ekstremali padėtis

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė mano, kad dar per anksti atšaukti ekstremaliąją situaciją Lietuvos pasienyje. Jos teigimu, papildomo nerimo kelia padėtis Ukrainoje ir Baltarusijoje. „Mes turime ekstremaliąją padėtį. Kai ekstremalioji padėtis baigsis, tai tuomet nebus ekstremaliosios padėties. Bet turbūt pirmiausiai reikia, kad ji pasibaigtų. Yra tokių dienų, kai išvis nėra bandymų kirsti sieną, būtų tokių dienų, kai kažkiek žmonių bando tai daryti.

Vyriausybė penktadienį patvirtino Užimtumo įstatymo pakeitimus, kuriais ruošiasi situacijai, jeigu prireiktų įvesti karantiną ir stabdyti verslą bei viešąjį gyvenimą, bet dar prireiks Seimo sprendimo. Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, jeig karantinas būtų įvedamas, jis būtų trumpas, bet griežtas.  Įsigalėjus koronaviruso omikron atmainai užsikrėtimų skaičius pastaruoju metu šoktelėjo į viršų.

Vyriausybė turi aiškiai apibrėžti galimybių paso teisines ribas, jo taikymo sąlygas bei sritis, taip pat tikslus, mano socialdemokratai. Anot jų, visa tai būtina įtvirtinti įstatymuose, reguliuojančiuose užkrečiamųjų ligų plitimo ir ekstremalių situacijų valdymą, civilinę ir darbo saugą.

Vyriausybė registravo įstatymų projektus, kurie įpareigos ne tik statyti „fizinį barjerą“ pasienyje su Baltarusija. Jie numato ir itin plačius įgaliojimus kariams, jeigu šalyje paskelbiama ekstremali situacija.

Latvijos Seimas antradienį pritarė vyriausybės sprendimui paskelbti šalyje ekstremaliąją padėtį iki gruodžio 6-osios, siekiant suvaldyti COVID-19 protrūkį. Vyriausybės sprendimas dėl ekstremaliosios padėties įsigaliojo lapkričio 9 dieną. Visi vieši renginiai, kol galios ekstremalioji padėtis, bus atšaukti ir uždrausti, išskyrus susitikimus, mitingus ir piketus lauke.

Jau nuo kito pirmadienio, spalio 26 d., norint paprasčiausiai pavalgyti ne namie, nueiti į bet kokį renginį, gyventojams bus privaloma registruotis. Verslo atstovai skirtingai vertina būsimą naujovę ir svarsto, kaip praktiškai reikės ją įgyvendinti – prašys atsiųsti žinutę jų darbuotojams, užsirašyti prisėdus prie stalelio ar pan.

Trečiadienį ministrų kabinetas susirinko į posėdį ir pasitarimą, kuriuose, be kita ko, bus aptartas ir nuo kovo 16 d. Lietuvoje įvestas karantinas. Vyriausybės posėdyje dar kartą patikslintos karantino sąlygos.

Šalyje jau prasidėjo neteisėti atleidimai iš darbo. Viena klaipėdietė pasakoja, kad darbdaviai į akis rėžė tiesiai – iš darbo ji turi išeiti dėl koronaviruso nulemtos finansinės krizės. Ir esą dar pakišo pasirašyti popierių, kuriame ji kaltinama dirbusi blogai, todėl neišlaikiusi bandomojo laikotarpio. Ministerija ragina žmones neskubėti pasirašinėti jokių atleidimo lapelių ir pirmiausia konsultuotis su Darbo inspekcija. Tuo metu Seimas patvirtino Vyriausybės parengtą verslo gelbėjimo planą.

Palyginti su kaimyninėmis šalimis, Lietuvoje užsikrėtusių koronavirusu dar gana nedaug. Tačiau kylant medikų ir visuomenės nerimui, kad reali situacija gali būti blogesnė, kad tyrimų atliekama per mažai, ministrų kabinetas aptarti padėtį susirinko šeštadienį. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis šeštadienį po pasitarimo paskelbė, kad 20 val. sušauktas Vyriausybės posėdis, kuriame priimta daug naujų ribojimų.

