Emmanuelis Macronas

 Rusijos ir Prancūzijos prezidentai Vladimiras Putinas ir Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) telefonu pasikalbėję sutaria, kad vienintelis būdas sumažinti įtampai dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos yra tiesioginės derybos su šia šalimi, nurodė Kremlius savo pranešime.

Prancūzijoje dešimtys tūkstančių protestuotojų antradienį surengė demonstraciją prieš prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) verslui palankias reformas. Ši streikų ir eitynių diena yra svarbus išbandymas jaunajam Prancūzijos lyderiui, kuris dar per rinkimus žadėjo išjudinti vangią šalies ekonomiką, protestų organizatoriams siekiant parodyti, kad jie gali sutelkti didžiules žmonių minias. Didžiausia Prancūzijos profesinė sąjunga CGT organizuoja maždaug 4 tūkst.

Lietuvos verslininkai su nerimu stebi Vakarų Europos šalių ir Briuselio pastangas Europos Sąjungoje (ES) suvienodinti atlyginimus komandiruojamiems darbuotojams. Dabar ES taisyklės numato, kad į kitas šalis siunčiamiems darbuotojams turi būti mokama minimali priimančios šalies alga. Vakarų šalys siūlo griežtesnes taisykles, kad komandiruojami darbuotojai gautų vienodą atlygį ir turėtų tokias pat darbo sąlygas kaip vietiniai.

Eidamas 87-uosius metus mirė prancūzų mados magnatas Pierre'as Berge, kuris buvo ilgametis velionio dizainerio Yves'o Saint Laurent'o gyvenimo ir verslo partneris, penktadienį pranešė jo fondas. P.Berge mirė anksti penktadienį, miegodamas, savo užmiesčio namuose Provanso Sen Remi Pietų Prancūzijoje, nurodė fondas. Aistringas bibliofilas ir meno kolekcininkas P.Berge taip pat buvo aktyvus gėjų teisių gynėjas ir didelę savo turto dalį skyrė AIDS tyrimams.

Gerbdamas seną Prancūzijos prezidentų tradiciją, Emmanuelis Macronas pasirūpino, kad šalis turėtų „pirmąjį“ šunį. 39 metų prezidentas ir jo žmona Brigitte savaitgalį pasiėmė auginti juodą labradoro ir grifono mišrūną, kuriam davė Nemo vardą – kapitono iš Jules'io Verne'o „Dvidešimties tūkstančių mylių po vandeniu“ garbei. Nemo, kuris yra vyresnis nei metų, bet dvejų metų dar neturi, buvo paimtas iš pamestų šunų prieglaudos.

Jam tik 39-eri ir veidas neišvagotas raukšlių, tačiau Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) sugebėjo per šimtą prezidentavimo dienų sukaupti 26 tūkst. eurų vertės sąskaitą už makiažo paslaugas, kuri suteikė naujų ginklų jo kritikams. Apie tokią sąskaitą paskelbė žurnalas „Le Point“, ją penktadienį patvirtino Prancūzijos prezidentūra.

Prancūzijos prezidentūra pirmadienį paskelbė, kad prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) žmonai Brigitte Macron (Brižit Macron) suteikiamos oficialios reprezentacinės pareigos, bet jai nebus mokamas atlyginimas, nebus skirta padėjėjų ir kokio nors lėšų krepšelio. Per anksčiau šiais metais vykusią rinkimų kampaniją E.Macronas siūlė įkurti naują oficialią pirmosios šalies ponios pareigybę, bet buvo priverstas atsisakyti šių planų, kilus visuomenės pasipriešinimui.

Barselonoje ir kitame populiariame Ispanijos pajūrio mieste per dvi atskiras atakas, kurios įvyko viena paskui kitą ir per kurias užpuolikai automobilius nukreipė į pėsčiuosius, žuvo 13 žmonių, o dar daugiau kaip 100 buvo sužeisti. Per pirmą incidentą, kuris įvyko ketvirtadienį po pietų ir už kurį atsakomybę prisiėmė džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS), baltas mikroautobusas lėkė turistų pilna pėsčiųjų gatve Barselonos centre, sėdamas chaosą ir siaubą. Žuvo 13 žmonių.

