ernesta dapkienė

Nėra nieko nostalgiškiau nei kepamo obuolių pyrago kvapas – saldžiarūgščiai obuoliai, šildantys prieskoniai ir burnoje tirpstanti sviestinė tešla. Net jei ir turite savo šeimos ištobulintą obuolių pyrago receptą, tikėtina, kad dar neišbandėte galybės šio kepinio variacijų. Tradicinis obuolių pyragas pažįstamas kiekvienam, tačiau skirtingose šalyse vyrauja skirtingi gaminimo būdai.

Netoli Pasvalio esančiame Aukštikalnių kaimo obelyne – kasmetinis rudeninis sujudimas. Šimtatūkstantiniame obelų sode dabar pats obuolių skynimo įkarštis. Sode triūsiantis ūkininkas Arvydas Paškevičius įsitikinęs, kad gardų obuolį užaugina ne tik tinkama žemė, bet ir pagarba bei šiltas žodis obeliai. Obelynas Aukštikalnių kaime buvo įveistas dar prieš 70 metų. Tik dabar jis – gerokai pasikeitęs ir išsiplėtęs. Šiame sode šiuo metu auga net 250 tūkst. obelų.

Nuo gegužės 2 dienos dalis „Maxima“ parduotuvių pereina prie vasaros sezono darbo grafiko, rašoma bendrovės pranešime. Tradiciškai vasaros sezono metu „Maxima“ parduotuvėse bus galima apsipirkti ir vėlesnėmis valandomis. „Parduotuvių darbo laiką ilginame klientų patogumui, atsižvelgdami į jų apsipirkimo įpročius.

Nuo balandžio 4 d. parduotuvėse keičiasi beveik dvejus metus galiojusi tvarka. Laikantis Sveikatos apsaugos ministro nurodymų, tiek pirkėjams, tiek darbuotojams medicininių kaukių dėvėjimas parduotuvėje tampa rekomendacija, o saugaus atstumo ir toliau būtina laikytis.

Retas pirkėjas nuolat patikrina išsirinktos prekės svorį ir kainą, kuri nurodyta jos etiketėje ir kurią kasininkas išmuša kasos kvite, kurį reikia apmokėti. Tačiau tą padarius, kartais galima nemaloniai nustebti – kai kurie pirkėjai paprasčiausiai permoka. Prekybininkai atsiprašo dėl tokių klaidų. Ketvirtadienį daug gyventojų komentarų ir reakcijų sulaukė socialinio tinklo „Gargždai united“ paskyros įrašas.

Vis dažniau kalbama, kad pasaulį ištiks maisto krizė. Tai, kad mūsų parduotuvėse neliko druskos, kitų ilgai negendančių maisto prekių, tikrai nėra joks to įrodymas. Prekybininkai neneigia, kad kai kurių prekių tiekimas stringa, bet bent jau kol kas nemato pagrindo nerimauti – maisto prekių tikrai užtenka. „Prasidėjus karui Ukrainoje padaugėjo ilgo galiojimo prekių pardavimų. Išaugo bakalėjos prekių - konservų, cukraus, kruopų, druskos pardavimas.

Prasidėjus karui Ukrainoje ir Lietuvoje paskelbus nepaprastąją padėtį, kai kurie gyventojai sunerimo ir skuba apsirūpinti maisto produktais. Parduotuvės skaičiuoja, kad pirkėjų srautai išaugo maždaug dešimtadaliu, žmonės iš lentynų šluoja ilgo galiojimo produktus – aliejų, kruopas, miltus, konservus ir kitas būtinąsias prekes. Daugelis žiūri, kad prekių galiojimo laikas būtų ilgesnis.

Prekybos tinklo programėlė šią savaitę švenčia 3 metų gimtadienį. Dėl to vasario 17–23 dienomis programėlę naudojantys pirkėjai gaus papildomų dovanų – į „Ačiū“ paskyros sąskaitą sugrįš 3 kartus daugiau „Maximos“ pinigų, praneša bendrovė. Paprastai „Ačiū“ programos dalyviams už pirkinius suteikiama pinigų, kurių vertė siekia 1 proc. apsipirkimo sumos, o akcijos metu grįš 3 proc. Taigi, vienam apsipirkimui išleidus 100 eurų, kito metu bus galima panaudoti 3 „Maxima“ pinigus.

