eligijaus masiulio

Prieš kelias dienas paaiškėjo, kad byra skandalingai pagarsėjusio buvusio Liberalų sąjūdžio vadovo Eligijaus Masiulio ir jo žmonos Ievos Masiulienės santuoka. Šiandien oficialiai paskelbta, kad ketvirtadienį vykusio teismo posėdžio metu jų santuoka nutraukta. Pora kartu praleido virš 20 metų. Primename, kad dar į vieną didžiausių šalyje korupcijos skandalų įsipainiojęs E. Masiulis sausio mėnesį nustebino ne vieną, kai viešumoje pasirodė skandalingas vaizdo įrašas.

Šį šeštadienio rytą internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti rinkiminę agitacinę kalbą primenantys kandidato į Klaipėdos miesto merus Eligijaus Masiulio, pašnekesiai. Vaizdo įraše matomas vyras dalija pažadus. „Bus daugiau žolės, bus daugiau šviesų, bus daugiau meilės, bus daugiau „feeling’o“, – jame sako E. Masiulis. Netrukus vaizdo įrašas nutraukiamas – kamerą pastumia šalia jo buvusi šviesiaplaukė moteris. Pats E. Masiulis apie vaizdo įrašą sužinojo iš žurnalistų.

Eligijaus Masiulio ir „MG Baltic“ byloje – gudrus žingsnis. Teismo dėl prokurorų tirtos kyšininkavimo bylos belaukiant, pasirodo, kitas teismas patvirtino, kad Masiuliui skirta šimtatūkstantinė suma alkoholio dėžutėje buvo paskola, o ne kyšis. Patvirtinti esą paskolos faktą teismo prašė Raimondo Kurlianskio advokatas, o teismas šį prašymą patenkino. Aiškėja ir koncerno sąsajos su buvusiu ilgamečiu prokuroru Ramučiu Jancevičiumi.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) nori susipažinti su dalimi politinės korupcijos tyrimo medžiagos, kiek ji susijusi su generalinio prokuroro skyrimo aplinkybėmis. „Priėmėme sprendimą pradėti parlamentinės kontrolės veiksmus, kreiptis į Generalinę prokuratūrą, prašant mums leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo epizodais“, – BNS trečiadienį sakė TTK vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas „valstietis“ Vytautas Bakas sako, kad komitetas atskirai nesiaiškins aplinkybių, minimų prezidentės Dalios Grybauskaitės ir korupcija kaltinamo buvusio liberalų lyderio Eligijaus Masiulio susirašinėjimuose.

„Valstiečiai“ aiškinsis, ar paskelbtas prezidentės Dalios Grybauskaitės ir politinės korupcijos byloje įtariamo buvusio liberalų vadovo Eligijaus Masiulio susirašinėjimas yra autentiškas, o atsakymus tikisi gauti iš Seimo serverių. Tačiau aiškėja, kad šiam valdančiųjų planui iškilo nenumatyta kliūtis. „Pasiryžimas yra suprasti autentiškumą šių laiškų, ir tai bus padaryta Seime.

Susirašinėjimas su politikais vyko, LRT TELEVIZIJOS laidai „Laba diena, Lietuva“ sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė, komentuodama žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad ji susirašinėjo su „MG Baltic“ korupcijos byloje įtariamu liberalu Eligijumi Masiuliu. Vis dėlto prezidentė nepatvirtina, kad žiniasklaidoje pasirodę laiškai yra autentiški. – Viešojoje erdvėje daug kalbama apie tai, kad nėra patvirtinta, jog laiškų tarp Eligijaus Masiulio ir jūsų autentiškumas nėra patvirtintas.

Liberalų sąjūdžio valdyba pašalino iš partijos ilgametį jos narį, Vilniaus savivaldybės politiką Vidmantą Martikonį, BNS patvirtino partijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas. V. Martikonis prieš kurį laiką kartu su dar trimis liberalais – Šarūnu Skuču, Mindaugu Mačerniu ir Justina Kašėtaite – įkūrė atskirą Racionalios veiklos skatinimo (liberalų) frakciją Vilniaus miesto taryboje.

Tyrimą dėl koncerno „MG Baltic“ ir kelių politinių partijų galimos korupcijos vykdanti teisėsauga sako, kad Liberalų sąjūdžiui neseniai praplėsti įtarimai yra galutiniai. Partijos vadovas Eugenijus Gentvilas įtarimų išplėtimą sieja su artėjančiais partijos pirmininko rinkimais. „Politinei partijai „Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis“ buvo įteiktas galutinis, papildytas naujais epizodais pranešimas apie įtarimą juridiniam asmeniui“, – rašoma Specialiųjų tyrimų tarnybos BNS pateiktame atsakyme.

Vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl koncerno „MG Baltic“ ir kelių politinių partijų galimos korupcijos, teisėsauga išplėtė įtarimus Liberalų sąjūdžiui. Anksčiau įtarimai jam buvo susiję su buvusių jos narių Eligijaus Masiulio ir Šarūno Gustainio galimu kyšininkavimu ir prekyba poveikiu partijos naudai, tačiau prokurorai praėjusią savaitę konstatavo, jog liberalai galėjo turėti naudos iš narystę joje suspendavusio Gintaro Steponavičiaus piktnaudžiavimo.

Liberalų sąjūdis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apskundė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą, kad partija šiurkščiai pažeidė įstatymą dėl praėjusių metų Seimo rinkimų kampanijos finansavimo. Partija teismo prašo panaikinti VRK sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą, įpareigoti VRK atidėti dotacijos klausimo svarstymą ir išreikalauti iš VRK medžiagą, kuri buvo pateikta darbo grupei bei kuria grįstas sprendimas dėl neteisėto partijos finansavimo.

Teisėsaugos įtarimų sulaukęs Liberalų sąjūdis ketvirtadienį svarstys galimą partijos ateities scenarijų. „Turime sudarę darbo grupę. Ji yra numačiusi keturis teorinius scenarijus: vienas – šita partija, antras – išsisklaidome po (visuomeninius) komitetus, trečias – nauja partija, kaip Petras Auštrevičius siūlo, ketvirtas – jungtis su kokia nors kita partija“, – posėdžio išvakarėse BNS sakė laikinasis partijos lyderis Seimo narys Eugenijus Gentvilas.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį spręs, ar pripažinti Liberalų sąjūdį šiurkščiai pažeidus įstatymą dėl politinės kampanijos finansavimo per 2016 metų Seimo rinkimus. „Darbo grupė pristatys savo išvadą dėl Liberalų sąjūdžio 2016 metų rinkimų kampanijos finansavimo iš neteisėto finansavimo šaltinio ir svarstysim klausimą iš esmės“, – BNS sakė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Penktadienį įtarimų dėl korupcijos sulaukusį Liberalų sąjūdį (LS) per dvi dienas paliko dvidešimt partijos narių. Kaip „Lietuvos žinias" informavo LS atsakingosios sekretorės pareigas laikinai einanti Justė Kisinaitė, tarp pasitraukusiųjų nacionalinių ar regionų lyderių nėra, vienintelis einantis politines pareigas yra Klaipėdos miesto tarybos narys Algirdas Grublys, jis toliau lieka frakcijoje.

Koalicijos partnerių Vilniaus taryboje socialdemokratų raginimus trauktis iš Liberalų sąjūdžio vadovo posto Remigijus Šimašius vertina kaip pokštą. Anot jo, kitos koalicijos partijos nekalba apie traukimąsi iš jos. „Kai žmonės neturi, ką veikti, tai atsikelia vėlai ir turi kažkokį „bajerį“ sugalvoti – tai pajuokavo. Kadangi turiu, ką veikti, tiesą sakant neperskaičiau įrašo, mane tik žurnalistai informavo, kad toks yra“, – žurnalistams pirmadienį sakė R.Šimašius.

Po penktadienį Liberalų sąjūdžiui pareikštų įtarimų korupcijos byloje, jos pirmininkas Remigijus Šimašius šeštadienį kalbėdamas su partijos kolegomis pabrėžė, kad partija padarė išvadas po kilusio korupcijos skandalo. „Gegužės 12 diena, kai buvo pareikšti įtarimai mūsų buvusiems kolegoms, akivaizdu, buvo šokas mums visiems didesnis nei vakar, nes tai yra ta diena, kai paaiškėjo mūsų naivumas, manant, kad viskas buvo gerai mūsų karalystėje prieš pusantrų metų.

Liberalų Seimo rinkimų sąrašo lyderis Eugenijus Gentvilas tvirtina, kad nepaisant smukusių reitingų partijai pavyks sutelkti savo rinkėjus ir Liberalų sąjūdis rinkimuose peržengs 5 proc. ribą, norint patekti į Seimą. „Tikruosius dalykus matysime spalio 9-ą (Seimo rinkimų diena - BNS). Tie pašaliniai poveikiai aišku turėjo savo rezultatą, tačiau tai ne pirmas kartas kai reitingai staiga pasikeičia. Ne dėl to, kad sociologai blogai ką nors daro, bet tauta persigalvoja.

