ekonominė krizė

82 proc. Latvijos gyventojų mano, kad šalis šiuo metu yra atsidūrusi ekonominėje krizė, rodo „Luminor“ banko užsakymu atliktos apklausos rezultatai. Paklausti, ar Latvija šiuo metu išgyvena ekonominę krizę, teigiamai atsakė 38 proc. respondentų, o 44 proc. apklaustųjų teigė, jog su tuo veikiausiai sutinka. Kategoriškai neigiamą atsakymą pateikė 1 proc., veikiau neigiamą – 12 proc. apklausos dalyvių.

Lietuvių algos toliau didėja ir jau pasiekė apvalią sumą – 2000 eurų. Tačiau atskaičius mokesčius, ši alga yra trečdaliu mažesnė, tad gyventojų neguodžia. Didesnėmis algomis lietuviams neleidžia pasidžiaugti ir infliacija, o perkamoji galia, anot ekonomistų, į prieškrizinį lygį sugrįš tik kitais metais. Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis šiemet auga kas mėnesį vidutiniškai po procentą ir vasaros viduryje pasiekė 2000 eurų. Tai skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Lietuvos bankas blogina Lietuvos ekonomikos prognozę – pripažįsta, kad šiemet šalis patirs ekonominį nuosmukį. O prie to labiausiai prisidės šiuo metu krizę išgyvenanti Lietuvos pramonė. Pramonininkai jau atleidinėja darbuotojus, uždaro įmones, nes nesulaukia pakankamai užsakymų iš užsienio. Lietuvos bankas ramina, kad dabar sparčiai mažėja infliacija ir kitąmet ji jau bus mažesnė nei 3 procentai. Taip pat gyventojų atlyginimai esą auga sparčiau nei kainos parduotuvėse.

Lietuvos ekonomika lėtėja. Pramonės įmonės mažina gamyba, atleidžia darbuotojus. Tačiau ne visi gyventojai ruošiasi krizei. Optimistiniai vartotojų lūkesčiai gaivina vidaus prekybos ir laisvalaikio paslaugų bei būsto rinkas.

Restoranų, kelionių organizatorių atstovai skaičiuoja išaugusius klientų srautus. Jie pastebi, kad žmonės lankosi restoranuose, keliauja, nepaisant išaugusių paslaugų kainų. Tuo metu ekonomistai situaciją vertina dvejopai. Anot jų, popandeminis efektas daro savo, žmonės nori paslaugų ir pramogų, tačiau artėjanti krizė situaciją gali pakeisti.

Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, tikėtina, susitraukė, o tai lėmė iššūkiai, kurių patyrė  pastaruosius trejus metus pagrindiniu ekonomikos varikliu buvusi pramonė, teigia ekonomistai. Jų vertinimu, pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika patyrė techninę recesiją, tačiau giliau į ją panirti neleis vidaus vartojimas, kurį skatins mažėjanti infliacija, stipri darbo rinka bei gerėjantys vartotojų lūkesčiai.

2022-aisiais Lietuvą krėtusi rekordinė infliacija, be perstojo kylančios maisto prekių, energetikos ir paslaugų kainos privertė ne vieną lietuvį galvoti apie diržų veržimąsi. Ekonomistai gyventojus ramino – esą blogiausia praeityje, tačiau gyventojams taip neatrodo.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikoms teks atlaikyti nemažai sunkumų, o energetikos krizė skaudžiausiai smogs Lietuvai, kuri yra itin priklausoma nuo energijos šaltinių importo, naujausioje apžvalgoje teigia „Luminor“ banko ekspertai. Šiemet Lietuvai dar pavyks išlaikyti 1,3 proc. siekiantį ūkio augimą, tačiau jau kitąmet prognozuojamas 1,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis. Tiesa, krytis bus neilgas – 2024 metais ekonomika turėtų stiebtis net 5,5 proc.

