emocijos

Violeta Melnikienė, LRT Klasikos laida „Kasdienybės kultūra“, LRT.lt Problemas, trukdančias gyventi, galima išspręsti, tik daugumai žmonių reikia keisti savo gyvenimo scenarijų, sako integralinio neuroprogramavimo specialistė Linga Švanienė. „Jei tėvai nori vaikus užauginti laimingus, budriausi turėtų būti nuo nėštumo pradžios iki pusantrų metų.

Kompanijos „Samsung“ inicijuota ir tyrimų organizacijos „One Poll“ atlikta vartotojų apklausa atskleidė keletą įdomių faktų apie žmonių, mėgstančių žiūrėti televizorių, įpročius. Taigi, kokias iš tikrųjų emocijas apklaustiesiems kelia televizija ir kodėl ji jiems tokia patraukli? Gelbsti nuo kasdienybės Net 50 procentų apklaustų televizijos gerbėjų iš penkių Europos valstybių teigė, kad serialai ar filmai jiems – tai puiki atsipalaidavimo ir pabėgimo nuo kasdienės rutinos priemonė.

Prieš skaitant šią straipsnio dalį primygtinai rekomenduoju perskaityti pirmąją. Ten pasakojau apie tai, kodėl yra būtina moteryje įjungti tris traukos jungiklius – instinktus, emocijas ir protą, na o šį kartą paaiškinsiu, kaip tai padaryti. Pirmasis ir primityviausias jungiklis – instinktai Per pirmąsias 30 pažinties sekundžių žmogus pasąmoningai padaro apie 30 išvadų apie kitą žmogų.

Šį sekmadienį 19.30 val. didžiajame TV3 šou „Lietuvos talentai“ bus priblokšti ir žiūrovai, ir, rodos, visko matę teisėjai. Scenoje pasirodysiantis mentalistas arba iliuzionistas, gebantis skaityti mintis, atims žadą. Neeilinį ir sunkiai tikėtiną talentą jis pademonstruos įtraukdamas į pasirodymą Marijų Mikutavičių ir taip atspėdamas slaptas teisėjo svajones ir net pačius intymiausius nutylėjimus.

Indrė Urbaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Yra daug rekomendacijų, kokias spalvas reikia naudoti, bet užmirštama, kad būtina atsižvelgti į kitus vaizdo elementus, sako psichologijos mokslų daktaras Arvydas Kuzinas. „Atrodo, mėlyna spalva turėtų atpalaiduoti, bet svarbu, kokioje geometrinėje formoje ji pateikta. Pavyzdžiui, turime apvalų stalą: apvali forma sukelia malonesnes emocijas, tokiu atveju mėlyna spalva, tikėtina, sukels malonias emocijas.

Kompanijos „Google“ sukurti papildytos realybės akiniai „Glass“ greitu metu sugebės atpažinti neverbalinę komunikaciją, veido mimiką bei apskritai bendrą vartotojų emocinę būseną. Apie tai praneša portalas „CNet“. Interneto gigantas pradėjo įgyvendinti programą SHORE, kurie leidžia identifikuoti vartotojo veide atsispindinčias emocijas. Visus reikalingus duomenis akiniai „Google Glass“ pateiks realiu laiku. Tam reikalui bus pasitelkta vaizdinė infografika.

Emocinė kompetencija turi įtakos vadovo darbo ir visos įmonės veiklos rezultatams, teigia organizacijų psichologai. Tinkamai valdyti emocijas, motyvuoti save ir kitus, užtikrinti asmeninę bei organizacijos pusiausvyrą – privalomi kiekvieno vadovo gebėjimai.

Britų mokslininkai sukūrė naują mokslą, tyrinėjantis fundamentalius fiziologinius ir kitas bučinių ypatybes. Jo mokslinis pavadinimas - filematologija (philematology), rašo BBC. Naujo mokslo sritis oficialiai buvo pripažinta  Amerikos mokslo pažangos asociacijos (American Association for the Advancement of Science) kongrese. BBC pranešimu,  nepaisant to, jau buvo atlikti ir kiti tyrimai filematologijos klausimais.

