elektros energija

Šį mėnesį elektros vidutinė kaina, pagal rugsėjo 1–19 d. duomenis, kol kas yra didžiausia šiais metais ir siekia 0,126 Eur/kWh be PVM – tai 23 proc. daugiau už rugpjūčio mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,102Eur/kWh, praneša Lietuvos energetikos agentūra. O už dujas Lietuvos gyventojai šiuo metu priversti mokėti maždaug trečdaliu brangiau nei jos kainuoja rinkoje. Taip nutiko, nes „Ignitis“ užsipirko brangių dujų.

Baltijos šalyse sumažėjus vėjo energijos gamybai didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje praėjusią savaitę augo 14 proc. iki 127,48 euro už megavatvalandę (MWh), o Estijoje ji didėjo 13 proc. iki 122,82 euro. Tuo metu „Nord Pool“ vidutinė kaina praėjusią savaitę nukrito 66 proc. ir siekė 17,37 euro, skelbia  energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Anot įmonės Verslo sprendimų departamento vadovo Artūro Zatulino, elektros kainų augimą Baltijos šalyse lėmė 42 proc.

Rugpjūčio 15 dieną užsidegė vėjo jėgainės turbina, esanti rytinėje Anglijos pakrantėje. Remiantis vietinių naujienų pranešimais, nelaimė įvyko privačiame vėjo jėgainių parke „Scroby Sands“, esančiame netoli Didžiojo Jarmuto miesto, Norfolko grafystėje. Gelbėjimo tarnybos operatyviai sureagavo į incidentą ir evakavo visą personalą iš netoliese esančio ūkio. Vėjo jėgainių parko operatorius patvirtino, kad per incidentą jų darbuotojai nenukentėjo.

Vasara su ilgesnėmis ir šviesesnėmis dienomis yra metas, kuomet daugelis gyventojų tikisi sumažinti elektros energijos vartojimą ir taip sutaupyti, tačiau kartais šie lūkesčiai nepasitvirtina. Kaip reikėtų vartoti elektrą šiltuoju metų laiku, kad laukiamas sutaupymas nevirstų didesnėmis sąskaitomis, pataria ekspertai.

Išaugus vėjo jėgainių gamybai, sumažėjus vartojimui, atpigus dujoms bei užbaigus remonto darbus Švedijos branduolinėse elektrinėse, liepos mėnesio vidutinė elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 15 proc.

Karas Ukrainoje, dėl jo įvestos sankcijos ir praūžęs elektros kainų vajus Klaipėdos uostui atnešė milžiniškus, milijonais eurų skaičiuojamus nuostolius. Lyginant su pernai tuo pačiu metu, krova pirmąjį šių metų pusmetį čia krito 2-iem milijonais tonų.  Klaipėdos uosto krovos kompanijose darbas virte verda, tačiau nuotaikos labai dviprasmiškos.

Per pirmąjį metų pusmetį daugiau nei dvigubai šoktelėjo nutolusių gaminančių vartotojų skaičius – jų prijungta daugiau nei 13 tūkst., šeštadienį pranešė Energetikos ministerija. Bendras turinčių tokias elektrines skaičius šiuo metu siekia 22,6 tūkstančio. Ministerija skaičiuoja, kad gaminančių vartotojų skaičius pastaruosius trejus metus Lietuvoje išaugo septynis kartus ir absoliuti dauguma jų pasinaudoja skiriamomis dotacijomis. Gyventojams rugpjūti ketinama skelbti 32 mln.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimos elektros energijos vagystės Joniškio rajone. Kaip penktadienį pranešė policija, balandžio 21 dieną energijos skirstymo operatoriaus ESO darbuotojai nustatė, kad Joniškio rajone, Bružo kaime, gyventojai yra neteisėtai prisijungę prie kitam asmeniui priklausančio negyvenamo buto elektros tinklų. Įtariama, kad neteisėtai buvo sunaudota 2233 kWh elektros energijos. Turtinė žala – 230 eurų.

