emigracija

Baigiantis metams šalies analitikams pateikėme 11 gana pesimistinių 2012 metų scenarijų ir paprašėme įvertinti jų tikimybę. Pateikiame „Danske” vyresniosios analitikės Violetos Klyvienės vertinimus. Scenarijus: euro žlugimas. Euro zona sugrius ir euro žlugimas sukels pasaulinę ekonomikos krizę. Vertinimas ir komentaras: Labai maža. Euro zonos griuvimas naudos neatneštų niekam. Tai lemtų masišką infliaciją: pasitraukusių iš euro zonos šalių nuvertėjimą ir pasilikusių brangimą.

Dauguma Europos lyderių labai džiaugtųsi, jei jų šalių ekonomikos augtų taip greitai, kaip Estijos, rašo BBC. ES statistikai prognozuoja, kad šios mažos Baltijos valstybėlės ekonomika šiemet augs 8 proc. – daugiau nei 5 kartus sparčiau, nei visos ES. Vis dėlto Estija dar tik atgauna jėgas po finansų krizės, kuomet kartu su savo Baltijos kaimynėmis, sprogus kreditų burbului, nusmuko 18 proc., tokį skaičių pasiekė ir nedarbas.

Vienus žmonės galima pažinti iš jų drabužių ar aprangos detalių, kitus pagal jų eiseną, rankų gestus ir kūno kalbą, trečius – pagal kalbėjimo manierą, balso tembrą ar intonaciją. Marius Ivaškevičius priklauso tiems, kuriuos minioje lengvai atskirsite pagal taip, kaip jie šypsosi – plačiai ir atvirai, bet nuoširdžiai, todėl norom nenorom ir aplinkiniams tenka nors trumpam perimti pozityvų mąstymą.

Baigiantis metams šalies analitikams pateikėme 11 gana pesimistinių 2012 metų scenarijų ir paprašėme įvertinti jų tikimybę. Pateikiame „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio vertinimus. Scenarijus: euro žlugimas. Euro zona sugrius ir euro žlugimas sukels pasaulinę ekonomikos krizę.

Jeigu kalbame apie emigrantų mėgstamą šalį, turbūt nepavyks apsieiti be Kataro pavadinimo. Dar prieš keletą dešimtmečių ši Persijos įlankos valstybė buvo žinoma dėl perlų gavybos ir beveik dėl nieko daugiau. Dabar ji valdo didelius dujų rezervus, turi šiuolaikišką sostinę, kuri pasižymi milžiniška pramonės industrija, rašo bbc.co.uk. Kataras siekia tapti ir Pasaulio futbolo čempionato šeimininkais 2022 metais.

2011-tieji galėjo būti visai neblogi metai. Atrodė, kad didžiausi ekonominiai sunkumai jau įveikti. Įmonės masiškai nebeatleidinėja darbuotojų, priešingai – netgi ryžtasi plėsti veiklą. Neblogai sekasi eksportuoti, ir vis daugiau įmonių praradimus dėl susitraukusios Lietuvos ekonomikos kompensuoja žengdamos į užsienio rinkas. Lietuvos žmonės net ir sumažėjus jų pajamoms, sugebėjo daugiau sutaupyti. Emigracija didelė, bet Lietuvoje likusių namiškių kišenes papildo artimųjų pervedimai.

Legendiniam krepšininkui, olimpiniam čempionui Šarūnui Marčiulioniui labiausiai skauda ne dėl Lietuvos valdžios politikos, kylančių kainų, chaoso mokesčių sistemoje, o dėl išsivaikščiojančios po kitas valstybes tautos, kurią Vyriausybė tik skatina emigruoti. „Respublika“ paprašė krepšinio žvaigždės išsakyti savo mintis apie valstybę ir jos būseną, kurios šiuo metu Š.Marčiulionį labiausiai jaudina.

Nors ir ne­be geo­met­ri­ne pro­gre­si­ja, emig­ra­ci­ja ne­si­liau­ja. Tė­vai ne­re­tai iš­vyks­ta be vai­kų – šie pa­lie­ka­mi glo­bė­jams Lie­tu­vo­je rū­pin­tis. Vie­ni­šu­mas, il­ge­sys, mo­ky­mo­si pro­ble­mos vis daž­niau ap­lan­ko emig­ran­tų vai­kus. Išs­ki­ria šei­mas Pen­ke­rių me­tų Eg­lė bu­vo pa­lik­ta aug­ti pas mo­čiu­tę. 1995 m. tė­tis iš­vy­ko ieš­ko­ti ge­res­nio gy­ve­ni­mo JAV, ma­ma – Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je.

