enefit

Vienas iš trijų nepriklausomų elektros tiekėjų – „Ignitis“ – per pastarąją savaitę kiek sumažino fiksuotų planų kainas, o „Enefit“ ir „Elektrum Lietuva“ kainos nekeitė. „Ignitis“ fiksuotų planų kainas mažino 0,7 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  LEA duomenimis, vasario 1–21 dienomis vidutinė „Nord Pool“ biržos 1 kWh kaina, palyginti su sausio vidutine kaina, padidėjo 12 proc.

Estijos energetikos grupės „Eesti Energia“ atsinaujinančios energijos įmonė „Enefit Green“ pranešė, kad į vėjo jėgainių parkus Lietuvoje ir Estijoje iki 2024 metų investuos apie 0,5 mlrd. eurų. Investicijos į parką Kelmės rajone sieks 145 mln. eurų, į Estijos Sopi-Tootsi ‒ 305 mln. eurų.  Pirmojo Kelmės parko galia sieks 80 megavatų (MW), o pastačius dar du –  320 MW. Parko Sopi-Tootsi galia sieks 255 MW.

Per pastarąją savaitę mažėjo nepriklausomų elektros tiekėjų „Elektrum Lietuva“ ir „Ignitis“ siūlomos kainos, tuo metu „Enefit“ kaina nesikeitė, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys. „Elektrum Lietuvos“ prognozuojama mėnesio sąskaita pasirinkus vienos laiko zonos planą su fiksuota kaina antradienį, palyginti su praėjusiu antradieniu, mažėjo 15,3 euro iki 82,25 euro, „Igničio“ – 11,85 euro iki 88,5 euro. Tuo metu „Enefit“ kaina nesikeitė ir liko 101,61 euro.

Dujų ir elektros kainos tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje jau kurį laiką yra istorinėse aukštumose. Nors jų išgavimo ar gamybos savikaina tiek nepadidėjo. Taigi, bent jau kai kurios energetikos kompanijos šiuo metu uždirba rekordinius pelnus. O kokie atlyginimai mokami šiose įmonėse? Elektros energijos rinkoje paprastai išskiriama jos gamyba ir tiekimas (pvz., iš saulės ar vėjo, šiluminių ir kt. elektrinių), perdavimas aukštos įtampos tinklais ir paskirstymas galutiniams vartotojams.

Nepriklausomai elektros tiekimo bendrovei „Ignitis“ nutraukiant neterminuotas sutartis su dalimi verslo klientų, kitos dvi didžiausios elektros tiekėjos – „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“ – pastaruoju metu to nedaro.  „Ignitis“ praėjusią savaitę kai kuriuos klientus informavo, jog sutartys keičiamos fiksuotai dedamajai nebepadengiant su elektros kaina tiesiogiai susijusių elektros balansavimo išlaidų, o jiems nesutinkant dėl keičiamų sąlygų jie sutartis gali  nutraukti.

Per pastarąją savaitę išaugo nepriklausomo elektros tiekėjo „Enefit“ siūloma kaina, tuo metu „Igničio“ prognozuojama sąskaita sumažėjo, o „Elektrum Lietuvos“ – nesikeitė, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys. „Enefit“ prognozuojama mėnesio sąskaita pasirinkus vienos laiko zonos planą su fiksuota kaina antradienį, palyginti su praėjusiu antradieniu, didėjo 3,99 euro iki 76,13 euro, „Igničio“ – mažėjo 3,45 euro iki 80,25 euro.

Antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojams toliau galint rinktis nepriklausomus tiekėjus, per pastarąją savaitę išaugo dviejų įmonių – „Igničio“ ir „Enefit“ – siūlomos kainos. Tuo metu „Elektrum Lietuvos“ siūloma kaina nesikeitė. Tačiau pakilo garantinio tiekimo kaina, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys.

„Perlas energijai“ apgavus šimtatūkstantinę klientų armiją, konkurentai neriasi iš kailio, mėgindami žmonės persivilioti pas save. Elektros tiekėjai siūlo fiksuoti tarifus, tačiau reikalauja sudaryti ilgalaikes iki 6 metų sutartis, už kurių nutraukimą grasina baudomis. Dėl elektros kainų ir chaoso liberalizuojant rinką Lietuvoje vis didėjant nepasitenkinimui, prezidentas Nausėda jau siūlo stabdyti liberalizavimą ir sako lauksiąs atostogų išėjusios Šimonytės pasiaiškinimo.

Antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojams toliau galint rinktis nepriklausomus tiekėjus, per pastarąją savaitę išaugo trijų įmonių – „Enefit“, „Igničio“ ir „Perlas energijos“ – siūlomos kainos. Tuo metu „Elektrum Lietuvos“ siūloma kaina mažėjo, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys.