Žinių radijas Dažnas mano, kad charizma – įgimta žmogaus savybė, kurią žmogus arba turi, arba ne. Emocinio intelekto lavinimo instruktorė Andrė Pabarčiūtė galvoja kitaip. Pasak jos, charizmą galima įgyti, lavinant emocinį intelektą. „Gebant išreikšti emocijas, atsiranda energijos perteklius. Kai žmonės emocionalūs, jie spinduliuoja energiją, vadinasi, pas juos atsiranda charizma, tokia gyva atmosfera aplink juos“, - Žinių radijo laidoje „Pasaulis pagal moteris“ sakė A. Pabarčiūtė.

Živilė Kropaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Jeruzalės sindromas pasireiškia tada, kai, nuvykę į šventąjį miestą, žmonės patiria daugybę teigiamų emocijų ir kartais įtiki, pavyzdžiui, patys esą pranašai. Tačiau, kaip LRT radijui paaiškina tokius atvejus tiriantis Jeruzalės psichiatras daktaras Moshe Kalianas, šis sindromas ištinka tuos, kurie ir prieš tai yra turėję psichikos sutrikimų. „Dažniausiai žmonės, kuriuos ištinka Jeruzalės sindromas, neatsiduria ligoninėse.

1. Tau nebesinori bėgti į tualetą rytais pasidažyti. Jautiesi su juo gerai ir be makiažo. 2. Tu susipažinai su jo tėvais ar bent jau jis yra pasiruošęs tave supažindinti. 3. Norėtum su juo praleisti visą gyvenimą. 4. Tau patinka su juo būti. 5. Jo namuose yra tavo daiktų, šaldytuve – tavo mėgstamo maisto ir pan. 6. Praleisti naktį su juo tau maloniau nei be jo. 7. Turite TV serialų, kuriuos žiūrite tik kartu.

Jei norite mėgautis laimingu gyvenimu, svarbu atrasti pusiausvyrą tarp „kiek galite duoti“ ir „ką norite gauti“ iš santykių. Prof. Robertas Holdenas tikina, kad santykiuose, nesvarbu šeiminiuose ar profesiniuose, egzistuoja dviejų rūšių pasiaukojimas – sveikas ir liguistas. Pastarasis, nors ir su pačiais geriausiais ketinimais, niekada neduoda teigiamų rezultatų.

Ilgą laiką jaučiau, kad tarp manęs ir daugelio žmonių yra esminių skirtumų. Pavyzdžiui, kiti konferencijose klauso visų pranešimų ir bendrauja nuo devintos ryto iki antros nakties. Man paprastai užtenka ir kelių pranešimų, o po vieno socializacinio vakaro dar dienos reikia tam, kad viską apgalvočiau ir atsigaučiau. Labai dažnai pasirodžiusi viešumoje galvoju: „Gerai kad pasakiau, ką norėjau, bet, ačiū Dievui, tai baigta.“ O kitiems tokios minutės yra sėkmės ir laimės momentai.

Ką ypač jautrūs žmonės gali visuomenėje? Agresyviose kultūrose abejojantieji yra baliai, o drąsieji laikomi normaliais. Valstybių vadovai paprastai būna ryžtingi lyderiai, bet jiems paprastai pataria jautrūs mąstytojai. O jautriausi visais laikais buvo šamanai, kunigai, gyduoliai, poetai. Visi esame patyrę, kaip negera, kai patenki į nejautraus daktaro, slaugės ar mokytojo rankas, todėl geriau jau šių profesijų atstovai būna išties jautrūs.

JAV bendrovė „Emotient“ sukūrė „Google“ išmaniesiems akiniams „Google Glass“ skirtą aplikaciją „Sentiment Analysis“, kuri atpažįsta šalimais esančių žmonių emocijas, pranešė „TechCrunch“. Aplikacija naudoja akiniuose įmontuotą fotokamerą ir analizuoja ja padarytų aplinkinių žmonių veidų nuotraukas. „Sentiment Analysis“ fiksuoja žmonių veido raumenų padėtį bei judesius ir tuo remdamasi daro išvadą apie jų emocinę būklę, sakoma pranešime.