Nusprendę išmėginti su birža susietą nepriklausomo elektros energijos tiekimo planą „Išmanus“, nuo vasario mėnesio sumanių energetikos sprendimų bendrovės „Ignitis“ klientai gali rinktis jau iš dviejų jo variantų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kurį jų, „Išmanus – Mėnesinis“ ar „Išmanus – Valandinis“, naudoti, pataria „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovė Dalia Bražiūnaitė.

Energetinės krizės įkarštyje gautos didesnės sąskaitos už elektrą išgąsdino ne vieną. Tačiau jos turėjo ir teigiamą efektą – padėjo greičiau formuotis įpročiams, kaip efektyviau naudoti elektros energiją. Ją labiau taupyti ėmė ne tik gyventojai, bet ir organizacijos bei įmonės. Ekspertai sako, kad įmonės, kuriose prie taupymo prisideda visi darbuotojai, ekonominę tokio žingsnio naudą gali pastebėti jau po pusmečio, o per metus energijos sąnaudas sumažinti 5–20 proc.

Lietuvoje pradėjus įrenginėti išmaniuosius skaitiklius, dalis gyventojų įtaria, kad tokie pritaisai gali rodyti netikslius elektros suvartojimo duomenis.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ praėjusiais metais patyrė  49,4 mln. eurų nuostolio, kai prieš metus buvo uždirbusi 20 mln. eurų grynojo pelno. Bendrovės teigimu, nuostolį daugiausia lėmė dėl padidėjusių elektros kainų 2,5 karto iki 99,6 mln. eurų išaugusios technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimo sąnaudos.

Šeštadienį baigia galioti trijų Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorių atsiskaitymų už tarpsisteminį disbalansą sutartis su Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojama elektros tiekėja „Inter RAO Lietuva“. Pasak Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“, sutarties pabaiga Lietuvos, Latvijos ir Estijos operatorių veiklai bei sistemos balansavimui poveikio neturės, nes šia „Inter RAO Lietuvos“ teikta paslauga nebesinaudojama nuo birželio mėnesio.

Užklupus žiemai ir šalčiams, elektros suvartojimo mastai taip pat padidėjo, o kai kurios valstybės iš anksto įspėja gyventojus apie būtinybę sumažinti elektros suvartojimą. Elektros tiekėjai įvardijo, ar gyventojai yra informuojami apie galimus energijos kainų svyravimus, taip pat patarė, kokių veiksmų griebtis, jeigu norite sutaupyti.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ kartu su atsinaujinančios energetikos įmone „Green Genius“ išbandys eksperimentinę bateriją prijungiant ją prie saulės, vėjo ar vandenilio jėgainių tinklo, pranešė „Litgrid“. „Vykstant atsinaujinančios energijos išteklių plėtrai svarbu suprasti, kad tokių šaltinių generuojama elektros galia yra nepastovi.

Lietuva kol kas nesikreipė į Europos Komisiją (EK) pagalbos derantis su Švedija dėl pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis, sako teigė EK narys Virginijus Sinkevičius.  „Kol kas Lietuva nėra kreipusis į Europos Komisiją pagalbos. Nei Lietuva, nei jokia kita šalis narė nėra išreiškusi noro, kad reikėtų Komisijos pagalbos“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas komisaras.

Kai vasarį Rusijos tankai priartėjo prie Kyjivo, gretimame kaime Fastive įsikūrusio pagyvenusių žmonių globos namų darbuotojai taip išsigando, kad pabandė susprogdinti į kaimą vedantį tiltą. Tik sėkmė ir Ukrainos kariuomenės narsa išgelbėjo Fastivą nuo Rusijos okupacijos siaubų, kurių neišvengė kiti netoliese esantys kaimai. Tačiau praėjus devyniems mėnesiams, Vladimiro Putino karas atnešė naują siaubą į šiuos senelių namus.

