embargas

Europos Sąjungą pagaliau susitarė dėl dalinio naftos ir naftos produktų embargo iš Rusijos. Europoje jie ketina nedelsiant atsisakyti 75 proc. importo ir iki 2023 m. pradžios šį skaičių padidinti iki 90 proc. Tai ne pirmas kartas šiuolaikinėje istorijoje, kai įvedamas naftos embargas, tačiau jo taikymo patirtis išlieka, švelniai tariant, prieštaringa, rašo The Insider.

Rusijos opozicinis politikas, buvęs oligarchas Michailas Chodorkovskis pareiškė, kad Europos Sąjunga padarė milžinišką klaidą, įvesdama embargą Rusijos naftai. Jo teigimu, sankcijos smogė pačios Europos valstybių ekonomikoms, o ne Rusijos karinėms išlaidoms.  Buvęs oligarchas pažymėjo, kad prieš įvedant tokius ribojimus, Europos šalims derėjo pasiruošti ir surasti alternatyvių energijos resursų tiekėjų arba imtis kitų priemonių prieš Maskvą.

Septintasis sankcijų Rusijai paketas bei rusiškų dujų embargas Europos Komisijoje (EK) šiuo metu nėra svarstomi, sako Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.  „Kol kas net nėra svarstomas septintas sankcijų paketas. O apie dujų įtraukimą, deja, bet irgi nėra kalbos. Mes matėme kaip sunkiai, kiek ilgai nafta skynėsi kelią“, – Lietuvos žurnalistams Briuselyje antradienį sakė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys.

Bernas dėl karo Ukrainoje nusprendė Rusijai ir Baltarusijai paskelbti naujas, Europos Sąjungos paruoštas sankcijas, apimančias dalinį rusiškos naftos importo embargą, sakoma Šveicarijos valdančiosios Federalinės Tarybos tinklalapyje penktadienį paskelbtame pranešime žiniasklaidai.

Europos Komisija pagaliau nusprendė uždėti embargą Rusijos naftai. Tai ir dar vienas aspektas lems, kad benzino kaina perkops 2 eurus, o infliacija Lietuvoje gali peraugti 20 proc. ribą. Tokią mintį naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ išdėstė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Pone Izgorodinai, kaip dėl naftos embargo keisis kainos? Ar akcijų biržoje naftos kaina šoktelėjo į viršų? Taip, gegužės 31-ąją ji šoktelėjo į viršų daugiau nei 3 proc.

Jungtinės Valstijos antradienį sveikino Europos Sąjungos sprendimą uždrausti kone visą rusiškos naftos importą ir paragino dėti ilgalaikes pastangas toliau mažinti priklausomybę nuo Maskvos.  „Džiaugiamės mūsų sąjungininkių ir partnerių Europoje žingsniais mažinant priklausomybę nuo Rusijos naftos ir gamtinių dujų“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.

Saudo Arabija, Rusija ir jų sąjungininkės greičiausiai nuspręs toliau laikytis savo politikos dėl laipsniško naftos gavybos didinimo, kai susitiks ketvirtadienį, ES susitarimo dėl embargo rusiškai naftai fone. ES lyderiai pirmadienį susitarė uždrausti daugiau nei du trečdalius Rusijos naftos importo, taip sugriežtindami šaliai taikomus ekonominius varžtus dėl jos invazijos į kaimyninę Ukrainą.

Įvedant sankcijas rusiškai naftai svarbiausia buvo peržengti psichologinę ribą, o toliau reikia pradėti diskusijas dėl embargo dujoms, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė.

Europos Sąjungos (ES) lyderiams šeštuoju sankcijų paketu sutarus dėl embargo naftai iš Rusijos, šio žingsnio veiksmingumas mažėja dėl ilgo pereinamojo laikotarpio, sako „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus. Antradienio naktį sutarta, kad kad embargas būtų taikomas jūra gabenamai rusiškai naftai, šia išimtimi naftotiekiams siekta sulaukti naujoms sankcijoms nepritarusios Vengrijos ir kitų nuo šių išteklių priklausomų šalių paramos.

