elektros kaina

Pastaruoju metu gyventojai buvo skatinami įsirengti saulės elektrines ir tapti gaminančiais vartotojais. Esą taip darydami jie ne tik prisideda prie švaresnės aplinkos, bet ir gauna mažesnes sąskaitas už elektrą. Vis dėlto tūkstančiai gyventojų liko šokiruoti, kai praėjusią savaitę gavo laiškus iš Elektros skirstymo operatoriaus (ESO), kuriam permokėjo milijonus eurų. Juose gaminantiems vartotojams pranešama apie daug blogesnes sąlygas ir kainas, kurios bus taikomos nuo kitų metų pradžios.

Visuomeninė elektros kaina nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams nuo sausio mažėja 0,8–1,1 cento (su PVM) už kilovatvalandę (kWh). Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ketvirtadienį pritarė „Igničio“ visuomeninėms elektros kainoms vartotojams kitų metų pirmajam pusmečiui. „Standartinio“ plano vienos laiko zonos tarifas bus 21,9 cento – 0,8 cento mažiau nei dabar, dviejų laiko zonų: dieninės – 25 centai – 1,1 cento mažiau, naktinės – 15,2 cento, arba 0,6 cento mažiau.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ketvirtadienį tvirtins „Igničio“ visuomenines elektros bei dujų kainas vartotojams kitų metų pirmajam pusmečiui. Jei nauji tarifai bus paskelbti, visuomeninė elektros kaina nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams nuo sausio mažės 0,8–1,1 cento (su PVM) už kilovatvalandę (kWh). „Standartinio“ plano vienos laiko zonos tarifas bus 21,9 cento – 3,5 proc. (0,8 cento) mažiau nei dabar, dviejų laiko zonų: dieninės – 25 centai, arba 4,2 proc.

Vidutinė visuomeninė elektros kaina nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams nuo kitų metų mažėja 3,5 proc., arba 0,8 cento – iki 21,9 cento (su PVM) už kilovatvalandę (kWh). Tokią kainą mokėtų maždaug 460 tūkst. trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojų. Ji bus gerokai mažesnė nei nepriklausomų tiekėjų siūloma kaina.

Galutinius visų elektros vartotojų tarifus lemianti reguliuojama kainos dalis nuo sausio didėja vidutiniškai 2,2 cento už kilovatvalandę (kWh) dėl didesnio perdavimo tarifo, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius. VERT pirmininko teigimu, didesnį perdavimo tarifą lėmė tai, jog į jį nebuvo įtrauktos „Litgrid“ gautos vadinamosios elektros perkrovų valdymo įplaukos, kurios pernai siekė 142 mln. eurų.

Atšalus orams ir esant didžiausiam nuo praėjusių metų vasario savaitiniam vartojimui, vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę padidėjo 21 proc.

Neseniai Valstybės kontrolė nustatė, kad gyventojai ir verslas „Igničiui“ priklausančiam Energijos skirstymo operatoriui (ESO) permokėjo 160 mln. eurų.  Ši skola dar nėra grąžinta, tačiau vartotojams nuo kitų metų pradžios elektra vėl brangs. Elektra brangs visiems vartotojams Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) lapkričio 16 d. nustatė, kaip nuo 2024 m. sausio 1 d. keisis reguliuojama elektros energijos kainos dalis.

Antradienį Lietuvos kainų zonoje „Nord Pool“ biržoje susiformavo aukščiausia šiemet elektros kaina – elektra pabrango iki 0,288 Eur/kWh, dėl techninių problemų automatiškai sustojus didžiausiam Europoje Suomijos Olkiluoto 3 branduoliniam reaktoriui, praneša Lietuvos energetikos agentūra. Pasak jos pranešimo, tai yra trumpalaikis brangimas. Bet vertinant lapkričio 1–21 d., vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,099 Eur/kWh be PVM ir buvo apie 14 proc.

