ekonomistas

Visi norime gyventi gerovės valstybėje, bet turbūt ne visi vienodai ją įsivaizduojame, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.

Lietuvių atlyginimai ir pragyvenimo lygis turbūt yra viena iš aktualiausių temų visuomenėje. Pensijinio amžiaus žmonės neretai skundžiasi, kad jų gaunama pensija – per maža ir jos neužtenka net būtiniausioms prekėms. Apie skurdo lygį Lietuvoje TV3 studijoje kalbasi žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir ekonomistas Nerijus Mačiulis. Visiškai neseniai nuskambėjo informacija, kad valstybės kontrolė atliko tyrimą, kai savivaldybės skyrė 100 mln.

Praėjusių metų protekcionizmo banga nepraėjo be pėdsakų − daugelis pasaulio didžiųjų ekonomikų šių metų pradžioje toliau rodė išsikvėpimo ar net nuosmukio ženklus. „Swedbank“ ekonomistai sumažino šių metų JAV, Vokietijos ir visos euro zonos augimo prognozes. Nepaisant to, Šiaurės ir ypač Baltijos šalių ekonomikų perspektyvos kol kas išlieka geros, o Lietuvos BVP augimo prognozę „Swedbank“ didina nuo 2,7 iki 3 procentų.

Metų pabaigoje ne tik džiaugiamasi nuveiktais darbais, bet ir skubama baigti likusius bei planuojame ateitį. „Numesiu svorio ir pradėsiu sveikai maitintis“, „perskaitysiu visas knygas, kurioms vis trūko laiko“, „suplanuosiu šeimai pačias šauniausias atostogas“, – tai tik keletas pavyzdžių, ką pasižadame sau pasitikdami Naujuosius metus.

Italijos prezidentas Sergio Mattarella pirmadienį pavedė ekonomistui Carlo Cottarelli  suformuoti technokratų vyriausybę, šalį apėmus politinei suirutei, kurią išprovokavo žlugęs populistinių partijų bandymas ateiti į valdžią. „Respublikos prezidentas Sergio Mattarella šįryt prezidentūroje susitiko su Carlo Cottarelli ir suteikė jam įgaliojimus formuoti vyriausybę. Carlo Cottarelli nusprendė priimti įgaliojimus“, – žurnalistams pranešė prezidento atstovas spaudai.

„Lietuva eina tinkamu keliu, mat valstybėse kylant ekonominei gerovei vis daugiau gyventojų dėmesį ir laiką pradeda skirti sveikam kūnui“, – sako ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, užtenka žvilgtelėti į pasikeitusią visuomenę: lietuviai nebesiorientuoja tik į darbą ar fiziologinius poreikius, žmonės jau investuoja į save ir gerą savijautą. „Atsiranda suvokimas, jog senti sveikai gali tik sportuodamas.

Pastaruoju metu pagal kainų augimą Lietuva pirmavo visoje Europos Sąjungoje (ES), tačiau ekspertai ramina, kad jeigu šiemet nebus naujų mokesčių, infliacija turėtų mažėti, rašo „Kauno diena“. „Šiemet vidutinis kainų augimas turėtų sulėtėti ir siekti apie 2,6 procento. Tokį scenarijų prognozuojame dėl keleto priežasčių: visų pirma išnyks padidintų alkoholinių gėrimų akcizų poveikis. Pernai šis veiksnys lėmė apie 0,7 proc. metinės infliacijos.

 Greitai besikeičiančiame pasaulyje būtina švietimo revoliucija, norint verslams ir visuomenei prisitaikyti prie pokyčių, sako garsus vokiečių inžinierius ir ekonomistas, pasaulio ekonomikos forumo Davose steigėjas Klausas Martinas Schwabas (Klausas Martinas Švabas). „Mums reikia švietimo revoliucijos, mums, iš tikro, reikia švietimo 4.0“, - Vilniuje „Metų ekonomikos forume“ teigė K. M. Schwabas.