Jurgita Kekkonen – 42 metų lietuvė, vos prieš keletą savaičių išrinkta naująja Suomijos lietuvių bendruomenės (SLB) pirmininke, jau užsibrėžė didžiulių tikslų. Ji teigia sieksianti sustiprinti smukusį Suomijos lietuvių bendruomenės įvaizdį, pritraukti į bendruomenę, kurioje tėra 75 nariai, daugiau lietuvių, padaryti ją patrauklesnę jaunimui, organizuoti daugiau įdomių renginių bei po truputį keisti šią organizaciją, kad ji būtų ne tokia formali, kaip iki šiol.

2009 metais dėl ekonominės recesijos kritęs Europos Sąjungos (ES) emigrantų į savo gimtąsias šalis siunčiamų pinigų kiekis 2010 metais išaugo 3 proc., skelbia ES statistikos agentūra „Eurostat“. Agentūros duomenimis, 2010 metais bendras išsiunčiamų pinigų kiekis sudarė 31,2 mlrd. eurų, lyginant su 30,4 mlrd. JAV dolerių 2009 metais. ES viduje darbuotojų siunčiamų pinigų kiekis 2010 metais išaugo 6 proc., o pinigų srautas už ES ribų išaugo 1 proc.

Jeigu darbingo amžiaus žmonės, ieškodami darbo, išvažiuoja į užsienį, tiek nedarbas, tiek socialinių paslaugų biudžetas sumažėja, tvirtina prof. Jeffrey Sommersas, prof. Arūnas Juška ir prof. Michaelas Hudsonas tyrime, rašo globalresearch.ca. Nors griežto taupymo šalininkai Baltijos šalis laiko pavyzdžiu, vis dėlto realybėje tai yra darbo užmokesčio sumažinimu grįstas ekonominio susitraukimo modelis.

Prieš gerą pusę metų savaitraštyje „Mano Anglija“ buvo išspausdintas straipsnis apie lietuvaitę, dirbančią „Harrods“ parduotuvėje. Straipsnis buvo pavadintas taip – „Lietuvė Harrodse grindų nevalo“. Kokia reakcija? Atspėti nesunku – straipsnio komentaruose išsirikiavo ilga įsižeidimų virtinė.

Vartotojai jau seniai suprato, kad reklamos paskirtis – girti prekę ir skatinti ją įsigyti. Kartais reklama taip pat siekiama paveikti nuomonę ar suaktyvinti kokį nors reiškinį, bet esama ir tokių atvejų, kai pirmine funkcija tampa šokiravimas. Neseniai internete buvo išplatintas ir įvairių diskusijų sukėlė „reklaminis“ vaizdelis, kuris stebėtinai priminė lenteles su psichologinės pagalbos tarnybų numeriais, ant sostinė tiltų kabintas per savižudybių prevencijai skirtą socialinę akciją.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija teigia prieštaraujanti Vyriausybės siekiams padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) iki 23 proc. Gruodžio 10 d. Lietuvos profesinės sąjungos organizuoja protesto akciją „dėl nuolatinio šalies ekonominių ir socialinių problemų sprendimo Lietuvos žmonių sąskaita“. Konfederacijos teigimu, padidinus PVM brangs prekės ir paslaugos, mažės žmonių perkamoji galia, didės emigracija, tai turės neigiamų pasekmių šalies ekonomikai.

Išankstiniais 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 2011 m. kovo 1 d. Lietuvoje buvo 3 mln. 54 tūkst. nuolatinių gyventojų.2001 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 3 484 tūkst. gyventojų, taigi per dešimtmetį šalies gyventojų skaičius sumažėjo 12 procentų (430,2 tūkst.), praneša Lietuvos statistikos departamentas. Labiausia gyventojų sumažėjo dėl emigracijos (76 proc.) – per pastarąjį dešimtmetį iš šalies išvyko 328,3 tūkst.