Jokio nepriklausomo elektros tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams garantinio tiekimo paslauga gruodį, palyginti su lapkričiu, brangsta 14,7 proc. iki 43,6 cento už kilovatvalandę (lapkritį – 38 centai), skelbia „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Tačiau pritaikius valstybės mokamą 9 centų kompensaciją, standartinio plano vienos laiko zonos tarifas gruodį jiems kainuos 34,6 cento už kWh – 19,3 proc. brangiau nei lapkritį (29 centai). Garantinio tiekimo paslaugos kaina yra 25 proc.

Baltijos jūros regiono elektros perdavimo sistemos operatoriai bendradarbiaus, jei kurios nors šalies vartotojams pristigtų elektros, pranešė Lietuvos „Litgrid“.  „Operatoriai aktyviai bendradarbiauja ir dalijasi informacija apie saugumą ir elektros tiekimo situaciją regione.

Rugsėjį Lietuvoje gerokai smukusį elektros vartojimą lėmė taupymas bei auganti jos gamyba privačiose saulės elektrinėse, sako BNS kalbinti ekspertai.  ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas, anksčiau vadovavęs energetikos grupei „Ignitis grupė“,  teigia, kad mažesnį elektros suvartojimą rugsėjį lėmė verslo ir gyventojų reakcija į rugpjūtį išaugusias elektros kainas.

Europos Sąjungos energetikos ministrai penktadienį pasiekė politinį susitarimą dėl rugsėjo viduryje Europos Komisijos pateiktų pasiūlymų, skirtų padėti skubiai sumažinti rekordines elektros kainas vartotojams. Susitarimu nustatytos bendros priemonės, kuriomis bus siekiama mažinti elektros paklausą ir surinkti bei perskirstyti energetikos sektoriaus perteklines pajamas galutinių vartotojų naudai.

Dvi pirmaujančios Prancūzijos elektros energijos tiekėjos šią žiemą pasiūlys premijas namų ūkiams, kurie sumažins vartojimą kylančių kainų ir galimų tiekimo sutrikimų fone.  Rusija sumažino dujų eksportą į Europą, reaguodama į Vakarų šalių sankcijas, paskelbtas dėl karo prieš Ukrainą, o daugelis Prancūzijos branduolinių reaktorių, tenkinančių apie 70 proc. šalies elektros energijos poreikio, yra išjungti dėl saugumo patikrinimų ar remonto darbų.

Seime antradienį žlugo nepasitikėjimo procedūra energetikos ministrui Dainiui Kreiviui. Šis procesas inicijuotas Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, dėl kurio pašoko energijos išteklių kainos, tarp jų ir Lietuvoje. Kadangi D. Kreivys šią procedūrą išgyveno, tai reiškia, kad jis turės pusę metų ramybės, nes Seimo Statutas neleidžia rengti interpeliacijos tam pačiam ministrui vienos sesijos metu – kita sesija bus tik kovo mėnesį.

Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje augo 3 proc. ir siekė 361,8 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ji taip pat augo 3 proc. iki 358,7 euro, o Estijoje – mažėjo 53 proc. iki 141,7 euro. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę smuko 54 proc.

Energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, kad tarp Europos Sąjungos šalių galbūt bus pasiektas susitarimas dėl pigią elektrą gaminančių gamintojų viršpelnių paskirstymo, kuris visai atitiktų Lietuvos interesus. Remiantis pirminėmis žiniomis, šiuo metu dokumentuose yra atsiradęs specialus straipsnis, nurodantis, jog pigią elektros energiją eksportuojančios šalys turės pasidalinti viršpelniais su šią elektrą importuojančiomis valstybėmis.

Europos Sąjunga planuoja „nuodugnią ir visapusišką elektros energijos rinkos reformą“, kad įveiktų Rusijos karo prieš Ukrainą sukeltą energijos krizę, trečiadienį sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).  Ji pabrėžė, kad ši reforma būtina siekiant sumažinti dujų įtaką elektros kainoms. Gamtinės dujos naudojamos pramonei, namams ir biurams šildyti bei elektrai gaminti.