Užsienio šalių imigracijos duomenys rodo, kad emigrantų iš Lietuvos veikiausiai daugėjo mažiau, nei skelbiama. Tačiau net ir tokiu atveju emigracijos problema yra didelė ir kelia rimtų iššūkių darbo rinkai, mokesčių ir pensijų sistemoms. Įvairios emigracijos priežastys Pagal oficialią statistiką, emigracija iš Lietuvos porą pastarųjų metų vėl didėja, nors po 2009–2010 m. ekonomikos krizės ketverius metus iš eilės oficialių emigrantų kasmet mažėdavo.

Gali būti, kad Lietuva be naujų mokesčių ilgai negyvens. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis prasitarė, kad jis pritartų naujiems – nekilnojamo turto, automobilių, progresiniams – mokesčiams šalyje. Esą tokio nepopuliaraus sprendimo nei viena Vyriausybė imtis iki šiol nedrįso, nors jam Lietuvoje - jau laikas. Šiuos mokesčius Lietuvai jau seniai siūlo įvesti ir Europos ekspertai.

Statistikų duomenys rodo, kad alkoholio suvartojimas pastaraisiais metais mažėja, tačiau tai nereiškia, kad šalyje nebėra problemų su alkoholiu, todėl jo prieinamumą reikia riboti, teigia ekonomistai. Tačiau tiek Nerijus Mačiulis, tiek Marius Dubnikovas sako, jog problemą reikia spręsti ne vien draudimais - reikia pasiūlyti žmonėms darbo ir aktyvios veiklos galimybių.

Geriausi ekonomistai ruošiami Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakultete (KTU EVF). Tai pripažino „Investors forum“ vertinimo komisija, KTU ekonomikos bakalauro studijų programai skyrusi „Investors‘ Spotlight“ kokybės ženklą, reiškiantį, kad ji atitinka užsienio investuotojų poreikius ir užima lyderės poziciją šalyje rengiant šios srities specialistus.

Praėjusiais metais minimali alga buvo didinta du kartus. Iš viso ji paaugo nuo 320 iki 380 eurų. Pastaruosius keletą metų toks radikalus minimalios algos didinimas lėmė bemaž pusę statistinio vidutinio darbo užmokesčio augimo. „IT sektorius šiuo metu yra toks, kuriame darbuotojai yra tiesiog graibstomi ir atlyginimo augimas ten yra 15-20%“ - tv3.lt sakė Gitanas Nausėda.

Nors pirma liūdesio banga dėl Donaldo Trumpo po didelių pastangų pamažu jau ima slūgti, baimė dėl ateities nemažėja. Paulas Krugmanas, garsus ekonomistas ir „New York Times“ žurnalistas, dar kartą viešai suabejojo ekonomine ir politine JAV ateitimi, kurią atneš naujasis prezidentas, rašo CNN. Krugmanas šį kartą atkreipia dėmesį į Trumpo pereinamojo laikotarpio komandą ir jau pristatytą infrastruktūros planą.

Lietuviai į sąskaitas gauna nebe riestainio skylę. Ir perka vis daugiau. Vadovai pastebi, kad žmonės pinigines atveria vis plačiau – daugiau kaip euras už gardėsį pirkėjų neatbaido. Šiemet kilo ir darbuotojų algos. Tiesa, priverstinai – 80 eurų kilo minimali alga. Mažiausiai uždirbantiems atlyginimai įmonėje didėjo net 30 procentų. „Analogiškai pakėlėm ir vidutines pareigas užimantiems žmonėms. Žinoma, ne tiek daug, ne 30 proc.

„Tai buvo geriausi laikai, tai buvo blogiausi laikai, tai buvo išminties amžius, tai buvo kvailybės amžius, tai buvo tikėjimo epocha, tai buvo skepticizmo epocha, šviesos, o kartu – ir tamsos metas, tai buvo vilties pavasaris, tai buvo nevilties žiema, mums prieš akis buvo viskas, mums prieš akis nebuvo nieko...“, ‒ rašė Čarlzas Dikensas XIX amžiaus viduryje. Bet galėtų taip rašyti ir apie 2015-uosius. Šie metai atmintyje išliks kaip didelių kontrastų ir pokyčių metai.