Visuomeninės elektros kainos buitiniams vartotojams viršutinė riba pirmąjį kitų metų pusmetį turėtų mažėti 4 proc. Dėl to ketvirtadienį spręs Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Kaip skelbiama VERT sprendimo projekte, vartotojams, perkantiems elektrą iš žemos įtampos tinklų (tai yra buitiniams), ši riba turėtų mažėti – beveik 4 proc. nuo 22,264 iki 21,417 cento už kilovatvalandę (su PVM), o iš vidutinės įtampos tinklų – beveik 10 proc. – nuo 16,388 iki 14,774 cento.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sumažėjo 55 proc. ir visame regione vidutiniškai siekė 58,3 euro už megavatvalandę (MWh). Kitose Europos šalyse elektros kainos taip pat mažėjo. Lenkijoje vidutinė savaitės kaina siekė 72,4 euro, Vokietijoje – 61,7 euro, Olandijoje – 66,8 euro, skelbia energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. „Nord Pool“ elektros biržos savaitės vidutinė kaina sumažėjo 29 proc. ir siekė 42,9 euro.

Elektros energetikos infrastruktūros būklę ir teikiamų paslaugų kokybę būtina gerinti, o atsinaujinančių energijos išteklių plėtra galėtų būti spartesnė. Tai rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas „Elektros energetikos sektoriaus valdymas“. Pasak auditorių, elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtra – nepakankama, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pagamina mažiau elektros, nei planuota 2020 m. tokios elektros energijos dalis turėjo pasiekti 30 proc.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse augo 26 proc. iki 88 eurų už megavatvalandę (MWh), pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius teigė, kad atvėsę orai lėmė didesnį elektros vartojimą, o augant paklausai didėjo ir importas iš kaimyninių šalių, kuriose daugiau gamina šiluminės elektrinės.

Visuomeninė elektros kaina buitiniams vartotojams kitų metų pirmąjį pusmetį galėtų mažėti 3 proc. iki 21,58 cento, prognozuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) „Kalbant apie konkretų elektros tarifą buitiniam vartotojui, gyventojui, tai prognozuojama kaina (...) būtų apie 21,58 cento“, – trečiadienį Seimo Audito komitete teigė VERT Dujų ir elektros departamento direktorius Ignas Kazakevičius. Šiuo metu ši kaina siekia 22,26 cento.

Lieka vos kiek daugiau nei pora mėnesių, kai nustos galioti daugybė anksčiau pasirašytų sutarčių dėl nepriklausomo elektros tiekimo. Nemažai jų pasirašytos tada, kai energijos kainos buvo pasiekusios rekordines aukštumas. Jeigu gyventojai nesuskubs pasirašyti naujų sutarčių, tai jie gali permokėti. Tiesa, elektros tiekėjai per daug neatvirauja apie tai, kaip, palyginti su dabartinėmis, skiriasi naujos nepriklausomo elektros tiekimo kainos, pradėtos siūlyti klientams.

Vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 18,5 proc., tuo metu gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške brango 6,4 proc. Tuo metu biokuro kainos praėjusią savaitę šalyje padidėjo beveik 1,8 proc., pirmadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Rugsėjo 25–spalio 1 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) Lietuvoje vidutiniškai kainavo 90,2 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 110,6 euro.

Šį mėnesį elektros vidutinė kaina, pagal rugsėjo 1–19 d. duomenis, kol kas yra didžiausia šiais metais ir siekia 0,126 Eur/kWh be PVM – tai 23 proc. daugiau už rugpjūčio mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,102Eur/kWh, praneša Lietuvos energetikos agentūra. O už dujas Lietuvos gyventojai šiuo metu priversti mokėti maždaug trečdaliu brangiau nei jos kainuoja rinkoje. Taip nutiko, nes „Ignitis“ užsipirko brangių dujų.