Lietuvoje rekordišku tempu plintant koronavirusui ir stipriai išaugus eilėms į testavimo punktus, gyventojai ėmė dėl COVID-19 tirtis namie. Iš vaistinių ir parduotuvių lentynų šluojami greitieji antigeno testai. Prekybininkai spėja, kad prie to prisidėjo išaugęs sergamumas, be to, didėjantis žmonių sąmoningumas ir noras testuotis namie. Pastarosiomis dienomis užsikrėtimų kreivei pakylant iki dar neregėtų aukštumų, gyventojai ėmė aktyviau testuotis namie.

Nuo praėjusio pirmadienio renginiuose uždarose erdvėse visi vyresni nei 6 m. gyventojai turi dėvėti respiratorius. Vis dėlto 6-erių vaiko ir suaugusio žmogaus veidas skiriasi, tad vaikams yra reikalingas mažesnis respiratorius. Vaikams pritaikytų, mažesnių vaikiškų kaukių parduotuvėse ir vaistinėse apstu. Tačiau su respiratoriais situacija kitokia – jų pirkti neranda ne tik gyventojai, bet ir verslininkai.

Prekybos tinklo „Maxima“ lojalumo programa „Ačiū“ turi naują partnerį – kelionių agentūrą „West Express“, praneša bendrovė. Dabar su „Ačiū“ kortele galima gauti specialių pasiūlymų ir nuolaidų kelionėms, užsakomoms internetu. „Kortelė vis labiau praverčia ne tik užsukus į „Maximos“ parduotuves, bet ir apsiperkant internetu ar keliaujant“, – prane6ime cituojama „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Šiemet didžiausiam šalies prekybos tinklui „Maxima“ sukanka 30 metų. Dėl to bendrovė pirkėjams žada atsidėkoti ir padovanoti nemažai prizų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pradedamame „Gimtadienių gimtadienio“ žaidime šio tinklo pirkėjai kasdien gaus tūkstančius dovanų, o kiekvieną mėnesį vienam laimingajam atiteks 30 tūkst. eurų. „Norime, kad gimtadienis būtų šventė visiems mūsų klientams, kurie mums padeda augti ir tobulėti.

Šalyje vėl blogėjant pandeminei situacijai vėl blogėja ir augant užsikrėtimų koronavirusu skaičiui, didžiausias prekybos tinklas pirkėjams primena, kad laikytis saugumo reikalavimų ir saugoti save bei kitus būtina kaip ir anksčiau. Lankytis parduotuvėse reikia gerai pasiruošus, suplanavus vizito laiką bei pirkinius, dėvint apsaugines veido kaukes. Pranešime žiniasklaidai „Maximos“ atstovai atkreipia dėmesį, ko derėtų nepamiršti pirkėjai.

Nuo šiol pasinaudoti didžiausio šalies prekybos tinklo lojalumo programa galės daugiau gyventojų. Bendrovė praneša sukūrusi Studentų klubą – atvirą visiems asmenims, turintiems galiojantį Lietuvos studento pažymėjimą. „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės teigimu, naujas klubas buvo sukurtas bendradarbiaujant su Lietuvos studentų pažymėjimo atstovais. Klubas startavo sausio 6 dieną.

Išsaugoti pusšimtį metų nepakitusį skonį, kurį prisimena tėvai ir seneliai, yra nelengva užduotis – ypač laikais, kai visi dievina naujoves. Vis dėlto išlaikytos tradicijos ir tvirta klasika suteikia išskirtinumo – tai įrodo sausainių „Gaidelis“ pavyzdys. O maisto gamybos ekspertė žino, kad šie lietuviški sausainiai per naktį gali pavirsti tobulu tinginiu, nekeptu tortu ar net sūrio pyragu. Verta išbandyti! „Sausainiai „Gaidelis“ yra daugeliui mūsų pirkėjų pažįstamas produktas.

Liko mažiau nei dvi savaitės iki rugsėjo 13 d., kai turėtų įsigalioti Vyriausybės nutarimas, nustatantis naujus ribojimus gyventojams, kurie neturi galimybių pasų. Vienas iš tokių ribojimų – draudimas be galimybių paso lankytis didesnėse kaip 1500 kv. metrų ploto parduotuvėse. Sprendžiant iš didžiausias pagal darbuotojų ir parduotuvių skaičių prekybos tinklo „Maxima“ komentaro portalui tv3.lt, į tinklo parduotuves galimybių paso neturintys pirkėjai nebus įleidžiami apsaugos.

