ergo insurance

Pernai per gaisrą sudegusio „Agromėsos“ paukštienos perdirbimo cecho atstatymą stabdo draudikai, praneša „Groward Group“. Dėl to „Agromėsa“ negali operatyviai atnaujinti darbų ir turės atleisti 100 darbuotojų. Savo interesus bendrovė ketina ginti teisme.

Ar pirkdami automobilį nors kartą susimąstėte, kurių markių transporto priemonės dažniausiai dalyvauja nelaiminguose incidentuose? Ar tikrai stoteles daužantys „BMW“ markės automobiliai yra pagrindiniai avarijų kaltininkai – klausiame draudimo atstovų. Avarijas sukelia jauni vairuotojai Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovo Andriaus Žiukelio teigimu, vienais pagrindinių avarijų sukėlėjų tampa jaunuoliai.

Pradedantieji, turintys didelę patirtį ir kelių ereliai – į tokias grupes dažniausiai skirstomi vairuotojai. Patirtis už automobilio vairo, pasak specialistų, yra vienas svarbiausių kriterijų, pagal kurį galima spręsti apie vairuotoją. Pasak „ERGO Insurance“ Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktoriaus Audriaus Pilčico, vairavimas reikalauja tam tikro patyrimo ir įgūdžių.

Šią vasarą besikartojančios liūtys jau pridarė nemažai rūpesčių automobilių vairuotojams. Gausus lietus dažnai užtvindo gatves ir padaro jas nepravažiuojamas, o praūžusio škvalo nulaužtos medžių šakos neretai apgadina transporto priemones. Per du vasaros mėnesius „ERGO Insurance“ Lietuvoje užregistruota 90 su liūtimis susijusių transporto įvykių, automobiliams padaryta žala siekia beveik 40 tūkst. eurų.

Prekybos tinklą valdančios „Maxima grupės“ antrinei bendrovei „Maxima Latvija“ ir prekybos centro, kuriame sugriuvo „Maxima“ parduotuvė, savininkei „Tineo“ siekiant iš draudimo bendrovės „Ergo Insurance“ prisiteisti 5,34 mln. eurų išmoką, pastaroji teigia, kad sutartyje numatyta, jog tokiais atvejais išmokos nemokamos.

Dažnas lietuvis yra tvirtai įsitikinęs, kad padaryti žalos kitam žmogui ar ką nors sužeisti gali tik labai aplaidūs ir nerūpestingi žmonės. Deja, realybėje yra priešingai – didžioji dalis turto apgadinimo ar gyventojų sužalojimo atvejų tenka eiliniams tvarkingiems piliečiams. „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa parodė, kad beveik pusei (47 proc.) lietuvių yra tekę turėti nemalonumų dėl kitiems pridarytų nuostolių ar sutrikdytos aplinkinių sveikatos.

„Prisimink ir mink”. Tokia frazė skamba televizijoje, radijuje bei mirga internete ar spaudiniuose. Tai šių metų „Velomaratono” šūkis. Jis ragina prisiminti ne tik savo dviratį, įgūdžius juo važiuoti, tūkstantinėje minioje užvaldančias emocijas, bet ir visas renginio puoselėjamas vertybes – ekologiją, šeimą, sveikatą ir saugumą.

Nors traumos dažniausiai asocijuojasi su nutrūktgalviškais vairuotojais, apsnigtais keliais ar piktais mušeikomis, pasitaiko ir tokių atvejų, kai nelaimės ištinka atrodo pačiose nekalčiausiose vietose. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje duomenimis, pernai pačios keisčiausios traumos žmonių tykojo kirpykloje bei mokyklos klasėje.   „2014 m. gavome pranešimą apie mokytoją, kuriai bevedant pamoką ant galvos užkrito pakabintas bareljefas.

