ep

Likus mėnesiui iki Europos Parlamento rinkimų, per kuriuos, kaip manoma, didesnio palaikymo sulauks kraštutinių dešiniųjų partijos, 27 šalių blokas antradienį galutinai patvirtins svarbią migracijos ir prieglobsčio politikos pertvarką po beveik dešimtmetį trukusių ginčų. Dabar, kai milžiniškas teisės aktų paketas jau baigtas rengti, kai kurios šalys pradėjo stengtis dar labiau sugriežtinti Europos Sąjungos politiką ir nusiųsti daugiau atvykėlių į saugias trečiąsias šalis.

Naujausių apklausų duomenimis, beveik 36 proc. gyventojų neketina dalyvauti Europos Parlamento (EP) rinkimuose, o dar beveik 6 proc. nežino, kurią politinę pajėgą pasirinkti, rodo balandį atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Kaip parodė LRT skelbta apklausa, daugiau nei trečdalis (35,7 proc.) rinkėjų neketina rinkti europarlamentarų, o dar 5,6 proc. nežino, kam atiduos savo balsą. Labiau nebalsuoti EP rinkimuose linkusios moterys, 38,5 proc. jų nurodė neketinančios to daryti.

Europos Parlamento (EP) nariai iš Lietuvos sako, kad mažas delegacijos dydis ir dalis pasyvių politikų lemia tai, kad Lietuvos europarlamentarai yra paskutiniai pagal dalyvavimą teisėkūros procese Briuselyje. Tuo metu politologas tvirtina, kad mažas Lietuvos delegacijos narių skaičius neturtų reikšti, kad mūsų šalies europarlamentarai automatiškai yra pasyviausi.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį nutarė neregistruoti partijos „Laisvė ir teisingumas“ narės, buvusios Visagino merės Dalios Štraupaitės kandidate į Europos Parlamentą (EP), nes pagal teismo nuosprendį jai dar galioja teismo skirta baudžiamojo poveikio priemonė. Už tokį sprendimą balsavo 11 Rinkimų komisijos narių, du buvo prieš. Politikė teigė kovosianti dėl savo teisių. „Tikrai eisiu iki galo“, – sakė ji ketvirtadienį per komisijos posėdį.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) primena, kad antradienis yra paskutinė diena, kai dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą (EP) užsiregistravusios partijos gali persigalvoti ir atšaukti pareiškinius dokumentus. Anot VRK, tokių prašymų jau yra sulaukta iš dviejų politinių partijų.

Antradienį Berlynas „labai rimtais“ pavadino kaltinimus, kad kraštutinių dešiniųjų Vokietijos europarlamentaro padėjėjas šnipinėjo Kinijai, ir paragino atlikti išsamų tyrimą. „Jei bus patvirtinta, kad Europos Parlamente šnipinėjama Kinijai, tuomet tai yra išpuolis prieš Europos demokratiją iš vidaus“, – sakė Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser.

Seimas antradienį ketina svarstyti Rinkimų kodekso pataisas, siūlančias nuo 7 proc. iki 5 proc. sumažinti patekimo į Europos Parlamentą (EP) kartelę jungtiniam kandidatų sąrašui. Tokiu būdu būtų atsižvelgta į Europos Sąjungos (ES) teisės aktus, numatančius, kad valstybės narės gali nustatyti minimalią vietų į EP paskirstymo ribą, tačiau ši riba negali viršyti 5 proc. atiduotų galiojančių balsų.

Anksčiau rinkimuose su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga dalyvavę europarlamentaras Stasys Jakeliūnas ir Seimo narys Zenonas Streikus šiemet į Europos Parlamentą kandidatuos su Lietuvos regionų partija. S. Jakeliūnas įrašytas trečiu numerio šios partijos kandidatų sąraše, Z. Streikus – ketvirtu. Regionų partijos kandidatų sąrašą pradeda Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė, o užbaigia jos sutuoktinis, partijos lyderis parlamentaras Jonas Pinskus, įrašytas 22 numeriu.

Penktadienį baigiasi terminas Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikti pareiškinius dokumentus dėl dalyvavimo birželio mėnesį vyksiančiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Taip pat penktadienis yra ir paskutinė diena EP rinkimams sudaryti politinių partijų koalicijas.

Teisėsaugos akiratyje vėl atsidūrusi Darbo partija Europos Parlamento (EP) rinkimuose dalyvaus, sako politinės jėgos lyderis Andrius Mazuronis. Visgi, kaip nurodo jis, rinkimuose sąrašą ves kitas politikas – nebe ketvirtadienį narystę partijoje sustabdęs Viktoras Uspaskichas. „Europos Parlamento rinkimuose dalyvausime, bet be sąrašo lyderio Viktoro Uspaskicho.