Šią savaitę socialiniuose tinkluose užvirė tikra diskusija, kuomet atlikėja Erica Jennings-Didžiulis paviešino prekybos centre lentynos iškabą, kurioje išdelioti „mergaitiški“ ir „berniukiški“ žaislai. Moteris prekybos tinklą kaltina seksizmu.  Apie tai pasisakė iš Stanislavas Stavickis-Stano. Feisbuke jis išsakė savo poziciją: „Padariau apklausą. Ar reikia parduotuvėje rašyti „Mergaičių žaislai“ ir „Berniukų žaislai“? Visi apklausos dalyviai nuotraukoje.

Seime pasirodžius penkių konservatorių ir dviejų socialdemokratų iniciatyvai neleisti sekmadieniais alkoholiu prekiauti visose parduotuvėse, nepriklausomai nuo jų dydžio, prekybininkai įspėja, kad draudimas skaudžiai smogtų nedidelėms ir ypač provincijos parduotuvėms.   Spėjama, kad be pajamų iš prekybos alkoholiu, kurios siekia iki 30 proc. dienos apyvartos, bus arba trumpinamas parduotuvių darbo laikas, arba jos iš viso bus uždarytos sekmadieniais, dėl to mažės ir pardavėjų algos.

Dainininkė Erica Jennings trečiadienį savo socialiniuose tinkluose pasidalino vaizdu iš vienos prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvės, kurioje į skirtingus skyrius išdelioti „mergaitiški“ ir „berniukiški“ žaislai. Moteris prekybos tinklą kaltina seksizmu.  „Maxima, su visa meile, kviečiu būti samoningesniems ir vengti seksizmo kasdienybėje. Tegul žaislai būna ne mergaičių ar berniukų, o tiesiog žaislai. Juk dabar 2021!“, – socialiniame tinkle rašė E. Jennings.

Gerai žinomas pasakas „Gražuolė ir pabaisa“ bei „Bjaurusis ančiukas“ menančios socialinės iniciatyvos sumanytojai vartotojus kviečia išgelbėti net 100 tonų originaliai nuaugusių daržovių ir taip sumažinti išmetamo maisto kiekius. „Sau, vaikams, draugams kone kasdien primename, kad visi esame skirtingi, tačiau vertingi. Originalios išvaizdos daržovės – taip pat, - apie žymiųjų pasakų motyvais grįstos iniciatyvos esmę pasakoja Skaistė Sližė, „Kietaviškių“ marketingo vadovė.

Jau visai netrukus parduotuvių lentynose pagal ES direktyvą turėtų nebelikti kai kurių vienkartinio plastiko gaminių. Kai kurie prekybos tinklai šiuos gaminius iš prekybos pašalino jau prieš kelis metus, kai tik direktyva buvo priimta. Tačiau kitos parduotuvės šių prekių savo lentynose sako dar turinčios, o keisti jų gamtai draugiškesnėmis alternatyvomis nesiryžo dėl prekių kainos. Nuo metų vidurio Lietuvos parduotuvių lentynose nebeliks vienkartinių plastiko gaminių.

Nuo balandžio 12 d. visam laikui duris užvers ne vienerius metus Vilniuje, Rinktinės g. 38, veikusi parduotuvė „Maxima X“. Paskutinė parduotuvės darbo diena – balandžio 11, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Siekdami patenkinti klientų poreikius apsipirkti greitai ir patogiai arčiau namų, vykdome tam tikrus pokyčius, kurie daugiausiai susiję su prekybos tinklo plėtra ir parduotuvių atnaujinimu.

Per karantiną didelė dalis kavos gėrimo kultūros persikėlė į namus. Kavą pardavinėjantys prekybininkai spėja, kad daugelio lietuvių namuose pernai atsirado automatiniai kavos aparatai. Prekybos tinklas „Maxima“ fiksuoja išaugusią kavos pupelių, o ypač aparatams skirtų kavos kapsulių paklausą. „Karantinas pakeitė daugelį įprasto gyvenimo sričių – net ir kavos gėrimo ritualus.

Esame įpratę saldainius matyti supakuotus spalvingose, ryškiose ir skaniai atrodančiose pakuotėse. Parduotuvėse prie jų pirmiausia ir prieiname – ryškios spalvos labiausiai traukia akį ir vilioja pirkti. Būtent dėl šios priežasties spalvingose ir seiles kauptis skatinančiose pakuotėse pardavinėti tabako gaminių negalima. Tačiau panašu, kad reikalavimus girdi ne visi gamintojai. Viename prekybos centre buvo pastebėtos spalvotos ir įstatymiškai draudžiamos elektroninių cigarečių pakuotės.