Šįryt vieno iš sostinės viešbučių konferencijų salėje vyko naujojo SEB banko leidinio „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“ pristatymas. Čia netruko ne tik įdomių SEB prezidento patarėjo dr. Gitano Nausėdos įžvalgų, bet ir smagių akimirkų. Rytinę nuotaiką susirinkusiems ekonomistas skaidrino spalvingais vaikystės prisiminimais. „Prisimenu, prie kaimynų namo padėjome sprogiklį, kuris sprogo daug garsiau, negu įprasta.

Jei egzistuoja stereotipinis mąstymas, kad visi bankininkai turi didelius pilvus, kuriuos slepia aptemptuose kostiumuose, tai ekonomistas Nerijus Mačiulis laužo visus stereotipus. Vienas turtingiausių šalies vyrų ne tik labai prižiūri savo mitybą, tačiau ir reguliariai sportuoja. Nerijus yra nuolatinis Lietuvoje vykstančių maratonų dalyvis, savo bėgimo karjerą tęsiantis net užsienyje.

Nors maisto gaminimas – ne ekonomisto Gitanos Nausėdos sritis, tačiau yra keli dalykai, kuriuos jis daro gerai – tai miltiniai ir bulviniai blynai, „Žinių radijui“ sakė SEB banko prezidento patarėjas. „Kepant miltinius ir bulvinius blynus, ypatingo serviravimo nereikia, bet jeigu jau mano išrankiosios dukros sako, kad, tėvai, padarei gerai, tai reiškia, kad kažką padariau gerai.

Nenumaldomai šylant klimatui jau tapo aišku, kad globalinis atšilimas darys didelę įtaką ir šalių ekonominei politikai. Kiekvienais metais net po kelis kartus 7 ar 8 šalių finansų ministrai susirenka aptarti, kaip toliau vystyti valstybių ekonomiką. Nors G7 – ne institucija, tačiau finansų vadovų sprendimai laikomi svarbiais, į rekomendacijas atkreipiamas ypatingas dėmesys.

 Nuo 2016 m. pradžios turėtų įsigalioti nauji atsakingo skolinimosi nuostatai imantiesiems būsto paskolas. Šios Europos Sąjungos direktyvos įgyvendinimas gali ne tik suvaržyti bankų ir norinčiųjų pasiskolinti finansinę laisvę, bet ir visiems vartotojams atnešti naujų mokesčių už bankines paslaugas, perspėja Kauno technologijos universiteto ekonomikos profesorius Rytis Krušinskas.

Šiais ir kitais metais vidutinis darbo užmokestis ūgtelės šiek tiek mažiau nei 2014-aisiais, SEB banko analitikų leidinio „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“ pristatyme pažymi banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Tiesa, ekonomistas pabrėžia, kad dėl prognozuojamos defliacijos realusis darbo užmokestis turėtų išaugti daugiau nei nominalusis. „Tai sukuria palankias prielaidas gyventojų perkamajai galiai ir vartojimui augti artimiausiais metais.

Šią vasarą atostogos Lietuvos pajūryje ir kaimo turizmo sodybose poilsiautojams atsieis panašiai, kaip ir praėjusiais metais. Turistų iš Rusijos toliau mažėja, todėl valiutos pasikeitimas neleido verslininkams išpūsti apgyvendinimo kainų. Ekonomistas Gitanas Nausėda teigia, kad rusų pamėgtas atostogų modelis, kai išvykstama į užsienį dukart per metus, sugriuvo dėl dviejų priežasčių.

Algirdas Igorius, Aurelija Malakauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis teigia, kad Vilniuje jau seniai turėjo būti įvestas tiesioginis valdymas. O milijardą litų perkopusi skola susidariusi ne tik dėl abejotinų išlaidų, bet ir abejotinų projektų. Vilniaus meras nuo komentarų susilaiko.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt  Socialinės nelygybės problema, panaikinus PVM lengvatą šildymui, būtų ne išspręsta, o pagilinta, sako ekonomistas Romas Lazutka. „Trečdalis gyventojų negeba apmokėti šildymo sąskaitų, šilumininkai praneša, kad nuo praeitų metų dar yra apie 100 mln. skolų. Vadinasi, kainą reikia mažinti. Tą daryti galima šiek tiek neapmokestinant, o ne atvirkščiai“, – tikina ekonomistas.

