embargas

Jeigu dėl galimo rusiškų dujų embargo Lietuvoje jų alternatyvos kainuotų 50 arba 100 proc. brangiau, jau per pirmus metus Lietuvos verslas būtų praradęs atitinkamai 1,6 arba 1,9 mlrd. litų – tai prilygsta šalies investicijoms į dujotiekio jungtį su Lenkija arba SGD terminalą.

Už sveikatą ir maisto saugą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Vytenis Povilas Andriukaitis pripažįsta, kad Rusijos taikomi importo ribojimai iš Europos Sąjungos (ES) yra politiniai sprendimai, tačiau kylant geopolitinei įtampai jis ragina palikti „langą diskusijoms“, o ne svarstyti apie naujas sankcijų galimybes. Po paskyrimo eurokomisaru pirmąkart su vizitu Lietuvoje viešintis V.P.Andriukaitis interviu BNS pirmadienį informavo, kad EK artimiausiu metu ketina skirti per 16 mln.

Šią savaitę Rusija pranešė pradėjusi nuodugniai tikrinti lietuviškus krovinius, nes pasak Rusijos muitinės vadovo Andrejaus Beljaninovo, Europos Sąjungos šalys į Rusiją per Lietuvą gabena „embargo“ produkciją. „Linavos“ viceprezidento Juliaus Misiūno teigimu, Lietuvos vežėjus vienijanti asociacija tokių duomenų neturi.

 Nuo Rusijos embargo nukentėję Lietuvos daržovių augintojai kol kas neskuba pertekliaus aukoti labdarai. Kaip „Žinių radijui“ pasakojo „Maisto banko" vadovas Vaidotas Ilgius, su ūkininkais derybos vyksta, tačiau šie dar laukia aiškesnės padėties dėl Europos Komisijos kompensacijų. Taip pat - naujų Žemės ūkio ministerijos rengiamų taisyklių dėl daržovių tiekimo sąlygų. Vaidotas Ilgius neatmeta, kad delsiant dalis produkcijos gali ir sugesti.

 Rusijai paskelbus maisto produktų embargą, Europos Komisija vaisių ir daržovių sektoriui skyrė papildomai 165 mln. eurų (569,7 mln. litų). Komisija pirmadienį priėmė naują priemonių programą, kuri skirta išimti iš rinkos perteklinę produkciją. Pasak pranešimo, parama bus skirstoma proporcingai pagal pastarųjų trejų metų valstybių eksportą į Rusiją. „Džiaugiuosi, kad Komisija sugebėjo sukaupti dar 165 mln.

Valstybės vadovai, ūkininkai ir perdirbėjai mėgina tartis, kokių priemonių imtis ir kokiais būdais paremti nuo Rusijos sankcijų kenčiančiam žemės ūkio, maisto perdirbimo sektoriams. Tačiau kol kas nesiseka rasti visoms pusėms tinkančio sutarimo: ūkininkai skaičiuoja daug didesnius nuostolius, nei skelbia Žemės ūkio ministerija, pieno perdirbėjai tvirtina, kad pieno supirkimo kainos nemažino tiek, kiek skelbia valstybės institucijos.

 Valdančiosios koalicijos politinė taryba penktadienį ketina aptarti pensijų didinimo kitais metais planą. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė parlamentinę daugumą sudarančių partijų lyderimas pristatys pensijų kėlimo galimybes. „Pateiks siūlymus kaip tai būtų galima padaryti (padidinti pensijas - BNS)“, - BNS teigė Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.

Dėl Rusijos embargo perdirbėjai stipriai atpigino žemės ūkio produkciją, tačiau maisto produktų kainos parduotuvių lentynose išlieka stabiliai aukštos. Už pieno produktus Lietuvos vartotojai moka panašiai kaip vokiečiai, o iš žemdirbių žaliava superkama jau pusdykiai. Tiesa, kai kurie prekybininkai skelbia, kad po ilgų derybų su pieno perdirbėjais geriamasis pienas atpigo apie 3 procentus.