Po ketvirtadienį įvykusio neeilinio Vyriausybės posėdžio pateikta informacija, kaip nuo šiandien šalyje keičiasi viešas gyvenimas.  Vyriausybė ketvirtadienį pritarė Valstybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) siūlymui dėl koronaviruso grėsmės dviem savaitėms sustabdyti visų šalies švietimo, kultūros, sporto ir laisvalaikio įstaigų veiklą, uždrausti keliones į Italiją. „Įvykusiame Vyriausybės pasitarime ir posėdyje buvo priimti sprendimai, kurie būtini.

Dėl koronaviruso Lietuvos oro uostuose savanorius keičia Lietuvos kariuomenė. Nuo šiol jie pasitiks kiekvieną grįžusį asmenį iš Šiaurės Italijos. Lietuviams iššūkių kyla ne tik oro uostuose, bet kruiziniuose laivuose. Viename kruiziniame laive nuo Singapūro iki Dubajaus plaukiantys lietuviai piktinasi, kad dalis uostų jų neįsileidžia, tad prabangus kruizas virsta kalėjimu lainerio kajutėse.

Šalyje augant nerimui dėl koronaviruso, TV3 žinios pasidomėjo, kaip šalies gydymo įstaigos pasiruošusios galimam protrūkiui. Žemaitijoje ir Aukštaitijoje prireikus visi užsikrėtusieji būtų saugiai izoliuojami atskirose ir tam pritaikytose infekcinėse palatose. Visą infekcinę ligoninę pasiruošęs atiduoti ir Panevėžys, čia kaip tik atvežtas ir pagal visas numatytas tvarkas paguldytas vienas pacientas iš Rokiškio, kuris tikrinamas dėl koronaviruso.

Estijos sveikatos departamentas informavo, kad šalyje gyvenantis iranietis, kuriam Estijoje buvo diagnozuotas naujasis koronavirusas, juo užsikrėtė per komandiruotę į Iraną.   Departamento generalinė direktorė Merike Jurilo taip pat pranešė, jog šiuo metu jos vadovaujama žinyba nemato būtinybės skelbti šalyje ekstremaliąją padėtį.

Vilniaus oro uoste tęsiasi iš Šiaurės Italijos atvykusių keleivių patikros. Savanoriai laukia iš netoli Venecijos esančio Trevizo parskrendančių žmonių. „Čia būna tik iš Italijos paveiktų regionų atvykę keleiviai. Yra organizuojama jų apklausa, pildomos keleivių kortelės, yra renkama kontaktinė informacija, kad vėliau kiekvieną dieną su šiais keleiviais būtų galima susisiekti ir vykdyti aktyvią stebėseną“, – sako Visuomenės sveikatos centro atstovė Ginreta Megelinskienė.

Ministrų kabinetui trečiadienį dėl koronaviruso Lietuvoje paskelbus ekstremalią padėtį, iš Vyriausybės rezervo numatoma skirti 150 tūkst. eurų papildomoms apsaugos priemonėms įsigyti. „Tai yra tik pradžia, bus pinigų skiriama tiek, kiek reikės. Rytoj bus sušauktas Valstybės ekstremalių operacijų centras, be jokios abejonės, matyt, bus rekomenduota, kokių priemonių reikia įsigyti už tuos pinigus“, – spaudos konferencijoje sakė sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis.

Lietuvos žemės ūkį bent du mėnesius alinant sausrai, Vyriausybė trečiadienį paskelbė valstybės lygio ekstremalią padėtį. Pasak Žemės ūkio ministerijos, ekstremali situacija visoje šalyje skelbiama, kai jos padarinių ribos viršija trijų savivaldybių teritorijas. Tokia padėtis jau paskelbta 4 savivaldybėse: Varėnos, Prienų, Trakų ir Rokiškio, tačiau jos padarinių išplitimo ribos apima didžiąją dalį Lietuvos savivaldybių.

Vyriausybė ketina paskelbti valstybės lygio ekstremalią padėtį dėl sausros padarinių žemės ūkiui. Sprendimas turėtų būti priimtas trečiadienį ministrų kabineto posėdyje, BNS patvirtino žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Tokį siūlymą birželio 25 dieną pateikė Vyriausybė ekstremalių situacijų komisija. Pasak Žemės ūkio ministerijos, ekstremali situacija visoje šalyje skelbiama, kai jos padarinių ribos viršija trijų savivaldybių teritorijas.