Elektros ir dujų kainoms šovus į kosmines aukštumas, visi ėmė laužyti galvas – kaip išgyvensime šį rudenį ir žiemą? Lietuvos Vyriausybė kol kas konkretaus plano dar nepateikė, o štai didesnės Europos šalys savo gyventojus apipila kompensacijomis. Ypač glumina Lenkijos pavyzdys – čia kilovatvalandė žmonėms tekainuoja vos 10 euro centų! Šio vakaro TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ kviečia ieškoti atsakymų, kodėl mūsų šalis negalėtų pasekti tokiu pat pavyzdžiu.

Latvijos namų ūkiai elektros vartojimą pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, sumažino 6,1 proc., pranešė elektros skirstymo tinklų operatorė „Sadales tikls“. Visas tiekimas palyginamuoju laikotarpiu sumenko 1 proc. iki 3181 gigavatvalandės. Elektros poreikio augimas 5,5 proc. užfiksuotas nepramoniniuose objektuose, pavyzdžiui, biuruose, kultūros ir sporto įstaigose, viešbučiuose, o 5,3 proc.

Buvęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas yra žmogus, kuris sudėjo galutinius taškus liberalizuojant elektros energijos rinką Lietuvoje, nors už teikiamus įstatymus balsavo visas Seimas – tiek pozicija, tiek opozicija. Tačiau jis teigia, kad jeigu ne tuometinis politikų drebėjimas, jog aktyvesnis atsinaujinančių energijos išteklių skatinimas padidins elektros energijos kainą 1-2 centais, dabar turėtume pigesnę elektrą.

Opoziciniai socialdemokratai užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį ir energetikos ministrą Dainių Kreivį ragina valstybės vardu pradėti tarptautinę kampaniją reikalaujant peržiūrėti elektros energijos pardavimų biržos „NordPool“ tvarkas ir taisykles, rašoma pranešime spaudai. „Ministrai turėtų imtis aktyvių veiksmų gindami Lietuvos interesus – burti sąjungininkus ir reikalauti peržiūrėti „Nord Pool“ taikomas taisykles ir prekybos tvarkas.

Prezidentūroje ir Seime antradienį bus svarstoma situacija elektros energijos rinkoje, kai nepriklausoma elektros tiekėja „Perlas Energija“ nutraukė fiksuotos kainos sutartis su maždaug 180 tūkst. klientų.    Kaip BNS sakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis per susitikimą su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu prezidentas Gitanas Nausėda aptars būtinus pokyčius elektros rinkoje apsaugant vartotojų interesus.

Estija birželį pagamino 691 gigavatvalandę (GWh) elektros energijos – 36,6 proc. daugiau nei tą patį praėjusių metų mėnesį, bet 13,6 proc. mažiau nei šiemet gegužę, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Elektros importas per mėnesį padidėjo 14,3 proc., per metus sumenko 6 proc. iki 568 GWh, o eksportas išaugo atitinkamai 8,9 proc. ir 25,3 proc. iki 565 GWh. Šiemet birželį šalies įmonėms parduota elektra sudarė 78 proc., namų ūkiams – 22 proc. viso galutinio suvartojimo.

Iki 2025 metų Lietuvoje suplanuotos pastatyti vėjo ir saulės elektrinės elektros importą į šalį turėtų sumažinti nuo 65 iki 17 proc., teigia Lietuvos energetikos agentūros atstovas.  „Panašu, kad Lietuvos elektros gamybos sektoriaus laukia didžiulė transformacija – nuo valstybės, kuri importuoja daugiau nei 60 proc. savo poreikiams pereisime prie valstybės, kuri sugebės pasigaminti daugiau nei 80 proc.

Birželio mėnesį Lietuvoje vidutinė elektros kaina buvo 35 proc. didesnė nei gegužę ir siekė 223,16 Eur/MWh. Elektra brango ir kitose Baltijos šalyse: 33 proc. Latvijoje – iki 218,29 Eur/MWh, 15 proc. Estijoje – iki 173,83  Eur/MWh. Baltijos šalyse valandinis elektros energijos įkainis svyravo nuo 4,23 Eur/MWh iki 550,06 Eur/MW. „Elektros energijos kainų augimą Baltijos šalyse birželį daugiausia lėmė energetikos produktų brangimas.