Šį mėnesį elektros vidutinė kaina, pagal rugsėjo 1–12 d. duomenis, kol kas yra didžiausia šiais metais ir siekia 0,126 Eur/kWh be PVM – tai 23 proc. daugiau už rugpjūčio mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,102 Eur/kWh, praneša Lietuvos energetikos agentūra.O už dujas Lietuvos gyventojai šiuo metu priversti mokėti maždaug trečdaliu brangiau nei jos kainuoja rinkoje. Taip nutiko, nes „Ignitis“ užsipirko brangių dujų.

Rugsėjo 1–19 d vidutinė elektros kaina siekė 0,126 Eur/kWh be PVM – tai 23 proc. daugiau už rugpjūčio mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,102 Eur/kWh. Kol kas rugsėjį vidutinė elektros kaina yra didžiausia šiais metais, informuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Vidutinė savaitės kaina biržoje rugsėjo 11–17 d. buvo 0,142 Eur/kWh be PVM, arba antra pagal dydį šiais metais. Brangesnė elektra buvo tik rugpjūčio 28 d. – rugsėjo 3 d., kai vidutinė kaina siekė 0,143 Eur/kWh be PVM.

Nors žiemos link elektros kainos, dėl brangstančių išteklių, augs, tai vyks „lengva tendencija“ ir be didelių svyravimų, teigia „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas. Pasak jo, Europa prisitaikė prie dalinio Rusijos atsijungimo nuo Europos energetikos sistemos, tad jos rinka bus daug stabilesnė nei 2022 m. rudenį. „Kiekvieną savaitę pamatome kainų išaugimą po kelias cento dalis, nes vienas ar kitas tiekėjas yra priverstas jas didinti dėl brangstančių išteklių.

Dėl gedimų Suomijos ir Estijos elektrinėse bei sumažėjus vėjo energijos gamybai rugpjūčio mėnesio vidutinė elektros kaina Lietuvoje padidėjo 22 proc. iki 102,5 euro už megavatvalandę (MWh), ketvirtadienį paskelbė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, didesnes elektros kainas labiausiai lėmė gedimai Suomijos ir Estijos elektrinėse, sumažėjusi vėjo energijos gamyba.

Elektra Lietuvos biržoje vakar kainavo daugiausiai per visus šiuos metus. Energetikai dėl elektros deficito ir išaugusių kainų kaltę verčia nusilpusiam vėjui ir suomiams, kurie dėl gedimo sumažino elektros gamybą savo atominėje elektrinėje. Ekspertai viliasi, kad pastarasis elektros kainos šuolis bus laikinas, tačiau artėjant žiemai elektra esą vis tiek turėtų būti brangesnė nei pastarąjį pusmetį. Panevėžietė Audronė už elektrą vidutiniškai moka po šimtą eurų per mėnesį.

Vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 80,6 proc., tuo metu gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške brango 8,6 proc., pirmadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Rugpjūčio 14–20 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 116,2 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 64,3 euro.  Lygiai tiek pat, iki 116,2 euro elektros kaina augo ir Latvijoje, Estijoje – 24,8 proc.

Liepos mėnesį Lietuvoje didmeninė elektros kaina buvo 15 proc. mažesnė nei birželį ir siekė vidutiniškai 83,8 euro už megavatvalandę (MWh). Tokia pati kaina laikėsi ir Latvijoje, o Estijoje elektra pigo 14 proc. iki 79,6 euro.  Liepą valandinės elektros kainos Baltijos šalyse svyravo nuo 60 eurų iki 187,2 euro, pranešė energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. „Praėjusį mėnesį Baltijos regione vėjo elektrinių energijos gamyba išaugo 64 proc.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje praėjusią savaitę sumažėjo 8 proc. iki 64,3 euro už megavatvalandę (MWh), o Estijoje ji augo 1 proc. iki 63,6 euro. Praėjusią savaitę „Nord Pool“ vidutinė kaina sumažėjo 54 proc. ir siekė 12,4 euro, skelbia  energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Anot įmonės Verslo sprendimų departamento vadovo Artūro Zatulino, nors vėjo jėgainių generacija praėjusią savaitę sumažėjo 31 proc.

Vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 7,7 proc., tuo metu gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške brango 7,2 proc., pirmadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Rugpjūčio 7–13 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 64.3 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 69,7 euro.  Lygiai tiek pat, iki iki 64,3 euro elektros kaina mažėjo ir Latvijoje, Suomijoje – 66,7 proc. iki 8,2 euro, Lenkijoje – 12,7 proc.

Pernai panašiu metu elektros energijos kaina Lietuvoje ir visoje Europoje mušė visus rekordus. Tačiau dabar situacija iš esmės pasikeitė. Antradienį Lietuvoje, kaip ir kaimyninėse šalyse, didelę paros dalį elektros didmeninė kaina bus neigiama. Elektros biržos „Nordpool“ duomenimis, nuo vidurnakčio iki pat 6 val. ryto valandinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo neigiama ir svyravo nuo -0,09 Eur/MWh iki -6,2 Eur/MWh. Nuo 6 iki 10 val. kaina perkopia 0 Eur/MWh, tačiau nuo 10 iki 17 val.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 91,7 euro už megavatvalandę (MWh), o Estijoje ji sumažėjo 2 proc. iki 80,8 euro. Praėjusią savaitę „Nord Pool“ vidutinė kaina sumažėjo 40 proc. ir siekė 23,5 euro, skelbia  energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Anot įmonės Verslo sprendimų departamento vadovo Artūro Zatulino, kainoms Baltijos šalyse įtakos turėjo kuro brangimas, 10 proc.

Metinių fiksuotų planų kainas per pastarąją savaitę mažino visi trys nepriklausomi elektros tiekėjai – „Elektrum Lietuva“, „Ignitis“ ir „Enefit“, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Liepos 11–18 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, planų su 12 mėnesių fiksuota elektros kaina tarifus „Ignitis“ sumažino 6 proc., „Elektrum Lietuva“ – 4 proc., „Enefit“ – 2 procentais. Tuo metu 24 mėnesių tarifus 4 proc. mažino tik „Ignitis“ ir „Elektrum Lietuva“, „o „Enefit“ kainų nekeitė.

Nors praėjusios savaitės pradžioje vėjo generacija buvo itin maža ir dėl to reikšmingai mažėjo eksportas į Lenkiją. Tačiau savaitgalį sugrįžęs vėjas atnešė neigiamas kainas į Skandinaviją ir Baltijos šalis. Vidutinė elektros biržos „Nord Pool“ sistemos kaina sekmadienio dieną pirmą kartą istorijoje buvo neigiama, rašoma „Litgrid“ pranešime.

Dvigubai išaugus vėjo energijos gamybai vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę sumažėjo 13 proc. iki 93 eurų už megavatvalandę (MWh), skelbia elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Birželio 26–liepos 2 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina Latvijoje kito taip pat kaip Lietuvoje, o Estijoje augo 3 proc. ir siekė 91 eurus.

Nuo liepos neliks valstybės kompensacijų už elektrą. Ar visi gyventojai spėjo pasikeisti brangias tiekimo sutartis į naudingesnes? Kokios laukia elektros ir dujų kainos antrąjį šių metų pusmetį? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ dalyvauja Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Gyventojai, kurie nori nuo liepos už elektrą mokėti mažiau, turėtų suskubti per artimiausias tris dienas pasikeisti turimą elektros planą į pigesnį, primena „Ignitis“. Šių metų liepos 1 d. baigia galioti valstybės kompensacija už elektrą, o iki birželio 29 d. dar yra galimybė pasikeisti turimą planą į pigesnį, patogiausia tai padaryti internetu.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje praėjusią savaitę mažėjo 4 proc. iki 106,7 euro už megavatvalandę (MWh). Estijoje kaina krito 16 proc. iki 87,65 euro. Praėjusią savaitę „Nord Pool“ vidutinė kaina sumažėjo 6 proc. iki 58,91 euro, pranešė energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Bendrovės Verslo sprendimų departamento vadovas Artūras Zatulinas teigė, kad „Nord Pool“ biržos kainos mažėjimą daugiausia lėmė 21 proc. išaugusi vėjo energijos gamyba Šiaurės šalyse.

Vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę padidėjo 32 proc. iki 111 eurų už megavatvalandę (MWh), skelbia elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Birželio 12–18 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina Latvijoje kito taip pat kaip Lietuvoje, o Estijoje augo 24 proc. ir siekė 105 eurus.

Apie trečdalis milijono gyventojų tebėra pasirašę brangesnes negu 28 centai už kilovatvalandę elektros pirkimo sutartis. Jau po pustrečios savaitės jiems elektra brangs, mat nebegaus valstybės kompensacijų. Ne visos bendrovės žada sumažinti nuo kito mėnesio tokiems klientams tarifus vienašališkai. Be to, rinkoje nebelieka ilgesnių kaip 2 metų fiksuotų kainų sutarčių. Seime stringa ir energetikos ministro planas jau po metų Lietuvą atjungti nuo Rusijos elektros tinklo.

Einant į pabaigą valstybės kompensacijoms, „Ignitis“ ragina savo klientus suskubti ir pasikeisti turimą elektros tiekimo planą į pigesnį. Prasidėjusi vasara sumažino elektros kainą biržoje, todėl šiuo metu tai yra itin palankus metas pasikeisti turimą elektros naudojimo planą ir užfiksuoti mažesnę kainą.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad dauguma nepriklausomus elektros tiekėjus pasirinkusių vartotojų už elektros kilovatvalandę (kWh) moka mažiau nei 28 centus per mėnesį.  „Didžioji dalis vartotojų, kurie yra nepriklausomame tiekime, turi sutartis su nepriklausomais tiekėjais mažesne nei 28 centų už kilovatvalande kaina. Apie 370 tūkst.

Energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, jog Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) pirmadienį patvirtinus beveik 19 proc. mažesnę – 22,264 cento už kWh – visuomeninę elektros kainą nuo liepos, nebeliko priežasčių vartotojams mokėti kompensacijas už elektrą. „Tai yra tarifas, kuris yra žemesnis negu galiojo šių metų pirmą pusmetį.

Išaugus saulės elektrinių gamybai didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę sumažėjo 2 proc. iki 77 eurų už megavatvalandę (MWh), pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Latvijoje didmeninė elektros kaina buvo tokia pati kaip ir Lietuvoje, o Estijoje elektra brango 9 proc. iki 67 eurų.

Vidutinė visuomeninė elektros kaina gyventojams nuo liepos mažėja beveik 19 proc. (5,2 cento) iki 22,264 cento (su PVM) už kilovatvalandę (kWh). Tokią kainą mokėtų maždaug 460 tūkst. nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusių trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojų.  Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį patvirtino naują visuomeninės tiekėjos bendrovės „Ignitis“ kainą, kuri galios antrąjį šių metų pusmetį.

Valstybei priklausanti bendrovė „Ignitis“ pradeda klientų informavimą apie vienašališką elektros energijos kainos mažinimą nuo liepos 1 d., rašoma įmonės pranešime. Apie vienašališką kainos mažinimą ir tikslią kainą, bendrovė individualiai informuos tuos klientus, kurie nebus pasikeitę plano į pigesnį iki informacijos siuntimo pradžios. Informuoti klientus įmonė įsipareigoja likus ne mažiau kaip 30 dienų iki kainos mažinimo, kaip numatyta įstatyme.