Po politinės korupcijos skandalo rinkėjai vis mažiau pasitiki Liberalų sąjūdžiu, taip pat smunka pasitikėjimas valdančiaisiais „darbiečiais“ ir „tvarkiečiais“, o palankumas auga Antikorupcinei Kristupo Krivicko bei Naglio Puteikio koalicijai. Pagal partijų populiarumą lyderių trejetukas nesikeičia. Likus maždaug mėnesiui iki Seimo rinkimų, už socialdemokratus balsuotų 16 proc., už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą - 12,6 proc,, už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus - 9,2 proc.

Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dar kartą svarstys, ar pritarti siūlymui 150 eurų - iki 350 eurų - padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Pasak naujosios finansų ministrės, būtina rasti šaltinių kompensuoti būsimus biudžeto praradimus, kurie gali siekti beveik 250 mln. eurų. „Netektys (biudžeto - BNS) - tikrai yra sunku sugalvoti, kaip jas kompensuoti. Yra tam tikri pamąstymai ir matymai.

Kyšininkavimu įtariamas buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis neteko Seimo nario mandato. Kitą savaitę jis kaip paprastas pilietis eina į prokuratūrą aiškintis, kaip jo namuose atsirado šimtatūkstantinė suma. Tuo tarpu aiškėja daugiau skandalo detalių – TV3 šaltiniai patvirtino, kad pareigūnai turi užfiksavę Eligijaus Masiulio ir kyšio davimu įtariamo Raimundo Kurlianskio pokalbius, o prokurorai žada, kad greitai atskleis daugiau detalių.

Buvęs Vilniaus meras ir dabartinės Vilniaus opozicinės Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) vadovas Artūras Zuokas tikina, kad apie galimą buvusio Liberalų sąjūdžio vadovo Eligijaus Masiulio kyšį turėjo žinoti ir likusi partijos vadovybė, nes, jo teigimu, visa valdyba yra susisaisčiusi su koncernu „MG Baltic“. „Ne Eligijus Masiulis, visa minėta grupė, vadovybė, dabartinis partijos elitas, įskaitant ir kitus pavaduotojus, visada buvo susijęs su minėta grupe, su konkrečiais minimais asmenimis (......

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) bei Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovai teigia susitikę su politiku Antanu Guoga ir aptarę bendrą informaciją dėl situacijos Liberalų sąjūdyje, išklausę A.Guogos pasiūlymus. STT direktorius Saulius Urbanavičius teigia, jog su šiuo metu besitraukiančiu iš Liberalų sąjūdžio europarlamentaru A.Guoga susitiko po paskelbtos informacijos apie galimą buvusio pirmininko Eligijaus Masiulio imtą kyšį, tačiau kada - nesukonkretino.

Po prokurorų pareiškimo, kad teisėsauga tiria pas Eligijų Masiulį rastus 106 tūkst. eurų, naujasis Liberalų sąjūdžio pirmininkas Antanas Guoga rengia apsivalymą. Pasak jo, Liberalų sąjūdis privalo versti naują puslapį ir tapti pačia skaidriausia partija Lietuvoje. „Kad išsklaidytume teisėsaugos pateiktus įtarimus dėl partijos veikimo MG Baltic koncerno naudai per buvusį LRLS pirmininką Eligijų Masiulį, kitą trečiadienį siūlysiu partijos valdybai atlikti partijos finansinį ir veiklos auditą.

 Seimo opozicija neatsisako minties dar šią sesiją skelbti interpeliaciją Darbo partijos deleguotai socialinės apsaugos ir darbo ministrei Algimantai Pabedinskienei, rašo „Lietuvos žinios“. Abejonių dėl tolesnio A.Pabedinskienės likimo poste opozicinis Liberalų sąjūdis išsakė dar sausį ir praėję trys mėnesiai jų nuomonės nepakeitė.

 Per rinkimus Žirmūnų vienmandatėje apygardoje Vilniuje kovo 1-ąją į Seimą bandys patekti būrys žinomų politikų. Parlamentaras renkamas po to, kai čia mandatą iškovojęs socialdemokratas Vytenis Andriukaitis išvyko dirbti į Europos Komisiją. Apžvalgininkų teigimu, aiškaus favorito rinkimuose išskirti negalima. Solidžiausią politinę patirtį turi buvęs premjeras Gediminas Vagnorius, kuris 1996 - 1999 metais vadovavo konservatorių Vyriausybei.