Haičio valdžia vienu mėnesiu atideda mokslo metų pradžią, šioje Karibų šalyje prasidėjus ekonomikos krizei, nulėmusiai degalų stygių ir spartų kainų augimą. Penktadienį Nacionalinio švietimo ministerija išplatino pareiškimą, kuriame skelbiama, kad „2022–2023 mokslo metų pradžia dabar turi prasidėti ne rugsėjo 5 dieną, o 2022 metų spalio 3-ąją“. Pareiškime nenurodyta atidėjimo priežastis, o ministerija kol kas neatsakė į naujienų agentūros AFP prašymus pateikti komentarų.

Nors dar ir vasara, tačiau ne veltui sakoma, kad roges reikia tuošti vasarą. Europa su nerimu laukia artėjančios žiemos, ne išimtis ir Lietuva. Štai vien Europos Komisija jau ruošiasi blogiausiam ir kuria planą, kaip atėjus šalčiams, valstybės, įskaitant ir Lietuvą, turėtų taupyti dujas. O ką jau kalbėti apie be atvangos augančią infliaciją.

Lietuvos banko duomenys rodo, augančių kainų spaudžiami žmonės nebegali tiek daug sutaupyti kaip anksčiau ir netgi pradėjo leisti santaupas. O dėl rekordiškai išaugusios infliacijos žmonių apetitas vartojimo paskoloms padidėjo beveik dvigubai – jas ima pritrūkę pinigų būsto remontams, technikai, kelionėms, vestuvėms ir kitoms pramogoms.

Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę sureagavo į prezidentės Dalios Grybauskaitės žodžius apie artėjančią krizę. Vyriausybės vadovės teigimu, situacija išlieka neapibrėžta, tačiau šiemet vis dar prognozuojamas ekonomikos augimas, o, esant poreikiui, valdžia yra pasirengusi peržiūrėti biudžetą, tačiau tik rugsėjį. „Nežinau, į ką prezidentė šitus savo pasisakymus orientavo.

Po COVID-19 pandemijos padarinių sekęs Rusijos karas Ukrainoje smarkiai sulėtino pasaulinės ekonomikos vystymąsi. Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitė pareiškė, kad ekonominė krizė yra neišvengiama ir ragina Lietuvos valdžią pradėti gyventi realybėje.

Įstatymas, kuriame neįtvirtinta pareiga kompensuoti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skirtumą, susidariusį dėl ekonomikos krizės sumažinto atlyginimo mokėjimo, neprieštarauja Konstitucijai, pranešė Konstitucinis Teismas (KT). „Pagal įstatymą, darbo užmokesčio patirtu praradimu nėra laikomas skirtumas tarp perskaičiuotos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir tos pensijos, kuri buvo mokama pagal paties pareigūno pasirinkto atitinkamo laikotarpio, nepatenkančio į ekonomikos krizės laiko...

Jungtinėse valstijose drastiškai kyla palūkanos ir brangsta paskolos, ekonomistai perspėja, kad greitai to paties galime sulaukti ir euro zonoje. Tad ir Lietuvoje paskolų turėtojai turi ruoštis mokėti didesnes įmokas. O buvusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė kalba dar atviriau ir perspėja, kad jau artėja neišvengiama ekonominė krizė. Panevėžietė Ieva jau metus gyvena naujame name, tačiau statybos nesibaigia iki šiol. „Viskas subrango, medžiagos, rangovas vėluoja su darbais.

Karo Ukrainoje ekonomines pasekmes gyventojai jaučia ir Lietuvoje – auga kainos, įmonėms dirbusioms su Rusija tenka ieškoti naujų rinkų. Anot darbdavių, tai sustabdys atlyginimų augimą. Įmonės tam nebeturės pinigų. Tuo metu darbuotojų atstovė teigia, kad darbdaviai visada randa pasiteisinimų – nedidinti algų. O ekonomistai skaičiuoja, kad algos kils, tačiau lėčiau nei auga kainos.