Vos trečdalį visos šalyje suvartojamos energijos Lietuva pasigamina pati. Visą kitą energiją importuojame, vadinasi, ir visus pinigus už ją vis dar atiduodame kitiems – dažniausia kaimynams. Paprastai didmeninė elektros kaina, kuri nustatoma „Nord Pool“ biržoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje daug nesiskiria. Bet trečiadienis buvo visiškai neįprasta diena. Primename, kad didžiausia nekompensuojama mažmeninė elektros kaina vartotojams šiuo metu yra 28,5 ct/kWh.

Kiekvienais metais saulės elektrines įsirengia vis daugiau gyventojų. Daugelis jų gauna nemažą paramą, kuri leidžia ne tik sutaupyti pačiai elektrinei, bet ir susimažinti sąskaitas už elektrą. Šiemet parama irgi skiriama, tačiau jai skirti pinigai greitai senka. Balandžio pabaigoje startavęs kvietimas teikti paraiškas kompensacijoms už nuosavas saulės elektrines iki 10 kW jau sulaukė 10 tūkst.

Dalis gyventojų iki liepos mėnesio vis dar gali pasinaudoti kompensacija už elektros kainas, jei už energiją moka daugiau kaip 28 centus. Tačiau dabartinė tvarka jau netrukus turėtų pasikeisti. Seimui priėmus Elektros energetikos įstatymo pataisas, nepriklausomiems tiekėjams leista vienašališkai sumažinti energijos tiekimo kainą buitiniams vartotojams. Tiesa, apie šį ketinimą gyventojai privalo būti informuojami raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis.

Dėl linijų remontų Estijoje praėjusią savaitę Lietuvą pasiekė mažesni pigesnės importinės elektros kiekiai iš šiaurės, todėl didmeninės elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę padidėjo 4 proc.

Fiksuotų planų kainas per pastarąją savaitę 2 proc. sumažino „Ignitis“, o „Elektrum Lietuva“ jų nekeitė.   Tuo metu „Enefit“ vietoje 36 mėnesių fiksuotos kainos sutarčių dabar siūlo 24 mėnesių sutartis su 29–30 proc. didesnėmis kainomis, antradienį paskelbė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Skelbiama, kad visų tiekėjų siūlomos vienos laiko zonos tarifo kainos šiuo metu svyruoja nuo 25 iki 33 centų.

Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas penktadienį pristatė planus įvesti elektros energijos kainų „lubas“ daug energijos naudojančiose pramonės šakose, taip siekiant apsaugoti šalies pramonę nuo staigių sąnaudų padidėjimų. Visgi pasiūlymas nedelsiant susilaukė ir kritikos. Viršutinė kainų riba, jei dėl jos būtų susitarta, siektų 0,06 euro (0,07 JAV dolerio) už gigavatvalandę (GWh), galiotų iki 2030 metų ir apimtų bent 80 proc. pramonės įmonių suvartojamos elektros energijos.

Nepriklausomas elektros tiekėjas „Enefit“ klientams, turintiems ilgalaikį fiksuotos kainos planą „Superžalias“ ir pasirašiusiems sutartis kai kainos rinkoje buvo itin aukštos, vienašališkai mažina sutartyse užfiksuotą elektros tiekimo kainą iki 21 ct/kWh (be ESO ir VIAP mokesčių). Sumažintas tarifas įsigalios liepos 1 d. ir bus taikomas iki šių metų pabaigos, rašoma bendrovės pranešime. Pokyčiai palies 25 proc.

Balandžio mėnesio vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje buvo mažiausia nuo 2021 metų gegužės – ji siekė 67 eurus už megavatvalandę (MWh) ir buvo 24 proc. mažesnė nei kovą, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, kainų mažėjimą lėmė mažesnis elektros vartojimas, dėl pavasarinių potvynių išaugusi Latvijos hidroelektrinių gamyba ir vietos atsinaujinančių išteklių elektrinės.