Visur nuolat primenama, kaip svarbu dėvėti kaukes, kad jas dėvėti reikia taisyklingai. Tačiau nuėjus į prekybos centrus, pasirodo, kaukę nusiimti gali būti net privaloma. Prekybos centrai sako, kad nusiimti kaukę prašoma dėl to, kad būtų galima identifikuoti alkoholį ar cigaretes perkantį asmenį. Su tv3.lt naujienų portalu susisiekė skaitytoja Saulė (vardas pakeistas – aut. past.

Vis griežtėjantys tabako gaminių reikalavimai ir draudimai rūkantiems, panašu, veikia kiek kitaip, nei planuota. Daugiau lietuvių pradeda rūkyti kitokius tabako gaminius, o ne rūkyti meta. Valstybinė mokesčių inspekcija ir prekybos centrai pastebi mažėjančius cigarečių pardavimus, tačiau specialistai džiaugtis neskuba. Auga kitokių tabako produktų pardavimai, taip pat sulaikoma vis daugiau cigarečių kontrabandos.

Su koronavirusu jau gyvename daugiau nei pusę metų. Išeinant iš namų pasiimti kaukę tapo taip pat suprantama, kaip ir apsiauti batus. Tačiau prekybos tinklai pasakoja, kad atėję apsipirkti kaukes turi toli gražu ne visi. Pirkėjams apie kaukes tenka ir priminti, o nepaklususiems kartais tenka kviesti policiją. Specialistai įspėja, kad prekybos centrai gali būti pavojingi, tad laikytis visų apsaugos reikalavimų yra privaloma.

Reklamos lydi visur. Žiūrėdami televizorių joms skiriame didelę laiko dalį, įėję į socialinius tinklus reklamas matome visame savo naujienų sraute, atsivertę žurnalą reklamų randame ir ten. Vienas iš tiesioginės rinkodaros būdų – reklamas siųsti tiesiai vartotojams į telefonus, tad nuo reklamų nepabėgame ir čia. Vis dėlto, dalį gavėjų reklamos erzina, mat daugybė prekybos centrų reklamas siunčia be lietuviškų raidžių.

Įsibėgėjus karantinui, panašu, kad namuose būnantys gyventojai daug laiko leidžia virtuvėje. Parduotuvės pastebi, kad gyventojai ėmė pirkti daugiau miltų, mielių, kepimo miltelių ir kitų kepinių gaminimui skirtų produktų. Tačiau įdomu ir tai, kad krito duonos pardavimai – karantino metu daugiau lietuvių ėmė patys kepti duoną. Lietuviai ėmė pirkti mažiau duonos, nes ją kepti ėmė namie – tokią išvadą pateikia kai kurie Lietuvos prekybos centrai.

Nuo trečiadienio karantinas įsigaliojo dar aštuoniose savivaldybėse. Prekybininkai atskleidžia, kad nepastebi pirkimų suaktyvėjimo ar klientų antplūdžio, tačiau tam tikrų maisto produktų pardavimai išaugo.  Išaugę produktų pardavimai, pasak prekybininkų, nebūtinai yra būsimo karantino pasekmė.  Panikos nepastebi  Prekybininkai teigė, kad nepastebi padidėjusio pirkėjų srauto, kuris galėtų būti siejamas su naujais apribojimais.

Tikriausiai visi pamena tą pasiutusią pirkimo karštinę tik karantinui prasidėjus. Tuščios buvo makaronų, kruopų ir konservų lentynos, masiškai buvo išperkamas ir tualetinis popierius. Tačiau dabar, kai koronaviruso atvejų skaičiai kasdien didėja daug sparčiau, regis, tokios pirkimo manijos nenusimato. Prekybos centrai ir bankai spėja, kad net skaičiams dar padidėjus, tuščių lentynų parduotuvėse matyti neturėtume.

Per Vėlines, kaip įprasta, retai į kapines keliaujame tuščiomis. Nusinešti žvakutę ar gėlių tapo kiekvienam suprantama. Pamiršusiems ar iš toliau atvažiavusiems žvakių ir gėlių prie pat kapinių parduos čia įsikūrę prekeiviai. Tačiau šie metai prekybininkams skausmingi – jie sakosi dar nematę tokio blogo sezono. Sėdame į automobilį ir važiuojame į vienas populiariausių bei didžiausių amžinojo poilsio vietų Vilniuje – Rokantiškių kapines.

