 procento.

ES šalys ketvirtadienį galutinai patvirtino naujus muitų tarifus trąšų importui iš Rusijos – šiuo žingsniu siekiama pažaboti Maskvos karo veiksmus Ukrainoje, bet jis kartu papiktino kai kuriuos Europos ūkininkus. Liuksemburge vykusiame posėdyje 27 bloko šalių teisingumo ministrai pasirašė šią priemonę, kuria taip pat nustatomas mokestis papildomiems žemės ūkio produktams.

Valdantiesiems vis nukeliant projekto dėl galimų nacionalinių ekonominių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai pateikimą Seimui, konservatoriai žada šį klausimą įtraukti į opozicinę darbotvarkę. „Mes registruosime savo vardu šį projektą ir antradienį įtrauksime į opozicinę darbotvarkę“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Ketvirtadienį teisingumo ministras Rimantas Mockus su darbo vizitu lankysis Liuksemburge, kur dalyvaus Europos Sąjungos (ES) teisingumo ministrų tarybos posėdyje.  Taryboje ketinama aptarti Ukrainos stiprinimo ir teisingumo atkūrimo klausimus bei Rusijos agresijos pažabojimo priemones. Bus diskutuojama ir dėl Europos atminties politikos skatinimo bei ES demokratinio atsparumo užtikrinimo būtinybės, siekiant užkardyti Rusijos bandymus iškreipti istoriją.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį paskelbė pasirašiusi susitarimą su Didžiąja Britanija dėl Gibraltaro teritorijos statuso, praėjus penkeriems metams po „Brexito“.  Susitarimas leis užtikrinti žmonių ir prekių srautus per Gibraltaro ir Ispanijos sieną, tai plačiai išliaupsinto Londono santykių su Briuseliu „perkrovimo“ dalis.  Didžiajai Britanijai 2020 m. pasitraukus iš ES, Gibraltaro – pagrindinės britų karinės bazės Viduržemio jūros žiotyse – ir bloko santykiai liko neišspręsti.

Europos Sąjunga antradienį pasiūlė sumažinti Rusijos pasaulinio naftos eksporto kainų viršutinę ribą naujame sankcijų pakete Maskvai dėl jos karo Ukrainoje.  Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pasiūlė sumažinti dabartinį lygį nuo 60 JAV dolerių iki 45 JAV dolerių, Maskvai vilkinant paliaubas Ukrainoje. Europos Komisija pristatė 18-ąjį sankcijų Rusijai paketą, nukreiptą į Maskvos pajamas iš energetikos ir karinę pramonę.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentų Užsienio reikalų komitetai praėjusią savaitę Birštone vykusiame susitikime priėmė bendrą pareiškimą, kuriuo įsipareigojo remti Ukrainą, pastarajai siekiant narystės Europos Sąjungoje (ES) ir NATO. Pareiškime ypatingas dėmesys skiriamas būtinybei užtikrinti Ukrainos narystę ES, numatant tikslą iki 2030 metų sausio 1 dienos baigti stojimo derybas.

JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas ketvirtadienį pareiškė, kad NATO sąjungininkės yra arti susitarimo dėl didesnių išlaidų gynybai, kad patenkintų prezidento Donaldo Trumpo reikalavimą skirti šioms reikmėms 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Šalys ten gerokai viršija du procentus, ir mes manome, kad esame labai arti, beveik šalia sutarimo dėl 5 proc. įsipareigojimo NATO Hagoje vėliau šį mėnesį“, – sakė P. Hegsethas po susitikimo su NATO kolegomis Briuselyje.

Trečiadienį ES uždegė žalią šviesą Bulgarijai nuo 2026 m. sausio 1 d. įsivesti eurą, o tai reiškia, kad ji taps 21-ąja bendros valiutos zonos nare.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pareiškė, kad rengia atsakomąsias priemones Jungtinėms Valstijoms po to, kai prezidento Donaldo Trumpo administracijos netikėtai įvesti muitai visam importuojamam plienui sukrėtė pasaulio rinkas ir apsunkino platesnio masto Briuselio ir Vašingtono derybas dėl tarifų.

Europos Sąjungai (ES) spaudžiant Izraelį dėl jo vykdomų karinių veiksmų Gazos Ruože, sekmadienį Vilniuje Palestiną palaikantys aktyvistai organizuoja dar vieną protestą. Renginio organizatoriai ragins Lietuvos valdžios institucijas keisti požiūrį į Izraelį dėl jo vykdomos politikos prieš Palestiną.