Estijos valstybinio energetikos koncerno „Eesti energia“ antrinė elektros ir dujų tiekimo bendrovė „Enefit“ pernai Lietuvoje uždirbo 103,1 mln. eurų grynojo pelno – 29 kartus daugiau ne 2020-aisiais, kai jis buvo 3,5 mln. eurų. Įmonė pernai gavo 174,2 mln. eurų pajamų – 2,8 karto daugiau nei 2020 metais, nurodoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.

Antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojams toliau galint rinktis nepriklausomus tiekėjus, per pastarąją savaitę išaugo dviejų įmonių – „Elektrum Lietuvos“ ir „Igničio“ – siūlomos kainos. Tuo metu „Enefit“ siūloma kaina mažėjo, o „Perlas energijos“ nesikeitė, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys.

Likus savaitei iki didelės vartotojų grupės nepriklausomo tiekėjo pasirinkimo pabaigos jų atstovai neatmeta, jog paskutinę akimirką gali nespėti aptarnauti visų besikreipiančių, todėl dalis žmonių bus priversti pirkti brangesnę garantinio tiekimo elektrą.   Tiekėjai tikina, jog elektros kainas lemia situacija rinkoje, todėl jie negalėjo atsakyti, kaip likusi savaitė paveiks konkurenciją.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) visiems nepriklausomiems tiekėjams, perdavė į antrąjį ir trečiąjį etapus patenkančių elektros buitinių vartotojų kontaktinius ir elektros suvartojimo duomenis. Gyventojai netrukus bus kviečiami pasirinkti naują elektros energijos tiekėją savo namams.

Lietuvoje palaipsniui atsisakant monopolinių elektros tiekimo buitiniams vartotojams sąlygų, jau šią vasarą visi nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę gyventojai gaus pranešimus apie tai, kad jų turimos visuomeninio elektros tiekimo sutartys baigs galioti. Pasitikslinti į kurį liberalizacijos etapą patenka ir gauti tiekėjų pasiūlymus paprastai ir greitai gyventojai gali projekto „Pasirinkite tiekėją“ internetinėje svetainėje.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) žada netrukus sukurti nepriklausomų tiekėjų siūlomų elektros kainų skaičiuoklę.  „Tikimės, kad pavyks tą priemonę jau turėti rugsėjo mėnesį, kai prasidės jau pagrindinis rinkimasis nepriklausomo tiekėjo antrojo etapo vartotojų“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete pranešė VERT pirmininkas Renatas Pocius.

Lietuvai pradėjus liberalizuoti elektros tiekimo gyventojams rinką, nuo naujųjų metų daugiau kaip 200 tūkst. vartotojų elektrą tiekia jų pasirinkti nepriklausomi tiekėjai. Bendras buitinių vartotojų skaičius siekia apie 1,6 mln.  Pernai nepriklausomą tiekėją pasirinko 87,2 tūkst. daugiausiai elektros suvartojančių namų ūkių iš privalėjusių tai padaryti 98 tūkst. vartotojų. Dar beveik 118 tūkst.

Pirmąjį žingsnį atveriant elektros rinkos konkurencijai, Lietuva žengė sėkmingai. Gruodžio 10-ąją pasibaigė pirmasis šios energetikos reformos etapas, kurio metu nepriklausomą elektros tiekėją rinkosi daugiau nei 5000 kWh per metus suvartojantys gyventojai. Rezultatai rodo didžiulį gyventojų įsitraukimą – sutartis su nepriklausomais tiekėjais jau sudarė net 86,9 proc. I pirmojo etapo vartotojų, arba beveik devyni iš dešimties namų ūkių.

Lietuvoje pamažu siekiant atsisakyti monopolinio elektros tiekimo, gyventojams reikia pasirinkti elektros tiekėją. Tačiau nepanašu, kad žmonės skuba rinktis – pirmajame etape nepriklausomą elektros tiekėją pasirinko tik trečdalis visų jame privalėjusių dalyvauti gyventojų. Specialistai įspėja, kad asmenims, nepasirinkusiems tiekėjo, už elektrą gali tekti mokėti daugiau. Pirmajame etape iki gruodžio 10 d. nepriklausomą elektros tiekėją privalu pasirinkti 98 tūkst.

Lietuva atsisako elektros tiekimo monopolio, todėl iki 2023 m, visi gyventojai turės pasirinkti, iš ko pirkti elektrą. Dar šiais metais pirmieji tai padaryti turės daugiausiai elektros suvartojantys gyventojai. Iki šiol gyventojai Lietuvoje elektros energiją, kurios kainą nustatė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), pirko iš visuomeninio tiekėjo.