Iš ekonominio stebuklo pralobę kinai geresnio išsilavinimo vaikams, švaresnio oro ir geresnės teisinės sistemos ieško svetur. Milijonierius Li Weijie valdo slidinėjimo ir golfo kurortą šalia Pekino. Nors save vadina patriotu, turtuolis džiaugiasi kišenėje turėdamas leidimą nuolat gyventi Kanadoje. ,,Norėjau, kad man ir šeimai būtų pasiekiama išsivysčiusios šalies mokslo ir sveikatos apsaugos sistema“, – ,,Businessweek“ aiškino 43 metų L. Weijie. Jam priklauso 6 mln.

Lietuvoje fizinių asmenų bankrotas vis dar neįteisintas, tačiau pasistūmėta į priekį – pagal ES įstatymus, kitose šalyse bankrutavę lietuviai, nemokiais jau pripažįstami ir Lietuvoje. Nuo nuosavų namų svajonės iki bankroto Anglijoje Lietuvos pilietė, buvusi kandidatė į „Olialia pupytes“ Milda Špakauskaitė – vienas pirmųjų Lietuvos pavyzdžių, pasinaudojusių teise bankrutuoti užsienio šalyje.

Prieš keletą dienų Bergeno (Norvegija) mieste buvo surengtas 8 metukų Lietuvos pilietės Monikos S. mirties minėjimas. Daugiau kaip 200 susirinkusių žmonių jos atminimui uždegė žvakutes, reiškė ne tik užuojautą, bet ir susirūpinimą dėl mįslingos mirties. Negyvą aštuonmetę rado iš darbo namo sugrįžusi motina. Tądien mergaitė blogai jautėsi, todėl į mokyklą nenuėjo ir buvo palikta viena namuose.

Dar prieš penkerius metus šalyje buvo per milijoną galvijų, dabar likę vos 686 tūkstančiai. Tvartuose bekriuksi vos 700–900 tūkstančių kiaulių, o apie 1990-uosius žemdirbiai jų augino 3 milijonus ir Europoje garsėjo kaip mėsos eksportuotojai. Kodėl mūsų ūkininkai nebenori auginti gyvulių, o parduotuvėse trūksta lietuviškos mėsos? Galvijų apskaita bauginanti. Jeigu gyvulių ir toliau taip smarkiai mažės, lietuviškos mėsos skonį teks pamiršti.

Jeigu Lietuvoje lietuviams neišeina daugintis – reikia važiuoti į užsienį, užimti ten naujas teritorijas ir iš ten tįsti resursus į Lietuvą. Tokį požiūrį į j emigraciją BTV laidoje „Užkalnio 5" išdėstė Seimo narė Donalda Meiželytė. D. Meiželytė – ne iš tų, kurios bijotų pasakyti savo nuomonę. „Nereikia čia susireikšminti, jei jūs vedate laidą, tai ką, aš turiu patylėti?", - nepasidavė ji laidos vedėjui Andriui Užkalniui, bandančiam apraminti įsiaudrinusios Donaldos emocijas.

Tik pusė šalies gyventojų teigia negalvoją apie galimybę emigruoti. Tuo tarpu beveik 10 proc. respondentų nori dingti iš Lietuvos visam laikui, dar 24 proc. norėtų išvažiuoti laikinai užsidirbti. Beveik 57 proc. išvykti pasirengusių tautiečių sutiktų svetur dirbti bet kokį darbą, o pagrindinės emigracijos tikslo šalys - Didžioji Britanija, Norvegija ir JAV. Tokius rezultatus parodė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.

Londono viduriniosiose mokyklose dominuoja juodaodžiai ir azijiečiai moksleiviai, rodo tyrimo duomenys, įspėjantys apie „labai didelę rasinę atskirtį“. Išsamiausia iš visų iki šiol atliktų tokio pobūdžio studijų atskleidė, kad 53 procentai vaikų sostinės mokyklose yra kilę iš tautinių mažumų šeimų. Teigiama, kad baltuosius jie skaičiumi pralenkė pirmą kartą šalies istorijoje.

Trečiadienį Vyriausybė paskelbė precedento neturintį sprendimą – iš akcininkų atėmė „Snoro“ banką. Premjeras Andrius Kubilius, finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pranešė, kad Vyriausybė perima „Snoro“ akcijas, jau nušalinti banko vadovai, vietoj kurių parinktas laikinasis administratorius užsienietis – Saimonas Friklis (Simon Freakley), tarptautinės konsultacijų bendrovės „Zolfo Cooper LLP“ vyresnysis partneris, paskirtas vykdyti banko „Sn...