 Europos Komisija žada artimiausiu metu parengti naują paramos paketą nuo Rusijos embargo nukentėjusiems greitai gendančių vaisių ir daržovių augintojams, o paraiškos pirmajam - laikinai sustabdytam - paketui bus toliau nagrinėjamos, teigia už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingas eurokomisaras.

Rusijos įvestų apribojimų poveikis lietuviškų maisto produktų ir žaliavų importui bus mažesnis nei manyta anksčiau. Lietuvos pieno perdirbėjai susidoros su šios rinkos praradimu lengviau. Su didesniais sunkumais susidurs pieno gamintojai bei mėsos sektorius. Jiems, tikėtina, pririeks didžiausio valstybės dėmesio.

Vida Tavorienė Lietuva patiria išskirtinai daug nuostolių dėl Rusijos embargo, tačiau nei jos, nei ES viršūnės tarsi to nemato ir kol kas nesiūlo išskirtinių pagalbos priemonių. Baltijos šalių žemdirbių organizacijos išsiuntė ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisarui Dačianui Čiolosui kreipimąsi dėl Rusijos embargo pasekmių palengvinimo.

Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentų užsienio reikalų komitetų delegacijos Palangoje pradeda susitikimą, kuriame aptars Rusijos sankcijas Europos Sąjungos (ES) verslui, kitas regiono aktualijas. Į susitikimą atvyks Estijos parlamento Užsienio reikalų komiteto Marko Mihkelsono (Marko Mikelsono), Latvijos kolegos Ojaro Eriko Kalninio bei Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Benedikto Juodkos vadovaujamos delegacijos.

 Rusijos maisto prekių kainų indeksas pakilo 10,3 proc. palyginus su liepos mėnesiu, praneša newsru.com, remdamasis „Rosstat“ duomenimis. Dviženklį infliacijos skaičių šalis pasiekė pirmą sykį per paskutinius tris metus. 2011-ais kainų pokyčiui įtaką darė praėjusių metų saura. Šių metų produktų pabrangimas pirmiausiai susijęs su Rusijos įvestu ES, JAV, Australijos, Kanados ir Norvegijos prekių embargu.

 Lietuva nuostoliams dėl Rusijos embargo kompensuoti Europos Komisijos prašo 46 mln. eurų (beveik 160 mln litų), pranešė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. „Sumą nurodome. Tai yra 46 mln. eurų. Tai yra trumpalaikė priemonė. Trims keturiems mėnesiams“, - penktadienį LRT radijui teigė ministrė. Pasak ministrės, paramos prašoma ir pieno gamintojams, gyvulių bei daržovių augintojams.

Nepaisant griežtos retorikos dėl didėjančio Rusijos karinio vaidmens Ukrainoje, Europos Sąjungos (ES) lyderiai sekmadienį iškart nepaskelbė naujų sankcijų Maskvai.

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas metė kaltinimus Baltarusijai dėl neteisėto Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio produkcijos ir maisto produktų reeksporto į Rusiją. "Šiuo metu į Rusiją uždraustos importuoti ES prekės atgabenamos per Muitų sąjungą.

  Europos Komisija ruošia naują paramos Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio produkcijos gamintojams, nukentėjusiems dėl Rusijos embargo, paketą, kuris papildys jau patvirtintą 125 mln. eurų (432 mln.

 Lietuvos verslo problemos, susiduriant su Rusijos žemės ūkio ir maisto produktų importo embargu, yra valstybinio lygio, sako premjeras. „Vyriausybė jau patvirtino rekomendacijas, kaip įvairinti Lietuvos eksportą sumažinti patiriamus nuostolius dėl Rusijos patiriamo embargo.

Žinių radijas Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ pareiškė, jog Rusijai įvedus žemės ūkio ir maisto produktų embargą, Lietuvos mėsos ir pieno perdirbėjai, sumažinę žaliavos supirkimo kainas, elgiasi nesąžiningai: „Nuostolius apskaičiuoti labai sudėtinga. Mes lengviau galėjom apskaičiuoti, kiek nebus gauta pajamų, jeigu produkcija nebus išvežta į Rusiją. Paskaičiavome, kad žemės ūkio sektoriaus nuostoliai sudarys apie 0,5 mlrd. litų.