Rytinėje Baltijos jūros pakrantėje 2020–2021 metais planuojamos nutiesti dujotiekių jungtys tarp Suomijos ir Estijos („Balticconnector“) bei tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) leis tik neseniai iš Rusijos „Gazprom“ įtakos išsilaisvinusioms regiono valstybėms atsigabenti pigesnių dujų bei užtikrins tiekimo saugumą, sako ekspertai ir rinkos dalyviai.

Misionierių sodų parke, Vilniuje šiandien atidengta unikali Šviečiančio angelo skulptūra, kurią sostinei padovanojo nepriklausomas energijos tiekėjas „Enefit“. Vieną iš Vilniaus Senamiesčio parkų papuošęs žinomo skulptoriaus Vaidoto Ramoškos kūrinys – pirmoji tokio dydžio 3D būdu išspausdinta vieša skulptūra Baltijos šalyse. „Šiais metais žymėdami savo veiklos dešimtmetį, nusprendėme įteikti ypatingą dovaną Vilniui, kuria galėtų džiaugtis miesto gyventojai ir svečiai.

Gamtinių dujų prekybos bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“, priklausantis valstybės valdomai energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“, jau pasirašė pirmąsias gamtinių dujų tiekimo sutartis su klientais Latvijoje.  Tai pirmas kartas, kai bendrovė pasirašė dujų pardavimo sutartis su kaimyninės valstybės įmonėmis. Tačiau LDT neskelbia nei bendrovių skaičiaus, nei jų pavadinimų. „Susidomėjimas „Lietuvos dujų tiekimu“ Latvijoje yra didelis. Tą jutome dar prieš oficialų rinkos atvėrimą.

Tarp liberalizuotų Lietuvos ir Estijos dujų rinkų „įvarytas“ monopolininkės „Latvijas gaze“ pleištas netrukus bus ištrauktas - kaimyninė šalis paskutinė iš Baltijos valstybių liberalizuos dujų rinką. Tikimasi, kad prekyba tarp šalių taps paprastesnė, tačiau į naujos kokybės Latvijos rinką vis dar žiūrima atsargiai. Balandį Latvija galutinai įgyvendins Europos Sąjungos trečiojo energetikos paketo dujų rinkoje reikalavimus: atskirs dujų tiekimą nuo perdavimo ir atvers daugiau nei 1 mlrd.

Efektyvesnė veikla, patogesnis aptarnavimas ir greitesnis prijungimas prie elektros ir dujų tinklų – tokius tikslus vardija pirmąjį veiklos mėnesį skaičiuojančios bendrovės „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Liudas Liutkevičius. LESTO ir „Lietuvos dujų“ pagrindu sukurta ESO veiklą pradėjo nuo sausio 1 dienos. „Jau susiplanavome pagrindinius šių metų darbus, nusibrėždami pagrindines šių metų veiklos kryptis, bet tai tik ilgo kelio pradžia.

Liepos mėnesį elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje vidutiniškai siekė 19,8 centų už kilovatvalandę (ct/kWh) ir nuo 2014 m. pradžios išaugo apie 60 procentų.

2014 m. sausio 31 d. nepriklausomi tiekėjai elektros energiją tiekė 46 080 objektams – tai sudaro 43 proc. visų verslo klientams priklausančių objektų. Šis skaičius yra 12 proc. mažesnis lyginant su 2013 m. lapkričio 31 d., kadangi pernai dalies nepriklausomų tiekėjų veiklos buvo sustabdytos arba nepriklausomas tiekėjas pats nusprendė nebevykdyti veiklos – LESTO jų klientams užtikrino garantinio tiekimo paslaugą.

Sausio mėnesį į Lietuvą atslinkę atšiaurūs orai atnešė ir aukštesnes elektros energijos kainas. Palyginus su gruodžiu, šių metų pirmąjį mėnesį elektros kilovatvalandė (kWh) „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje brango 14,6 procento ir kainavo vidutiniškai 14,83 ct/kWh, skelbia nepriklausomas elektros tiekėjas „Enefit“. „Per Europą praslinkusi šalčio banga turėjo įtakos ir elektros kainoms Baltijos regione.

Praėjusio mėnesio viduryje nukritusi temperatūra atnešė staigų elektros energijos kainos šuolį „Nord Pool Spot“ rinkoje. Tai jau antras mėnuo iš eilės, kai orai nulėmė netikėtus elektros energijos kainų svyravimus, praneša nepriklausomas elektros energijos tiekėjas „Enefit“. Vidutinė momentinė elektros energijos kaina šoktelėjo Lietuvoje – iki 16 centų už kilovatvalandę (ct/kWh) arba 7,9 proc. daugiau nei vasarį.