Europos Sąjungos lyderiai, pasiekę kompromisą su Vengrija, antradienio naktį pritarė tam, kad būtų uždraustas kone visas rusiškos naftos importas, taip baudžiant Maskvą už karą Ukrainoje. 27 valstybių blokas ištisas savaites ginčijosi dėl siūlyto visiško rusiškos naftos embargo, bet susidūrė su nepajudinamu Vengrijos premjero Viktoro Orbano pasipriešinimu.

Kompromisas dėl rusiškos naftos importo embargo buvo būtinas, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiams antradienio naktį sutarus dėl šeštojo sankcijų paketo Rusijai. „Šiandien buvo padėtas taškas. Kad ir labai siauru liepteliu ėjome, radome tą kompromisą, kuris buvo būtinas. Manau, kad šiandien tesiog galime pasidžiaugti rezultatu“, – po Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžio Briuselyje žurnalistams sakė G. Nausėda.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį dalyvaus neeiliniame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje Briuselyje, kur su kolegomis sieks rasti sutarimą dėl rusiškos naftos embargo. „Pagrindinės šio susitikimo temos – pagalba Ukrainai ir jos atstatymo planas, sankcijos Rusijai, Europos Sąjungos saugumo ir gynybos politika, energetinės nepriklausomybės didinimas, maisto tiekimo saugumo užtikrinimas“, – pranešė Prezidentūra.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, pirmadienį atvykęs į Europos Sąjungos lyderių susitikimą, perspėjo, kad blokas dar nepasiekė kompromiso su Budapeštu dėl Rusijos naftos embargo. Europos diplomatai parengė pranešimą, kuriuo siūloma, jog Vengrija būtų laikinai atleista nuo draudimo importuoti rusišką naftą. Tikimasi, kad šis sprendimas bus priimtas per dviejų dienų viršūnių susitikimą Briuselyje.

Vengrijos sprendimas blokuoti Europos Sąjungos siekį įvesti Rusijos naftos embargą – nuviliantis, sako prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė. Anot jos, nepaisant to, Vengriją dar galima įtikinti padarant Budapeštui nuolaidų dėl laipsniško perėjimo prie sankcijų šioje nuo Rusijos energetinių resursų priklausomoje valstybėje. „Vengrijos blokavimas nuviliantis yra.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad derybos dėl naujo sankcijų paketo Rusijai stringa dėl Vengrijos pasipriešinimo energijos importo embargui, o situaciją galėtų išspręsti pagalba Ukrainai užsitikrinant energetinę nepriklausomybę.

Europos Sąjungos viltys greitai įvesti draudimą importuoti Rusijos naftą gali būti sužlugdytos, Vengrijai pareikalavus brangių garantijų, kad jai bus užtikrintas naftos tiekimas, sakė diplomatai. „Esu tikras, kad susitarimą turėsime – mums šio susitarimo reikia ir mes jį pasieksime“, – penktadienį žurnalistams sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, atvykęs į Vokietijoje surengtą Didžiojo septyneto (G-7) ministrų susitikimą.

Europos Sąjungai (ES) nutarus šiemet taikyti embargą naftai iš Rusijos, rudenį prognozuojamas infliacijos slopimas nusikels vėlesniam laikui, sako bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. „Aišku, tai irgi yra scenarijai, tai labai priklausys nuo to, ar pavyks pasiekti naftos embargo Rusijai susitarimą, jeigu tai įvyktų šiemet, aišku, rinkos tai įskaičiuotų ir naftos kaina gerokai šoktų į viršų.

Europos Sąjungos pareigūnai antradienį vėlai vakare perdavė valstybėms narėms naujų sankcijų Rusijai už jos tęsiamą karinę agresiją prieš Ukrainą  plano projektą, tačiau kai kurios šalys siekia išimčių dėl jame numatyto naftos embargo. Keli ES pareigūnai ir Europos diplomatai Briuselyje naujienų agentūrai AFP sakė, kad dėl šio plano esama nesutarimų. Jis buvo priimtas tik vėlai vakare dėl vienos iš valstybių narių pozicijos.

Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas sprendimą nutraukti dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai sako esant Rusijos spaudimu dėl planų į naują Europos Sąjungos sankcijų paketą įtraukti embargo naftai. Jis tikisi, kad šie veiksmai nusiteikimo atsisakyti rusiškos naftos nepakeis.

Derybose dėl rusiškos naftos embargo kai kurios Europos Sąjungos šalys reiškia „griežtą prieštaravimą“, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Kol kas turime griežtą prieštaravimą iš kelių valstybių, bet Komisijos pradėtame rengti šeštojo paketo projekte yra pasiūlymai dėl naftos. Juos gali išbraukti su kategorišku veto, bet derybos vyksta“, – žurnalistams trečiadienį teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sveikina diskusijas dėl šeštojo sankcijų paketo karą Ukrainoje pradėjusiai ir tęsiančiai Rusijai. Jis tai sakė pirmadienį nuvykęs į Liuksemburgą, kur vyksta Europos Sąjungos šalių Užsienio reikalų taryba. „Esu laimingas, kad pradedama dirbti su šeštuoju sankcijų paketu, kuriame yra punktas dėl naftos. Tai reiškia, kad kartu ieškome kompromiso ir tikiuosi, kad šįkart pavyks jį rasti“, – žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Europos Sąjunga ketvirtadienį pranešė patvirtinusi Rusijos anglių embargą, taip pat uždarysianti Bendrijos uostos šios šalies laivams dėl Maskvos karo prieš Ukrainą. Vienas šaltinis Prancūzijoje, šiuo metu pirmininkaujančioje blokui, sakė, kad šie žingsniai bus pagrindinės priemonės „labai svariame“ penktajame sankcijų Maskvai pakete. Į naują paketą taip pat įtraukti 10 mlrd.

Italija „vadovausis Europos Sąjungos (ES) sprendimais“ dėl naujų sankcijų Rusijai, įskaitant galimą dujų embargą, pareiškė šalies ministras pirmininkas Mario Draghi. „Tai nėra šiuo metu svarstoma galimybė, bet padėtis nuolat keičiasi“, – po trečiadienį įvykusio ministrų kabineto posėdžio pareiškė jis žurnalistams. Italija yra itin priklausoma nuo rusiškų dujų. Šalis importuoja 95 proc. suvartojamų dujų ir maždaug 40 proc. šio kiekio gauna iš Rusijos.

Embargas rusiškos naftos importui, kurį dėl Maskvos karo prieš Ukrainą ragina skelbti kai kurios Europos šalys, tiesiogiai paveiks visus, pirmadienį pareiškė Kremlius.    „Iš tiesų, kiek mums žinoma, naftos embargo tema aktyviai svarstoma. Ši tema labai sudėtinga, nes toks embargas labai rimtai paveiktų  visą pasaulio naftos rinką, labai rimtai neigiamai paveiktų energetinę pusiausvyrą Europos žemyne“, – sakė Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Pusšimtis parlamentarų Seimui siūlo priimti rezoliuciją dėl energetikos išteklių embargo iš šalių, vykdančių ar remiančių karinę agresiją prieš Ukrainą. Dokumentą inicijuoja visoms parlamentinėms partijoms priklausantys parlamentarai.  Liberalas Eugenijus Gentvilas siūlo neapsiriboti tik Rusija ar ją palaikančia Baltarusija, bet nepirkti ir iš tų šalių, kurios remia agresorius.  „Tų valstybių, kurių pozicijos nėra aiškios, pavyzdžiui, Serbija tik šią savaitę uždarė oro erdvę Rusijai.

Armėnija ketvirtadienį paskelbė nuo sausio 1 dienos atšaukianti embargą prekėms iš Turkijos, tuo tarpu Turkija paskelbė, kad abiejų šalių pasiuntiniai gali susitikti sausį aptarti galimybę pataisyti tarpusavio santykius. Šalys neseniai ėmėsi preliminarių žingsnių, siekdamos pagerinti santykius.