Antras įtariamasis dėl ketvirtadienį Ispanijos miestą Barseloną sukrėtusio išpuolio buvo nukautas policijos pareigūnų per susišaudymą, skelbia britų nacionalinis transliuotojas BBC, remdamasis ispanų žiniasklaida. Anot BBC, susišaudymas vyko Barselonos pakraštyje. Kiek anksčiau vietos policija sulaikė pirmą įtariamąjį dėl atakos.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono žmona Brigitte Macron (Brižit Makron) sakė, kad imsis pirmosios ponios vaidmens, bet – tik neformalaus. Planai suteikti jai oficialų statusą sulaukė nepritarimo. Žurnalui „Elle“ duodama savo pirmąjį po vyro išrinkimo šių metų gegužę interviu, 64 metų buvusi mokytoja taip pat juokavo apie jaunojo prezidento amžių – 25 metais mažesnį nei jos – ir negailėjo liaupsių jųdviejų santuokai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį perspėjo „neeskaluoti įtampos“ dėl Šiaurės Korėjos, tebesitęsiant žodžių karui tarp Vašingtono ir Phenjano.

Prancūzijos parlamentas trečiadienį didele persvara priėmė tarnybinės etikos įstatymą. Tai buvo vienas esminių šiemet išrinkto prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) rinkimų kampanijos pažadų. Už projekto priėmimą balsavo 412 įstatymų leidėjai. Naujoji tvarka smarkiai sumažins parlamentarams skiriamas lėšas, kurias jie gali išleisti pasirinktoms sritims ar nevyriausybinėms organizacijoms.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas siekia, kad jo žmonai būtų suteiktas oficialus, iš mokesčių mokėtojų apmokamas pirmosios ponios statusas. Tačiau prieš šiuos planus sukilo jau daugiau nei 200-ai tūkstančių prancūzų. Anot jų, tai nebūtina ir netgi neteisinga.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketina atsisakyti planų įkurti oficialų pirmosios šalies ponios postą savo žmonai, sulaukęs griežtos kairiųjų oponentų kritikos ir peticijos prieš šį žingsnį, pranešė pareigūnai ir žiniasklaida. Neseniai išrinktas 39 metų lyderis kovą per rinkimų kampaniją žadėjo sukurti „realų statusą“ savo žmonai Brigitte (Brižit), buvusiai savo mokyklos laikų mokytojai.

Vyriausybių paslaptis viešinantis tinklalapis „WikiLeaks“ pranešė pradedantis skelbti apie 20 tūkst. elektroninių laiškų, esą pavogtų iš Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono rinkimų kampanijos. „WikiLeaks“ pažymėjo sudariusi sąlygas vykdyti internetinę paiešką šioje duomenų bazėje. Šie elektroniniai laiškai sukėlė nemenką sąmyšį, kai jie pirmąkart buvo paviešinti likus tik dviem dienoms iki gegužės 7-ąją vykusio Prancūzijos prezidento rinkimų antrojo rato.

Vasaros atostogų metu daug kam norisi pailsėti nuo politikos ir diskusijų apie ją. Tačiau keliaujant ir bendraujant su žmonėmis politinė tematika sugrįžta gana netikėtose vietose. Taip atsitiko keliaujant su draugais šiauriniame Prancūzijos vyno regione. Apsistojome santykinai nedidelio vyno gamintojo viešbutėlyje (B&B). Smagu susipažinti, paragauti vyno, pasitikrinti, kur ką apylinkėse verta aplankyti. Kitą rytą pusryčiaujant kyla diskusija su šeimininku.

Rusijos dujų gigantas „Gazprom“ nuo 2011-ųjų bando pradėti dujotekio „Nord Stream 2“ statybas Baltijos jūra, kad galėtų teikti gamtinius resursus Vokietijos ir Vakarų Europos rinkai. Pirmasis projektas – „Nord Stream 1“ – jau pilnai realizuotas, tačiau jo pajėgumų neužtenka, ypač žinant Rusijos tikslus nutraukti dujotekio per Ukrainą naudojimą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas dar kartą apsikeitė ilgais rankų paspaudimais penktadienį per Bastilijos paėmimo dienos paminėjimo ceremoniją, prisimindami savo garsųjį gegužės mėnesio pasisveikinimą. D.Trumpas ir E.Macronas paspaudė vienas kitam rankas, JAV prezidentui baigus stebėti karinį paradą, ir paskui dar kurį laiką jas spausdami ėjo alėja, kurioje vyko šis pompastiškas renginys.