Lietuvos gyventojai jau griebiasi už galvų – kaip ant mielių didėja ne tik kuro kainos, bet po truputį brangsta ir maisto produktai. Pavyzdžiui, kai kurie duonos gamintojai kainas jau pakėlė 20 procentų, o kiti jas žada kelti greitu metu. Tad ko tikėtis toliau? Kas laukia Lietuvos gyventojų? Ar Lietuvai gresia ekonominė krizė? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ekonomistu Mariumi Dubnikovu ir „Pricer.lt“ maisto krypties vadovu Petru Čepkausku.

Infliacija Lietuvoje stebino per visus 2021-uosius. Gyventojai tai pajuto savo kailiu, kai kiekvieną mėnesį prekių ir paslaugų kainos nemažėjo, o tik didėjo. Prognozuojama, kad metų pabaigoje infliacija gali pasiekti ir dviženklį skaičių. Ką tai reiškia? Ar jau laikas sunerimti, kad mums smogs ekonominė krizė? Ko laukti ateinančiais metais? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ekonomistais Mariumi Dubnikovu ir Indre Genyte-Pikčiene.

Seimą pagaliau pasiekė prieš porą metų pradėto ir pernai baigto 2009–2010 metų finansų krizės tyrimo išvados. Tyrimą atlikę seimūnai siūlo kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ši įvertintų Andriaus Kubiliaus vadovautos Vyriausybės skolinimosi politiką. Taip pat Vyriausybei siūloma nagrinėti galimybę kurti valstybinį banką. Savo ruožtu opozicija kritikuoja valdančiuosius už tyrimą, kuris primena archeologinius tyrinėjimus, o Lietuvos bankas tyrėjus kaltina selektyviai atrinkus informaciją.

Visame pasaulyje plintantis koronavirusas kelia vis daugiau nerimo dėl naujos ekonominės krizės. Siekiant išvengti jos padarinių kai kuriose šalyse gyventojams skiriamos vienkartinės 1 tūkst. eurų viršijančios išmokos. Kada ir kokių priemonių gali imtis Europos centrinis bankas? Ar jos padės išgyventi sunkmetį verslui ir gyventojams? Kiek gali tęstis mažų palūkanų ir pinigų spausdinimo politika? Diskusijoje apie tai – Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus vadovas Sigitas Šiaudinis.

Tūkstančiai atleistų darbuotojų, gerokai sumažintos algos, pensijos ir kitos išmokos, įmonių ir bankų bankrotai. Tokius ekonominės krizės padarinius prieš dešimt metų regėjo Lietuva ir daugelis kitų pasaulio šalių. Dabar vis dažniau įspėjama apie naujos krizės požymius ir jie Lietuvos neaplenks.

Po pastarosios pasaulinės ekonomikos krizės praėjo dešimtmetis. Tuo metu daugybė gyventojų neteko darbo, kitiems buvo sumažintos algos, pensijos ir kitos išmokos. Vis dažniau pasigirsta svarstymų, kad netrukus gali prasidėti naujas sunkmetis. Kada bus nauja krizė, kaip jai pasiruošti, kas laukia Lietuvos gyventojų ir verslo? Diskusija apie tai su „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu Nerijumi Mačiuliu.

Lietuva geriau pasiruošusi krizei nei prieš dešimtmetį, o nekilnojamojo turto mokestis galėtų būti atsakymas į neefektyviai išnaudojamus tuščius būstus. Pastebima ir tai, kad Lietuvoje dar nėra aktyviai išplitusi tendencija, kad į pensiją išėję žmonės savo būstus parduotų ir persikraustytų į mažesnius, kai vakaruose tai yra gana populiaru.

Ekonominę krizę analizuojantis Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį apklausė paskutinę liudininkę – tuometinę finansų ministrę Ingridą Šimonytę. Ji pamena, kad tuo metu Finansų ministerija rengė įvairias ekonomines prognozes Lietuvai, tarp jų ir pesimistines, tačiau kitos finansinės institucijos, net Tarptautinis valiutos fondas, neįžvelgė, kad Lietuva skaudžiai nukentės nuo krizės.