Įsivaizduokite, nusipirkote maisto produktų, grįžę pamatėte, kad jie pasenę, o tada dar prisiminėte, kad čekį palikote parduotuvėje. Prekybos centrai ir vartotojų teises ginančios įstaigos sako, kad atgauti pinigus galima ir neturint čekio, tačiau pabrėžia, kad maisto produktai turi būti galiojantys. Vilnietė Gretė į Vilniuje esančią „Maximą“ užsuko apsipirkti. Pamačiusi, kad tortilijoms yra gera nuolaida, mergina į krepšelį įmetė ir jų.

Tarp Jonavos gyventojų kilo panika. Dėl nemalonaus kvapo miesto vandenyje jonaviškiai masiškai perka vandenį. Prekybos centrai sako net užsakę papildomo vandens miestui. Tačiau „Jonavos vandenys“ gyventojus ramina ir siūlo gerti vandenį iš krano. Naujienų portalo tv3.lt skaitytojai sako, kad Jonavoje su vandeniu prasti reikalai. Po „Jonavos vandenų“ geriamojo vandens dezinfekcijos žmonės taip išsigando, kad parduotuvėse ėmė trūkti vandens.

Rudens pradžia dovanoja gausų daržovių derlių – puikų ingredientą mišrainėms, be kurių neįsivaizduojamas tradicinis lietuviškas stalas. Tačiau prekybos tinklo „Maxima“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė siūlo mėgautis ne tik šviežių daržo gėrybių salotomis, bet ir išbandyti konservavimo privalumus. Šis mišrainių gamybos būdas – naudingas bei maistingas, o rezultatas stebina skoniu.

Vos Vyriausybė užsiminė apie galimybę grąžinti privalomą apsauginių kaukių dėvėjimą viešose vietose, kai kur pirkėjai ėmė jas šluoti nuo parduotuvių lentynų. Dalis prekybos tinklų fiksuoja pastaruoju metu sparčiai išaugusią medicininių kaukių paklausą. Vis dėlto nepanašu, kad gyventojai ruoštųsi itin griežtam karantinui, nes neskuba apsirūpinti kruopomis ar konservais.

Išplėtus sąrašą vietų, kuriose vėl leidžiama mažmeninė prekyba ir paslaugų teikimas gyventojams, atsirado ir rekomendacija tikrinti klientų kūno temperatūrą. Didieji prekybininkai į tokį pasiūlymą kol kas žiūri atsargiai, tačiau neatmeta, kad rekomendacija bus įgyvendinama.

Prieš keletą savaičių prabėgusi koronaviruso panikos banga paliko kai kurias parduotuves tuščiais prekystaliais. Lietuvoje uždarinėjant mokyklas, o darbdaviams rekomenduojant darbuotojams likti namuose, prekybininkai ramina – maisto produktų atsargų tikrai pakaks. Prieš keletą savaičių koronavirusas „užklupo“ maisto prekių parduotuves šiek tiek netikėtai. Kaip rašė naujienų portalas tv3.lt, parduotuvėse trūko ilgai negendančių maisto produktų, ypač – kruopų.

Bendrovės „Grigeo“, kurios antrinė įmonė „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias leido nevalytas nuotekas, pardavimai mažėja, rašo „Verslo žinios“. Prekybos tinklo „Maxima“ atstovė Ernesta Dapkienė teigia, kad „Grigeo“ pardavimai metų pradžioje, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo apie 18 proc. Pasak prekybos tinklo „Iki“ atstovės Indrės Baltrušaitienės, sausį „Grigeo“ produkcijos pardavimai sumažėjo 50 proc.

Salmonelėmis užteršta mėsa prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse galėjo būti prekiaujama kelias dienas, sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovas. Bendrovė tikina, kad informavusi tarnybą apie užkratą iš karto, kai tik gavo tyrimus apie jį. Žinių, kad žmonės užsikrėtė salmonelioze, kol kas nėra.

Šiemet visi didžiausi Lietuvos prekybos tinklai jau sulaukė skundų dėl galimų darbo sąlygų pažeidimų. Ne visais atvejais skundai pasitvirtino, tačiau pažeidimų nustatyta gana nemažai. Ką prekybininkai žada daryti, kad sąlygos pagerėtų ir kiek jie planuoja didinti atlyginimus kitais metais? Prieš kurį laiką į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi viena pardavėja, kuri skundėsi vergiškomis darbo sąlygomis, netinkama darbo laiko apskaita, neskaičiuojamais viršvalandžiais ir kitomis negerovėmis.