Rusija nesugebėjo savo pačių gamybos pajėgumais kompensuoti beveik visų produktų importo, kurių draudimą patys ir įvedė 2014-aisiais. Šios šalies Nacionalinė reitingų agentūra nustatė, kad vietoje produkcijos iš „draudžiamų“ valstybių atsirado kitų šalių produkcija, o dar dažniau – trečiosios šalys tiesiog užsidirbo iš reeksporto.

Aleksandras Lukašenka įvedė lenkiškos produkcijos įvežimo į Baltarusiją draudimą, rašoma „Gazeta Wyborcza“. Anot leidinio, tai gali būti „bausmė“ lenkams už baltarusių opozicijos palaikymą. Tačiau nuo to labiau nukentės ne lenkai, o patys baltarusiai. Nuo vakar Baltarusijos pasieniečiai vykdo precedento neturinčias patikras pasienyje su Lenkija. Į Baltarusiją nebegalima įsivežti praktiškai jokių prekių, net kavos, šokoladinių saldainių ar tualetinio popieriaus.

Dar 2014 metais prasidėjęs Rusijos ir Ukrainos konfliktas sukėlė nemenką sąmyšį ir mūsų šalyje. Lietuviškos kilmės produktams įvestos Rusijos sankcijos neigiamai paveikė ne tik prekybos apimtis, bet ir vartotojų lūkesčius. Tuo tarpu gamintojai buvo priversti prisitaikyti – persiorientuoti į kitas rinkas, minimizuoti išlaidas ar gamybos apimtis, teigia „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė komentare žiniasklaidai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką, kuriuo draudimas importuoti Europos Sąjungoje, JAV ir kai kuriose kitose valstybėse pagamintus maisto produktus pratęsiamas iki 2020 metų gruodžio 31 dienos. Prekybos embargą vakarietiškiems maisto produktams Kremlius vieneriems metams paskelbė 2014 metų rugpjūtį, reaguodamas į Vakarų demokratijų sankcijas, įvestas dėl Rusijos aneksuoto Krymo ir dėl jos paramos separatistams Ukrainos rytuose.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pasirašė įsaką, kuriuo draudimas importuoti Europos Sąjungoje, JAV ir kai kurių kitose valstybėse pagamintus maisto produktus pratęsiamas iki 2019 metų gruodžio 31 dienos. Prekybos embargą vakarietiškiems maisto produktams Kremlius vieneriems metams paskelbė 2014 metų rugpjūtį, reaguodamas į Vakarų demokratijų sankcijas, įvestas dėl Rusijos aneksuoto Krymo ir dėl jos paramos separatistams Ukrainos rytuose.

Rusijos vyriausybė į maisto embargo prekių sąrašą įtraukė gyvas kiaules, išskyrus veisimui skirtas. Atitinkamame vyriausybės nutarime teigiama, jog importo draudimas taip pat taikomas stambių ir smulkių raguočių, kiaulių, arklių, arklėnų, asilų, mulų šviežiems, atvėsintiems ir šaldytiems maistui skirtiems subproduktams, kiaulienos, raguočių ir paukštienos taukams.

Prieš trejus metus Rusijos fermeriai, verslininkai ir vartotojai netikėtai atsidūrė visiškai naujoje realybėje. 2014-ųjų rugpjūtį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „atsakydamas“ į Vakarų sankcijas dėl Krymo aneksijos ir karo Ukrainos rytuose, įvedė sankcijas maisto produktų importui iš Vakarų šalių. Tai, be abejonės, paveikė Europos Sąjungos ūkininkų verslus, tačiau iššaukė dar didesnius nuostolius pačiai Rusijai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką dėl maisto produktų iš Vakarų embargo pratęsimą iki ateinančių metų gruodžio 31 d., reaguodamas į Europos Sąjungos įvestų sankcijų pratęsimą. Įsakas buvo pasirašytas birželio 30 d., apie jį paskelbta oficialiame teisinės informacijos portale. Apie tai, kad Rusijos valdžia teiks prezidentui siūlymą pratęsti embargą premjeras Dmitrijus Medvedevas pranešė ketvirtadienį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, jog maisto produktų embargas, kurį Rusija įvedė reaguodama į Vakarų sankcijas dėl Krymo aneksijos ir paramos separatistams Ukrainos rytuose, bus tęsiamas kiek įmanoma ilgiau. „Į ausį galiu pašnibždėti: tęsime kuo ilgiau“, – pareiškė V.Putinas susitikime su patriotinės organizacijos „Visos Rusijos liaudies frontas“ aktyvistais, atsakydamas į klausimą dėl embargo atšaukimo perspektyvų.