Po Bastilijos paėmimo dienos iškilmių Paryžiuje, kurių centre buvo šalyje viešėjęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas, Prancūzijos lyderis Emanuelis Macronas išvyko į Nicą paminėti prieš metus šalį sukrėtusio teroristinio išpuolio metinių. Sakydamas kalbą Bastilijos paėmimo dienos parade penktadienį E.Macronas padėkojo Jungtinėms Valstijoms už paramą Prancūzijai, kai prieš šimtą metų JAV įsitraukė į Pirmąjį pasaulinį karą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo nufilmuotas žeriantis komplimentus Prancūzijos vadovo Emmanuelio Macrono žmonai. Tai įamžinančiu vaizdo įrašu pasidalino Prancūzijos vyriausybė socialiniame tinkle „Facebook“. Jame matyti, kaip prezidentai ir jų žmonos kalbasi po apsilankymo Invalidų muziejuje.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel neprieštarauja Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlymams sukurti euro zonos finansų ministro pareigybę ir sudaryti atskirą euro zonos biudžetą. „Neturiu nieko prieš euro zonos biudžetą (ir) galime pakalbėti apie Europos finansų ministro pareigybės sukūrimą“, – pareiškė ji po susitikimo su Prancūzijos prezidentu.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį atvyko į Eliziejaus rūmus derybų su savo kolega Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.Prie rūmų jiedu atvažiavo kartu po ekskursijos po Invalidų rūmų kompleksą, netoli kurio yra Napoleono kapas. D.Trumpas pavėžėjo E.Macroną savo šarvuotu limuzinu, vadinamu „Beast“ (Žvėris). Išlipę jie vėl pozavo prieš kameras, spaudė vienas kitam rankas, paskui nuėjo į rūmus pradėti derybas.

Prancūzijos ir Vokietijos vyriausybėms ketvirtadienį rengiant bendrą kabinetų posėdį norima aiškiai pasakyti, kad Paryžiaus ir Berlyno variklis, kuris pastaruosius 59 metus buvo pagrindinė Europos Sąjungos integracijos varomoji jėga, vėl veikia. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas iškovojo pergalę gegužės mėnesio prezidento rinkimuose, žadėdamas imtis naujų iniciatyvų 28 valstybių Bendrijoje ir stiprinti ES integraciją gynybos, saugumo ir imigracijos srityse.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) pirmadienį pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi žengti „radikaliai nauju keliu“ po valdžią jam ir jo naujajai centristinei partijai užtikrinusių prezidento ir parlamento rinkimų. „Iki šiol buvome neteisingame kelyje“, – pareiškė E.Macronas, sakydamas iškilmingą kalbą abiejų parlamento rūmų nariams Versalio rūmuose. „Mes teikėme pirmenybę taisyklėms, o ne iniciatyvai“, – pridūrė jis.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas priėmė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono kvietimą apsilankyti Paryžiuje liepos 14 dieną, kai bus švenčiama Bastilijos paėmimo diena, pranešė trečiadienį Eliziejaus rūmai. Šventė prasidės didingu kariniu paradu Eliziejaus Laukuose; jame dalyvaus ir vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas – prezidentas E.Macronas. Ši nacionalinė prancūzų šventė siejama su Didžiąja prancūzų revoliucija ir Bastilijos tvirtovės Paryžiuje paėmimo diena.

Jungtinių Valstijų ir Prancūzijos prezidentai Donaldas Trumpas ir Emmanuelis Macronas antradienį per pokalbį telefonu sutarė dėl bendro atsako, jeigu Sirijoje įvyktų cheminė ataka, pranešė prancūzų Prezidentūra. Šis pokalbis įvyko praėjus dienai po to, kai Vašingtonas pranešė, jog Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas (Bašaras Asadas) galbūt ruošiasi dar vienai cheminei atakai ir įspėjo, kad jo režimas sumokės didelę kainą, jeigu toks išpuolis iš tikrųjų būtų įvykdytas.

Kontrastas vargu ar galėtų būti labiau akivaizdus. Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May vadovauja „pakabintam“ parlamentui ir suskaldytai valstybei. JAV prezidentas Donaldas Trumpas valdo lygiai su Kongresu, kuris paralyžiuotas taip stipriai, kad daugiau nebepajėgia priiminėti įstatymų. Abiejose šalyse ultradešiniosios ir ultrakairiosios idėjos ir judėjimai ryžtingai įgauna populiarumą, politiniai debatai tapo kaip niekad aštrūs ir kupini neapykantos.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis atsisako pripažinti Rusijos įvykdytą Krymo pusiasalio aneksiją. Po derybų su Paryžiuje viešinčiu Ukrainos vadovu Petro Porošenka E.Macronas pareiškė: „Prancūzija gerbia Ukrainos suverenumą su jos pripažintomis sienomis.“ Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį aplankė Krymą, kurį Maskva atplėšė nuo Ukrainos 2014 metų kovą. Kijevas šią Kremliaus lyderio viešnagę pasmerkė kaip Ukrainos suverenumo pažeidimą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pranešė, kad ES lyderiai susitarė sustiprinti Bendrijos išorinių sienų apsaugą ir padėti Libijos pasienio pajėgoms, siekiant sustabdyti į pražūtingas keliones besileidžiančių nelegalių migrantų srautus. Kalbėdamas ES viršūnių susitikime E.Macronas sakė, kad migracija yra ilgalaikis iššūkis, į kurį reikia reaguoti bendrai.