Laukia sunkus darbas, kurį vis atidėliojate, nes negalite prisiversti pradėti? Pamėginkite suspausti kumščius: pasirodo, protas ir kūnas yra susiję kur kas labiau nei manyta, tad kontroliuojant kūną galima kontroliuoti ir emocijas. Bandymų metu kumščius suspaudę žmonės iškęsdavo didesnį skausmą, o atėję į parduotuvę nusipirkdavo sveikesnio ir mažiau kaloringo maisto – nuolat sugniaužiamas kumštis padėdavo išsaugoti valią ir atsispirti gardaus šlamštmaisčio pagundai.

Didžiausią baimę veikiausiai dailiojo čiuožimo atstovai patiria ne ant ledo, o laukdami balų. O tada pradeda lietis emocijos. Įvairios – ašaros, džiaugsmas ir net bučiniai.

Tyrimai rodo, kad minčių slopinimas nėra veiksmingas. Tad kaip galima atsikratyti ramybės neduodančių, nuolat pasikartojančių minčių? Žmogaus galvoje kartais ima ir pradeda įkyriai suktis slogios mintys. Tai gali būti mintys apie klaidą darbe, rūpesčiai dėl pinigų, o gal nepaaiškinama baimė. Kas tai bebūtų ― nerimas, baimė ar rūpestis, šiuos jausmus labai sunku suvaldyti. Pirmasis būdas, kurio intuityviai griebiamės norėdami išspręsti šią problemą ― minčių slopinimas.

Suomijoje atliktas tyrimas liudija, kad specifinis ryšys tarp patiriamų emocijų ir su jomis siejamų kūno dalių būdingas skirtingų pasaulio kultūrų atstovams. Pasak tyrėjų, netekties jausmas ir europiečiams, ir azijiečiams „drasko širdį“, jaudinantis pilve „plazdena drugeliai“, o pasišlykštėjimas pykinimu atsiliepia skrandyje, skelbia „Medicalexspress.

 Konsultuoja Grožio terapijos ir chirurgjos klinikos „Sugihara“ psichologė Rūta Suchockaitė. Dažną bent kartą gyvenime yra užvaldžiusi būsena, kai norėjosi šaukti, visus primušti, viską sugadinti, sugriauti, sunaikinti, atkeršyti. Ši aktyvi emocija vadinama pykčiu ir kyla, kai kliudoma patenkinti svarbų asmeninį poreikį ar norą.

Savo jausmus žmonės dažniausiai išreiškia vos pastebimomis veido išraiškomis, kurias gali suprasti nebent geras draugas ar patyręs pokerio žaidėjas. Dabar kuriama kompiuterinė programa, analizuojanti net menkiausią filmuojamo žmogaus veido raumenų sujudėjimą, reiškiantį įvairias emocijas – laimę, liūdesį ar pasibjaurėjimą.

Dažną iš mūsų bent kartą gyvenime yra užvaldžiusi būsena, kuomet norėjosi šaukti, visus primušti, viską sugadinti, sugriauti, sunaikinti, atkeršyti. Ši aktyvi emocija yra vadinama pykčiu ir kyla, kai kliudoma patenkinti svarbų asmeninį poreikį ar norą. Psichologai teigia, kad pyktis gali kilti iš savigynos poreikio ir yra natūrali emocija, kuri netgi atlieka tam tikrą funkciją, padedančią išlikti, nes gali sutelkti psichologinius išteklius situacijos pataisymui.

Fotografė Gracie Hagen sukūrė provokuojantį projektą "Kūno iliuzijos" tam, kad parodytų, kaip skirtingai gali atrodyti to paties žmogaus kūnas. Vieną ir tą pačią moterį ji fotografavo skirtingomis pozomis. Fotografuojant pirmą nuotrauką buvo prašoma moteris jaustis seksualiomis ir atsipalaidavusiomis, o antrą - prisiminti blogus prisiminimus, pasinerti į depresines mintis. Kaip jai pavyko atskleisti jausmus nuotraukose galite pamatyti žemiau pateiktoje galerijoje.

Oi, tie vyrai... Tikri išdykėliai! Pažiūrėkite, kaip jie reaguoja, pamatę pusnuogę moterį! Kai kurie netgi nurausta... Šaunuoliai! ;) Praėjusiąją dalį rasite čia!...

