emigracija

Londone gyvenanti Birutė nesijaučia Lietuvos išdavike. Kodėl nesijaučia? Ir kodėl, kai kurių žmonių nuomone, turėtų jaustis? Apie tai, apie lietuvišką žiemą, purvą, verslą, mokesčius, šiukšlių išvežimą ir metro streikus skaitykite žemiau Birutės blogo įraše. Šiąnakt grįžau iš Lietuvos. Buvau savaitę. Labai norėjau šiek tiek pakeisti mintis, atsitraukti nuo savo kasdienybės. Savaitė buvo labai intensyvi, pilna susitikimų, tačiau pavyko aplankyti ir savo namus Gerviniuose.

Kuo skiriasi socialdemokratu save vadinantis A.Butkevičius nuo konservatoriaus A.Kubiliaus? Abu yra didžiausių partijų pirmininkai, abu premjerai (nesvarbu, kad vienas jau buvęs) ir, pasirodo, abu nepaprastai mėgsta „greituką“ politikoje (kai iš pradžių paviešinama pirmoji galvon šovusi mintis, o paskui imama galvoti, ką pasakė). A.Kubilius žymus savo „naktine mokesčių reforma“, o A.Butkevičius tampa tikru broliu dvyniu savo „politiškai žavia“ idėja – pensijas kompensuoti įvedant mokestį automob...

Didžiosios Britanijos meno ir amatų reikmenų parduotuvių tinklas „Hobbycraft“ savo darbuotojams imigrantams nurodė darbo metu tarpusavyje kalbėti tik angliškai.

Krašto apsaugos ministro patarėja Gintarė Janulaitytė per savo karjerą dirbo JAV, Švedijoje, Šveicarijos, Taivane ir t.t. Havajuose jauna moteris įgijo magistro laispsnį, o vėliau dirbo vienoje vietos kompanijoje, kurioje tapo specialiste, analizuojančia žmogaus teisių situaciją bei politinę transformaciją Birmoje (Mianmaro Sąjungos Respublika). „Šiandien pasaulis yra labai mažas ir pasiekiamas labai lengvai. Žmogaus protas, jei yra daug ir didelių svajonių, gali pasiekti labai daug.

Greta Babarskaita, Paulius Zaviša Išgirdę ekscentriškojo Kolumbijos lietuvio Antano Mockaus pavardę, rodos, žinome tiek daug apie šią spalvingą asmenybę. Mename p. Antano šuolį iš Bogotos universiteto rektoriaus kėdės į itin sėkmingą politiko karjerą, atnešusią jam net dvi kadencijas Kolumbijos sostinės mero pareigose. Juk vien A. Mockaus vadovavimo Bogotai metu žmogžudysčių skaičius sumažėjo net 70 proc., eismo nelaimių - 50 proc.

Edvinas Gramba jau penkerius metus gyvena Tailande, prieš tai 9 metus praleidęs Didžiojoje Britanijoje. Iškart po mokyklos išvykęs, E. Gramba buvo nemaloniai nustebintas. „Ten gyvenimas yra pilkesnis, nei įsivaizdavau. Tas pats koledžas buvo kitoks. (…) Išties tikėjausi, kad pasimokinsiu ir kažko pasieksiu, bet buvo ne taip paprasta. Išlaidos labai aukštos, atitolsti nuo mokslų – daugiau valandų tenka atiduoti darbui”, - „Žinių radijo“ laidoje „Salos“ kalbėjo E. Gramba.

Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Statistikos departamentas informuoja, kad pernai ekonomika augo sparčiau nei prieš krizę, mažėjo nedarbas, emigracija ir didėjo darbo užmokestis, tačiau pusė gyventojų vis dar teigė išleidžiantys viską, ką gauna. Be to, statistika rodo, kad lietuvių yra jau mažiau nei 3 milijonai – dėl emigracijos ir vis dar gimstamumą viršijančio mirtingumo. Per praėjusius metus gyventojų sumažėjo daugiau kaip 27 tūkst.

Pernai sumažėjo emigruojančių ir padaugėjo į šalį grįžtančių Lietuvos piliečių, informuoja Statistikos departamentas. Vis dėlto, pasak departamento direktorės Vilijos Lapėnienės, per 2013- us metus Lietuva neteko tiek gyventojų, kiek yra Utenos mieste, praneša Žinių radijas. „Mažėjo emigracija, gimė daugiau kūdikių, tačiau mirtingumas didėjo. Dėl ne tarptautinės migracijos ir neigiamos natūralios kaitos Lietuvoje sumažėjo 27, 4 tūkst. gyventojų, tai prilygsta Utenos miestui.