2009–2010 metų ekonominės krizės priežastis tyrinėjantis Seimo komitetas apklausė ekspremjerą konservatorių Andrių Kubilių. Tuometinis premjeras pripažįsta krizės kvapą pajutęs anksti, tačiau teigia, kad Lietuvai skolinti iš Tarptautinio valiotos fondų būtų buvę keblu. A. Kubilius nuo 2008 metų gruodžio iki 2012 metų lapkričio vadovavo 15-ajai Vyriausybei.

Dauguma Lietuvos ekonomistų vieningai sutaria, kad ekonominės krizės Lietuva neišvengs bet kokiu atveju, tačiau konkrečiai prognozuoti, kada laukti nuosmukio – sudėtinga. Vis tik ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad krizės nokauto galima tikėtis jau kitąmet. Tiesa, šis veikiausiai nebus toks skausmingas, kaip prieš dešimtmetį.

Seimo komitetui ėmus narstyti praėjusios Lietuvos ekonominės krizės priežastis ir jos metu priimtus sprendimus, politologai ir ekonomistai diskutuoja, kuo siekiama šiuo tyrimu. Kol vieni čia įžvelgia politinį atspalvį, artėjant trejiems rinkimams, kiti mano, kad būtina šiuo klausimu diskutuoti, bet ne ieškoti kaltųjų.

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas „Lehman Brothers“ ir visą pasaulį sukrėtė dar viena krizė. Abi jos supurtė ir Lietuvos ekonomiką, privertė persiorientuoti tiek mūsų verslininkus, tiek valdžią.

Praėjus lygiai 10 metų nuo vieno didžiausių pasaulio investicinio banko „Lehman Brothers“ griūties, ekonomistai mato vis daugiau krizės ženklų pasaulio ekonomikoje. Anot Nerijaus Mačiulio, pasaulis visuomet gyvena nuo krizės iki krizės, tačiau šįkart ekonomistas įvardijo, koks politinis veikėjas dėl ekonominių neramumų gali prisiimti atsakomybę. „Pasaulis juda nuo vienos krizės prie kitos nuolat.

Ankstesnės ekonominės krizės savaime neleidžia prognozuoti artėjančių kataklizmų, tačiau esama grėsmių, jog pastarąjį dešimtmetį trunkantis ekonomikos ciklas pasibaigs šiurkščiai, teigia „Swedbank“ analitikas. Kaip vieną didžiausių neigiamų faktorių Nerijus Mačiulis akcentuoja neišmintingą ekonominę politiką.

Lietuvoje galima matyti ekonomikos kaitimo požymių, tačiau jie nėra tokie, kokie buvo ekonominio pakilimo laikotarpiu prieš finansų krizę, sako Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. „Taip, kaitimo požymiai yra, bet negalime lyginti su tuo, kas buvo prieš krizę, nes požymiai kiti. Kreditavimas auga normaliai, išlaidos viešajame sektoriuje valdomos, eksporto rinkos tikrai yra stabilios, euro kurso pokyčiai - jie pagrindinės eksporto rinkos nepaveiks, nes tai yra euro zona.

Po ekonominės krizės šalys skubėjo atsitiesti, tačiau ekonomistai pastebi, kad ekonominiai ciklai linkę kartotis. Dabar jiems nerimą kelia tiek kylantis populizmas, tiek žemas produktyvumas. „Swedbank“ organizuotoje metinėje konferencijoje Haraldas Magnusas Andreassenas vyriausiasis ekonomistas iš Norvegijos pastebėjo, kad šiuo metu – ekonomikos pakilimas, tačiau žiūrint į ekonominius ciklus matyti, kad gali laukti ir krytis.

Lietuvos gyventojams jau teko išgyventi didžiulę krizę 2008 metais, tačiau tai nereiškia, jog panašus scenarijus nepasikartos. Ar lietuviai būtų pasiruošę atėjus „juodai dienai“? Nors taupyti imasi ne retas, ekonomistai išskiria, kad sutaupoma suma būtų nepakankama išgyventi krizę. „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė teigia, jog rekomenduojama turėti finansinę saugumo „pagalvę“, kuri prilygtų bent 6 mėnesių pajamoms.