Vagystės didžiuosiuose Lietuvos prekybų tinkluose skaičiuojamos tūkstančiais, o į vagiamiausių prekių sąrašą įtraukiami ne tik alkoholiniai gėrimai, bet ir skalbimo priemonės, sūris ar dešra. Kaip tv3.lt naujienų portalui sako mažmeninės prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis, vagiamų prekių įvairovė per pastaruosius kelis metus gerokai padidėjo. Pašnekovas taip pat pastebi, kad ilgapirščiams vagystės yra savotiškas verslo modelis, iš kurio galima uždirbti.

Dar balandžio mėnesį vienas didžiųjų prekybos tinklų pranešė, kad taikys nuolaidas ne tik maisto produktams, bet ir įvairioms laisvalaikio pramogoms. Į tv3.lt redakciją kreipėsi skaitytojus, kuris pastebėjo, kad kartais su šiomis nuolaidomis pramogos kaina tampa net didesnė. Prekybos tinklas „Maxima“ buvo paskelbęs akciją (šiuo metu ji jau pasibaigusi), kuomet perkant maisto produktus buvo galima rinkti „Maxipramogų“ kuponus.

Praėjo beveik du metai, kuomet į Lietuvą žengė naujas žaidėjas prekybos rinkoje – „Lidl“. Ne paslaptis, kad daugelis tikėjosi, jog šis tinklas pasižymės mažesnėmis kainomis bei privers ir kitus prekybos tinklus pasitempti. Tačiau, ar iš tiesų kas pasikeitė per tuos du metus? Pirmiausia atkreiptas dėmesys, kad net trijų didžiųjų prekybos tinklų grynasis pelnas sumažėjo. Kaip rašė naujienų agentūra BNS „Maximos LT“ grynasis pelnas pernai sumažėjo 20 proc. iki 54,1 mln.

Valstybės energetikos holdingo „Lietuvos energija“ Verslo aptarnavimo centrui (VAC) anksčiau vadovavusi Eglė Šimė tapo „Maxima grupės“ bendrovės „Franmax“ IT vadove. Prie didžiausią mažmeninės prekybos tinklą Baltijos šalyse valdančios „Maxima grupės“ prisijungė ir buvęs Lietuvos pašto atstovas Tomas Bašarovas.

Lietuvos samdomų darbuotojų profesinė sąjunga ruošiasi akcijai, kuria skatins prekybos centrų savininkus savanoriškai valstybinių švenčių dienomis nedirbti ir taip suteikti laisvadienį darbuotojams. Patys prekybos tinklai teigia, kad darbuotojai nori dirbti švenčių metu.

Keičiasi dvi narės bendrovės „Maxima LT“ valdyboje, į ją ateina dirbti operacijų vadovė Irtautė Ščerbavičienė ir komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė. Kaip ketvirtadienį pranešė bendrovė, I. Ščerbavičienė valdyboje pakeis prekybos vadovę Liną Trinkūnienę, o E. Dapkienė – motinystės atostogų išėjusią rinkodaros departamento direktorę Neringą Vaitelytę.

Nuo sausio valdžiai apsunkinus alkoholio prekybą – sutrumpinus stipriųjų gėrimų įsigijimo laiką ir uždraudus juos parduoti jaunesniems kaip 20 metų gyventojams – daugumos prekybininkų, prekiavusių ne vien alkoholiu, bet ir maisto prekėmis, reakcija kol kas yra minimali. Verslininkai sutinka, kad apyvartos mažėja, bet sprendimus, ar koreguoti parduotuvių darbo laiką, žada šiek tiek vėliau. Pasibaigus prekybos alkoholiu laikui – 20 val. duris užverti nutarė nedaug parduotuvių, visos jos smulkios.

Nors šiais metais numatoma, kad labiausiai Lietuvoje brangs paslaugos, o ne maisto produktai, pastarųjų kainų šuolių taip pat neišvengsime. Koją bus pakišęs prastas ūkininkų derlius. Derybos tarp prekybos tinklų ir gamintojų bei tiekėjų vyksta nuolatos, tad ir kainų svyravimai yra neišvengiami. Visgi pastebima, kad kainai mažėti vargu ar be įmanoma.