 Pavasarį su bundančia gamta suintensyvėja ir statybų darbai. Nors nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje jau kurį laiką pasižymi aktyvumu, vis daugiau šalies gyventojų ryžtasi ne įsigyti jau įrengtą būstą, o patys realizuoti gyvenimo svajonę – pasistatyti nuosavą namą. Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ duomenimis, praėjusiais metais išduota 7 proc. daugiau individualių namų statybos leidimų nei metais prieš tai.

 Prispausti keleiviai, skaudžios netektys ir niekam nebereikalingas metalo laužas – tai visiems atpažįstami šiurpinantys avarijų vaizdiniai, kai automobilis atsiduria bekelėje. Kasmet šimtus tokių eismo įvykių fiksuojantys draudikai įspėja, kad šias avarijas nebūtinai lemia prastos eismo sąlygos. Pavyzdžiui, praėjusių metų kovo – gegužės mėnesiais vien Europos bendrovė „ERGO Insurance“ Lietuvoje fiksavo 224 eismo įvykius, kai automobiliai buvo sudaužyti nepataisomai.

Mokykliniai autobusai, vežantys mokinius į mokyklą ar ekskursijas, daugeliui vairuotojų sukelia susierzinimą. Jie privalo važiuoti lėtai ir atsargiai, todėl vairuotojai stengiasi išvengti kelionės už tokios transporto priemonės ir bando kuo greičiau jas aplenkti. Tačiau nepaisant greičio apribojimų ir saugumo standartų kiekvienais metais girdime istorijas apie susidūrimus kelyje su mokykliniais autobusiukais.

Transporto draudimas yra populiarus ir kasdienis produktas, tačiau daugybė klientų net ir šiandien ateidami apsidrausti turi klaidingų įsitikinimų. Raudoni automobiliai labiau vilioja vagis, Vilniuje draustis dvigubai brangiau nei Šilutėje, – tokie ir panašūs mitai trukdo klientams suvokti, kas iš tikrųjų lemia draudimo įmokų dydį ar išmokos sąlygas.

Dieną – pora laipsnių šilumos, o vakare važiuojamoji dalis apsitraukia ledu. Tokiomis sąlygomis Lietuvos vairuotojai gyveno pirmosiomis 2015 metų savaitėmis, per kurias užfiksuota daugiau nei įprasta smulkių eismo įvykių. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje eismo įvykių statistika išaugo 11 proc. lyginant su 2014-ųjų sausio mėnesiu, nors žalos, kurias bendrovė kompensavo avarijas patyrusiems vairuotojams buvo ir menkesnės.

Lietuvoje automobilių vagysčių policija kasmet fiksuoja vis mažiau, tačiau vairuotojui, neberadusiam savo transporto priemonės, tikėtis ją atgauti yra sunku. Kita vertus, laimingai pasibaigusių istorijų pasitaiko nuolat.

Nenuspėjamos žiemos oro sąlygos kelia daug rūpesčių ne tik vairuotojams. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje duomenimis, pernai per pirmąjį šaltojo sezono mėnesį buvo užfiksuota daugiau nei 300 traumų, o klientams išmokėta suma siekė beveik 250 tūkst. litų. Draudikai įspėja žmones būti itin atsargiais ir pateikia 4 situacijas, kurias žiemos metu dažniausiai lydi traumos. Sportas – sveikata? Sporto entuziastai žiemą būna vieni dažniausių ligoninių lankytojų.

 Pirmasis sniegas dar neiškrito, bet žmonės jau baigia nukasti daržo gėrybes ir apleidžia savo kaimo sodybas, vasarnamius bei sodo namelius žiemos sezonui. Sodybos – puiki erdvė poilsiui šiltuoju metų laiku, kuri kitiems tampa ir gyvenamuoju namu. Tačiau retas rimtai pasirūpina jų saugumu, o vertėtų – didžiausia Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje išmokėta sodyboje patirta žala siekia net 860 000 litų.