 Rusijos vyriausybė, įvertinusi šalies žemės ūkio rinkos padėtį, atšaukė draudimą importuoti į šalį dalį maisto produktų iš jai sankcijas taikančių valstybių. Rusijos vyriausybės interneto tinklapyje skelbiama, kad nebebus draudžiama į šalį įvežti sėklai naudojamas bulves, žirnius, cukrinius kukurūzus, svogūnus.

Pieno perteklius dėl Rusijos paskelbto embargo gali siekti apie 15 proc., o galvijų - 70 proc., prognozuoja Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys ir mano, kad būtų racionalu laikinai Lietuvoje sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) galvijų mėsai, kad būtų galima bent 20 proc. sumažinti galvijų kainas vartotojams. „Manau, jautienos supirkimo kainos kris mažiausiai trečdaliu.

Rusijos vyriausybę pasiekė pirmas patvirtinimas apie augančias produktų supirkimo kainas pradėjus riboti importą. Rugpjūčio 7 dieną Rusija uždraudė jautienos, kiaulienos, vaisių, naminių paukščių, sūrio ir pieno importą iš Europos Sąjungos šalių, JAV, Australijos, Kanados ir Norvegijos. Apribojimai taikomi vienerius metus.

Rita Miliūtė, LRT televizijos laida „Teisė žinoti“, LRT.lt Kaip atskirti garsiai rėkiantį lobistą nuo tikrai į bėdą pakliuvusio verslininko? Atsakymo į šį klausimą artimiausiais mėnesiais reikės ieškoti ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos (ES) politikams. Vieni jau suskubo ieškoti būdų, kaip kompensuoti verslo nuostolius dėl Rusijos paskelbto embargo maisto produktų importui.

Aurelija Malakauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Dėl Rusijos embargo naujų rinkų teks ieškoti ir vežėjams , pirmiausia – maisto produktus į kaimyninę šalį gabenusiems šaldytuvais. „Linavos“ asociacija tikisi, kad vežėjams, kaip ir mėsos ar pieno perdirbėjams, šioje situacijoje pagelbės valstybė. Šaldytuvais prekes vežančios įmonės, anot „Linavos“ prezidento Algimanto Kondrusevičiaus, jau dabar yra gavusios pranešimų, kad didžioji dalis užsakymų į Rusiją atšaukiami.

Giedrius Vitkauskas, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Po Vladimiro Putino atsako į Vakarų sankcijas, tapo aišku – diržus teks veržtis lietuviškos mėsos ir pieno produktų gamintojams, transporto įmonėms, kurios praras dalį pelno.

 Europos Sąjungos (ES) praradimai dėl Rusijos draudimo importuoti maisto produktus gali siekti iki 12 mlrd. eurų. Tai pareiškė ES ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas. „Prekių kategorijų, kurioms bus taikomos sankcijos, atskirai dar neišnagrinėjome, bet tai (nuostoliai) gali siekti iki 12 mlrd. eurų“, – pareiškė jis radijo stočiai „Govorit Moskva“. „Iš to, ką mes eksportuojame į Rusiją, maisto produktai sudaro iki 10 proc.“, – pridūrė diplomatas.

  Rusija skelbia „visišką embargą“ daugumai maisto produktų, importuojamų iš Europos Sąjungos (ES), JAV bei kitų Vakarų šalių, reaguodama į jų sankcijas dėl Maskvos politikos Ukrainos atžvilgiu. Tai ketvirtadienį pranešė premjeras Dmitrijus Medvedevas. Sankcijas Rusija įveda vieniems metams. „Vykdydamas prezidento įsaką, pasirašiau Vyriausybės nutarimą.

Rusijos vartotojų teisių apsaugos tarnybos "Rospotrebnadzor" vadovė Anna Popova pareiškė palankiai vertinanti visų Lietuvos pieno produktų gamintojų grįžimo į Rusijos rinką perspektyvas. "Perspektyvų yra, tačiau tai vyksta etapais", - agentūrai "Interfax" ketvirtadienį pareiškė A.Popova. "Kai tik mus pasiekia visi būtini dokumentai, patvirtinantys produkcijos kokybę ir saugumą, išduodame leidimą. Lietuviai atsižvelgė į visą eilę pastabų ir ėmėsi atitinkamų veiksmų", - pridūrė A.Popova.