Kai kurie kvapai automobilio viduje gali padidinti nelaimingų atsitikimų riziką. Vairuodami turėtume vengti ramunėlių, jazminų, levandų aromatų, vietoje jų geriau rinktis mėtų, cinamono, kavos ar citrinos kvapus.

Emocijos – kaip natos muzikoje. Harmoningi akordai ir melodijos vingiai teikia mums malonumą, praturtina sielą ir praskaidrina kasdienybę. Vis dėlto per garsūs akordai ar nesuderintas instrumentas gali sugadinti net genialų muzikos kūrinį, o netinkamai ar nemokšiškai reiškiami jausmai gali apkartinti mūsų pačių ir aplinkinių gyvenimą.

Slovėnijoje vykstančiame Europos vyrų krepšinio čempionate prasideda lemiamos kovos. Itin svarbiame ketvirtfinalio etape varžysis ir Lietuvos rinktinė, kurią palaikys trys milijonai kasdienius rūpesčius pamiršusių aistruolių. Niekas neabejoja, kad sirgalių emocijos liesis per kraštus, todėl sveikatos specialistai ragina sirgti už savo numylėtinius proto ribose. Ypač į tokį perspėjimą turėtų įsiklausyti žmonės, kurie turi tam tikrų sveikatos problemų. Juolab, kad pavyzdžių toli ieškoti nereikia.

Kinijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad interneto socialiniuose tinkluose pyktis sklinda greičiau už džiugesį, skelbia „MIT Technology Review“. Pasak leidinio, Kinijos mokslininkai nagrinėjo „Weibo“ mikrotinklaraščių socialiniame tinkle skelbiamus įrašus ir lygino, kaip tam tikras emocijas išreiškiantys pranešimai veikia kitus šio tinklo vartotojus. Per 6 mėnesius trukusį tyrimą buvo surinkta apie 70 mln. pranešimų, kuriais keitėsi apie 200 000 žmonių.

Šiandien prasideda naujo kelio informacinio stendo, skatinsiančio vairuotojus valdyti savo pyktį šalies keliuose rinkimai. Gyventojų favoritu išrinktas ženklas bus įrengiamas kelių vietose, kuriose dėl tam tikrų eismo sąlygų yra didesnė pykčio protrūkių tikimybė, ir skatins vairuotojus važiuoti be pykčio, ramiai ir draugiškai.

Šias septynias „tiesas“ suformulavo sunerimęs tėvas, auginantis du sūnus. Šie teiginiai gali pasirodyti pernelyg elementarūs arba pernelyg ginčytini, tačiau kiekvienas iš jų yra aiškiai išsakytas prisikentėjus. 1.Ne visame kame, kas vyksta, reikia ieškoti slaptos prasmės (ir ne viskas, kas daroma – į gera) Holokaustas aiškiai nebuvo Kūrėjo didžiojo plano sudedamoji dalis, kuriame viskas pavirsta žmonių labui.

Socialinis projektas „Nulis pykčio“, skirtas kovoti su pykčio protrūkiais Lietuvos keliuose, atskleidė itin nemalonią statistiką. Paskaičiuota, kad 19 iš 20 Lietuvos vairuotojų važiuodami patiria neigiamų emocijų. Didžiausią pyktį kelyje lietuviams sukelia automobilį priešais „užkišantys“ vairuotojai. Keturi ir penkių vairuotojų teigė, kad Lietuvos keliuose būtų saugiau, jei vairuotojai valdytų savo neigiamas emocijas. Kaip atpažinti „papiktintą“ vairuotoją? Labai paprasta.

„Žvaigždžių duetų“ nugalėtoja ir „KK2 penktadienio“ vedėja Irūna Puzaraitė atskleidžia, jog reikšmingiausia pergalė jos gyvenime buvo būtent „Žvaigždžių duetuose“. „Tai buvo mano gyvenimo perversmas, - sako naujajame LNK sezone u šūkiu „Aistra nugalėti“ dirbsianti Irūna, - tuo metu prasidėjo naujas etapas mano gyvenime“. Jau šį šeštadienį 19 val. LNK žiūrovai išvys debiutinio Irūnos ir Mariaus debiutinio albumo „Auksinis duetas“ pristatymo koncertą.