Liberalų sąjūdžio (LS) rinkimų į Europos Parlamentą (EP) rinkiminėje programoje – saugumas ir gynyba, ekonominė gerovė, Europos Sąjungos (ES) reformos bei dėmesys europiečiui.

Pirmadienį Vilniaus Rotušėje Liberalų sąjūdis paskelbs Europos Parlamento (EP) rinkimų kampanijos startą. Renginio metu bus pristatytos Liberalų Sąjūdžio rinkimų programos gairės bei kampanijos šūkis. Renginį atidarys partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, programos gaires pristatys sąrašo lyderis Eugenijus Gentvilas bei kiti kandidatai. ELTA primena, kad Liberalų sąjūdžio taryba galutinį kandidatų į EP sąrašą patvirtino vasario pradžioje.

Artėjant politinės kampanijos dalyvių registracijos pabaigai dalyvauti Europos Parlamento (EP) rinkimuose, užregistruota 17 politinių partijų. Anot Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK), iki šios dienos dalyvauti rinkimuose užregistruotos Darbo partija, Demokratų sąjunga „Vardas Lietuvos“, Krikščionių sąjunga, Laisvės partija, Liberalų sąjūdis, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Lietuvos liaudies partija, Lietuvos regionų ...

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ketvirtadienį pristatys rinkimų į Europos Parlamentą (EP) programą ir oficialų kandidatų sąrašą. Pasak partijos, be jau žinomų kandidatų bus pristatytos ir naujos pavardės. Skyriai iš viso iškėlė 23 kandidatus dalyvauti EP rinkimuose. Dar sausį patvirtinta, kad Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sąrašą į EP ves eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų taryba sekmadienį patvirtino kandidatų Europos Parlamento (EP) rinkimuose sąrašą, jo vedliu tapo dabartinis europarlamentaras, buvęs premjeras Andrius Kubilius.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos taryba sekmadienį tvirtins partijos sąrašą ir programą Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Valdantieji konservatoriai taip pat aptars būsimus prezidento rinkimus, politinę padėtį. Gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose TS-LKD kelia premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrą, ji pirmoji iš pretendentų surinko 20 tūkst. rinkėjų parašų ir užsitikrino kelią į kitą rinkimų etapą.

Keli opozicijos atstovai kreipėsi į Seimo valdybą siūlydami keisti Europos Parlamento (EP) rinkimų balsų skaičiavimo tvarką, sakydami, kad dabartinė gali prieštarauti Europos Sąjungos (ES) nustatytam reguliavimui. „Manome, kad dabartinė tvarka prieštarauja europiniam reguliavimui ir yra naudinga stambioms partijoms.

Europos Parlamentas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui tenka „baudžiamoji ir politinė atsakomybė" už opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno mirtį ir jis už tai turėtų atsakyti. Vienas aršiausių V. Putino kritikų A. Navalnas neaiškiomis aplinkybėmis mirė atokiame Arkties kalėjime vasario 16 dieną, tačiau ES vadovai dėl to kaltina Rusijos prezidentą.

Europos Parlamentas ragina perduoti Ukrainai „Taurus“ sparnuotųjų raketų. Rusijos užpultai šaliai reikia „ypač pažangių oro gynybos sistemų, didelio nuotolio sparnuotųjų raketų, tokių kaip „Taurus sistemos“, – pareiškė Parlamentas. Ketvirtadienį priimta atitinkama neįpareigojanti rezoliucija. Už ją balsavo 451 parlamentaras, 56 buvo prieš ir 49 susilaikė. Kad Kyjivas galėtų laimėti, neturi būti ribojama karinė parama Ukrainai, teigiama rezoliucijoje.

Europos Parlamentas trečiadienį atsisakė planų įpareigoti vairuotojus pasitikrinti sveikatą, kad jie galėtų išsaugoti vairuotojo pažymėjimą, tačiau pritarė skaitmeninių pažymėjimų įvedimui. Medicininių patikrų šalininkai teigė, kad tai padėtų sumažinti mirčių skaičių ES keliuose, kur šiuo metu kasmet žūsta 20 000 žmonių, o dar 160 000 yra sunkiai sužalojami.

Antradienį Europos Parlamentas (EP) patvirtino naujas taisykles dėl nusikaltimų aplinkai ir atitinkamų bausmių už juos. Už direktyvą balsavo 499, prieš 100, susilaikė 23 nariai. Ji įsigalios dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo ES oficialiajame leidinyje. ES valstybės direktyvą į savo nacionalinius teisės aktus turės perkelti per dvejus metus.