Embargą Lietuvos pieno produktams paskelbusi Rusija didina jų importą iš Latvijos, tvirtina Latvijos žemės ūkio produkcijos kooperatyvų asociacijos vadovė Ilzė Aizsilniecė. Jos teigimu, Latvijos pieno perdirbėjai šiuo metu nėra pajėgūs patenkinti smarkiai padidėjusios jų produkcijos paklausos Rusijoje. "Latviškų pieno produktų poreikį Rusijoje didina ir tai, jog Rusija ketina nuo gruodžio 15 dienos uždrausti sūrių importą iš Olandijos", - agentūrai BNS sakė I.Aizsilniecė.

Ukraina kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) dėl Rusijos embargo ukrainietiškiems saldumynams, antradienį vakare pranešė Ukrainos ekonominės plėtros ir prekybos ministras Ihoris Prasolovas.   Jis paaiškino, jog į PPO nuspęsta kreiptis gavus konditerijos pramonės grupės „Roshen“ skundą dėl jos verslo interesų Rusijoje pažeidimo.   „Gautas „Roshen“ pareiškimas. Veikiame vadovaudamiesi atitinkamomis PPO procedūromis. Mūsų atstovas (PPO - red.

Geri keliai kartais gali nulemti ar žmogus gyvens ar mirs. Tai tikrai yra tiesa Barbakaose, mažame pietvakarių Kolumbijoje esančiame miestelyje. Į gyvenvietę veda vienintelis, itin prastos kokybės kelias. Todėl kelionė į artimiausią ligoninę gali užtrukti iki 14 valandų, dėl ko mirtys pakeliui į gydymo įstaigą yra įprastas dalykas, tarp kurių pasitaiko ir nėščių moterų, rašo grist.org. Dabar miestelio moterys perima kontrolę į savo rankas.

Rugsėjo mėnesį prasidėjus diskriminaciniams veiksmams prieš Lietuvos vežėjus buvo sunku prognozuoti šios situacijos baigtį. Konkrečios priežasties, kodėl griežtinama vilkikų patikra, vykdomi lengvųjų automobilių patikrinimai ir pradedamas pieno produktų embargas, nurodyta nebuvo. Rusijos atstovai neteikė paaiškinimų, o tie, kurie buvo duoti, vargu, ar leido geriau suprasti reikalo esmę. Nesulaukta atsakymų ir į oficialius paklausimus iš Europos Komisijos (EK) apie susidariusią situaciją.

 Rusija pasirengusi svarstyti lietuviškų pieno produktų įvežimo draudimo klausimą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), jei būtų toks Europos Komisijos kreipimasis. Tai agentūrai RIA Novosti pareiškė Rusijos prezidento patarėjas Sergejus Glazjevas. "Mes pasirengę šio klausimo svarstymui PPO", - sakė S.Glazjevas. Pasak jo, apie 20 metų Rusijos sanitarijos ir veterinarijos tarnybos praktiškai užmerkdavo akis dėl sistemingų Lietuvos žemės ūkio produktų nukrypimų nuo rusiškų standartų.

Lietuvos pieno perdirbėjai turi galimybių sugrįžti į Rusijos rinką, po susitikimo su Lietuvos delegacija Maskvoje pareiškė Rusijos vartotojų teisių priežiūros tarnybos „Rospotrebnadzor“ vadovas Genadijus Oniščenka. „Pokalbis buvo profesionalus. Numatyta visa eilė veiksmų, kurie artimiausiu metu bus įgyvendinti“, – sakė G.Oniščenka. Anot jo, lietuviška pieno produkcija gali grįžti į Rusijos rinką.