E-balsavimas – tai sprendimas, kuris, pasirūpinus visu įmanomu saugumu, padės Lietuvai tapti šiuolaikiškesne. Negaliu pateisinti politikų, kurie trypčioja ir siekia stabdyti šalies pažangą. Neišnaudotos galimybės Elektroninis balsavimas – tai ne tik galimybė įtraukti kuo daugiau piliečių į demokratinį valdžios rinkimą. Kuo daugiau turėsime e-sprendimų, tuo labiau Lietuva išsiskirs pasaulyje. Šalis taps konkurencinga, jeigu skaitmeninėje erdvėje išnaudosime visus pajėgumus.

Dauguma politikų teigia nepritarsiantys šilumos PVM panaikinimui Vyriausybei siūlant atsisakyti lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) šildymui, dauguma BNS apklaustų Seimo narių teigia tam nepritariantys. Jie reikalauja išlaikyti lengvatą, kol įsibėgės daugiabučių renovacija ar didmiesčiuose bus pradėtas kūrenti biokuras ir šiluma atpigs.

Liberalų sąjūdžio nuomone, politikai ir politinės partijos turi realiai vertinti šalies ir viso pasaulio ekonominę situaciją, artimiausių metų perspektyvas ir negali žadėti didesnių pašalpų ar pensijų, įvairių lengvatų, jei valstybė tam iš tikrųjų neturi pinigų. Tai pažymima savaitgalį Kelmės rajone, Tytuvėnuose, Liberalų sąjūdžio tarybos priimtame pareiškime.

Jokiai Seimo frakcijai nepriklausančių parlamentarų skaičius pasiekė rekordines aukštumas. Tokių - net 18. Nuo politinių partijų panorę atsiriboti politikai, matyt, taip plaunasi suteptus mundurus ir ramiai laukia rinkimų, rašo „Kauno diena“. Iš visur bėgančių ir perbėgančių stotele yra tapusi Mišri Seimo narių grupė - "beduinais" pramintų šios grupės narių - vis daugiau. Mišrioje Seimo narių grupėje glaudžiasi ir nuskriaustieji, ir bėgliai, ir jokiai partijai netinkančios asmenybės.

Lietuvą vėl krečia skandalas, šį kartą jo centre atsidūrė sekso eksperte tituluojama Milda Bartašiūnaitė ir švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Moteris paviešino mobiliajame telefone turimas žinutes, kurių autorius, anot jo, yra ne kas kitas, o G. Steponavičius. M. Bartašiūnaitės teigimu, intymaus pasiūlymo iš ministro ji sulaukusi pasiūlymo pernai spalio mėnesį vykusiame Liberalų sąjūdžio suvažiavime.

Pernai daugiausiai aukų gavo liberalių pažiūrų partijos – Liberalų sąjūdis, vadovaujamas susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio ir Liberalų ir centro sąjunga, prie kurios vairo stovi Algis Čaplikas. Iš viso partijos 2011 metais paremtos beveik 8 mln. litų, praneša LTV naujienų tarnyba. Kaip rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys, Liberalų sąjūdis pernai gavo beveik 1,5 mln. litų aukų. Antroje vietoje pagal gautas aukas, surinkusi 25 tūkst.

Tiltas Druskininkuose pastatytas per rekordiškai trumpą laiką – vos 3 metus. Projekto vertė – 45,1 mln. Lt (7,5 mln. PVM). Statyba vyko Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP), Valstybės investicijų programos ir Druskininkų savivaldybės lėšomis. Nemuno krantus sujungė 154 m ilgio tilto konstrukcijos, kurios pagamintos Čekijoje. Tilto plotis – 10 metrų. Projektą parengė UAB „Kelprojektas“. Šiam inžineriniam statiniui suteiktas Parko tilto pavadinimas.

Vyriausybė pirmadienį paskelbs, ar ryžis jau trečią kartą per šitos Vyriausybės darbą didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM). Šį kartą jis būtų didinamas 2 procentais. Kad būtų užlopyta 800–900 mln. litų galinti siekti biudžeto skylė, reikia arba 3,5–4 proc. sumažinti valstybės išlaidas, ką siūlo liberalai, arba iki 23 proc. didinti PVM. Dėl galimo PVM didinimo sutarimo valdančiojoje koalicijoje kol kas nėra.

Regis, Tautos prisikėlimo partija (TPP) bus tik vienos kadencijos Seimo politinis projektas. Arūno Valinsko vadovaujama partija iš šalies politinio žemėlapio žada dingti taip pat staiga, kaip ir atsirado. Todėl A. Valinskas ėmė dairytis, kas galėtų tapti bent išlikusios TPP dalies buksyru, rašo „Kauno diena“. Juo, manoma, bus Liberalų ir centro sąjunga (LiCS). LiCS pirmininkas Algis Čaplikas neslepia, kad yra planų į jo vadovaujamą partiją įjungti TPP.