Sekmadienio naktį pasibaigus papildomai skirtam laikui antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojams pasirinkti nepriklausomą tiekėją, sutartis pasirašė  634 tūkst., arba 85,7 proc. šio etapo vartotojų.  Tiekėjo nepasirinko apie 100 tūkst. gyventojų, pranešė „Elektros skirstymo operatorius“ (ESO).  Terminas pasirinkti nepriklausomą tiekėją buvo pratęstas vieną savaitę daliai gyventojų nesuspėjus sudaryti sutarčių – nuo birželio 18 iki 26 dienos imtinai.

Europos Sąjunga pasižadėjo kuo greičiau atsisakyti Rusijos gamtinių dujų, tačiau Europos Komisija smarkiai atsilieka nuo užsibrėžtų tikslų, o tai jau šią žiemą gali turėti rimtų pasekmių, rašo „Spiegel International“.  Klausui Mulleriui patinka pranešinėti geras naujienas. Vokietijos Federalinės tinklų agentūros vadovas apie situaciją dujų rinkoje savo „Twitter“ paskyroje rašo kasdien, o pastaruoju metu jo pranešami skaičiai apie kuro saugyklų užpildymo lygmenį auga.

Lietuvai atsisakius rusiškų dujų, kyla klausimas, kada mūsų šalis išsivaduos ir nuo rusiškos elektros. Politikai ir ekspertai teigia, kad Lietuva pastaraisiais metais mažino priklausomybę nuo Kremliaus šioje srityje, tačiau visiškai išsivaduoti neleidžia neužbaigtas sinchronizacijos projektas. Visgi jie gyventojus ramina: jei Kremlius savavališkai atjungtų Lietuvą nuo iš Maskvos valdomo energijos žiedo, paprastas vartotojas to net nepajustų.

Likus dienai iki Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Rusija pasiuntė keturis aukštos kvalifikacijos ginkluotus asmenis per sieną specialiai misijai: pristatyti kurą senai atominei elektrinei, rašo bloomberg.com. Sovietinio tipo reaktoriai gamina elektros energiją praktiškai visame buvusiame sovietiniame bloke ir pagamina daugiau nei pusę visos elektros energijos Ukrainoje ir apie du penktadalius kitose šalyse nuo Suomijos iki Bulgarijos.

Iki 2023 metų vidurio bus remontuojamas didžiausios šalyje elektros gamintojos Lietuvos elektrinės 300 megavatų (MW) galios 8-asis blokas, pranešė „Ignitis grupė“ Elektrinę valdanti „Ignitis gamyba“ pasirašė beveik 3,2 mln. eurų vertės sutartį su „Elektrėnų energetikos remontu“. Pagal ją įmonė atliks turbinos ir generatoriaus kapitalinio remonto darbus.

Penktadienį Vilniuje daugiau kaip šimtas gyventojų, o taip pat ir dalis parduotuvių bei kavinių buvo likę be elektros.  Pagal Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) pateiktą gedimų žemėlapį, buvo galima matyti, kad gedimai apie 18.30 val. užfiksuoti bent 9 vietose. Be elektros buvo likę dalis Žirmūnų mikrorajono gyventojų, tuo metu Tuskulėnų gatvėje elektros neturėjo daugiau kaip 100 gyventojų.