Europos bendrovė „ERGO Insurance“ Lietuvoje jau padengė nuostolius už visas 19198 kiaules, kurios buvo užkrėstos, krito ar buvo priverstinai paskerstos afrikinio kiaulių maro židiniu tapusiame Rupinskų kiaulių auginimo komplekse Ignalinos rajone. Artimiausiu metu bus patikslintos ir atlygintos nelaimės utilizavimo išlaidos.

Nors lietuvių liaudies išmintis sako, jog namai – mūsų tvirtovė, tikrovė rodo ką kita. Per 2013 m. Europos draudimo bendrovė „ERGO Insurance“ Lietuvoje užfiksavo beveik 3 tūkstančius buitinių traumų. Iš jų net du trečdaliai traumų nutiko būtent namuose. Draudikai pastebi, kad laisvalaikiu patiriamų sužalojimų yra dvigubai daugiau nei darbo metu.  Dauguma namuose susižeidžiančių asmenų atsiperka lengvomis traumomis, tačiau jų įvairovė tik dar kartą patvirtina, kad lietuviai – darbšti tauta.

Dauguma kiaulininkyste užsiimančių ūkių Lietuvoje yra apdraudę savo gyvūnus, tačiau reali kiaulių maro grėsmė verčia ūkininkus iš naujo įvertinti grėsmes ir prisiminti gyvūnų draudimo sutartis. Vien Europos draudimo bendrovė „ERGO Insurance“ Lietuvoje nuo gyvūnų užkrečiamų ligų rizikos yra apdraudusi apie 300 ūkių.

Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje duomenimis, per praėjusius metus 70 proc. gaisrų ūkiniuose pastatuose kilo žiemos sezono metu, panaši tendencija fiksuota ir 2012 metais. Ne išimtis ir 2014-ųjų pradžia – dėl viename Lietuvos ūkyje kilusio didelio gaisro sudegė paukščių ferma. Padaryta žala pastatui ir jame buvusiai įrangai skaičiuojama dešimtimis tūkstančių litų.

Pernai dėl nesaugiai naudojamų fejerverkų buvo registruotos 35 nelaimės. Kad dangaus puošmenos neapkartintų šventinės nuotaikos, draudimo bendrovės „ERGO Insurance“ ekspertai pateikia rekomendacijas, kaip pasirūpinti savo bei turto saugumu. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento statistika atspindi, jog pernai dėl pirotechnikos gaminių naudojimo taisyklių pažeidimų teko gesinti 9 gaisrus, šiemet – jau tris.

ERGO draudimo bendrovės užsakymu atlikta apklausa atskleidė, jog trečdalis gyventojų Lietuvoje neturi jokių santaupų, kad užsitikrintų bent laikiną finansinį stabilumą atsitikus nelaimei. Tyrimo duomenimis, labiausiai savo finansiniu saugumu yra pasirūpinę Kauno gyventojai.

Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje draudimo ekspertai atkreipia dėmesį, jog vis dažniau registruojama gaisrų, apie kuriuos neįspėja net įrengtos signalizacijos. Paprastai jos nesuveikia, kadangi pamirštama elementari jų priežiūra – nepakeičiamos išsikrovusios baterijos.

Ankstesniais metais ilgapirščių neatsigindavo juvelyrinių dirbinių parduotuvės, tačiau Europos bendrovė „ERGO Insurance“ statistika rodo, jog šiemet ilgapirščių takiniu tapo buitinės technikos parduotuvės. Pasak Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Žalų administravimo direktoriaus Baltijos šalyse Audriaus Pilčico, šiemet buvo registruota daugiau kaip 80 vagysčių iš įmonių, o išmokų suma žaloms padengti sudarė daugiau kaip 400 tūkst. litų.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, vakar vien Vilniuje buvo partrenkti septyni per gatvę ėję pėstieji. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje statistika atspindi, kad išmokų suma nukentėjusiems avarijų metu jau beveik pasiekė visų praėjusių metų sumą. Vairuotojai ir pėstieji raginami kelyje būti itin atsargiais – būtent šis metų laikas pasižymi didžiausiu skaudžių nelaimių skaičiumi.

Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje duomenimis, šiemet ūkininkai dėl sugadintos mobilios technikos patyrė triskart didesnius nuostolius, vidutinė žala pasiekė rekordą. Draudimo ekspertai atkreipia dėmesį, jog itin skaudžius nuostolius šiemet sukėlė technikos gaisrai. Pasak Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Žalų administravimo direktoriaus Baltijos šalyse Audriaus Pilčico, per pirmus devynis šių metų mėnesius bendrovė išmokėjo ir rezervavo daugiau kaip 520 tūkst.

Draudikų teikiama techninė pagalba kelyje, pakaitinis automobilis, apgyvendinimas viešbutyje, kai po nelaimės tenka palikti namus, jau nieko nebestebina ir atrodo savaime suprantamos paslaugos draudžiant turtą.

Europos bendrovės „ERGO Insurance“ statistika atspindi, jog gyventojai apiplėšimo metu šiemet patyrė 37 proc. daugiau nuostolių. Draudimo ekspertai atkreipia dėmesį, jog kas trečia apiplėšimo atvejų auka tampa nepilnamečiai. Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos statistikos duomenimis, šiemet per pirmus aštuonis mėnesius viešosiose vietose ir gatvėse buvo užregistruota 678 plėšimo atvejų.

Kartu su rudeniu prasideda ir laukinių žvėrių migracija. Spalio mėnesį, kuomet prie mažesnių migruojančių gyvūnų prisijungia ir didieji žvėrys, ji pasiekia piką. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje ekspertai pastebi, kad šiemet susidūrimų su laukiniais žvėrimis metu vairuotojai patiria didesnių nuostolių.

Bene saugiausias Lietuvoje – Kriminalinės policijos pareigūnų turtas. Jie naudoja beveik dvigubai daugiau turto apsaugos priemonių nei kiti Lietuvos gyventojai. Tai paaiškėjo Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje užsakymu atlikus gyventojų ir Kriminalinės policijos pareigūnų apklausą.

Lietuvos keliais vairuoja 60 proc. vyrų ir 40 proc. moterų. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje statistika atspindi, jog moterys avarijas sukelia dažniau, tačiau eismo įvykų, kurių kaltininkais tampa vyrai, pasekmės būna skaudesnės. Psichoterapeutai aiškina, jog lyčių vairavimo ypatumai nulemti iš prigimties. Draudikai priduria, jog galimybę išvengti susidūrimų suteikia saugus požiūris į vairavimą, neskubėjimas bei atidumas. VĮ „Regitra“ duomenimis, Lietuvoje yra 1,5 mln.

Priešgaisrinę signalizaciją Lietuvos didžiuosiuose miestuose yra įsirengę tik 9 proc. gyventojų. Tai atskleidė draudimo bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Draudimo ekspertai atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu ženkliai išaugo gaisrų dėl netvarkingos elektros instaliacijos skaičius. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos statistika atspindi, jog per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 4471 gaisras.

Vilniuje dėl remontuojamų kelių vairuotojams tenka nemažai laiko praleisti spūstyse. Pasak draudimo bendrovės „ERGO Insurance“ ekspertų, kantrybės bei atidumo egzaminą jose išlaiko ne visi vairuotojai – pastaruoju metu smulkių avarijų skaičius Vilniuje išaugo apie 15 proc.

Techninės pagalbos kelyje draudimas tapo prieinamas visiems vairuotojams. Nuo gegužės mėnesio Europos bendrovė „ERGO Insurance“ Lietuvoje pagalbos kelyje draudimą pradėjo siūlyti ir besidraudžiantiems privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, anksčiau šiuo draudimu bet kada apsidrausti galėdavo tik kasko draudimo klientai. „Kai prieš daugiau nei dešimtmetį pasiūlėme kasko draudimo klientams šį draudimo produktą, tai buvo visiška naujovė Lietuvoje.

Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje užsakymu atlikta vairuotojų apklausa atskleidė, jog pamatę kelių eismo taisyklių pažeidimą vairuotojai linkę pažeidėjus auklėti patys arba išvis nereaguoti. Tik 2 proc. vairuotojų apie pažeidimą praneša policijai.

Draudimo bendrovės „ERGO Insurance“ ekspertai įspėja gyventojus apie dviračių vagysčių sezono pradžią – būtent gegužės mėnesį tokio pobūdžio vagysčių skaičius išauga kelis kartus. Remiantis Informatikos ir ryšių departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos duomenimis, pernai Lietuvoje buvo registruota beveik 1,5 tūkst. dviračių vagysčių. Daugiausia vagysčių registruojama gegužės–rugpjūčio mėnesiais. Pernai per šiuos keturis mėnesius įvyko beveik 60 proc. visų metų vagysčių.

Draudimo bendrovės „ERGO Insurance“ ekspertai įspėja gyventojus apie dviračių vagysčių sezono pradžią – būtent gegužės mėnesį tokio pobūdžio vagysčių skaičius išauga kelis kartus. Remiantis Informatikos ir ryšių departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos duomenimis, pernai Lietuvoje buvo registruota beveik 1,5 tūkst. dviračių vagysčių. Daugiausiai vagysčių registruojama gegužės-rugpjūčio mėnesiais. Pernai per šiuos keturis mėnesius įvyko beveik 60 proc. visų metų vagysčių.

Inga Smaskienė Lietuvoje turto draudimas seniai neapsiriboja tik namo ar buto bei vertingesnės buitinės technikos, namų apyvokos daiktų draudimu. Pasiturintys gyventojai draudžia brangius kailinius ir sukneles, juvelyrinius dirbinius, vienetinius rankų darbo kūrinius, paveikslus, vyno kolekcijas, veislinius šunis ir kt. Draudikai vis dažniau sulaukia prašymų apdrausti ir neįprastus daiktus, pavyzdžiui, kieme augančias pušeles, akvariume laikomus koralus.

 Tyrimo duomenimis, ketvirtadalis iš antro karto praktinį vairavimo egzaminą išlaikiusių vairuotojų per pirmus dvejus vairavimo metus tapo avarijų kaltininkais. Vairuotojai, kurie praktinę vairavimo užduotį įveikia iš pirmo karto avarijų sukelia mažiau. Tokius faktus atskleidė Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje užsakymu atlikta vairuotojų apklausa.

  Draudimo sąrašuose pasitaiko itin brangaus ir netikėto turto – gyventojai draudžia ir senovinių lygintuvų kolekcijas, kieme augančias pušeles ir šimtus tūkstančių litų kainuojančius televizorius. Brangiausio apdrausto gyventojų turto sąrašą sudarė Europos bendrovė „ERGO Insurance“ Lietuvoje. Europos bendrovės „ERGO Insurance” Lietuvoje Turto draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius pasakoja, jog gyventojų turto draudimas nuosekliai populiarėja.

Europos bendrovė „ERGO Insurance“ Lietuvoje nuo sekmadienio sulaukė itin daug klientų pranešimų apie nuslydimus nuo kelio bei nedidelius eismo įvykius mieste. Draudimo ekspertai skaičiuoja, kad avarijų skaičius, payginti su įprastomis dienomis, išaugs pusantro karto, o išmokų suma sudarys apie 750 tūkst. litų. Europos bendrovės „ERGO Insurance” Lietuvoje Žalų administravimo skyriaus vadovas Nerijus Giedraitis pasakoja, jog pranešimų apie eismo įvykius sulaukiama iš visos Lietuvos.

Be automobilių vairuotojams kelyje dažniausiai pasimaišo stulpai, pastatai, vartai bei tvoros – tokias tendencijas atspindi Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje statistika. Draudimo ekspertai atkreipia dėmesį, jog itin dažnai pasitaiko atvejų, kuomet vairuotojai iš degalinių išvažiuoja kartu su kuro papildymo žarnomis.