 Pernai sumažėjo emigruojančių ir padaugėjo į šalį grįžtančių Lietuvos piliečių, informuoja Statistikos departamentas. Iš Lietuvos 2013 metais išvykimą deklaravo 40,4 tūkst. piliečių. Naujų emigrantų buvo 709 mažiau nei 2012 metais. Pernai imigravo 23,7 tūkst. žmonių, iš jų 20,5 tūkst. - į šalį gyventi grįžę Lietuvos piliečiai. Palyginti su 2012-aisiais, pernai grįžimą deklaravusių buvo 3,2 tūkst. daugiau. Išankstiniais duomenimis, Lietuvoje 2013 metų pabaigoje gyveno 2 mln. 944 tūkst.

Dalia Cidzikaitė, kartu su kitomis autorėmis planuojanti išleisti knygą „Manėm, kad greit grįšim“, į Lietuvą grįžo po 14 gyvenimo Čikagoje metų. Ten nuvykusi doktorantūros studijoms, vėliau likusi dirbti Amerikos lietuvių laikraštyje „Draugas“ vyriausiaja redaktore, D. Cidzikaitė sako sulaukusi daug globos iš vyresniosios Amerikos lietuvių kartos.   „Be galo malonios draugystės su Amerikos lietuviais, ypač ta vyresniąja karta, kuri iš tikrųjų yra ta globojanti banga.

Dainius Paukštė Savo komentare Lietuvos radijui, o vėliau visuose lietuviškuose internetiniuose tinklapiuose išplatintame straipsnyje „Kokiais banginiais parplukdysime emigrantus?“ R.Vainienė dar kartą atkreipia visuomenės dėmesį į neseniai vyriausybės nutarimu patvirtintas Lietuvos migracijos politikos gaires. Autorė lieka ištikima pasirinktai ideologijos krypčiai.

Numanau, kad emigrantai neskaito Lietuvos vyriausybės nutarimų. Ir galvoju, gerai, kad neskaito. Nes jei perskaitytų tik ką Vyriausybės patvirtintas Lietuvos migracijos politikos gaires, savęs jose nerastų, kad ir kaip ieškotų. Jie neištartų, ei, kolegos emigrantai, imkite ir skaitykite, kraunamės lagaminus ir laukiame permainų. Kokių? Ogi tokių, kad žmogus turėtų darbo ne tik 5 Lietuvos miestuose, bet ir rajonuose.

Davidas Cameronas planuoja atimti pašalpas iš tų, kurie nemoka šnekėti angliškai. Siekiant sumažinti išlaidas, kurias valstybė patiria išmokėdama pašalpas, ministras pirmininkas užsimojo nebespausdinti pašalpų teikimo dokumentų kitomis kalbomis ir neleisti naudotis valstybės apmokamais vertėjais. Pasak portalo Daily Mail, tai būtų motyvacija naujiems atvykėliams, pavyzdžiui bulgarams ar rumunams, mokytis anglų kalbos bei sutaupytų pinigus išleidžiamus vertėjams.

Kasmet iš Lietuvos emigruoja tūkstančiai gyventojų. Visi tikisi svetur surasti vienokią ar kitokią laimę – pelningesnį darbą, įdomesnį gyvenimą, naujų galimybių... Tačiau pasiseka toli gražu ne visiems. Psichologė Oksana Liutkevičienė, vadovaujanti Kaune veikiančiam Vyrų krizių centrui, savo darbe susiduria su ne vienu tokiu atveju. Be tokių vyrus ištinkančių krizių kaip skyrybos, priklausomybės, nedarbas, depresija ir kt., stipriosios lyties atstovus įsuka dar ir emigracijos verpetai.