Prieš dvejus metus Rusijai paskelbus maisto produktų embargo Lietuva buvo įvardinta kaip labiausiai pažeidžiama ekonomika Europos Sąjungoje, tuo tarpu Rusijos rublio nuvertėjimas ir ekonomikos susitraukimas reiškė mažėsiančią ir kitų prekių bei paslaugų paklausą. Tačiau žiūrint vien į ilgalaikę visos Lietuvos pramonės augimo trajektoriją įžvelgti Rusijos krizės įtaką gana sunku.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas maisto produktų embargo Vakarų šalims, kurios Rusijai yra įvedusios sankcijas, taikymą pratęsė iki 2017 metų pabaigos. „Pratęsti nuo 2016 metų rugpjūčio 6 dienos iki 2017 metų gruodžio 31 dienos atskiras specialias ekonomines priemones pagal Rusijos Federacijos prezidento 2014 metų rugpjūčio 6 dienos įsaką Nr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pratęsė Vakarų šalims, kurios Rusijai yra įvedusios sankcijas, taikomą maisto produktų embargą iki ateinančių metų pabaigos. „Pratęsti nuo 2016 metų rugpjūčio 6 d. iki 2017 metų gruodžio 31 d. atskiras specialias ekonomines priemones pagal Rusijos Federacijos prezidento 2014 metų rugpjūčio 6 d. įsaką Nr.

Lietuvos įmonės, eksportuojančios į Rusijos maisto embargo sąrašą pakliuvusius produktus, pakankamai sėkmingai susidoroja su iškilusiais iššūkiais. Nors skaičiai „ant popieriaus“ rodo stiprų eksporto susitraukimą, tačiau tokie nominalūs pokyčiai viso labo maskuoja didelius kainų svyravimus. Iki šiol geriausiai su embargu susidorojo mėsos produktų eksportuotojai, kurie sugebėjo net didinti pardavimus. Pieno pramonės praradimai taip pat gerokai mažesni nei Rusijos dalis eksporte iki embargo.

Nors eksporto augimas daugiausiai sietinas su žemesnės palyginamosios bazės efektu, džiugu kad eksporto apimtys nestovi vietoje ir po truputį atsigauna. Didžiausią nerimą šiais metais kelia „Brexit“ scenarijus, kuris galimai padidintų Europos Sąjungos eksportuotojų konkurenciją taip pabloginant ir Lietuvos padėtį. Vis dėlto, eksportuojančios įmonės skinasi kelius į naujas rinkas – toks persiorientavimas yra stipri varomoji jėga.

 Už maisto saugą atsakingas eurokomisaras Vytenis Andriukaitis surengė derybas su Rusijos žemės ūkio ministru Aleksandru Tkačevu dėl kiaulienos embargo panaikinimo. Susitikimas įvyko sekmadienį Paryžiuje, kur komisaras dalyvavo Pasaulio gyvūnų sveikatos asamblėjoje, BNS antradienį sakė jo atstovė. „Susitikimo metu buvo kalbėta apie afrikino kiaulių maro problemas ir tolimesnius veiksmus jas sprendžiant.

Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba („Rosselchoznadzor“) pranešė netoli Maskvos konfiskavusi 84 tonų obuolių siuntą iš Lietuvos. Žinybos atstovas agentūrai „Interfax“ pranešė, jog bendrovės „Frutlogistik“ sandėliuose Maskvos priemiestyje Naro Fiminske rastų obuolių etiketės rodo, kad jų kilmės šalis yra Marokas, o krovinio deklaracijoje nurodyta, kad kilmės šalis yra Lietuva.

  Europos Komisija jau artimiausiu metu tikisi atnaujinti diskusijas su Rusija dėl kai kurių maisto produktų, įskaitant ir pieną, eksporto į Rusiją atnaujinimo, sako už sveikatą ir maisto saugą atsakingas EK narys Vytenis Andriukaitis.   „Akivaizdu, dėl Rusijos ir Europos Sąjungos santykių mes turime pakankamai gerų, naujų pozicijų, kad įtakotume dalinį rinkos atvėrimą, kalbant apie Rusiją.

JAV prezidentas Barackas Obama antradienį paragino kubiečius su viltimi žiūrėti į ateitį, pavadindamas savo istorinį vizitą į šią komunistinę salą proga „užkasti paskutinius Šaltojo karo likučius Amerikose“. Tokiu pareiškimu B.Obama pradėjo paskutinę savo vizito Kuboje dieną, kurios darbotvarkėje numatytas susitikimas su Kubos disidentais ir dalyvavimas kubiečių mylimos nacionalinės beisbolo komandos varžybose – įvykiai, kurie tapo galimi tik JAV ir Kubos santykių normalizavimo, kuris prasidėjo ...

Neabejotinai svarbiausias 2015 metų ekonominis įvykis Lietuvoje – euro įvedimas. Tačiau šie metai šaliai buvo reikšmingi ir kitose ekonomikos srityse. Ypač daug dėmesio sulaukė strateginiai energetiniai projektai, smukusi naftos kaina globalioje rinkoje, pasikeitę eksporto partneriai bei įvykę pokyčiai vidaus vartojimo rinkoje. „Pats reikšmingiausias įvykis vis tik euro įvedimas, kuris daug ką pakeitė.

Jau metai, kaip Rusija Vakarams taiko maisto produktų embargą, tačiau nepaslaptis, kad sumanūs verslininkai savo produkciją eksportuoja per Baltarusiją. Ten pakeičiama produktų kilmės šalis ir produktai atsiduria rusiškų parduotuvių lentynose. Toks kelias per kelias savaites užsidarė, kai Rusija su Baltarusija pasirašė griežtesnes sutartis dėl importo ir eksporto. Tad užsidarius šiam keliui pilni vilkikai vaisių, daržovių ir kitų prekių privalėjo apsisukti ir grįžti atgal.

Ukrainos ministras pirmininko Arsenijaus Jaceniuko iniciatyva vyriausybė pirmadienį uždraudė gabenti krovinius per administracinę sieną tarp Ukrainos ir Krymo, kurį pernai aneksavo Rusija. „Aš siūlau laikinai uždrausti prekių judėjimą“ tarp Ukrainos ir Krymo, prezidentui Petro Porošenkai paprašius vyriausybės aptarti draudimą kroviniams judėti per sieną, sakė A.Jaceniukas pirmadienį vyriausybės posėdžio pradžioje; netrukus ministrai šiam siūlymui pritarė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad ekonominis embargas didžiausios įtakos turėjo pačiai Rusijai, kur sumažėjo maisto produktų asortimentas ir pakilo maisto kainos. „Rusija pati apsisprendė neįleisti į savo teritoriją maisto produktų iš Vakarų ir pati apsisprendė skriausti savo žmones. Tai lėmė ir kainų kilimą, produkcijos ir kiekio, ir asortimento sumažėjimą.

 Tiek daug žmonių šių metų Kovo 11-ąją Vilniuje, Kaune ir kituose šalies miestuose nematėme nuo Sąjūdžio laikų. Ir svarbiausia – šventėje dalyvavo labai daug jaunų žmonių. Daugelis jų gimė jau Nepriklausomoje Lietuvoje. Tai yra labai geras ženklas.