Elektrum Lietuva

Liepos ir rugpjūčio mėn. praūžę karščiai Lietuvoje didino ne tik elektros kainas, bet ir elektros suvartojimą verslo įmonėse – visuose sektoriuose elektros sąnaudos liepą vidutiniškai išaugo 9,2 proc. arba 8,92 mln. kWh, lyginant su birželio mėn. Didžiausias skirtumas pastebimas pastatų valdymo įmonėse – ypač prekybos ir pramogų bei verslo centruose. Lyginant skirtingus verslo sektorius, didžiausias suvartojimo pokytis buvo pastatų valdymo sektoriuje – jame elektros liepą suvartota 19,61 proc.

Praėjusiais metais „Latvenergo“ grupės grynasis pelnas siekė 42,3 mln. eurų, o pardavimai į kaimynines rinkas – Lietuvą ir Estiją – išaugo trečdaliu. Kompanijos investicijos infrastruktūros atnaujinimui sudarė 225,5 mln. eurų, 70 proc. jų skirta tinklų rekonstrukcijoms. Bendrovės pajamos 2013 m. augo 3 proc. ir siekė 1,1 mlrd. eurų, o pelnas prieš mokesčius didėjo 2 proc. ir buvo 2,49 mlrd. eurų.

2014 m. sausio 31 d. nepriklausomi tiekėjai elektros energiją tiekė 46 080 objektams – tai sudaro 43 proc. visų verslo klientams priklausančių objektų. Šis skaičius yra 12 proc. mažesnis lyginant su 2013 m. lapkričio 31 d., kadangi pernai dalies nepriklausomų tiekėjų veiklos buvo sustabdytos arba nepriklausomas tiekėjas pats nusprendė nebevykdyti veiklos – LESTO jų klientams užtikrino garantinio tiekimo paslaugą.

Laisvoji elektros rinka nuo pilno atsivėrimo per metus patyrė nemažai pokyčių – elektros kainos pasiekė rekordines aukštumas, tiekėjų gretos retėjo, radosi naujų, verslui skirtų energetinių paslaugų. Ko buvo tikimasi iš rinkos jos atsivėrimo pradžioje ir kaip iš tikrųjų viskas klostėsi? Skaičiai nemeluoja Praėjus keliems mėnesiams nuo pilno rinkos atsivėrimo, beveik pusė įmonių dar nebuvo pasirinkusios nepriklausomo tiekėjo ir pirko elektrą iš garantinio tiekėjo LESTO.

Praėjus metams nuo pilno laisvosios elektros rinkos atsivėrimo juridiniams asmenims, dažnai vis dar kyla klausimų, kas ji tokia, kaip ji veikia ir kas jos dalyviai. Informacijos trūkumą patvirtina ir atliktų tyrimų rezultatai, rodantys, kad žinių apie rinką vis dar neužtenka 72 proc. verslininkų. Tad kaipgi iš tikrųjų veikia laisvoji elektros rinka ir kokia jos nauda – skaitykite straipsnyje.

Per 11 šių metų mėnesių Baltijos šalys patyrė ne tik elektros kainų augimą, bet ir jos gamybos bei sunaudojimo padidėjimą. Elektros kainos Baltijos šalyse, lyginant su 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 12 proc., gamyba – 10 proc., o sunaudojimas – 2 proc. Kainų augimą lėmė pablogėjusi hidrologinė situacija Skandinavijoje, o gamybos augimą – išaugusi generacija skalūninių dujų ir šilumos elektrinėse. „Kainos per beveik metus pakilo 12 proc.

Įmonės, perkančios elektros energiją laisvojoje rinkoje, nuo šiol galės apsidrausti nuo elektros tiekimo pertrūkių ar įtampos svyravimų padarytų nuostolių.

Baltijos šalims įsijungus į Skandinavijos elektros energijos rinką „Nord Pool Spot“, daugelis regione tikėjosi elektros kainų mažėjimo ir suvienodėjimo. Visgi neišspręstos techninės problemos – jungčių pralaidumo apribojimai – per keletą mėnesių parodė, kad rezultato dar teks palūkėti. Pastaraisiais mėnesiais Estijos-Latvijos prekybos zonoje buvo išnaudota 88 proc. perdavimo pajėgumų, tačiau elektros kaina regione skyrėsi trečdaliu.

Pirmąjį šių metų pusmetį įmonių, perkančių elektrą laisvojoje rinkoje, skaičius išaugo 45,8 proc. „Elektrum Lietuva“ duomenimis, nuo metų pradžios naujai į rinką įsiliejusios įmonės per pusmetį bendrai sutaupė apie 1 mln. litų, o viena smulki įmonė vidutiniškai galėjo sutaupyti apie 1 tūkst. litų. Daugiausia sutarčių pasirašyta sausio ir vasario mėnesiais, atitinkamai 19 ir 17 proc., kuomet įmonės, nepasirinkusios nepriklausomo tiekėjo, sulaukė pirmųjų 12,5 proc.

Dėl palankios hidrologinės situacijos gegužės mėn. Baltijos šalių elektrinės pagamino 95 proc. suvartotos elektros energijos, o tai – 20 proc. daugiau nei praėjusių metų gegužę. Išaugusią generaciją lėmė trimis savaitėmis vėliau prasidėję potvyniai Latvijoje. Tuo tarpu iš viso nuo metų pradžios per 5 mėn. Baltijos šalių elektrinės pagamino 9795 GWh arba 88 proc. suvartotos elektros energijos – 14 proc. daugiau nei per tą patį 2012 m. laikotarpį.