Baltarusija atnaujino elektros energijos eksportą į Ukrainą, skelbia Ukrainos naujienų  agentūra „Unian“, remdamasi šalies elektros perdirbimo tinklų operatorės „Ukrenergo“ duomenimis. Kaip jau buvo skelbta, Baltarusija, kurios branduolinė jėgainė lapkričio 17-ąją, suveikus pirmojo energijos bloko automatinės apsaugos sistemai, buvo atjungta nuo šalies elektros perdavimo tinklo, o kitą dieną nutraukė elektros eksportą į Ukrainą.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) penktadienį patvirtino 9,6-14,6 proc. didesnes visuomeninės elektros kainos viršutines ribas 2022-ų metų pirmam pusmečiui.  Bendrovė „Ignitis“ vėliau nustatys diferencijuotus tarifus, kuriuos patvirtins taryba. Galutiniai tarifai paaiškės iki lapkričio pabaigos.   VERT tvirtinami tarifai taikomi tik tiems buitiniams vartotojams, kurie nėra pasirinkę nepriklausomo elektros tiekėjo. Tokių dar yra daugiau kaip milijonas.

Vartotojai kitąmet už elektros tarifo reguliuojamą dalį sumokės apie 30 mln. eurų mažiau nei šiemet, teigia Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas.  Renatas Pocius tikisi, kad tai amortizuos drastišką energijos išteklių brangimą rinkose ir sušvelnins galutinės kainos augimą vartotojams: „Augimas tikrai bus mažesnis negu 20 proc.

Keturis izoliuoto darbo rezervui skirtus energijos kaupimo įrenginius, arba baterijas, Lietuvoje už 109 mln. eurų įrengs ir aptarnaus Vokietijos bendrovė „Siemens Energy“ ir JAV grupės „Fluence Energy“ padalinys Vokietijoje „Fluence“.  Projektą įgyvendinanti energetikos grupės „Epso-G“ bendrovė „Energy cells“ pasirašė sutartį su konkursą laimėjusiu konsorciumu dėl 200 megavatų (MW) galios ir 200 megavatvalandžių (MWh) talpos įrenginių projektavimo, gamybos ir įrengimo bei aptarnavimo, pran...

Nuo 2022 metų įtvirtinant naują elektros rinkos modelį, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) funkcijų stiprinimas bus finansuojamas ne valstybės lėšomis, o nežymiai didinant įkainius vartotojams, sako energetikos viceministrė.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 14 proc. iki 104,16  euro už megavatvalandę (MWh), teigia nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“. Jos duomenimis, kainų mažėjimas fiksuotas ir Latvijoje bei Estijoje, kur elektra taip pat pigo po 14 proc. iki 103,91 eurų už MWh.  „Elektros kainų kritimą Baltijos šalyse labiausiai lėmė sumažėjusios kainos Šiaurės šalyse. Elektros energijos srautas iš Švedijos (SE4 zonos) augo 34 proc.

Elektros kaina mažiausiai jos suvartojantiems gyventojams nuo kitų metų gali didėti apie 20 proc., sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas. Renatas Pocius pabrėžia, kad nuo 2022-ųjų sausio kaina bus reguliuojama tik iki 1000 kWh per metus suvartojantiems namų ūkiams. Visiems kitiems vartotojams taryba kainų nereguliuos – jie elektrą pirks rinkoje, iš nepriklausomų tiekėjų.  „Visuomeninės elektros kainos riba nuo kitų metų didėtų apie 20 proc.

Lietuvoje liberalizuojant elektros tiekimą gyventojams, Vilniuje ketvirtadienį jiems rengiamos konsultacijos, kaip pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Tai vienas iš daugelio visoje Lietuvoje suorganizuotų tokių renginių. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pranešė, kad nuo vidurdienio V. Kudirkos aikštėje patars, į ką reikia atkreipti dėmesį, gavus pasiūlymą ar pasirašant sutartį, paaiškins, kas sudaro elektros kainą.

Vasaros pabaiga ir pirmasis rudens mėnuo visoje Europoje pažymėtas kai kur net dešimtmetį nematytais elektros energijos kainų šuoliais, rašoma pranešime spaudai. Pavyzdžiui, vidutinė savaitinė vienos megavatvalandės kaina „Nord Pool“ elektros biržos Lietuvos kainų zonoje antrąją rugsėjo savaitę pasiekė 124,12 euro, kai lygiai prieš metus ji buvo lygi 43,43 euro.