Valdžia kone strimagalviais – po keliolika ar dar daugiau per vieną Seimo posėdį – priiminėja su euro įvedimu susijusių įstatymų pakeitimus. Viskas apvalinama iki gražiai atrodančių skaičių. Ko gero, suapvalinti, kad „gražiai atrodytų“, buvo nuspręsta ir minimalią mėnesinį algą – nuo 1000 iki 1035 litų arba 300 eurų. Tiesa, ne nuo kitų metų sausio (2015-aisis planuojamas dar vienas pakėlimas – juk vyks savivadybių rinkimai), o nuo šių metų spalio. Pasak naujienų portalo balsas.

Žinių radijas Finansų analitikas Valdemaras Katkus nurodo, kad ne euras, o Lietuvos kariuomenė duoda šaliai saugumo, kai SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda tikina, kad saugiau būti didesnėje – euro – finansinėje sistemoje. „Įsivaizduokite, kad išpilame šampūno buteliuką kokiame nors Vilniaus fontane: burbuliukai sukyla, fontanas beveik sugadintas. Pabandykite išpilti tą patį šampūno buteliuką Baltijos jūroje. Tokio efekto jūs negausite.

KTU profesorius, Finansų katedros vedėjas Rytis Krušinskas, dar balandžio mėnesį teisingai prognozavęs dabartinius Rusijos ekonominius ėjimus, spėja, kad pastaroji eksporto blokada gali tęstis ir visus metus, o iš savo klaidų nepasimokiusių Lietuvos verslininkų laukia skaudus nusileidimas. Tolyn nuo Kremliaus Profesoriaus teigimu, žinių, kas nutiks su šalies ekonomika po savaitės ar mėnesio, visuomenė dabar sulaukia kiekvieną dieną.

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nors ekonomistai vis primena, kad šalies ekonomika atsigauna, gyventojų vartojimas auga, tačiau auga ir konkurencija tarp prekybininkų. Ekspertai pastebi, kad daugėja bankrutuojančių didmeninės prekybos įmonių, o dėl priežasčių sutinka visi – išsikvėpė eksporto tempų augimas.

Ekonomistas Rimantas Rudzkis pabrėžia, kad sprendimai socialinėje srityje yra būtini. Po šalies vadovės pasitarimo su ekonomikos ir socialinės politikos ekspertais dėl priemonių socialinei atskirčiai mažinti, R. Rudzkis teigė, kad valstybė turėtų plėsti mokesčių bazę, norėdama gauti daugiau pajamų. „Geriausias sprendimas šiuo metu būtų plėsti mokestinę bazę: būtų galima kalbėti apie visuotinį pajamų deklaravimą nuo tam tikro pajamų lygio.

Šiuo metu ekonomistų akys nukreiptos į euro zonos infliacijos rodiklius – jei jie ir toliau mažės, Europos Centrinis Bankas (ECB) imsis naujų priemonių infliacijos skatinimui. Tokie ketinimai gali skambėti makabriškai, nes būtų siekiama didesnio kainų augimo, kuris mažintų gyventojų perkamąją galią. Tuo tarpu dėl defliacijos – kainų mažėjimo – net nedidėjant pajamoms gyventojai galėtų įsigyti daugiau prekių ir paslaugų.

 Rūta Klišytė Nesuklysiu šį žmogų pavadinusi diplomuotu ekonomistu, žurnalistu, TV laidų vedėju, vertėju, sportinio pokerio lošėju, rašytoju, knygos pardavėju, teniso žaidėju... Sakote, per riebu vienam jaunam vyrui, vedusiam ir turinčiam vaikų? Galbūt, jei tik šis nebūtų Andrius Tapinas. Tiesa, Andrius nėra prisiekęs nė vienai iš minėtų profesijų, nė vienai aistrai nėra pardavęs dūšios, tačiau jam velniškai, tiesiog pavydėtinai sekasi.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Krašto apsaugai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Lietuva negali ir negalės, kol šalies biudžeto dydis neatitiks jos išsivystymo lygio ir nebus įvykdyta mokesčių sistemos reforma, sako ekonomikos ekspertas Raimondas Kuodis. Ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad augančios ekonomikos generuojamų pajamų nukreipimas į krašto apsaugą 2 proc. rodiklį pasiekti leistų per penketą metų su sąlyga, kad beveik jokiai kitai sričiai finansavimas nedidėtų.