Šiltesni nei įprasta vasario orai laisvojoje elektros rinkoje atnešė rekordiškai žemą vidutinę mėnesio elektros kainą „Nord Pool Spot“ Lietuvos kainų zonoje. Didmeninė elektros energijos kaina biržoje praėjusį mėnesį šalyje nukrito iki 14,8 cento už kilovatvalandę (ct/kWh), praneša nepriklausomas elektros energijos tiekėjas „Enefit“. Anksčiau žemiausia didmeninė vasario elektros kaina Lietuvoje buvo užfiksuota 2010 m., kai siekė 15,57 ct/kWh.

Nuo vasario 26 d. nepriklausomam elektros energijos tiekėjui „Enefit“ vadovauti pradės Artūras Šyvokas, anksčiau ėjęs „Enefit“ pardavimų vadovo pareigas. Naujajame poste A. Šyvokas pakeičia Liudą Liutkevičių, kuris pereina dirbti į „Litgrid“. „Džiaugiamės ir sveikiname Artūrą Šyvoką tapus „Enefit“ vadovu. Pastaruosius kelerius metus jis demonstravo puikius darbo rezultatus ir buvo vertinamas kaip atsakingas ir atviras naujoms idėjoms vadovas.

Visus tris vasaros mėnesius elektros energijos kaina augo, tačiau vidutinė jos kaina buvo mažiausia nuo laisvosios elektros rinkos atidarymo 2010 metais. Nepriklausomo elektros tiekėjo „Enefit“ duomenimis, Lietuvoje rugpjūtį elektros kaina dar ūgtelėjo 18,1 proc. iki 18,68 ct/kWh. Brangimas užfiksuotas ir Estijoje bei Suomijoje, tačiau šiose šalyse vidutinė elektros kaina vis tiek buvo iki 30 proc. mažesnė nei Lietuvoje. Estijos laisvojoje elektros rinkoje kainos augo 12,5 proc.

Laisvojoje elektros rinkoje Lietuvoje didmeninė elektros kaina kilo antrą mėnesį iš eilės. Vidutinė elektros kaina liepos mėnesį ūgtelėjo dar 8,8 proc. ir pasiekė 15,81 centų už kilovatvalandę (ct/kWh) ribą. Tuo tarpu Suomijoje užfiksuotas neįtikėtinai didelis elektros kainų kritimas.

Jau pusantro mėnesio Lietuva priklauso Šiaurės šalių elektros biržos „Nord Pool Spot“ prekybos zonai, tačiau lietuviai į rekordines žemumas pasiekusias elektros kainas Skandinavijos šalyse vis tiek žiūri tik kaip katinas į lašinius. Mat mūsų valdžios vyrai apie tiesioginę jungtį su Švedija daugelį metų tik kalbėjo, bet darė mažai.

„Baltpool“ elektros biržoje elektros energija pigo trečią mėnesį iš eilės, praneša nepriklausomas elektros pardavėjas „Enefit“. Lietuvoje gegužę fiksuotas 1,4 proc. vidutinės elektros kainos mažėjimas iki 13,78 centų už kilovatvalandę (ct/kWh). Tai žemiausia vidutinė kaina šalyje nuo praėjusių metų gruodžio, kuomet buvo užfiksuota mažiausia vidutinė kaina per 2 metus. „Kaip ir praėjusiais mėnesiais, gegužę kainas labiausiai mažino šilti orai ir aukšta hidroenergijos pasiūla.

Balandį Lietuvoje užfiksuotas ryškiausias elektros energijos kainų kritimas Baltijos ir Skandinavijos šalyse. Čia elektra vidutiniškai atpigo 6,5 proc. – jos kaina nusileido žemiau 14 ct/kWh ribos. Tai jau antras mėnuo iš eilės, kai Lietuvos laisvojoje elektros rinkoje fiksuojamas vidutinės kainos mažėjimas.

Nuo 2013-ųjų visi ne buitiniai vartotojai privalės elektros energiją pirkti iš nepriklausomų tiekėjų, ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė elektros rinkos operatoriaus „Baltpool“ direktoriaus pavaduotojas plėtrai Tadas Adomėnas. Jis taip pat pateikė skaičius, kad kitąmet rinktis nepriklausomą elektros tiekėją galės tie vartotojai, kurių leistinoji naudoti galia yra lygi arba didesnė nei 100 kW. 2012 metais tą padaryti privalės ir suvartojantieji 30 kW ir daugiau.

Padidinus „Latvenergo“ tiekiamos elektros energijos tarifus, Rygos dūmos įmonės gali pereiti prie estiškos elektros. Apie tai interviu LNT televizijos programai „900 sekundžių“ pranešė Rygos meras Nilas Ušakovas. „Kainų kėlimas – prastas sprendimas. Šiandien pat nurodysiu savivaldybės įmonėms, kad įvertintų galimyšbę pirkti elektros energiją iš estų. Pavyzdžiui, „Rigas satiksme“ su visais tramvajais ir troleibusais“,– pasakė miesto vadovas.