erkės

Kalėdinės eglutės nebeatrodo toks jau nekaltas medelis, kai buvo išsiaiškinta, kas slepiasi tarp jų spygliukų, rašo metro.co.uk. Apskaičiuota, kad viena kalėdinė eglutė globėjiškai priglaudžia iki 25 tūkst. įvairių vabalėlių: erkių, utėlių, kandžių ar vorų. Medžiuose žiemojantys vabzdžiai, atnešus juos į šiltas patalpas, pajunta pavasarį. Bergeno universiteto muziejaus mokslininkai išsiaiškino, kad dauguma atsibudusių erkių pasilieka medeliuose ir dėl maisto trūkumo galų gale žūsta.

Vidutinėje Kalėdų eglutėje – tikra gyvių karalystė. Taip teigia Bergeno universiteto muziejaus profesorius Bjarte Jordalas. Pasirodo, Kalėdų eglėje gali gyventi apie 25 tūkst. vabzdžių, erkių ir vorų. Sciencedaily.com pakalbino B. Jordalą apie jo atliktą tyrimą. – Kaip visi šie gyviai apsigyvena eglėje? – Jie ieško vietos, kur galėtų žiemoti. Paprastai gyviai netenka beveik visų kūno skysčių ir yra visiškai neaktyvūs. Tačiau jie gali atsibusti, kai medis įnešamas į šiltus ir šviesius namus.

Epidemiologai pastebi, kad vasaros pabaigoje tradiciškai suaktyvėjo erkės ir daugėja sergančiųjų Laimo liga. Priežastys paprastos – miškuose daugėja grybautojų ir uogautojų, todėl specialistai pataria patiems būti budriems ir saugotis erkių. Miškai vilioja savo gėrybėmis, tačiau juose uogautojų ir grybautojų tyko pavojus – baigiantis vasarai suaktyvėjo erkės. Molėtų gyventojai sako vos ne kasdien einantys į mišką, nes ežeringą kraštą užplūdę miestiečiai mielai perka ir uogas, ir grybus.

Vargu ar kas nors drįstų suabejoti, kad naminį gyvūną auginantis žmogus yra abejingas problemoms, kurios ištinka jo keturkojį draugą gerokai atšilus orams. Blusos, erkės yra tie nemalonūs gyviai, kurie taip ir taikosi įkąsti nieko neįtariančiam gyvūnui kasdienio pasivaikščiojimo metu. Kokias problemas sukelia šių padarų įkandimai ir kaip nuo jų apsaugoti savo augintinius? Gana dažnai šunų šeimininkams tenka kovoti su blusomis, kurios negailestingai sukandžioja jų keturkojus.

Vasarą visi pasitinkame su džiaugsmu – ilgomis ir saulėtomis dienomis vis daugiau laiko praleidžiame gamtoje, dviračiais miname toliau nuo miesto šurmulio. Vilniaus visuomenės sveiktos specialistai primena, kad pavasarį atsibudusios erkės vasarą ypač suaktyvėja, o jų platinamos ligos žmonėms sukelia sunkius sveikatos sutrikimus. Kaip saugotis erkių ir jų keliamos grėsmės? Šis klausimas aktualus kiekvienais metais.

Atšilus orams erkės tapo aktyvios ir, kad pratęstų savo gyvenimo ciklą ir susilaukti palikuonių, ieško prasimaitinimo šaltinio. Daugelis erkių rūšių pavojingos gyvūnams bei žmonėms, nes platina infekcines ligas. Žarnose arba seilių liaukose erkės gali turėti bakterijų, pirmuonių arba virusų, kuriuos, siurbdamos kraują, perneša į aukos organizmą.