 Augančiame pasaulyje, teigiamas BVP kreivės augimas neapleis ir Lietuvos – „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, šalies ekonomika šiemet augs 3,7 proc. Vis dėlto N. Mačiulis pastebi, kad nors Lietuvos augimas liks vienas sparčiausių Europos Sąjungoje (ES), anskčiau prognozuoto 4,3 proc. kilimo pasiekti nepavyks. „Smukęs naftos ir trąšų sektorių augimas, bei eksporto letėjimas apkarpė ekonomikos augimo prognozes“, – teigė ekonomistas.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius šiandien dalyvavo Vilniaus Universitete surengtoje diskusijoje „Darbai jauniems žmonėms: alternatyvos emigracijai“. Renginyje aptarta viena aktualiausių problemų Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse: jaunimo nedarbas ir masinis jaunų žmonių išvykimas, ieškant naujų darbo galimybių užsienyje. Savo kalboje premjeras pažymėjo, kad nuo šių metų Lietuvoje pradedama įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyva, rekomenduota ES Tarybos.

Odeta Jundo Gyventojų emigracija dėl išskirtinai didelių jos mastų laikoma rimta Lietuvos problema ar net grėsme šalies saugumui. Skeptikai keikia išvykusius dėl tėvynės išdavimo, nutautėjimo, dėl paliekamų, o ne sprendžiamų problemų savo šalyje. O aš čia matau visiškai kitą medalio pusę. Dauguma išvykusių į užsienį randa darbus, sukuria šeimas ar dėl kitų priežasčių užsibūna užsienio valstybėse, tačiau stengiasi nepamiršti to, iš kur kilo.

Daug Europos Sąjungos piliečių emigraciją pamėgo ne tik dėl didesnių galimybių tobulėti ar studijuoti kitose šalyse, bet ir dėl socialinių sistemų, kurių spragos leidžia gyventi be rūpesčių. Tačiau prie ES jungiantis naujoms valstybėms ir pašalpų prašytojų būriui vis augant, skyles nuspręsta užkaišyti tikslinant ir griežtinant gyvenamosios vietos patikrą, leidžiančią nustatyti, kurios ES šalies socialinė sistema bus atsakinga už asmenį.

Ankstesnėje šio ciklo dalyje pasakojau, kaip fotografuodamas draugo vestuves sutikau vyruką, kuris be didesnių užuolankų pasisiūlė man padėti įsidarbinant Danijoje. Tiesa, tai buvo užstalės pokalbis, pagardintas ne tik sočiais užkandžiais bet ir gausiai laistoma tekila, tad labai didelių vilčių šiam savaitgalio rankų sukirtimui neteikiau, nors pirmadienio, kuomet buvau nusprendęs paskambinti jau adekvačiam naujajam bičiuliui, laukiau itin nekantraudamas.

Ši tema, atrodo, neišsenkanti. Į Anglija.lt kreipėsi keblioje situacijoje atsidūrusi Jūratė. Sveikatos problemų turinčią moterį verčia išsikraustyti, nes ji... paprašė šeimininkų sutaisyti skalbimo mašiną. Aš, manau, kad daugelis, kurie nuomojasi, kiek kalbuosi susiduria su šia problema, tačiau neišdrįsta viešai kalbėti arba tiesiog mano, kad pakeisti nieko negalima. O problema yra tokia: čia Anglijoje gyvenu jau pusantrų metų, nuomojuosi kambarį.

 DNB vyr. ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka sako, kad šie metai emigracijos prasme buvo geriausi per pastarąjį dešimtmetį.  „Tvarus ekonominis augimas yra geriausia bazė ir mokesčių surinkimui, ir ilgalaikių „Sodros“ problemų išsprendimui, ir emigracijos problemos sprendimui.

Daugėjant pensinio amžiaus žmonių, išvykstančių į kitas Europos Sąjungos (ES), Europos Ekonominės Erdvės (EEE) valstybes ir Šveicariją, daugėja ir klausimų, kas atsitiks su jų Lietuvoje paskirta senatvės pensija, kurią jie gavo iki šiol; ką daryti, kad pensijos mokėjimas nebūtų sustabdytas ir kaip elgtis, norint atnaujinti pensijos mokėjimą. Kasmet daugėja asmenų, kuriems kitose valstybėse mokama Lietuvoje paskirta senatvės pensija.

Ankstesnėje šio pasakojimo serijoje rašiau, kaip mano kelionės į Norvegiją partneris paliko mane „ant ledo“. Gerokai vėliau su šiuo vyruku susitikti teko, tuomet pabendravome visai mandagiai, jis net sugebėjo paaiškinti tokio savo poelgio priežastis.