Prienų rajono valdžia paskelbė ekstremalią padėtį dėl sausros, pražudžiusios dalį būsimo derliaus. Tai jau antra savivaldybė po Varėnos, pati paskelbusi ekstremalią padėtį dėl sausros. Stichinė sausra jau pripažinta trijose savivaldybėse. Anot Prienų savivaldybės administracijos direktorės Jūratės Zailskienės, situacija rajone bloga. „Labiausiai kenčia žemdirbiai. Laukai, pasėliai labai reti, kas išdygę, kas neišdygę, ir vizualiai matosi.

Vyriausybė trečiadienį turėtų apsispręsti, ar dėl ūkininkus alinančios stichinės sausros visoje šalyje skelbti ekstremalią situaciją. Tai BNS patvirtino vidaus reikalų ministro atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius. Praėjusią savaitę speciali Vyriausybės komisija pasiūlė dėl sausros padarinių žemės ūkiui skelbti ekstremalią situaciją valstybės mastu. Tai leistų žemdirbiams sumažinti savo įsipareigojimus žemės ūkio produkcijos supirkėjams.

Lietuvoje pastarosiomis dienomis palijus, stichinė sausra iš šalies po truputį traukiasi – ji dabar fiksuojama tik keturiose savivaldybėse. Nepaisant to, Vidaus reikalų ministerijos teigimu, vis dar yra pagrindas skelbti ekstremalią situaciją, nes nuo sausros nukentėję pasėliai neatsigaus.

Iš pasieniečių sraigtasparnio trečiadienį buvo išžvalgytos potvynio apsemtos teritorijos pamaryje bei ledų sangrūdos Nemune. Žvalgybiniame skrydyje kartu su pasieniečiais dalyvavo už civilinę saugą atsakingas Šilutės savivaldybės atstovas. Būtent Šilutės savivaldybei prašant tokiai užduočiai į pamarį ir buvo nusiųstas VSAT sraigtasparnis “Eurocopter 135”. Jo pilotai apžiūrėjo ledų sangrūdas Nemuno deltoje, potvynio apsemtas teritorijas Rusnės apylinkėse.

  Dėl dirbamus laukus užliejusių liūčių Vyriausybė pirmadienį ketina skelbti ekstremalią situaciją visoje Lietuvoje.   „Žemės ūkyje susiklostė vienareikšmiškai nestandartinė situacija, kuri reikalauja greitai imtis priemonių. Šiuo metu rengiamės paskelbti sprendimą dėl didelio lietaus kiekio sukeltos ekstremalios situacijos visoje Lietuvoje“, – Vyriausybės pranešime sakė S. Skvernelis.

Švenčionys, rugsėjo 27 d. Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje nuo rugsėjo 25 d. 16 val. paskelbta ekstremalioji situacija. Tai numatantį įsakymą, atsižvelgęs į Švenčionių rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos siūlymą, pasirašė administracijos direktorius Andrius Šarėjus.

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija pirmadienį ketina nagrinėti praūžusių liūčių padarinius žemės ūkiui ir spręsti, ar visoje šalyje paskelbti ekstremalią situaciją. Tai BNS patvirtino vidaus reikalų ministro atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius. Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas BNS teigė, kad visoje šalyje paskelbta ekstremali padėtis leistų panaudoti valstybės rezervo lėšas liūčių padarinių šalinimui.

Stiprioms liūtims naikinant derlių, ekstremalią situaciją paskelbė ir Kretingos rajonas. Tai jau šešta savivaldybė, paskelbusi ekstremalią padėtį. Tokia padėtis jau yra Panevėžio, Šilutės, Rokiškio, Kupiškio ir Pasvalio savivaldybėse. Kretingos savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas sako, jog liūtys neleidžia ūkininkams įvažiuoti į laukus, nuimti derliaus ir ruoštis kitiems metams, todėl būtina skelbti ekstremalią situaciją, rašoma pranešime spaudai.

Dėl itin gausaus lietaus Panevėžio rajone užtvindytų ūkininkų laukų ruošiamasi skelbti ekstremalią situaciją. Pasak rajono mero Povilo Žagunio, žala gali dešimtis ar šimtus tūkstančių eurų. „Renkame duomenis, nes turi būti pasiekti tam tikri kriterijai, bet, matyt, tikrai mes tuos kriterijus pasieksime ir, matyt, komisija priims sprendimą skelbti ekstremalią situaciją. Yra (kriterijus – red.