Sparčiai kylančios kainos, atlyginimai – visa tai priverčia atsigręžti į praeitį. Sakoma, kad istorija linkusi kartotis. Ar pasikartos ir ekonominė krizė? „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas naujienų portalo tv3.lt tiesioginėje transliacijoje išskyrė veiksnius, kurie primena prieškrizinį lygį. Anot jo, tikimybė, kad krizė pasikartos, tikrai yra. Tai lems infliacijos rodiklis.

Su ekonomine krize kovojančios Rusijos vyriausybės planus privatizuoti kai kurias jos valdomas įmones SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda iš principo vertina kaip teisingą kelią, kuriuo turėtų eiti ir kitos apverktinoje makroekonominėje padėtyje atsidūrusios valstybės, rašo žiniasklaida.

Naftos kainoms mažėjant bei krentant akcijų pardavimams biržoje, aukso rinkai ateina geri laikai ir šio kaina pradeda kilti. Tv3.lt domisi, ar šis augimas bus ilgalaikis, ar tai gali reikšti artėjančią krizę? „Synergy Finance“ Investicijų valdymo skyriaus vadovas Artūras Milevskis teigia, kad auksas yra neprognozuojamas instrumentas. „Kai prasideda kažkokia panika, auksas sulaukia pirkėjų. Naftos kainos krito, Kinijos akcijos dvi dienas be sustojimo krito po 7 proc.

Ispanijoje sekmadienį prasidėjo balsavimas visuotiniuose rinkimuose, kurie, kaip tikimasi, bus atkakliausi per jos dabartinę istoriją, nes dvi dinamiškos naujos partijos, žadančios reformas, susigrumia su seniai pripažintomis milžinėmis. Iš ekonomikos krizės dar neišbridusioje šalyje balsavimas prasidėjo 9 val. vietos (10 val. Lietuvos) laiku ir tęsis iki 20 valandos. Daliniai oficialūs rezultatai turėtų pasirodyti dar po maždaug dviejų valandų.

Gyventojų pasitikėjimas „Sodra“ yra didžiausias nuo 2008 metų krizės, sako rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius sociologas Vladas Gaidys. „Sodros“ reputacija labai stipriai buvo sušlubavusi ekonominės krizės metu 2008 metais, bet šiuo metu rezultatas yra didžiausias po krizinių rezultatų, žmonės ja pasitiki“, - interviu LRT radijui sakė V.Gaidys.

Netikėta, tačiau itin atvira 49-ių Rusijos premjero Dmitrijaus Medvedevo vakar nuskambėjo Valstybės Dūmoje. Kalbėdamas parlamentarams kasmetinės vyriausybės ataskaitos metu, jis pripažino, kad nieko gero Rusijos ekonomikai artimiausiu metu tikėtis nereiktų, praneša forbes.ru. Pagrindiniai skaičiai, kuriuos, galų gale, išgirdo parlamentarai iš šalies premjero – tai Rusijai pritaikytų Vakarų sankcijų efekto mastai. Šalies ekonomika dėl jų neteko beveik 25 mlrd. dolerių, o tai sudaro 1,5 proc.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Nors pirmadienį Europos centrinio banko (ECB) pradėtą ekonomikos skatinimo programą kritikai vertina neigiamai, nes ji gali sukelti ekonomikos krizę, Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas įsitikinęs, kad ji atneš teigiamų rezultatų, nes tokia programa jau ne kartą pritaikytą Jungtinėse Amerikos Valstijose. „Šiandieną nedarbas JAV siekia 5,5 proc. Reikia prisiminti, kad Europoje – apie 10 proc.

Gyvename gana sudėtingu laikotarpiu. Mažyčiais žingsniais brendame iš ekonominės krizės, kurios našta yra apsunkinta beatodairiško taupymo socialiai pažeidžiamiausių žmonių sąskaita. Šiandien, esu įsitikinusi, taupymas turi būti perkeltas į ekonominės ir socialinės politikos paraštes. Šiandien Lietuvai, o ir visai Europai, labiausiai reikia investicijų į žmogų.