„Žmonės šypsosi dėl įvairių priežasčių, o laimė – tik vieną iš jų.“ Nikas Morganas, komunikacijos teoretikas ir treneris. Žmonės turi daugybę kaukių ir tikrai ne visada būna nuoširdūs. Kiekvieną dieną girdime, kaip mums meluoja, tačiau ne visada pavyksta tai suprasti. Kartais norėtųsi įsibrauti į kito žmogaus mintis ir patikrinti, kiek ten yra nuoširdumo. Nors to padaryti negalime, tačiau galime pramokti kūno kalbą, kuri meluoti nemoka.

Žmogus po insulto nebegali jausti liūdesio jausmo, kadangi insulto metu smegenų dalis, atsakinga už emocijas, buvo sunaikinta, rašo telegraph.co.uk. 68 metų Malcolmas Myattas praleido 19 savaičių po to, kai patyrė insultą. Vyrui ne tik buvo pažeistos smegenis, atsakingos už emocijas, bet jis skundžiasi ir trumpos atminties sutrikimais. Ekspertai teigia, kad tokie atvejai, kai insultai sukeliai psichologinius, emocinius ir elgesio pokyčius, nėra reti. „Aš niekada nesu depresijoje.

Ar žinote kur lengviausia išprovokuoti tipišką moterišką reakciją pagal visus scenarijaus „Pamačiau pelę“ ar net tradicinio siaubo filmo motyvus?

Jei jūs esate iš tų žmonių, kuriems kiekvienas svarbesnis išgyvenimas tampa proga užkąsti, teks pasimokyti ne dietos paslapčių, o būdų, kaip kontroliuoti savo emocijas. Videoreportažą apie emocijų įtaką žmogui žiūrėkite straipsnio pabaigoje. Pyktis, nerimas, liūdesys, ilgesys, nervingumas ir netgi džiaugsmas – visa tai gali tapti pakankama priežastis nekontroliuojamam šaldytuvo šturmui.

Daugybė sveikatos negalavimų gali būti organizmo reakcija į emocinę perkrovą. Nemiga, galvos skausmas, seksualiniai sutrikimai, pablogėję santykiai su žmonėmis, padidėjęs dirglumas dažnai atsiranda dėl vienos ar kelių emocijų pertekliaus. Tiek išreikšdami, tiek slopindami emocijas galime pakenkti savo sveikatai. Slopinantieji savo reakcijas į įvairias situacijas gali susirgti bronchine astma, migrena, hipertonija, tirotoksikoze.

Vaikinas, kurio mergina pareiškė, kad ji labiau mylinti žiurkėną nei jį, įsilaužė į savo panelės butą ir paleido žiurkėną į laisvę, skelbia telegraph.co.uk. 30 metų Andrew Walshas paleido į laisvę žiurkėną vardu Harris, po to, kai jo mergina prisipažino Harį mylinti labiau nei vaikiną. Kaip Walshas iš Blakpulo (Anglija) teisme prisipažino jis keršydamas savo merginai, įsilaužė į jos namus ir paleido į laisvę žiurkėną. Žiurkėnas buvo rastas saugiai besislepiantis po kilimu.

Atliekant smegenų skenogramą, galima nustatyti, kokias emocijas tuo metu jaučia asmuo, rašo Telegraph.co.uk. Skenografijos metu buvo tiriamos 10 aktorių, emociškai įsijaučiančių į vaidmenis, smegenys, kai jie patirdavo 9 skirtingas emocijas. Taip mokslininkai galėjo nustatyti aktyvias smegenų zonas, asmeniui patiriant vis kitus jausmus.

Ar vaisingumo problemos išties sukelia tiek daug emocijų, kaip rodoma filmuose ar pasakojama moteriškuose žurnaluose? Deja, daugumai žmonių – taip. Besigydydamos nuo nevaisingumo daugybė porų ima gyventi ciklais nuo vienų mėnesinių iki kitų, nuo vilties iki nusivylimo, kurių laiką lemia ovuliacijos ciklas ir prasidėjusios arba ne menstruacijos.

Posakis „garsiai užtrenkti durimis“ vadovams gali kainuoti reputaciją. Tačiau gali atnešti ir populiarumą. CNBC skelbia garsiausių verslo ir finansų pasaulio nepraustaburnių sąrašą. Buvusi kompanijos „Yahoo“ vadovė C. Bartz 2009 metais staiga tapo dar žinomesnė, kai paaiškėjo vienas iš jos grasinimų darbuotojams.