Siekiant sėkmingiau kovoti su afrikiniu kiaulių maru, siūloma imtis radikalių priemonių - visoje Lietuvoje skelbti ekstremalią padėtį. Taip pat žadama įpareigoti medžiotojus iššaudyti daugiau šernų patelių - taip sumažėtų marą platinančių gyvūnų populiacija. Laikinasis Žemės ūkio rūmų pirmininkas Sigitas Dimaitis įsitikinęs, kad ekstremalios padėties reikia.

Vilniuje dėl kelių daugiabučių vandens sistemose nustatytos taršos Legionella bakterijomis paskelbta ekstremali situacija. Tai BNS patvirtino Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Darulis, laikinai einantis ir administracijos direktoriaus pareigas. Anot jo, penktadienį posėdžiavusi savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija konstatavo, kad esama padėtis atitinka ekstremalaus įvykio kriterijus.

  Lietuvoje plintant afrikiniam kiaulių marui, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija pirmadienį paskelbė ekstremalią padėtį Ignalinos rajone, kuri Danijos kapitalo „Idavang“ fermose iki pirmadienio jau sunaikinta apie 19 tūkst. kiaulių. Tokią padėtį praėjusią savaitę paskelbė ir rajono savivaldybė.   „Ignalinos rajone skelbiame papildomai prie turėtų penkių savivaldybių.

Didėjant afrikinio kiaulių maro grėsmei, Lietuvoje norima skelbti ekstremalią padėtį. Jos nepaskelbus, Maisto ir veterinarijos tarnyba negali imtis visų veiksmų prieš virusą, kuris gali sunaikinti šalies kiaulininkystę. Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius BNS sakė, kad Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai jau du kartus siūlė skelbti ekstremalią situaciją ir toliau to siekia.

Medicininės atliekos gydymo įstaigose susidaro nuolat. Tinkamai nenukenksmintos, jos gali kelti grėsmę žmonių sveikatai. Didžioji šių atliekų dalis neutralizuojama deginant, kitos neutralizuojamos autoklavuose ar specialiuose mikrobangų įrenginiuose. Taip turėtų būti. Bet taip būna ne visada. O dėl Lietuvoje neseniai kilusios medicininių atliekų krizės kaltos Ūkio ir Aplinkos ministerijos –  šių metų vasarą konstatavo Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Romas Valentukevičius.

Iš ekstremalios situacijos dėl susikaupusių medicinos atliekų Lietuvai šiaip ne taip išsikapsčius, valdžia tikisi, jog gydymo įstaigos pačios pradės ieškoti būdų tokias atliekas utilizuoti pas save. Tačiau tai nėra taip lengva, kaip atrodo. Ekstremali situacija šalyje buvo paskelbta, kai medicinos atliekos pradėjo kauptis gydymo įstaigose, sustabdžius jų deginimą statomoje gamykloje Šiauliuose. Jos čia buvo deginamos per bandymus.

Vyriausybė atšaukė ekstremalią situaciją dėl šalyje susikaupusių medicinos atliekų didelio kiekio. Tokį sprendimą Vyriausybė priėmė per trečiadienį vykusį posėdį. Pasak Premjero Andriaus Kubiliaus, sprendimas įsigalios nuo pirmadienio. Ekstremali padėtis šalyje buvo paskelbta birželio 8-ąją, kai susikaupė pavojingas medicinos atliekų kiekis.

Šalyje dar tebesant ekstremaliai padėčiai dėl susikaupusių tonų medicininių atliekų, joms naikinti pasitelktas papildomas įrenginys. Jei jis ir deginimo gamykla dirbs visu pajėgumu, susikaupusias dešimtis tonų planuojama sunaikinti per mėnesį, praneša LTV naujienų laida „Panorama“. Skaičiuojama, kad deginimo gamykloje Vilniuje, kurioje naikinamos medicininės atliekos, ir ligoninėse dar yra likę per 50 tonų nesudorotų atliekų.

Vakar ryte iš potvynio įkalintos Rusnės salos į darbus, mokslus ar savais reikalais išvykę rusniškiai vakare į namus galėjo grįžti tik amfibija. Pamaryje paskelbta ekstremali situacija. Lietuvos kelių direkcijos duomenimis, vakar apie 9 val. buvo apsemtas beveik 2 kilometrų krašto kelio Šilutė–Rusnė ruožas. Vandens gylis čia tuo metu siekė 1 metrą.