Irena Budrienė Šiauliuose lankęsis Andrius Nikitinas, Lietuvos komercijos atašė Jungtinėje Karalystėje, interviu „Šiaulių kraštui“ sakė, kad lietuviai, dirbdami ir atkakliai siekdami tikslo, dažnai pranoksta pačius britus, kurie mėgsta gyventi atsipūtę. Nenuostabu, kad Didžiojoje Britanijoje kuriasi vis daugiau lietuviško verslo įmonių, didėja ir eksportas iš Lietuvos.

Remigijus Kostrovickas, Cepelinas.co.uk , Anglija.lt Rašau jau trečiąją šio pasakojimo dalį, tad pats laikas prieiti prie svarbiausio dalyko – darbo. Būtent dėl jo išvažiavau iš Lietuvos. Vykau į Angliją užsiimti Britanijos lietuviams neįprasta profesija – rengti medžiagą vietiniam lietuviškam laikraščiui. Su šia patirtimi įgijau ir kelių „statybinių“ profesijų patirtį. Susipažinome. Kas toliau? Nors su būsimu šefu prieš tai teko bendrauti telefonu ir el.

 Vos 16 metų išvykusi mokytis į Jungtines Amerikos Valstijas, vėliau gyvenusi dar 3 užsienio šalyse, Indra Karpavičiūtė sako, kad važiavo patikrinti mitų – ar tikrai tai yra svajonių šalis? „Visą laiką norėjau naujų įspūdžių, sužinoti daugiau apie šalis. Man visada atrodė, kad savaitė turistinės kelionės neprilygs metų ar dvejų pabuvimui vienoje vietoje ir kultūros pažinimui.

Prieš šventes Anglijos lietuviai labiau pajunta namų ilgesį ir keliauja jų sutikti su artimaisiais Lietuvoje. O kaip šventes sutiks tautiečiai, pasilikę Didžiojoje Britanijoje? Anglija.lt domėjosi, ar lietuviai išlaiko švenčių tradicijas ir nesijaučia vieniši. Ilgisi, bet grįžti neapsimoka Kasmet prieš šventes nemažai lietuvių, gyvenančių Anglijoje, grįžta į namus sutikti švenčių. Jų neišgąsdina nei šaltesni orai gimtinėje, nei kelis kartus pakilusios lėktuvų bilietų kainos.

Mano išvažiavimas į Norvegiją užsitęsė kaip reikiant – balandžio vidurys, už lango žalia, o aš vis dar laukiu, kol susiruoš mano kompanionas. Prisipažinsiu, mane vis dažniau pradėjo kamuoti abejonės.

Jei visą gyvenimą sunkiai dirbę ir kaupę santaupas svajojate pensiją praleisti kokioje nors saulėtoje pajūrio šalyje, turime jums gerų žinių – Amerikoje įsikūrusi tyrimų ir viešųjų ryšių bendrovė „Live and Invest Overseas“ sudarė palankiausių pensijos praleidimui vietovių sąrašą. Vietovės buvo vertinamos pagal 12 kriterijų, tokių kaip klimatas, pragyvenimo kaina, sveikatos apsauga ir infrastruktūra, ar šalyje galima susikalbėti angliškai ir kt.

 Valdančiųjų partijų koalicijos politinė taryba pirmadienį sutarė, kad emigracijai stabdyti reikia atskiros institucijos. "Politinė taryba konstatuoja, kad artimiausioje ateityje pasitarus su frakcijomis bus pasiūlyta institucija, kuri tiesiogiai užsiims emigracijos stabdymu", - po tarybos posėdžio žurnalistams partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderis europarlamentaras Rolandas Paksas.

Lietuvoje daug kalbama apie be priežiūros paliktus emigrantų vaikus, esą, daugelis tėvų nesusimąsto, kokią traumą patiria lengvabūdiškai seneliams palikti mažamečiai. Lietuviai.co.uk nusprendė pažvelgti į šią problemą iš kitos pusės. Kaip iš tiesų jaučiasi tos motinos, kurios dėl emigracijos yra priverstos palikti savo vaikus neribotam laikui? Keletas emigrančių istorijų. Man buvo šešiolika, kai susilaukiau dukters. Aišku, sunku buvo susidoroti ir suvokti, kokia atsakomybė mane užgriuvo.