Nepaisant neseniai lauke tvyravusio šalčio, kenkėjų kontrolės ekspertai perspėja apie artėjantį erkių aktyvumo sezoną. Po žiemos erkės labai aktyvios Kai tik nutirpsta sniegas, dirvožemio temperatūra pakyla iki 5 laipsnių šilumos, miškai pasipuošia žibutėmis, prasideda erkių aktyvumas. Šie voragyviai, prisikabinę prie augalų stiebų, tyko savo aukų.

lona ŠNARIENĖ Šiaulių visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Edita Samulytė primena, kad erkės aktyvios tampa tuomet, kai paros vidutinė temperatūra yra 7 laipsniai šilumos. Užsikrečiama ir miesto parke Erkių aktyvumo periodas tęsiasi nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens: pačios aktyviausios yra gegužės mėnesio pabaigoje – birželio pradžioje ir rugpjūčio mėnesio pabaigoje – rugsėjo pradžioje.

Žmogus kartais save vadina gyvūnijos karaliumi. Iš tikrųjų esame blogiausiai prisitaikę išgyventi gamtoje padarai. Pačios gyvybingiausios pasirodo yra erkės, praneša Rusijos mokslo populiarinimo žurnalas „Argumentai ir faktai“ Erkės. Šie padarai be maisto gali išgyventi iki 8 metų. Tačiau tai dar ne viskas. Mokslininkai pabandė jas ištirti panaudodami tiesios drastiškas priemones – 20 šios rūšies atstovių įmetė į vakuuminę terpę.

Tautiečių aistra grybavimui kiekvieną rudenį tampa galvos skausmu įvairioms tarnyboms, turinčioms gelbėti paklydusiuosius ar apsinuodijusiuosius. Šiemet šalyje jau ne vienas grybautojas pateko į ligoninę – kas užvalgęs netinkamų (ir ne tik dėl neišmanymo, bet ir tyčia – eksperimentuojant), kas tiesiog persivalgęs ilgai lauktų rudens gėrybių. Be to, ne vieno užkietėjusio grybautojo pareigūnams teko miške ieškoti su šunimis ir sraigtasparniais.

Apie erkinio encefalito pavojų ir galimą žalą organizmui kalbama daug ir garsiai. Matydami, kad  užsikrėtusiųjų skaičius kiekvienais metais auga, ir žinodami galimas ligos pasekmes, medikai vieningai siūlo skiepytis. O visuomenė šiuo klausimu susiskaldžiusi į dvi stovyklas – tų, kurie tiki skiepais, ir tų, kurie juos vertina skeptiškai. „Žmonės turi suvokti, kad nesiskiepydami jie rizikuoja savo sveikata.

Šiltuoju metų laiku žmonės vis dažniau būna gamtoje. Kad poilsis būtų ne tik smagus, bet ir saugus, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Serologinių tyrimų skyriaus vedėja Jūratė Buitkuvienė informuoja apie joje tykantį pavojų – erkes ir jų sukeliamas ligas. Erkių per paskutinįjį dešimtmetį pagausėjo 9,3% . Pasaulyje yra apie 850 erkių rūšių, o 8 rūšys yra įvairių ligų sukėlėjų pernešėjai. Lietuvoje paplitusi Europinė miško erkė – Ixodes ricinus.

Lentvaryje nustatytas erkinio encefalito židinys. Vilniaus visuomenės sveikatos centras penktadienį užregistravo erkinio encefalito protrūkį, kurį sukėlė maistui vartotas nevirintas ožkų pienas. Vilniaus ligoninėse gydomi net šeši erkių pernešamu pavojingu virusu susirgę žmonės. Gegužės mėnesį sunegalavo šeši Lentvario gyventojai, kurie, kaip vėliau nustatyta, gėrė nevirintą ožkų pieną. Susirgo ožkų šeimininkai ir iš jų pieną pirkę kaimynai.

Atšilus orams skubame pasimėgauti gamtos teikiamais malonumais: vykstame iškylauti, kepame kepsnius ant žarijų ir dengiame stalus gryname ore. Tačiau neretai iškyla gamtoje baigiasi ligoninėje. Gydytojai tvirtina, kad pradedant gegužės mėnesiu ženkliai padaugėja apsinuodijimų. Priežasčių sunegaluoti – begalės: sugedusi mėsa ar kiti užkandžiai, toksiškos medžiagos, skirtos laužui užkurti ir, žinoma, erkės.