Išsiskyrimas yra labai sunkus dalykas, tačiau internetiniu hitu tapusį išsiskyrimo laišką parašiusi moteris, atrodo, labai gerai susidorojo su savo emocijomis, praneša whatsonxiamen.com. Išsiaiškinta, kad laišką parašiusi moteris patikrino savo vaikino paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“ ir pamatė jam skirtą laišką nuo kitos merginos – Kelsi.

Londono universiteto koledžo mokslininkai nustatė, kad žmonių smegenys į mylimojo atvaizdą visada reaguoja vienodai, nepriklausomai nuo jų lyties, amžiaus ar seksualinės orientacijos.

Vienas įdomiausių dalykų per krepšinio rungtynes – stebėti trenerio veiksmus ir emocijas. Vieni jų – karštakošiai, šaukiantys ant visų, kiti – tylūs, santūrūs, akmeniniais veidais stebintys, kas vyksta. Geriausiais Europos strategais laikomi serbas Željko Obradovičius ir italas Ettore Messina išsiskiria savo elgesiu per rungtynes. Du krepšinio genijai, tačiau visiškai skirtingi charakteriai.

Savo mylimą vyrą kaltinate emocijų nebuvimu? Edinburgo universiteto psichologai įrodė, kad vyrai blogiau nei moterys moka šifruoti pašnekovo emocijas, ar jos būtų išreikštos veido mimika, ar gestais. Eksperimentas buvo vykdomas taip: mokslininkai dviems grupėms žmonių (vyrų ir moterų) rodė fotografijas,o po to uždavinėjo su jomis susijusius klausimus. Tuo metu vyrų ir moterų smegenys buvo skanuojami, o atsakymams skirtas laikas fiksuojamas.

Rūta Kubilienė, LRT.lt televizijos laida „Stilius“, LRT.lt Emocinės laisvės technika – tikrai ne mantros kartojimas, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Atsikratyti varginančių galvos skausmų ar išvengti priklausomybės nuo šokolado, visai paprasta išmokus keletą pabaksnojimų per tam tikras kūno vietas. Toks įspūdis susidaro klausantis psichologinės energetikos konsultantu save vadinančio Šarūno Mažuolio pasakojimo.

Gyvename nelemtais permainų laikais ir dar vaikus auginame... Mūsų tėvų santuoka išgyveno krizę, o jos pasekmės – postmodernūs santykiai – tapo mūsų gyvenimo realybe. Išaiškėjo, kad išsiskirti galima, tuoktis nebūtina, o jei dirbi ir užsidirbi, ir vyro nebereikia: augink vaiką viena. Bet ar vaikai jaučiasi saugūs tokiose šeimose? Paskendo darbuose Ne taip seniai motinos beveik nesiskirdavo su kūdikiais. Vaikai augo didelėse šeimose, prižiūrimi vyresnių seserų ir močiučių.

Robotai būtų puikūs vidutinės grandies vadovai, mano komiksų „Dilbert“ kūrėjas Scottas Adamsas. Vis dėlto, iš tiesų tai nėra taip paprasta, rašo „Forbes.com“. „Vadyba tampa sudėtingesnė tik tuomet, kai vienu metu vyksta daug paprastų projektų, tad žmonėms darosi sunku juos suvaldyti, - rašo jis savo tinklaraštyje. – Kompiuteriai gali puikiausiai susidoroti su tokio tipo painiava.

Ar esate buvę gyvūnų prieglaudoje? Jei esate jautresnės sielos, šis reginys gali Jus pravirkdyti ir dar bus dienų, kai prisiminsite nuskriaustų, gailiom akim žiūrinčių, iš nevilties miaukiančių padarėlių veidukus... Ar pastebite analogiją su žmonių pasauliu? Kai kurie vaikai savo šeimose niekada negaus tiek meilės ir džiaugsmo, kiek gauna šypsenomis ir gerais pažymiais pasipuošę jų bendraamžiai. Jie patiria maisto, meilės, rūpesčio, džiaugsmo ir teisingumo trūkumą.