Laisvės partijos pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius sako, kad Lietuvos sprendimas nepritarti daugelio kitų Europos Sąjungos (ES) šalių pozicijai ir balsuoti prieš bendradarbiavimo susitarimo su Izraeliu peržiūrą primena kituose kontekstuose pasirodantį Vengrijos elgesį. „Lietuva šiame kontekste pasielgė taip, kaip kituose kontekstuose elgiasi Vengrija.

Dauguma Europos Sąjungos (ES) šalių, įskaitant didžiąsias valstybes nares Prancūziją ir Vokietiją, antradienį paragino Briuselį imtis veiksmų prieš Vengriją, jei ši neatsisakys prieš LGBTIQ nukreiptų priemonių, kuriomis siekiama uždrausti „Pride“ renginius. Septyniolika iš 27 bloko narių pasirašė laišką, kuriame išreiškė susirūpinimą dėl neseniai priimtų teisinių priemonių, kurios, teigiama, prieštarauja pagrindinėms ES vertybėms.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį pristatė planą, kaip padidinti investicijas ir geriau apsaugoti jūrų infrastruktūrą – tai dalis Bendrijos pastangų stiprinti savo pozicijas Juodojoje jūroje ir kovoti su Rusijos veiksmais joje. Briuselis pareiškė, kad nori glaudžiau bendradarbiauti su Juodosios jūros šalimis, išskyrus Rusiją, ir įsteigti jūrų saugumo centrą bei stiprinti prekybos ryšius.

Europos Sąjungos (ES) beveik 17 mln. eurų siekiančią paramą, skirtą Ukrainos karo pabėgėliams, Lietuva suteikė ir kitų valstybių piliečiams, tarp kurių ir leidimus šalyje gyventi turintys rusai ir baltarusiai, trečiadienį pranešė LRT Radijas. Šią paramą gavo 813 asmenų, kurie nėra ukrainiečiai. Suteikta parama apėmė ne tik humanitarinę pagalbą. Ją gavę asmenys buvo mokomi lietuvių kalbos, subsidijuotas jų įdarbinimas.

Generalinė prokuratūra tenkino Seimo Audito komiteto prašymą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl netinkamai panaudotų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų investicijų, kurių suma siekia daugiau nei 235 mln. eurų.

ES šalys antradienį oficialiai patvirtino naują 150 mlrd. eurų paskolų programą, skirtą padėti apsiginkluoti Rusijos grėsmės akivaizdoje ir kilus susirūpinimui dėl JAV patikimumo, pranešė blokui pirmininkaujanti Lenkija. Kovo mėnesį Briuselis pasiūlė skolinimosi programą SAFE, remiamą ES centrinio biudžeto lėšomis, kadangi blokas nori skubiai stiprinti savo gynybą.

Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenko pasiūlė, kad, siekiant toliau priešintis nuo 2022 m. besitęsiančiai rusų invazijai, Ukrainos kariuomenę tiesiogiai finansuotų ES šalys. „Šiandien Ukrainos kariuomenę rūpinasi ne tik Ukrainos, bet ir visos Europos apsauga“, – penktadienį platformoje „Telegram“ pasirodžiusiame vyriausybės pranešime rašė S. Marčenko. Jis užsiminė, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms skirtų išlaidų dalis sudarytų vos nedidelę dalį viso ES ekonomikos išdirbio.

Vengrija turi visus šansus netekti vieno iš svarbių savo įgaliojimų Europos Sąjungoje – Europos Taryboje planuojama jau kitą savaitę surengti posėdį, kuriame bus svarstoma atimti iš Vengrijos balso teisę, nurodoma pranešime apie šį viršūnių susitikimą, kurio tekstą cituoja naujienų agentūra „Unian“. „Įgyvendinant 7 straipsnyje numatytą procedūrą, pradėtą pagrįstu 2018 m. Europos Parlamento siūlymu, ministrai surengs aštuntąjį Vengrijos klausimo svarstymą“, – rašoma pranešime.

Europos Sąjungos (ES) teisėsaugos agentūros Europolas ir Eurojustas penktadienį pranešė, kad koordinuota tarptautinė operacija šią savaitę sėkmingai sutrukdė vienų pavojingiausių kenkėjiškų programinių įrangų plitimui. Pareigūnai atjungė daugiau nei 300 serverių, neutralizavo 650 domenų, išdavė tarptautinius arešto orderius 20 asmenų bei konfiskavo 3,5 mln. eurų vertės kriptovaliutų.