„Hurun“ tyrimų instituto pirmininko Ruperto  Hoogewerf tvirtinimu Kinijoje gyvena 960,000 milijonierių kurių turtas  viršija  10 milijonų juanių  (1,5 milijono JAV dolerių),  praneša CNN. „Dar  60.000 kinų disponuoja  100 milijonų juanių turtu, ir jų skaičius nuolat auga", - sako jis. Beveik pusė iš jų galvoja emigruoti į užsienį. Daugelis verslininkų išnaudoja šią tendenciją.

- Kiek galima kalbėti vis apie tą patį?- Kol visuomenė išgirs Vyriausybės atsakymą... Japonų kultūroje yra sena vaizduojamoji sentencija – trys beždžionėlės. Drauge šių beždžionėlių figūros įkūnija priežodį – „nieko bloga nematau, nieko bloga negirdžiu, nieko bloga nesakau“. Šios filosofijos analogų galima rasti ir Kinijoje, ir Indijoje.

Tauragiškių Linos ir Raimondo Venskų šeima, auginanti dviejų mėnesių mažylį, iki šiol negauna motinystės pašalpos, kadangi užklausa dėl darbo stažo Anglijoje užstrigo „Sodros“ Tauragės skyriaus kompiuteryje.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė atsiprašė užsienio lietuvių dėl, pasak jos pačios, neatidžių savo žodžių, tačiau teigė, kad jos tikslas buvo ne kaltinti ar smerkti, bet tiesiog pakviesti lietuvius neišsiskirstyti. „Sutinku su nuomone, kad iš konteksto išimtos atskiros nuostatos ir straipsnio pavadinimas nuskambėjo kaip apibendrinantis kaltinimas. Nuoširdžiai atsiprašau lietuvybę emigracijoje puoselėjančių lietuvių, kuriuos toks apibendrinimas užgavo.

Lietuva kartu su aštuoniomis kitomis Baltijos jūros regiono valstybėmis imasi projekto, skirto prekybos žmonėmis priverstiniam darbui prevencijai. Projektui vadovausiančios Lietuva ir Suomija iki 2012 metų pabaigos planuoja atlikti nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis ir su migracija susijusių institucijų atstovų apklausas bei nustatyti, kokiomis aplinkybėmis vyksta šis nusikalstamas procesas.

Lietuviai su rumunais pirmauja tarp šešių Rytų Europos šalių gyventojų pagal pasiryžimą emigruoti. Tuo atveju, jei užsienyje darbo ir gyvenimo sąlygos būtų puikios, šalį neapibrėžtam laikotarpiui paliktų 73,2 proc. rumunų ir 70 proc. lietuvių. Tokiam poelgiui taip pat pasiryžę 65,6 proc. vengrų, 64,3 proc. slovakų, 61,9 proc. lenkų ir 51,4 proc. čekų, rodo personalo atrankos kompanijos „Grafton Recruitment“ atlikta apklausa. „Su didele emigracija susiduria visos Rytų Europos šalys.

Seimo pirmininko galios Lietuvoje daugiau simbolinės, bet tai nėra blogiausia. Prasčiau, kai simboliais imama erzinti visuomenę ir jai pamokslauti. Seimo pirmininkė Irena Degutienė norom ar nenorom įgėlė emigrantams: „Man šis klausimas tikrai nesuprantamas. Negaliu atsakyti, nes nelabai suvokiu, kaip vien finansiškai galima matuoti valstybės gyvenimą.

Dabartinė Lietuvos biudžeto formavimo politika ir mokesčių sistema gali atvesti į sistemos kolapsą per kelis artimiausius metus, mano ekonomistė Aušra Maldeikienė. Seimo opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis žada mėginti neleisti skriausti pensininkų ir kitų socialiai pažeidžiamų žmonių grupių bei turi vilčių kitų metų biudžetą pagerinti, teigdamas pasiūlymus. Jo nuomone, biudžetas, kurį pateikė valdžia, skirtas išgyvenimui iki rinkimų.