Lietuvoje daug kalbama apie be priežiūros paliktus emigrantų vaikus, esą daugelis tėvų nesusimąsto, kokią traumą patiria lengvabūdiškai seneliams palikti mažamečiai. Lietuviai.co.uk nusprendė pažvelgti į šią problemą iš kitos pusės. Kaip iš tiesų jaučiasi motinos, kurios dėl emigracijos yra priverstos palikti savo vaikus neribotam laikui? Keletas emigrančių istorijų. Su vyru išvykome 1999 m. gruodžio 30 d., Naujųjų metų švęsti nebuvo kada, užgriuvo pernelyg didelės finansinės bėdos.

Bėgo pirmos kovo dienos, aš ruošiausi artėjančiam išvažiavimui. Velnias, pavasaris gana vėlyvas, sniego dar visur pilna. Aš spirgėjau norėdamas kuo greičiau pajudėti.

Didžioji Britanija turi laikytis ES laisvo darbo jėgos judėjimo susitarimų, teigia Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius. Ministras pirmininkas, paklaustas, kaip vertina britų premjero Davido Camerono (Deivido Kamerono) pareiškimą, kad bus apribojama darbo jėgos judėjimo laisvė, sakė, jog tai jautrus klausimas.

Kai dėl netolimos ateities planų atsirado konkretumo, gyvenimas nušvito visai kitokiomis spalvomis. Atsirado kažkoks aiškumas, buvo galima prognozuoti ateitį. Velnias, kaip greitai tokiose situacijose galima prarasti pasitikėjimą savimi.

Skeptikai juokauja, kad kasdien iš Lietuvos pakyla pilnas lėktuvas emigrantų, kurie po metų rūgščiais veidais grįš į tėvynę, o sėkmingai karjerą užsienyje padarę lietuviai santūresni – už gražias akis niekas didelio atlyginimo mokėti nesisiūlo, bet pastangos ir atkaklumas atsiperka. Vilnietis Evaldas Girskus šypsodamasis sako, kad atstumas tėvynės meilei – ne kliūtis , o štai karjeros galimybės svetur iš tiesų kitos.

Skeptikai juokauja, kad kasdien iš Lietuvos pakyla pilnas lėktuvas emigrantų, kurie po metų rūgščiais veidais grįš į tėvynę, o sėkmingai karjerą užsienyje padarę lietuviai santūresni – už gražias akis niekas didelio atlyginimo mokėti nesisiūlo, bet pastangos ir atkaklumas atsiperka. Vilnietis Evaldas Girskus šypsodamasis sako, kad atstumas tėvynės meilei – ne kliūtis , o štai karjeros galimybės svetur iš tiesų kitos.

Ankstesnėje šio pasakojimų ciklo dalyje supažindinau jus su visiškai netikėtai mano švininių nevilties debesų padangę praskaidrinusiu spindulėliu – tai buvo Laimis, seniausiai nematytas vyrukas, kuris darbavosi Norvegijoje. Ir ne kokiame silkių fabrikėlyje, o pats sau.

Kai pradėjau ieškoti darbo svetur sukurpiau anglišką savo CV versiją. Tiesa, kitaip nei lietuviškame gyvenimo aprašyme, skiltyje „Pageidaujamas darbas” įrašiau žodžius Any job. Ir pradėjau dairytis po svečių šalių darbo tinklapius.

Dainius Paukštė Iki šiol vykusi nežabota migracija pakeitė Lietuvos veidą ir suformavo tokį jos skaičių peizažą: 1990 – 2012 m. iš Lietuvos emigravo per 834 tūkst. gyventojų, o į ją imigravo (kartu su užsieniečiais) kiek daugiau nei 153 tūkst. Šitie skaičiai „pasiekti“ politikams beveik nepajudinus nė piršto.

Dviejų Rumunijos miestelių meras teigia, kad sausį, kai rumunams ir bulgarams bus leista be apribojimų atvykti į Jungtinę Karalystę, pusė jo vadovaujamų miestelių gyventojų išvyks į Didžiąją Britaniją. Jo teigimu, nemažai žmonių jau išvyko į Prancūziją, Italiją ir Ispaniją. Kaip skelbia dienraštis „The Daily Mail“, meras Koller'is Gabriel'os-Adrian'as sako, jog 50 proc.