Naujasis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį sulaukė pasipriešinimo iš Rytų Europos šalių lyderių ir jų kritikos dėl „įžeidžiančios“ pozicijos dėl savo planų apsaugoti Prancūziją nuo pigios darbo jėgos. E. Macronas nori pakeisti du dešimtmečius galiojančią ES taisyklę, leidžiančią bendrovėms laikinam darbui samdyti specialių įgūdžių turinčių žmonių.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Prancūzija ir Vokietija dirbs kartu, jog Europos Sąjungos projektas būtų paleistas iš naujo, nors esama skirtingų nuomonių apie tai, kaip spręsti pabėgėlių problemą, Didžiajai Britanijai rengiantis pasitraukti.

Prancūzijos teisingumo ministras Francois Bayrou (Fransua Bairu), svarbus prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) sąjungininkas, trečiadienį pareiškė, kad traukiasi iš vyriausybės, jo partijai įsitraukus į finansavimo skandalą.

Po prezidento ir parlamento rinkimų Prancūzijoje naujajam šalies vadovui Emanueliui Macronui ir jo vadovaujamai partijai „La République En Marche!“ suteiktas toks politinis mandatas, kokio jau seniai nebuvo ne tik Prancūzijoje, bet ir kitose Europos senbuvėse. Pagrindiniai E. Macrono pažadai yra orientuoti į ekonomiką ir jos konkurencingumo didinimą. Tačiau ne mažiau svarbus ir jo siekis – gilesnė euro zonos integracija, kuri būtų naudinga ir Lietuvai.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį pasveikino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emanuelį Makroną) laimėjus „aiškią parlamentinę daugumą“, pranešė jos atstovas.

Naujojo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) centro partija „Respublika, pirmyn“ drauge su sąjungininke „MoDem“ užsitikrino 458-468 vietas Nacionalinėje asamblėjoje, rodo preliminarūs parlamento rinkimų antrojo rinkimų rato rezultatai. Belgijos leidinio „Le Libre Belgique“ duomenimis, dešiniųjų respublikonų partija gavo 68-74 mandatų.

Sekmadienį Prancūzijoje vyksta parlamento rinkimai, kuriuose, kaip prognozuojama, pergalę pasieks prezidento Emmanuelio Macrono įkurta partija. Toks rezultatas užbaigtų jo vykdomą įspūdingą šalies politikos perkrovimą. Naujos sudėties parlamente atsiras nauja politikų karta. Čia dirbs daugiau jaunesnių žmonių, bus daugiau moterų ir etniškai skirtingų žmonių.

  Britanijos premjerė Theresa May (Tereza Mei) antradienį pareiškė, kad derybos dėl „Brexit“ neatsilieka nuo grafiko ir prasidės kitą savaitę. Bendroje spaudos konferencijoje su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emanueliu Makronu) T.May sakė, jog nepaisant Jungtinėje Karalystėje vykstančių konsultacijų dėl Vyriausybės formavimo, „nuo „Brexit“ grafiko neatsiliekama ir derybos prasidės kitą savaitę“. Savo ruožtu Prancūzijos vadovas sakė, jog Britanijai pasilikti Europos Sąjungoje (ES...

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono naujoji centro partija tikriausiai užsitikrins triuškinamą daugumą parlamente, rodo sekmadienį vykusio pirmojo turo rezultatai, sukėlę sumaištį tarp tradicinių partijų. Kaip rodo galutiniai šio balsavimo rezultatai, E.Macrono judėjimas „Respublika, pirmyn“ („Republique En Marche“, REM) ir jo sąjungininkė „MoDem“ gavo 32,32 proc. balsų. Antra liko dešinioji Respublikonų partija, surinkusi 21,56 proc.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) naujoji centro partija greičiausiai laimės triuškinamą parlamentinę daugumą, rodo prognozės, paskelbtos po sekmadienį įvykusio pirmojo parlamento rinkimų rato. Partija „Respublika, pirmyn“ (Republique En Marche, REM) ir jos sąjungininkė, nedidelė centristų „MoDem“, surinkusios 32,2-32,9 proc. basų, turėtų gauti 390-445 vietas 577 vietų Nacionalinėje Asamblėjoje.