Žiniasklaidos puslapiuose kasdien mirga antraštės apie masinę lietuvių emigraciją. Ne mažiau opi tema, pasak ekspertų yra ir ateityje didėsiantis imigrantų poreikis Lietuvai, kai nebebus kam užpildyti atsiradusių darbo vietų. Ar Lietuva pasirengusi augančiai imigracijai? Ketvirtadienį Šiuolaikinio meno centre vykusiame Tarptautinės migracijos tarnybos surengtame seminare kalbėta apie imigracijos mitus ir problemas Lietuvoje.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) parengė naują nacionalinės saugumo strategijos projektą, kuris šiuo metu pateiktas Seimui ir jį svarsto parlamentiniai komitetai. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas naujienų portalą Balsas.lt patikino, kad šis projektas skiriasi nuo pirmo nacionalinio saugumo strategijos varianto, kadangi per dešimtmetį daug kas pasikeitė tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje.

Nors dar­bo bir­žos spe­cia­lis­tai tei­gia, kad ne­dar­bo ly­gis ma­žė­ja, ieš­kan­tie­ji dar­bo kal­ba ki­taip. Pa­dė­jęs dip­lo­mus į stal­čius, jau­ni­mas su vil­ti­mi dai­ro­si į ki­tus mies­tus ar­ba krau­na­si la­ga­mi­nus į už­sie­nį. Dip­lo­muo­ta spe­cia­lis­tė – dar­bo bir­žos klien­tė 23 me­tų rad­vi­liš­kie­tė Vio­le­ta per­nai Šiau­lių uni­ver­si­te­te įgi­jo lie­tu­vių fi­lo­lo­gi­jos ir ry­šių su vi­suo­me­ne spe­cia­ly­bę.

1998 metais Londone išžagintos ir pasmaugtos Nijolės Šiškevičienės (44 m.) žudikas airis Džeimsas Sitrou (54 m.) teisme atsidūrė tik po 13 metų. 1997 metais į Angliją emigravusios N. Šiškevičienės nužudymas galėjo likti taip ir neišaiškintas, jeigu ne lemtingas atsitiktinumas. Anglų policija pernai liepos mėnesį sustabdė automobilį, kurį vairavo neblaivus Dž. Sitrou.

Neseniai iš Los Andželo (JAV) grįžusi lietuvių liaudies folkloro dainininkė Veronika Povilionienė su skausmu atsiliepė apie lietuvių emigraciją. – JAV su savomis dainomis lankotės ne pirmą kartą. Su kokiais įspūdžiais grįžote? – „Balsas.lt savaitė“ klausė V. Povilionienės. – Antrą kartą lankiausi JAV. Pirmą kartą buvau nuskridusi 1992 ar 1993 metais. Tada Lietuvą pasaulis jau pripažino kaip nepriklausomą valstybę. Atvažiavau tuomet kaip laisvos šalies pilietė.

Dvidešimties metų senumo golfo variklis suburzgia. Mašina prikrauta būtiniausių daiktų. Penki žmonės pajuda pro vartus į 2000 kilometrų kelionę. Važiuos iki Lamanšo sąsiaurio, sės į keltą ir dar — apie 250 kilometrų. Kur? Pas vaikus. Ten, kur jų Lietuva. Tėvai emigruoja pas vaikus Per Lietuvą nusirito jau ne viena emigracijos banga. Šalį paliko ištisos klasės, chorai, statybininkų brigados. Pernai iš užsienio Lietuvoje likusiems artimiesiems buvo atsiųsta apie keturis milijardus litų.

Emigracijos mastai vis auga. Daugelis žmonių, sulaukę progos, išvyksta į užsienį, neretai palikdami savo vaikus Lietuvoje senelių ar tetų globai. Tėvų palikti vaikai patiria didelių psichologinių sunkumų. Blogiausia tai, kad tokių vaikų vis daugėja, o sprendimų, kaip būtų galima tai sustabdyti, vis dar nėra.

Švedų visuomenės sėkmė nėra susijusi su gerovės valstybės modeliu. Tai greičiau lėmė kultūriniai ir demografiniai veiksniai bei palankios verslo sąlygos, kurios Švedijoje egzistavo daugelį metų.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalisto Vidmanto Babrausko straipsnis „Vergovė šiandien“. Emigraciją masiškai besirenkantys tautiečiai ir paprasti keliautojai neretai patenka į šiuolaikinių prekiautojų žmonėmis ar šiaip aferistų žabangas.„Balsas.lt savaitė“ ragina būti budriems. Kriminalinio pasaulio niuansus nagrinėjančioje rubrikoje „Tryliktasis puslapis“ skaitykite straipsnį „Kaip mafija turtus krovėsi“. „Balsas.