Pragyvenimas pabrangs, prarasime dalį savo nacionalinės tapatybės, o galiausiai euro zona žlugs. Šias lietuvių baimes dėl planuojamo iki 2015 m. įsivesti euro Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomistai vadina perdėtomis ir mato daugiau naudos nei žalos priklausyti didelei bendros valiutos zonai.

Pasauliui prisimenant šimtąsias Pirmojo pasaulinio karo metines, žymus ekonomistas Nourielis Roubinis randa laiko pateisinti prigijusią „Pono Pragaišties“ emblemą. Pastarasis bando atrasti paralelių tarp 1914 ir 2014 metų, rašo businessinsider.com.

Atstatyti algas valstybės tarnautojams yra prasmės, nes dėl šių žmonių valstybei reikia konkuruoti su privačiu sektoriumi, tačiau kelti algų Seimo nariams būtinybės nėra, tvirtina ISM universiteto Ekonomikos ir politikos programos vadovas dr. Vincentas Vobolevičius. Ekonomistė Rūta Vainienė sako, kad kompensuojama galėjo būti visiems, taip pat ir pensininkams, tačiau laipsniškai, ne tokiomis didelėmis disproporcijomis tarp visuomenės grupių.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt „Skalūnų epopėja yra ėjimas ne ta kryptimi, kuris tiesiog užgožia pagrindinę mūsų problemą, kurią turėtume spręsti“, – LRT radijo laidai „60 minučių“ sako ekonomistas profesorius Raimondas Kuodis. Jo manymu, Lietuva apskritai turėtų kaip įmanoma labiau sumažinti dujų vartojimą.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Lietuvos pensininkų laukia sunki ir skurdi ateitis, jei politikai nesiryš kompleksinei valstybės biudžeto ir socialinio draudimo reformai, tikina naujienų portalo LRT.lt kalbinti ekonomikos ekspertai. „Sistema pasmerkta mirti. Klausimas – nuo ko, paralyžiaus ar infarkto, neišlaikys privatūs pensijų fondai ar „Sodra“. Todėl būsimų pensininkų perspektyvos po dešimties metų labai abejotinos.

Rusijos blokada lietuviškiems produktams jau ne tik gandų lygyje, o apie šios sprendimo padarinius kalbėjęs banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad nereikia nei veiksmų, užtenka neigiamų atsiliepimų, kurie lygiai taip pat atsiliepia Lietuvos, kaip patikimo partnerio, įvaizdžiui prieš kitas valstybes – tiek transporto, tiek maisto produktų sektoriuose.

Plačiai paplitęs įsitikinimas esą pernelyg didelis pasirinkimas apsunkina sprendimų priėmimo procesą gali būti visiškai klaidingas, rašo „The Atlantic“. Pagarsėjusio eksperimento metu tyrėjai parduotuvės pirkėjams siūlė paragauti gausybę uogienių ir įsigyti labiausiai patikusią. Viena tyrėjų grupė siūlė pirkėjams ragauti ir rinktis iš šešių uogienių rūšių. Antroji grupė išplėtė pasirinkimo laisvę iki 24 uogienių.

Ryžtingas žingsnis pirmyn – tai taiklaus spyrio į užpakalį rezultatas. Matyt, taip ir reikia vertinti valdančiųjų partijų sujudimą paskutinę Seimo pavasario sesijos savaitę, kai Prezidentė savo metiniame pranešime pareiškė, kad ilgiau nei pusmetį veikianti Vyriausybė dar nepradėjo dirbti.