Lietuviški pieno produktai yra paskutiniai, patekę į prekių, kurios buvo uždraustos Rusijoje, sąrašą. BBC žurnalistas Steve'as Rosenbergas perspėja, kad ruošdami patiekalus šioje šalyje turite stebėti politikos naujienas, nes tai gali paveikti jūsų recepto sudėtį. Rusijoje jau buvo uždrausta amerikietiška kalakutiena, gruziniškas vynas, ukrainietiškas sūris. Visi šie produktai buvo laikinai uždrausti, nes valdžia susirūpino jų kokybe ar saugumu.

Rusijos vartotojų teisių priežiūros tarnybai „Rospotrebnadzor“ sustabdžius lietuviškų pieno produktų įvežimą, Rusijos vartotojų teisių gynėjai kreipėsi į Rusijos premjerą Dmitrijų Medvedevą su prašymu įvertinti tarnybos vadovo Genadijaus Oniščenkos profesinį pasirengimą eiti šias pareigas, rašo Rusijos portalas „Novye Izvestija“. Rusijos ekspertus glumina draudimai, kurių „Rospotrebnadzor“, jų manymu, imasi per dažnai.

Jau pasakojome jums, kad Prancūzijos valdžia uždraudė šalyje pardavinėti naujausius „Mercedes-Benz“ automobilius. Dabar prancūzus palaikė ir ES oficiozai – gali būti, kad „Mercedes-Benz“ prekybos draudimas išsiplės ir visos ES teritorijoje.

Irano naftos ministerija nurodė, kad Teheranas svarsto galimybę eksportuoti naftą į Šiaurės Korėją, siekiant sustiprinti pašlijusią tos šalies ekonomiką. Valstybinė naujienų agentūra IRNA šeštadienį citavo naftos ministrą Rostamą Ghasemi, kuris sakė, kad vyksta Teherano ir Pchenjano derybos dėl naftos eksporto. Sutartis dėl naftos dar labiau suartintų abi šalis, smarkiai nesutariančias su JAV ir kitomis Vakarų valstybėmis.

Europos Sąjungos (ES) pareigūnai pranešė, kad ES valstybių narių vyriausybės pirmadienį sutarė sugriežtinti Sirijai taikomą ginklų embargą ir sankcijas prezidentui Basharui Assadui. Per susitikimą Briuselyje ES užsienio reikalų ministrai nutarė praplėsti sankcijų sąrašą ir įšaldyti dar 26 žmonių turtą bei uždrausti jiems keliauti po ES šalis. Be to, ministrai nusprendė sankcijas taikyti dar trims Sirijos bendrovėms. Nuo šiol ES bendrovėms bus draudžiama su jomis dirbti.

Sekmadienį įsigalioja Europos Sąjungos (ES) naftos embargas Iranui, praneša agentūra AFP. Nuo liepos 1-osios, be kita ko, galios netenka senosios sutartys dėl iranietiškos naftos tiekimo. Draudikai ES šalyse nebeturi teisės drausti Irano naftos transportavimo. Dėl atitinkamų priemonių ES susitarė sausį. Praėjusią savaitę Bendrijos šalių užsienio reikalų ministrai dar kartą patvirtino, kad naujos sankcijos įsigalios. Be to, esą svarstomos tolesnės baudžiamosios priemonės.

Humanitarinės pagalbos agentūra „Oxfam“ teigia, kad nepaisant Jungtinių Tautų (JT) ginklų embargo, Iranas per trejus metus importavo ginklų už maždaug 430 milijonų eurų, rašo „The Telegraph“. Nuo 2000 iki 2010 metų iš viso 10 valstybių, kurioms taikomas embargas, nusipirko ginklų. Tai rodo, kad dabartiniai apribojimai neveikia. JT Saugumo Taryba paragino visas valstybes nares nuo 2007 metų netiekti Iranui ginklų.

Iranas uždraudė 100 Europos bendrovių produkcijos importą – tai šalies atsakas į Europos Sąjungos (ES) paskelbtą naftos embargą ir kitus prekybinius apribojimus, apie tai pareiškė šalies Prekybos palaikymo organizacijos pirmininko pavaduotojas Sasanas Hodaei, pranešama Irano televizijos kanalo „Press TV“ tinklapyje. Pasak S. Hodaei, į draudžiamų įvežti produktų sąrašą įtrauktos ir prabangos prekės.