Atšilus orams skubame pasimėgauti gamtos teikiamais malonumais: vykstame iškylauti, kepame kepsnius ant žarijų ir dengiame stalus gryname ore. Tačiau neretai iškyla gamtoje baigiasi ligoninėje. Gydytojai tvirtina, kad pradedant gegužės mėnesiu ženkliai padaugėja apsinuodijimų. Priežasčių sunegaluoti – begalės: sugedusi mėsa ar kiti užkančiai, toksiškos medžiagos, skirtos laužui užkurti ir, žinoma, erkės. Dabar, stokodami laiko, mažai kas mėsą šašlykams marinuojasi patys.

Vidutinei oro temperatūrai pakilus iki +5°C, erkės tupi prisikabinusios prie augalų stiebų ir laukia savo aukų – mūsų. Ne visada galime nuo jų pasislėpti, tad privalome apsiginkluoti žiniomis. Apie erkių perduodamus erkinį encefalitą ir Laimo ligą, kurios beje, yra visiškai skirtingos ligos, esame girdėję ne vienas, randame pakankamai informacijos apie jų simptomus ir gydymą.

Nespėjus įsibėgėti pavasariui, du vilniečiai jau kreipėsi pagalbos į medikus dėl erkių įkandimų. Deja, abi aukos nebuvo pasiskiepijusios nuo erkinio encefalito. Vilniaus visuomenės sveikatos specialistai įspėja, kad susiklosčius tokiai situacijai, lieka tik neramiai laukti ir stebėti – ar nepasirodys pirmieji ligos simptomai. Mat įkandus erkei, jokių profilaktinių priemonių nei prieš Laimo ligą, nei prieš erkinį encefalitą nėra.

Visą žiemą laukėme pavasario. Ne kalendorinio, o tikrojo. Kai daug saulės, šviesaus giedro dangaus ir šilto oro. Deja, šis ilgai lauktas metas vis niekaip neateina, o ir atėjęs daugumai žmonių dažnai tampa nemalonumų kupinu laiku. Užklumpa naujos ligos, paūmėja seni lėtiniai negalavimai. Žinokite ir būkite sau dėmesingesni! Per nervus į skrandį Ko gero, labiausiai paplitusi pavasario sezono liga – opaligė.

Atėjus pavasariui, žmonės vis dažniau būna gamtoje. Kad poilsis būtų ne tik smagus, bet ir saugus, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Serologinių tyrimų skyriaus vedėja Jūratė Buitkuvienė  informuoja  apie joje tykantį pavojų – erkes ir jų sukeliamas ligas. Erkių per paskutinįjį dešimtmetį pagausėjo 9,3% . Pasaulyje yra apie 850 erkių rūšių, o 8 rūšys yra įvairių ligų sukėlėjų pernešėjai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) statistiniais duomenimis, 2011 m. užfiksuota 23 proc. mažiau susirgimų erkiniu encefalitu nei 2010 m. Tačiau gydytojai infektologai šiems skaičiams neteikia per daug reikšmės – svyravimai priklauso nuo konkrečių metų klimato, kuris daro įtaką erkių aktyvumo periodo trukmei. Be to, registruojami tik tie atvejai, kai encefalitas būna paveikęs susirgusiųjų centrinę nervų sistemą.

Epidemiologams vis primenant apie pavojų užsikrėsti erkiniu encefalitu, dalis žmonių nepatikliai numoja ranka. „Juk tūkstančius metų Lietuvos žmonės vaikščiojo po miškus, krūmynus ir jokių bėdų dėl erkių neturėjo“, – sako jie.