 ES įstatymų leidėjai antradienį patvirtino naujas politinės reklamos taisykles, kuriomis siekiama sustiprinti apsaugą nuo užsienio kišimosi į Europos rinkimus. Europos Sąjunga mano, kad dėl šio įstatymo piliečiams taps lengviau atpažinti politines reklamas, jų autorius ir ar tai yra tikslinė reklama. ES nepriklausančioms šalims bus uždrausta apmokėti politinę reklamą bloke likus trims mėnesiams iki rinkimų ar referendumo.

Šeštadienį politinės partijos Nacionalinis susivienijimas suvažiavimo metu paskelbtas Europos parlamento (EP) rinkimų sąrašas. Partiją į EP rinkimus ves profesorius Vytautas Radžvilas. Kaip skelbiama partijos pranešime, antras EP sąraše liko politologas dr. Vytautas Sinica. Už jo penketuke rikiuojasi energetikos ekspertas Almantas Stankūnas, teisininkas Ramūnas Aušrotas, filosofas dr. Marius Markuckas. Toliau sąraše – buvęs Vilniaus universiteto prorektorius dr.

Europos Parlamentas pradėjo tyrimą dėl įtarimų, kad Latvijos europarlamentarė Tatjana Ždanoka bendradarbiavo su Rusijos federaline saugumo tarnyba (FSB). EP pirmininkė Roberta Metsola, atsakydama į Vokietijos visuomeninio transliuotojo „Deutsche Welle“ (DW) klausimą, sakė, kad labai rimtai vertina įtarimus T. Ždanokai ir kreipėsi į Elgesio kodekso patariamąjį komitetą. „Tai reiškia, kad Europos Parlamente pradėtas tyrimas“, – nurodė jos atstovas spaudai.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles‘is Michelis penktadienį paskelbė, kad atsisako savo užmojų siekti mandato artėjančiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose, nes patyrė „asmeninių atakų“ dėl savo sprendimo pirma laiko pasitraukti iš EVT vadovo kėdės. Dėl šios kritikos „nekandidatuosiu Europos rinkimuose“ birželį, savo feisbuko paskyroje paskelbtame pareiškime nurodė jis ir pridūrė, kad pabaigs kadenciją EVT pirmininko poste, kuri truks iki lapkričio.

Valdančiajai koalicijai priklausantis Liberalų sąjūdis antradienį baigia kandidatų į Europos Parlamentą reitingavimą. Po jo turėtų paaiškėti galutinis kandidatų sąrašas ir jo lyderis. „Valdybos posėdžio metu bus fiksuojama balsavimo pabaiga ir paaiškės sąrašas“, – BNS sakė Liberalų sąjūdžio Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas. Jis teigė, kad kandidatų eiliškumą dar galės koreguoti partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, pasitarusi su sąrašo lyderiu.

Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas ne tik paskelbtas valdančiajai koalicijai priklausančios Laisvės partijos kandidatu į prezidentus, bet ir išrinktas jos lyderiu į Europos Parlamentą (EP). Tai paaiškėjo reitingavus partijos kandidatų į EP sąrašą. Antru numeriu į EP įrašytas buvęs Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. „Į rinkimus partijos sąrašą ves dviejų patyrusių teisininkų tandemas“, – ketvirtadienį pranešė partija.

Į Lietuvą atvyksianti  Europos Parlamento (EP) Pirmininkė Roberta Metsola šeštadienį Seimo iškilmingame minėjime atsiims 2023 m. Laisvės premiją, skirtą EP. Ji taip pat dalyvaus Sausio 13-osios renginiuose, susitiks su Lietuvos vadovais.  Sausio 12 d., Laisvės gynėjų dienos išvakarėse, R. Metsola susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda, ministre pirmininke Ingrida Šimonyte ir Vyriausybės nariais.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis sekmadienį paskelbė, kad liepos mėnesį atsistatydins iš einamų pareigų ir birželį dalyvaus rinkimuose į Europos Parlamentą. Šis, kaip pranešama, netikėtas sprendimas tik sustiprins spėliones, kas taps naujaisiais Europos Sąjungos vadovais, kadangi lapkričio mėnesį turėtų prasidėti derybos dėl aukščiausių Bendrijos postų. Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen dar nepaskelbė, ar ketina siekti antros kadencijos šiame poste.