Prancūzijos rinkėjai sekmadienį balsuoja pirmajame parlamento rinkimų ture ir prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) partija atrodo puikiai pasirengusi laimėti valdančiąją daugumą. Pirmąsias penkias savaites po pergalės prezidento rinkimuose prieš kraštutinių dešiniųjų kandidatę Marine Le Pen (Marin Le Pen) E.Marconas mėgavosi sklandžia pradžia – sudarė vyriausybę, kurioje nesilaikoma kairiųjų ir dešiniųjų ribų, ir padarė gerą įspūdį tarptautiniuose aukšto rango susitikimuose.

Naujasis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) pirmadienį demonstravo diplomatinius raumenis ir sakė, kad jo derybos Versalyje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu buvo „itin atviros“ ir „tiesios“. Be to, jis neįprasta griežtai užsipuolė dvi Rusijos vyriausybės finansuojamas žiniasklaidos organizacijas ir apkaltino jas skleidus „melagingą propagandą“ per Prancūzijos prezidento rinkimų kampaniją.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pirmadienį per derybas Versalyje susitarė reguliariai aptarti su persekiojimu susiduriančių homoseksualių asmenų padėtį Čečėnijoje. „Kalbėjomės apie LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir translyčių žmonių) bendruomenę Čečėnijoje bei apie Rusijos ne pelno organizacijas. Labai aiškiai pasakiau prezidentui V.Putinui, ko šiuo klausimu tikisi Prancūzija.

Prancūzijos naujasis prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) pirmadienį priims Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, ir šis susitikimas jam taps diplomatiniu išbandymu po pažadų tvirtai ginti savo poziciją Ukrainos ir Sirijos klausimais. „Labai svarbu kalbėtis su Rusija, nes yra daug tarptautinių klausimų, kurie nebus išspręsti griežtu bendravimu su rusais“, – E.Macronas sakė per šeštadienį pasibaigusį Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą, vykusį Sicilijoje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas gegužės 29 dieną Versalio rūmuose priims Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, pranešė pirmadienį Prancūzijos prezidentūra, abiem šalims linkstant peržiūrėti įtemptus santykius.   Kremliaus patvirtintas susitikimas sutaps su parodos atidarymu Rusijos caro Petro I apsilankymo Prancūzijoje 1717 metais 300-ojo jubiliejaus proga.

Arnoldas Schwarzeneggeris (Arnoldas Švarcnegeris) sekmadienį sukritikavo JAV prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą), tvirtindamas, kad jo planai atgaivinti anglies pramonę pasaulį sugrąžins prie arklio ir vežimo. Holivudo žvaigždė ir buvęs Kalifornijos gubernatorius teigė, kad jam kelia neviltį tai, ką nuo iškastinio kuro priklausoma D.Trumpo energetikos politika gali padaryti planetai. „Išgirdęs, kad jis nori sugrąžinti anglis, suvokiu, kad tai ėjimas atgal.

Emmanuelio Macrono pergalė atnešė Europos Sąjungos vienybės viltį, tačiau įtampa tarp Vakarų ir Rytų Europos ar Balkanų šalių ir toliau auga. Trintis tarp Vakarų ir Rytų Europos yra naujų tendencijų, neraminančių politikus, kurie ir toliau apeliuoja į „vieningą ir laisvą Europą“, dalis. Leidinys „Financial Times“ apžvelgia kas laukia Europos Sąjungos, nepaisant prancūzų proeuropietiško pasirinkimo. Maištininkas ES viduje nr.

Kai Francois Holland’as sekmadienį perdavė Prancūzijos branduolinio arsenalo paleidimo kosu Emmanueliui Macronui, jis taip pat perleido jam bauginamą problemų sąrašą. Nuo naujojo prezidento pasirinktų būdų jas spręsti artimiausiais metais priklausys ne tik jo šalies, bet ir Europos bei Didžiosios Britanijos saugumas. Po „Brexit“ Europos Sąjungoje liks vienintelė karinė sunkiasvorė: Prancūzija.

Naujasis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį užsitikrino svarbios sąjungininkės Vokietijos kanclerės Angelos Merkel paramą savo siekiui pertvarkyti Europą, nors Berlynas skeptiškai vertina jo siūlomas reformas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį priėmė į pirmąją kelionę užsienin išsiruošusį naująjį Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emanuelį Makroną). Prieš apžiūrėdami garbės sargybą jiedu paspaudė vienas kitam rankas. Sekmadienį E.Macronas buvo prisaikdintas, o jau kitą dieną, laikydamasis Prancūzijos prezidentų tradicijos, išvyko į Vokietiją. Per beveik 12 metų kanclerės poste A.Merkel sutinka jau ketvirtą Prancūzijos prezidentą.