Kai lietuviškoj žiniasklaidoj pamatau pranešimus, kad emigrantai masiškai grįžta į Lietuvą, pamanau, kad ir man jau laikas atgalios traukti. Ką aš Anglijoj pasiekiau? Namų neuždirbau, turtingo vyro neradau, į tarptautiniu mastu garsios žurnalistės ar rašytojos aukštumas neužkopiau. O Lietuvoj? Lietuvoj net prezidente galėčiau būti! Būkim biedni bet teisingi, kaip sakydavo mano amžiną atilsį tėtis, ir pripažinkim sau, kad nepalyginamai geriau negu Lietuvoj dauguma emigrantų čia negyvena.

Emigrantus grįžti į Lietuvą gali paskatinti sėkmingo šalyje kuriamo verslo viešinamos istorijos, Žinių radijui ketvirtadienį sakė „Zabolis Partners“ vadovaujantis partneris, finansų vadybininkas Alvydas Žabolis. „Vilnius turi kviesti, turi skambinti garsiais varpais, ne pavojaus, o sėkmės varpais ir kviesti sugrįžti čia kurtis. (...) Turime rodyti gerus pavyzdžius, ir patys pamatysime“, - kalbėjo A. Žabolis. Pasak jo, Vilniui reikėtų, kad grįžtų 10-20 proc.

„Baltijos tyrimų“ apklausa parodė, kad iš viso iš Lietuvos norėtų išvykti 20 proc. žmonių. „Skaičius neatrodo toks didelis, bet yra problema, kai pasižiūrime į amžiaus grupes“, – sakė „Baltijos tyrimų“ generalinė direktorė Rasa Ališauskienė.   „Baltijos tyrimų“ apklausoje buvo pateiktas toks klausimas: jeigu būtų idealios sąlygos ir žmonės galėtų elgtis taip kaip nori, ar jie norėtų likti savo šalyje, ar norėtų išvykti gyventi kitur? Apklausos duomenimis, net 56 proc.

Lūžio tašką priėjau vieną žiemą. Žiema buvo kaip žiema. Galima sakyti, kad net visai nebloga. Tik tuomet turėjau nemažai išlaidų, gyvenimas sukosi nuo honoraro iki honoraro, o kažkokių likučių juodai dienai visai nelikdavo.

Ankstesnėje šio mūsų pasakojimo ciklo dalyje šių eilučių autorius dalinosi savo pastebėjimais apie pirmą patirtį dirbant svečiose šalyse. Apie patirtį, kurios tikrai negalima lyginti su šių dienų emigrantų nuotykiais. Tai buvo visai kitos priežastys, tikrai ne ekonominės.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Pastebėjusi, kad chemijos pramonė Amerikoje nėra pakankamai reguliuojama, o daugybė amerikiečių nė nenutuokia žodžio „organinis“ reikšmės, lietuvė Laura Flinn (25) įkūrė organinių prekių ir dovanų kūdikiams interneto parduotuvę. Laura pastebi, kad pragyvenimo išlaidos ten mažesnės nei Lietuvoje, verslo aplinka palankesnė, tad savo parduotuvę planuoja plėsti. „O! Momma“ interneto parduotuvės idėja Laurai kilo susilaukus dukrelės.

Regina MUSNECKIENĖ Kelmiškis Leonas Rupeika beveik dešimtmetį praleido emigracijoje. Dirbo Italijoje, Čekijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje. Tačiau didelę patirtį svetur sukaupęs kelmiškis sako, jog dideli uždarbiai svetur – tik legenda. Sudėjus visus pliusus ir minusus, protingiau darbuotis savo krašte. Išvažiavo ne dėl bado Zootechniko specialybę turintis Leonas Rupeika – ne iš tų emigrantų, kurie lekia svetur bado ir nepriteklių vejami. Kelmiškis savo mieste visuomet turėjo darbą.

 Šiauliečiai Arvydas Kaminskas ir Inga Navickienė po 14 darbo metų Ispanijoje grįžo namo – į Šiaulius. Pora tikina, kad dažnas emigruoja vedinas minties sugrįžti į gimtinę, tačiau tik vienetai tam pasiryžta. Jie namo pasuko ne tik dėl savęs, bet ir dėl Ispanijoje gimusios dukters. Tėvai norėtų, kad ji augtų Lietuvos pilietė savam krašte.