Apie pasaulinę jaunimo nedarbo problemą garsiai kalbama jau ne vienerius metus. Ji kamuoja ne tik lėtai po ekonominės krizės atsigaunančias Europos Sąjungos šalis, bet ir kitus regionus, įskaitant šiaip jau gan sparčiai augančią Afriką. Tarptautinė darbo organizacija (Internation Labour Organization - ILO) dar 2012 m. paskelbė deklaraciją, kviečiančią vyriausybes aktyviai kovoti su jaunimo nedarbo problema ir pasiūlė savo rekomendacijas, kaip tą reikėtų daryti.

Žinių radijas Pranešimas su kinišku akcentu - taip rusų žiniasklaida pristato šiandieninę (ketvirtadienio) Vladimiro Putino kalbą, metinę ataskaitą, kuria jis kreipsis į Rusijos federacijos susirinkimą. Pranešimą jis pradės skaityti 12 valandą Maskvos laiku, Lietuvoje tai bus 11 valandų. Klausytis pranešimo tiesiogiai į Kremlių pakviesta 1100 žmonių. Kalbos turinys oficialiai neviešinamas, ypač šįkart. Skelbiama, kad ją Putinas slepia net nuo artimiausių žmonių ir taiso iki paskutinės minutės.

„Šiandien Lietuvoje matome gana stipriai surežisuotą gyvenimą. Net prezidento rinkimai jau yra užkulisiuose surežisuotas spektaklis. Šiandien politologai komentuoja, kad dauguma kandidatų, kurie eina varžytis su dabartine prezidente, nerodo noro kovoti“, – pirmadienį sakė kultūros istorikas Darius Kuolys. Pasak jo, šiame surežisuotame politiniame spektaklyje išsiskiria vienas personažas.

Giedrė Sankauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ 2013-ieji Lietuvos vartotojams buvo neramūs. Nors šalis brenda iš ekonomikos krizės, būtiniausių vartojimo prekių kainos stabilios anaiptol nebuvo. Savaitraštis „Ekonomika.lt“ domėjosi, koks būtiniausių vartojimo prekių kainų pokytis laukia kitąmet. Lapkričio pabaigoje Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija paskelbė elektros energijos persiuntimo paslaugos ir visuomeninės elektros energijos kainas bei jų taikymo tvarką 2014 metais.

Rugpjūčio 20 dieną Europolas pristatė savo 2012 metų ataskaitą, kurios tikslas – supažindinti su pastarųjų metų Europolo veikla ir naujausiais pokyčiais agentūroje. Kadangi nacionaliniai parlamentai kartu su Europos Parlamentu atlieka Europolo veiklos priežiūrą, Europolo ataskaita bus svarstoma ir Lietuvos Respublikos Seime. Gaujų nemažėja Leidinyje apžvelgiama agentūros misija, vizija ir prioritetai.

Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vilniuje į konferenciją susirinko Baltijos šalių kelininkai. Kas ketverius metus vykstančiame renginyje trijų šalių kelininkai dalijasi patirtimi, naujovėmis. Pasak Lietuvos kelių direkcijos vadovo, mūsų šalis gali didžiuotis turinti geriausius kelius tarp Baltijos valstybių, bet pagal finansavimą mūsų kelininkai atrodo prasčiausiai. Vilniuje vykstančiame renginyje – daugiau kaip 500 dalyvių iš 25 šalių.

„Stabilumo sala krizės sūkuryje“ – taip aukščiausi Rusijos pareigūnai dar ne taip seniai kalbėjo apie savo šalies ekonomiką. Nors kitur pasaulyje į šį posakį buvo žiūrima gana skeptiškai, kažkiek tiesos šiuose žodžiuose irgi buvo. Aukštos energetinių išteklių kainos leido Rusijai praturtėti. Dujos ir nafta tapo ne tik gerovės simboliu, bet ir politikos dalimi.

Su Europos ekonomine krize, kuri peraugo į skolų krizę, nebesusidoroja Liuksemburgo bankai, kurie kenčia dėl menkų palūkanų. Kur kas geriau nei bankai sunkius finansinius laikus išgyvena investiciniai fondai.