Remiantis metine audito ir tvarumo ataskaita „Latvenergo“ Grupės apyvarta praėjusiais metais siekė 3,7 mlrd. litų ir buvo 10 proc. didesnė nei 2011 m. Grupės pelnas 2012 m. buvo 176 mln. litų, o parduotos elektros energijos kiekis mažmeninėje visoje Baltijos šalių rinkoje siekė 8,287 GWh ir tai sudarė 33 proc. rinkos. 13 proc. elektros buvo parduota Lietuvai ir 6 proc. Estijai per dukterines mažmeninės prekybos bendroves. „Elektrum Lietuva“ pardavė 1058 GWh ir šiuo metu užima 11 proc.

Dėl šaltesnių nei įprasta orų kovo mėn. pakilusios elektros kainos biržoje sustabdė išankstinių elektros sandorių kainų mažėjimą. Nuo žemiausios ribos vasarį – 39,82 EUR/MWh – išankstinių elektros sandorių kainos „Nord Pool Spot“ biržoje Lietuvos zonoje kovo mėn. pakilo iki 45,1 EUR/MWh. „Elektrum Lietuva“ duomenimis, balandžio mėn. kainos stabilizuosis ir sustos ties 40 EUR/MWh riba. Paprastai kainos Lietuvai būna didesnės nei kitoms šalims, tačiau balandžio mėn.

2012 m. Baltijos šalys pagamino mažiausiai elektros energijos per paskutiniuosius ketverius metus – 19,8 TWh. Tai 6 proc. mažiau nei 2011 m. ir 13 proc. mažiau nei 2010 m. Gamyba sumažėjo dėl pigesnės elektros iš Rusijos ir Skandinavijos šalių. Praėjusiais metais importas iš Skandinavijos padidėjo tris kartus ir pasiekė didžiausią apimtį per pastaruosius dvejus metus.

Didžiausias įmonių aktyvumas renkantis elektros energijos tiekėją pastebėtas artėjant galutiniam terminui – gruodžio 10 d. Iki šios dienos nepasirinkusios tiekėjo įmonės, nuo kitų metų sausio 1 d. mokės už elektrą garantiniu tarifu – penktadaliu brangiau. „Elektrum Lietuva“ duomenimis, 50 proc. visų sutarčių dėl elektros tiekimo kitiems metams buvo sudarytos per paskutiniąsias kelias savaites.

Tik 6,0 proc. smulkių ir vidutinių įmonių vadovų pakanka turimos informacijos apie laisvąją elektros rinką. Visi kiti norėtų informacijos įvairiais klausimais. Dauguma – 74,3 proc. – norėtų sužinoti apie lanksčios ir fiksuotos kainos pasirinkimo galimybes. Daugiau nei pusė verslininkų (58,5 proc.) informacijos apie laisvąją rinką tikisi sulaukti iš pačių tiekėjų, dar trečdalis – 35,2 proc. – iš valstybinių institucijų.

Liko mažiau nei mėnuo iki termino, kuomet visos verslo įmonės privalo pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją. Laisvoji elektros rinka jau nėra naujiena daugiausiai elektros suvartojančioms didžiosioms įmonėms, tačiau šiais metais į ją įsilies didžiausias skaičius naujų rinkos dalyvių.

Pirkti elektrą laisvojoje rinkoje planuoja beveik kas antra smulki ir vidutinė verslo įmonė (43,1 proc.), o trečdalis (32 proc.) dar svarsto. Apsisprendimą pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją lemia kaina – ją svarbiausiu kriterijumi laiko 96,3 proc. verslininkų. Tokius duomenis, likus beveik mėnesiui iki įstatymu numatyto termino pasirinkti tiekėją, atskleidė elektros prekybos kompanijos „Elektrum Lietuva" užsakymu atliktas verslo įmonių tyrimas.

Daugiau nei 90 proc. įmonių, sudarydamos sutartis su nepriklausomu elektros tiekėju, teikia pirmenybę fiksuotam elektros energijos tarifui. Ši tendencija būdinga visoms Baltijos šalims. Skandinavijos šalyse yra priešingai – ten dauguma vartotojų renkasi lankstų elektros energijos tarifą, susietą su kaina elektros biržoje.

Pirmą kartą po Lietuvoje įvykusio referendumo dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) Vilniuje apie Baltijos regiono energetikos ateitį susirinks diskutuoti energetikos ekspertai, šios srities bendrovių atstovai bei diplomatai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Šveicarijos, Japonijos ir kitų šalių. Renginyje bus aptariama energetikos rinkos padėtis ir perspektyvos, skirtingų sprendimų dėl VAE galimybės bei poveikis regionui. Dalyvius pasveikins 5 diplomatinių atstovybių Lietuvoje vadovai.

Latvijos elektros prekybos kompanija „Latvenergo“ paskelbė keičianti savo prekės ženklą Lietuvoje ir nuo trečiadienio oficialiai vadinsis „Elektrum Lietuva“. Toks pats žingsnis bus žengtas ir Estijoje – Estijos elektros prekybos bendrovę pervadinant į „Elektrum Eesti“. Antradienį surengtoje konferencijoje kompanijos atstovai teigė, kad šiuos metus turėtų užbaigti aptarnaudami 11 proc. Lietuvos rinkos klientų, o kitąmet planuoja aprėpti 18 proc.