„Pernai erkinio encefalito protrūkį mūsų ligoninės medikai pajutome jau birželio pradžioje. Nors ir gegužės mėnesį turėjome nemažai ligonių. Šiemet, galima sakyti, erkės vėluoja pasireikšti. Kadangi vasaros pradžioje Lietuvą užgriuvo neįprasti karščiai, tai dabar, orams atvėsus, tokių ligų piko laukiame po lietingų dienų. Erkėms patinka drėgnas oras, palijus jos suaktyvėja.

Po savaitgalio iškylų retas namo grįžta nepatyręs įkyraus šiltojo metų laikotarpio palydovų – uodų – dėmesio. Kartais jie žmogų sukapoja taip, kad šiam prireikia net medikų pagalbos. Kenkėjų kontrolę vykdančios bendrovės „Dezinfa“ Panevėžio skyriaus vadovas Rolandas Vinkšnelis, remdamasis kai kurių tarnybų atliktais tyrimais, sako, kad kraujasiurbių, tarp jų uodų bei erkių, populiacija šalyje kasmet gausėja. Šis sezonas taip pat ne išimtis.

Vasarą miškas vilioja grybais ir uogomis, naktiniais pasisėdėjimais prie laužo ar romantiškais pasivaikščiojimais klausantis paukščių giesmių. Tačiau šie smagūs užsiėmimai gali baigtis labai liūdnai: pykinimu, karščiavimu, traukuliais, raumenų skausmais, paralyžiumi, psichiniais sutrikimais. Tam reikia tik vienos, erkinio encefalito virusą nešiojančios erkės įsisiurbimo. Erkinis encefalitas – sunkus virusinis galvos ar nugaros smegenų ir dangalų uždegimas.

Prasideda erkių aktyvumo sezonas, kuris tęsis iki pirmųjų šalnų – lapkričio mėnesio, perspėja visuomenės sveikatos specialistai. Aktyviausios erkių maisto paieškos dažniausiai būna gegužės pabaigoje–birželio pradžioje ir rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo viduryje. Todėl dabar tinkamas laikas pagalvoti apie galimybes ir būdus, kaip apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų, teigiama Kauno visuomenės sveikatos centro pranešime.

Skandinavijoje erkių platinamos Laimo liga ir encefalitas netrukus pereis į tikros epidemijos lygį. Mat erkės, platinančios šias ligas, šiltėjant klimatui sparčiai dauginasi. Specialistų vertinimu, XXI amžiaus pabaigoje pavojingosios erkės „užsės“ didžiąją Švedijos, Norvegijos ir Suomijos dalį, pranešė Suomijos YLE radijas. Vienintelės erkių neužgrobtos vietos liks kalnuotos vietovės.

Lietuvos miškai vis dar knibžda grybautojų, tačiau džiaugsmą radus daug miško gėrybių gali sužlugdyti miške tykantys pavojai. Tad nereikėtų aklai tikėti pasakomis, kad rudenį erkės „užmiega“ – iš tiesų iki pat sniego iš miško galima grįžti ne tik su grybais, bet ir „dovanėle“ – įsisiurbusia erke. Grybaukite atsakingai Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologė Milda Žygutienė patikino, kad erkės šiuo metu ne tik nemiega, bet yra net labai aktyvios.

Baigiantis vasarai kraugerių vabzdžių pavojus anaiptol nemažėja, tuo neseniai įsitikino po Lietuvą keliavusi šeima iš Latvijos. Kaip parneša naujienų portalas Delfi.lv, po pasivaikščiojimo po žolę šalia Kryžių kalno, 11 mėnesių kūdikio motina maudydama vaiką pamatė 18 įsisiurbusių erkių, o medikai apžiūrėdami mažylį rado dar keturias.

Jie atrodo kaip ateiviai iš fantastinių Holivudo filmų. Bet šie šlykštūs padarai jau įsibrovė į jūsų namus, rašo „Mail Online“. Tai daugiau kaip milijoną kartų padidintos tikros erkės, musės ir blusos, besislepiančios mūsų kilimuose, sofose ir virtuvės spintelėse. Pradėkime nuo miltų erkutės, gyvenančios makaronų pakelyje, miltų maišelyje ir duoninėje, ir dulkių erkutės, pasirinkusios baldus, užuolaidas ir kilimus. Bjaurūs vabalai. Niežti vien bežiūrint.