Ieškant darbo geriau neturėti jokios patirties, nei ilgalaikio bedarbio statusą. Tokią išvadą padarė ekonomistas Randas Ghayadas, kuris išsiuntė 4,8 tūkst. fiktyvių gyvenimo aprašymų 600 darbdavių. Įvertinęs rezultatus mokslininkas sužinojo, kad darbdaviai mieliau renkasi žmones, kurie neturi panašios darbo patirties, nei tuos, kurie nors ir gali pasigirti patirtimi reikiamoje srityje, tačiau ilgą laiko tarpą praleido neturėdami jokio darbo arba per trumpą laiką pakeitė kelias darbovietes.

Daugiau kaip pusės milijardo litų skylę turintis Ūkio bankas tapo 15-u banku šalyje, bankrutavusiu po nepriklausomybės atkūrimo. Politikai suskubo prabilti apie valstybės valdomo banko įkūrimą, bet ekonomistai tikina, kad finansų rinkoje toks bankas būtų lyg rakštis. Reikia nacionalinio banko Per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje žlugo jau du bankai. 2011 m. lapkričio 16 d. Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ banką.

Ekonomistas Valdemaras Katkus LRT televizijos laidai „Laba diena, Lietuva“ teigė, kad už Ūkio banko blogas paskolas atsakingas tik vienas akcininkas. „Reikia sakyti vienaskaitoje: didžioji dalis blogų paskolų yra susijusios su vienu banko akcininku. Nurodoma vienaskaita. Situacija šiuo požiūriu panaši į „Snoro“ banko, nes ten blogos paskolos buvo susijusios su pagrindiniais akcininkais. Ūkio banku atveju blogos paskolos yra tikrai vienaskaitoje“, – teigė ekonomistas V. Katkus.

Naujuoju euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininku sauso 21-osios vakare išrinktas Nyderlandų finansų ministras Jerunas Deiselblumas (Jeroen Dijsselbloem), praneša AFP. J. Deiselblumas buvo vienintelis kandidatas į šį postą. Iš 17 šalių, priklausančių euro grupei, J. Deiselblumo kandidatūrą palaikė 16. Tik viena šalis, kuri oficialiai kol kas neskelbiama, balsavo prieš.

Šiandien Vilniuje vykstančiame Lietuvos mokslų akademijos visuotiniame susirinkime žinomam visuomenės veikėjui ir ekonomistui dr. Vladui Terleckui iškilmingai įteikta šių metų Vlado Jurgučio premija. Ją skiria Lietuvos bankas ir Lietuvos mokslų akademija. Vladui Terleckui premija skirta už monografiją „Bankininkystė Lietuvoje 1795–1915 “ Joje gilinamasi į Lietuvos bankininkystę, jos užuomazgas ir raidą valdant carinės Rusijos imperijai.

Ekonomistas Eugenijus Maldeikis interviu „Šiaulių kraštui“ akcentavo, jog Lietuvoje liko tik du valdymo lygiai: savivaldybės ir nacionalinis. Neliko regioninės politikos. „Be regionų šalis silpsta“, – sako ekonomistas. Europoje krizės sąlygomis stiprėja būtent regionai: Bavarijos – Vokietijoje, Katalonijos – Ispanijoje. Lietuvoje jie žlunga.

Tyrimų instituto „Nomura“ vyriausiasis ekonomistas Richardas C. Koo tikina, kad Lietuvai nevertėtų didinti viešojo sektoriaus išlaidas ir biudžeto deficitą – šalies ekonomika auga ir be šių priemonių. „Jūs padarėte tai ko niekas kitas negalėjo. Visas pasaulis žiūri, kaip Lietuva susidorojo su krize“, – savo pranešimą Baltijos investuotojų forume pradėjo ekonomistas.

Vienas iš esminių mokslo tikslų – praktinis sukurtų teorijų pritaikymas realybėje. Ekonomikos srityje šio tikslo siekimas šiais metais buvo vainikuotas Nobelio premija. Nobelio premijų savaitę užbaigė apdovanojimas už laimėjimus ekonomikos srityje. Šiais metais Nobelio ekonomikos premija buvo įteikta dviem JAV mokslininkams, kurių išplėtota teorija ir praktinis jos pritaikymas šalyje leido atlikti daugiau kaip 2 tūkst. inkstų persodinimo operacijų.