 Šiemet vyksiančiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose dalyvaus tik partijos. „Nė vienas politinis komitetas Teisingumo ministerijai nepateikė reikiamų dokumentų tam, kad galėtų dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą“, – BNS informavo teisingumo ministrės patarėjas Paulius Žeimys. Politinių organizacijų įstatymas numato, kad politinis komitetas gali dalyvauti EP rinkimuose, jei yra įregistruotas ne vėliau kaip 180 dienų iki rinkimų.

Buvęs Vilniaus meras, šiuo metu savivaldybės tarybos nariu dirbantis Laisvės partijos atstovas Remigijus Šimašius ketvirtadienį pranešė grįžtantis į aktyvią politiką ir dalyvausiantis šiemet vyksiančiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose. „Praėjusius metus atsitraukęs nuo aktyvios politikos dar labiau pamačiau, kaip joje trūksta kompetencijos, tikro žmogiškumo ir atsakingos lyderystės“, – feisbuke rašė R. Šimašius.

Įtemptų Europos Parlamento (EP) posėdžių metu įstatymų leidėjai neretai pratrūksta vieni ant kitų, tačiau trečiadienio plenariniame posėdyje „garsus lojimas“ trumpam nutraukė politikų darbą. Netrukus po to, kai Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen baigė savo kalbą, plenarinių posėdžių salėje pasigirdo garsus šuns lojimas, sukėlęs sumišusius įstatymų leidėjų žvilgsnius. Kai kurie jų net negalėjo sulaikyti juoko.

Seimas antradienį nepritarė opozicijos siūlymui su Europos Parlamento (EP) rinkimais surengti patariamąjį referendumą dėl plynų miškų kirtimų.  Už tokį beveik pusšimčio opozicinių parlamentarų pateiktą pasiūlymą balsavo 56 Seimo nariai, prieš buvo 25 ir susilaikė 41 parlamentaras. Kitu balsavimu, vieno balso persvara, projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti.

Vienas aukšto rango Europos pareigūnas trečiadienį pareiškė, kad Turkija tapo tarptautiniu mastu izoliuota ir turi sušvelninti savo retoriką, jei nori gauti svarbių nuolaidų iš Europos Sąjungos. Europos Parlamento pranešėjas Turkijos klausimais Nacho Sanchezas Amoras teigė, kad Ankaros aštrios kalbos užsienio politikos klausimais yra viena iš pagrindinių kliūčių, trukdančių gerinti santykius su Briuseliu.

72 proc. lietuvių, daugiausiai tarp visų Europos Sąjungos (ES) valstybių, norėtų, kad Rusijos agresijos Ukrainoje kontekste ES paspartintų naujų narių priėmimą, rodo trečiadienį paskelbta naujausia  Eurobarometro apklausa. Šiam teiginiui pritaria 72 proc. apklaustųjų Lietuvoje, nepritaria – 20 procentų. Kitos didžiausios ES plėtros entuziastės – Lenkija, Airija, Kroatija ir Ispanija (po 68 proc.). Mažiausiai spartesnę plėtrą palaiko Čekijos (37 proc.), Slovakijos (40 proc.

Europos Parlamento (EP) rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų birželio 9 dieną, antradienį nusprendė Seimas. Už tai balsavo 109 Seimo nariai, prieš buvo keturi, susilaikė 11 parlamentarų. Europos Sąjungos (ES) Taryba yra patvirtinusi, kad Europos Parlamento rinkimai ES šalyse narėse vyks 2024 metų birželio 6–9 dienomis.

Europos Sąjungos šalys narės ir Europos Parlamentas trečiadienį pranešė pasiekę preliminarų susitarimą dėl pramoninių išmetamųjų teršalų, įskaitant teršalus iš didelių paukštininkystės ir kiaulininkystės ūkių bei rūdos kasyklų, ribojimo. Vėlai antradienį sudarytu susitarimu bus sumažintas pramonės išmetamų kenksmingų teršalų kiekis ir pagerinta visuomenės prieiga prie informacijos, sakoma valstybėms narėms atstovaujančios Europos Vadovų Tarybos pareiškime.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ skyriams pradėjus kelti kandidatus dalyvauti Europos Parlamento (EP) rinkimuose, daugiausia palaikymo sulaukė dabartinis eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Iki sausio 7-osios visi Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ skyriai gali kelti savo kandidatus dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose. Šiuo metu pasiūlymus jau pateikė pusė partijos skyrių, pirmadienį pranešė partija.

Seimas ketvirtadienį Laisvės premijas skyrė Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyviui Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui (EP). Už tokį sprendimą balsavo 97parlamentarai, niekas nebuvo prieš, 13 politikų susilaikė. Pagal įstatymą, Laisvės premijos laureatai gauna Laisvės statulėlę ir 5 tūkst. eurų premiją.

Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos valstybės narės susitarė peržiūrėti atliekų išvežimo iš Bendrijos taisykles ir nebeeksportuoti tam tikrų rūšių atliekų į trečiąsias šalis, kurios negali jų tinkamai perdirbti, pranešė Europos Parlamento spaudos tarnyba. „Tam tikrų saugių atliekų ir jų mišinių eksportas bus leidžiamas tik į šalis, kurios sutinka jas priimti ir kurios atitinka tokių atliekų tvarkymo aplinkai saugiu būdu kriterijus“, – teigiama pranešime.

Ketvirtadienį Seimui planuojama pateikti siūlymą šių metų Laisvės premiją skirti Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyviui Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui. Du laureatus Laisvės premijos komisija išrinko vienbalsiai. Pasak komisijos pirmininkės Paulės Kuzmickienės, P. Plumpa įvertintas už viso gyvenimo darbus. „Jo laisvės kelias prasidėjo ankstyvoje jaunystėje ir tęsėsi visą gyvenimą. Laisvės kova buvo jo gyvenimo vektorius.

Europos Parlamentas paragino griežčiau įgyvendinti Europos Sąjungos sankcijas Rusijai, kad būtų apribotos Maskvos galimybės jas apeiti. Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai nuogąstauja dėl ES sankcijų Rusijai veiksmingumo mažėjimo bei dėl egzistuojančių spragų. Europarlamentarai sunerimę, kad Rusijai taikomų ES sankcijų, įskaitant sankcijas naftai, laikomasi itin prastai.

Europos Parlamentas panaikino imunitetą keturiems lenkų europarlamentarams. Kairiųjų pažiūrų lenkų aktyvistas Rafalas Gawelis europarlamentarus Beatą Kempą, Beatą Mazurek, Patryką Jakį ir Tomaszą Porebą apkaltino rasistinių nusikaltimų Lenkijoje įvykdymu.

Izraelio užsienio reikalų ministras Eli Cohenas trečiadienį Europos Parlamente pareiškė, kad karas Gazos Ruože, kuriuo žydų valstybė siekia sunaikinti „Hamas“, yra laisvojo pasaulio karas. Jis taip pat sakė, kad Izraelį puola ne tik „Hamas“, bet ir kitos regiono kovotojų grupuotės, kurias remia Iranas, ministro pavadintas didžiausiu pasaulyje terorizmo finansuotoju.

 Paskelbtame atvirame Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratų (TS-LKD) partijos kandidatų sąrašo Europos Parlamento (EP) rinkimuose reitingavime dalyvauti užsiregistravo daugiau nei 3 tūkst. žmonių, pirmadienį pranešė partija. „Daugiau nei 3 tūkst. užsiregistravusiųjų rodo, kad žmonėms įdomūs partijos viduje vykstantys procesai.

Europos Parlamentas antradienį priėmė atnaujintas pramoninės žvejybos taisykles, pagal kurias bus reikalaujama laivuose įrengti sekimo prietaisus, o didesniuose laivuose – vaizdo kameras, kuriomis būtų stebimas laimikis. Be to, naujosiomis priemonėmis reglamentuojama nauja baudų taisykles pažeidusiems laivams nustatymo tvarka – jos nuo šiol priklausys nuo laimikio vertės.

Europos Parlamentas antradienį pritarė siūlymams didinti žiniasklaidos nepriklausomybę, tačiau už visišką draudimą vyriausybėms šnipinėti žurnalistus nepasisakė. Europos Sąjungos Žiniasklaidos laisvės aktą Briuselis pasiūlė praėjusiais metais, atsižvelgdamas į padidėjusį spaudimą žurnalistams tokiose šalyse kaip Vengrija ir Lenkija.

Buvęs ilgametis Darbo partijos pirmininkas ir jos įkūrėjas, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas pranešė būsimuose Europos Parlamento rinkimuose nedalyvausiąs. Tą jis prieš kelias dienas pranešė partijai bei patvirtino portalui lrytas.lt. Anot politiko, tai jo galutinis sprendimas, kurio jis nekeisiąs. „Užtenka. Kiekgi galima tarnauti visiems kitiems, reikia kažkiek pagyventi ir dėl savęs“, – portalui teigė politikas.

Europos Parlamentas trečiadienį pasmerkė Baltarusijos režimo dalyvavimą Rusijos kare prieš Ukrainą ir paragino patraukti baudžiamojon atsakomybėn Baltarusijos politinę bei karinę vadovybę už nusikaltimus žmonijai ir genocidą.