Iranas turi pakankamai lėšų, kad išgyventų visišką Irano naftos importo embargą dvejus trejus metus, praneša Irano žiniasklaida, remdamasi šalies prezidentu Mahmoudas Ahmadinejadas. (Papildyta 19:52 val.) Iranas apribojo naftos tiekimą Ispanijai, pranešė Irano televizijos kanalas „Press TV“. Kokiu mastu sumažintas naftos eksportas Ispanijos partneriams, nepranešama. Iš visos į Ispaniją importuojamos naftos Irano naftos praėjusiais metais importuota apie 12 proc., arba maždaug 160 tūkst.

Kinija, Rusija ir Baltarusija, organizacijos „Amnesty International“ duomenimis, ir toliau tiekia ginklus Sudanui, nors jie greičiausiai naudojami prieš civilius Darfūre. Šios trys šalys, be kita ko, į Sudaną eksportavo naikintuvus, kovinius sraigtasparnius, raketas „žemė-oras“, šarvuotus automobilius ir šaudmenis, nors nuo 2004 metų galioja Jungtinių Tautų (JT) ginklų embargas Darfūrui, praneša agentūra AFP.

Irano grasinimai užsukti pasaulio naftos čiaupą investuotojų nebegąsdina, o Rusijos ir Saudo Arabijos naftininkai skaičiuoja būsimus pelnus. Panašu, kad Iranas, nepakęsdamas Europos Sąjungos (ES) bei JAV sankcijų ir grasindamas paralyžiuoti Ormūzo sąsiaurį, pats sau kasa duobę. Ekspertai sutaria, kad Iranui ilgesniam laikotarpiui paralyžiuoti sąsiaurį, per kurį keliauja penktadalis pasaulio naftos, nei įmanoma, nei naudinga.

Indija nemažins Irano naftos importo, nepaisydama Europos Sąjungos (ES) ir JAV paskelbtų sankcijų prieš šią šalį. Apie tai per savo vizitą Čikagoje pareiškė Indijos finansų ministras Pranabas Mukherjee, praneša „The Times of India“. Pasak P. Mukherjee, Indija negalės išsiversti be Irano naftos, aprūpinančios 12 proc. šalies energetikos poreikių. Anksčiau apie draudimą pirkti Irano energijos išteklius buvo paskelbusios JAV ir ES.

Iranas pagrasino netrukus sustabdyti naftos tiekimą kai kurioms šalims, tačiau atidėjo parlamento debatus dėl naftos eksporto Europos Sąjungos (ES) šalims uždraudimo. Iranas pareiškė esantis optimistiškai nusiteikęs dėl Jungtinių Tautų ekspertų branduoliniais klausimais vizito, kuris prasidėjo sekmadienį, tačiau įspėjo, kad inspektoriai vadovautųsi profesionalumu, kitu atveju Teheranas apribos bendradarbiavimą su pasauline organizacija.

Irano vyriausybė įspėja, kad dėl šaliai paskelbto naftos embargo staigiai didės šios žaliavos kaina. Barelis naftos jau netrukus kainuos iki 150 dolerių, valstybinė naujienų agentūra IRNA cituoja nacionalinės naftos bendrovės vadovą Ahmadą Kalehbaną. Vakarai tikisi embargu priversti Teheraną nusileisti branduoliniame ginče. Šiuo metu barelis naftos pasaulio rinkose kainuoja šiek tiek mažiau nei šimtą dolerių. Vienas barelis atitinka 159 litrus.

Iranas gali sustabdyti naftos tiekimą į Europos Sąjungą jau kitą savaitę, praneša šalies naujienų agentūros, cituojančios Irano parlamento Nacionalinio saugumo komiteto pirmininko pavaduotojo Hosseino Ibrahimio žodžius. „Sekmadienį parlamentas apsvarstys „ypatingos svarbos“ įstatymo projektą dėl Irano naftos eksporto į Europą sustabdymo jau nuo kitos savaitės“, – sakė H. Ibrahimis. Europos Sąjunga paskelbė embargą naftos ir naftos-chemijos produkcijos iš Irano tiekimui pirmadienį.