Penktadienio rytą, minint tarptautinę Oraus darbo dieną, sostinės V. Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės į protesto akciją susirinko kelios dešimtys šalies profesinių sąjungų atstovų. Protestuotojai reikalavo didinti minimalų pragyvenimo lygį ir visus su darbuotojais susijusius klausimus svarstyti Trišalėje taryboje.

Savo patirtus išbandymus papasakojo neseniai iš Lietuvos į JAV grįžusi moteris, kuriai kelionė į gimtinę tapo didžiausiu košmaru. Į redakciją paskambinusi moteris papasakojo, kad savo kelionės į Lietuvą metu ji patyrė tai, apie ką išgirdusi iš kitų kažin ar būtų patikėjusi.

Vilniaus miesto savivaldybės specialistams, atsitiktinės atrankos būdu patikrinus 111 šeimų, kurių vaikai, remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) registrais, nelanko mokyklos, paaiškėjo, kad 43 vaikai (39 proc.) su tėvais yra išvykę į kitas šalis, kai kurie ten mokosi penkerius ir daugiau metų. Dar 11 vaikų (10 proc.) iš tiesų mokosi sostinės mokyklose, tačiau dėl duomenų bazės netobulumo yra patekę į nelankančiųjų sąrašus. 55 vaikų (51 proc.

Gyventojų migracijos srautai šiuo metu itin aktyvūs ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Migracijos tema aktuali ir svarbi, bet dažnai vos prabilus apie konkrečius skaičius, kyla įvairiausių spekuliacijų. Oficialiais duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį iš Lietuvos emigravo 337 tūkst. gyventojų, nors savo išvykimą deklaravo vos 205 tūkst. gyventojų.

Rugpjūtį iš Latvijos išvyko 2300 žmonių, pranešė centrinė statistikos valdyba. Toks išvykusiųjų skaičius laikomas rekordiniu nuo pat masinės emigracijos pradžios. Nuo metų pradžios iki rugsėjo iš šalies išvyko beveik 14 tūkst. žmonių – dukart daugiau nei per tą patį 2010 metų laikotarpį, rašo dienraštis „Neatkariga“. Oficialioji statistika mini tik tuos atvejus, kai žmonės apie savo išvykimą patys praneša Pilietybės ir migracijos valdybai, o realioji emigracija, manoma, yra dar didesnė.

Daugelis moksleivių ir studentų vasaros atostogas iškeičia į darbą užsienyje. Tikėdamiesi uždirbti naujiems mokslo metams jaunimas renkasi Lietuvos emigrantų pamėgtas Jungtinę Karalystę ar Airiją, kai kurie – ir Skandinavijos valstybes. Aš nutariau aplankyti giminaičius Islandijoje. Tai buvo ne pirma išvyka į šią šalį, todėl nebuvo jokio jaudulio. Buvau galutinai apsisprendusi išnaudoti vasaros atostogas prasmingai: užsidirbti pinigų, susirasti naujų draugų bei aplankyti išties unikalią šalį.

Policija sulaikė trečią įtariamąją dingusios lietuvės byloje. Pyterboro (Peterborough) mieste sulaikyta 29 metų moteris, įtariama pagalba žudikui. Sulaikytoji – trečiasis asmuo, įtariamai susijęs su Vitalijos Baliutavičienės dingimu, kuri paskutinį kartą matyta savo namuose rugpjūčio 12-osios rytą. Moteris dingo eidama į darbą anksti ryte. Lietuvoje buvo sulaikytas vyras, įtariamas Vitalijos pagrobimu ir nužudymu.

Naujausios tendencijos darbo rinkoje: Lietuvoje padaugėjo darbo vietų, sumažėjo bedarbių vyrų procentas, darbdaviai laukia antrosios krizės bangos ir neskuba, kaip žadėjo pavasarį, didinti atlyginimų. Tuo tarpu užsienyje žmones įdarbinančios agentūros konstatuoja: visi darbingi, gerieji žmonės jau išvažiavo.

Jie projektuoja miestus, dirba finansinėse institucijose, kuria socialinius projektus. Darbdaviai tvirtina, kad jų Lietuvai reikia. Kol šalyje bandoma apskaičiuoti protų nutekėjimą, jie, pasimokę užsienio aukštosiose mokyklose ir padirbėję kitų šalių kompanijose, grįžta į Lietuvą kurti pridėtinės vertės. Daugelis specialistų teigia pastebintys tendenciją, kad tokių lietuvių daugėja.