Veterinarijos gydyklose - šunų, sergančių erkių platinamomis ligomis, antplūdis. Žmonės stebisi, kad babezioze suserga net augintiniai, kurie neišleidžiami už nuosavo sklypo ribų. Tačiau veterinarijos gydytojų tai nestebina, nes erkę į kiemą gali atnešti paukštis, prabėgusi katė, kitas šuo, nukristi į kiemo žolę kraujasiurbė gali nuo žmogaus drabužių ar batų. Šiuo metu erkių reikia saugotis ypač akylai - mat, staigiai atšilus orams, prasidėjo pavasarinis jų aktyvumo pikas.

Šiandien Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (VSC) specialistės Girulių miške, vieno kilometro atstumu, aptiko per 20 suaugusių ir bemaž tiek pat mažųjų erkių nimfų. Tokia erkių gausa rodo, kad prasidėjo pavasarinis erkių aktyvumo  pikas, - ve.lt pranešė VSC vyriausioji specialistė Danguolė Kisielienė. "Šiais metais pavasaris vėlavo 2-3 savaitėmis, todėl ir erkių aktyvumo pikas šiemet gana vėlyvas", - teigė VSC vyriausioji specialistė.

Atšilus orams, gamtoje laiką mėgstantys leisti žmonės turi būti atidesni bei saugotis jų tykančių erkių. Po snieguotos žiemos nubudusios erkės yra ypač aktyvios. Specialistai perspėja, kad šiemet erkiniu encefalitu gali užsikrėsti dar daugiau žmonių, nes dėl ekonominės krizės daugelis jų neišgalės skirti pinigų skiepams. Erkių aktyvumas padidėja, kai dirvožemio temperatūra siekia 5-7 laipsnius šilumos. Aktyviausios erkės būna balandžio-spalio mėnesiais.

Atšilus orams, gamtoje laiką mėgstantys leisti žmonės turi būti atidesni bei saugotis jų tykančių erkių. Po snieguotos žiemos nubudusios erkės yra ypač aktyvios. Specialistai perspėja, kad šiemet erkiniu encefalitu gali užsikrėsti dar daugiau žmonių, nes dėl ekonominės krizės daugelis jų neišgalės skirti pinigų skiepams. Kraują siurbia ketvirtį valandos Erkių aktyvumas padidėja, kai dirvožemio temperatūra siekia 5-7 laipsnius šilumos. Aktyviausios erkės būna balandžio-spalio mėnesiais.

Pernai Lietuvoje užregistruota 617 erkinio encefalito atvejų. Tai beveik tris kartus daugiau nei 2008 metais (220 atvejų). Vienas žmogus nuo erkinio encefalito mirė. "Iš tiesų, pernai erkiniu encefalitu užsikrėtė daug daugiau žmonių nei 2008 metais. Sergamumui erkiniu encefalitu būdingi tokie svyravimai, juos įtakoja socialiniai, klimatiniai, ekonominiai veiksniai. Dėl šių įvairių veiksnių keičiasi erkių gausa ir aktyvumas.

Nekantraudami laukiame pavasario - šilumos, žalumos. Ir visai nelaukiame pavojų, tykančių joje. Šiemet Lietuvoje karaliavus tikrai speiguotai žiemai daugelis tikimės, kad erkės nebepasirodys. Deja, entomologų teigimu, jos pasirodys. Visu gražumu. Medicinos entomologė Milda Žygutienė “Vakaro žinių” skaitytojus įspėjo būti atsargius. Erkėms tokios žiemos - nė motais. Jos tikrai nežus. “Lietuvoje paplitusios europinės miško erkės prie tokių žiemų prisitaikiusios.