ekonomika

Krizėje įstrigę Lietuvos verslininkai aiškina, kad ekonomikos statistika neatspindi realybės. O ir ekonomistai mato grėsmių – gali būti, kad šiemet sulauksime kainų augimo. Kol vienų kavinių staliukai vieniši stovi dėl prasto oro, kiti prisėsti išvis nebepakvies. Pernai ir devynerius metus prieš tai Vilniaus Rotušės pašonėje veikė žinomas restoranas „Žuvinė“. Tačiau pusmetis be jokių pajamų padarė savo juodą darbą. „Galvojom dirbti Kalėdoms. Neišėjo. Galvojom, po Naujųjų atsidarysim.

Vokietijos pramonės gamybos apimtys kovo mėnesį ūgtelėjo po dviejų mėnesių nuosmukio, stabdžiusio šalies atsigavimą tebesitęsiančių apribojimų fone, parodė penktadienį paskelbti oficialūs duomenys. Didžiausios Europos ekonomikos gamybos apimtys, palyginti su ankstesniu mėnesiu, ūgtelėjo 2,5 proc., pranešė oficiali statistikos agentūra „Destatis“. Vasarį fiksuotas 1,9 proc. nuosmukis. Prieaugis lenkia „Factset“ analitikų prognozes, numačiusias 2 proc. augimą.

Nepaisant atsargių ankstesnių prognozių, Lietuvos ekonomika šiuo metu auga bene sparčiausiai visoje ES, todėl augs ir atlyginimai, pastebi ekonomistai. Tikėtina, kad jie didės 10 proc. Tačiau įspėjama, kad šis augimas Lietuvos ekonomikai gali būti žalingas. Lietuva taps nebekonkurencinga. Be to, augs ne tik atlyginimai, bet ir kainos, ypač paslaugų.

Remdama dėl koronaviruso krizės uždarytą ar apribotą verslą, Vyriausybė pasirinko netinkamą „dizainą“, sako finansų viceministras. Mindaugo Liutvinsko teigimu, reikia konstruoti naujus paramos būdus, kurie mažintų tiesioginį poveikį valstybės biudžetui. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas pripažįsta, kad valstybė skolina ar kitaip remia nukentėjusį verslą, užuot perdavusi šią funkciją bankams ir jiems suteikdama garantijas.

Kitų metų pradžioje turėtų pradėti veikti nauja Inovacijų agentūra – ji taps vienintele įstaiga, atsakinga už visos inovacijų ekosistemos vystymą nuo idėjos iki produktų pateikimo rinkai. Inovacijų agentūros koncepcijai trečiadienį pritarta Vyriausybės pasitarime. Pasak ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, dabar inovacijas versle fragmentiškai kuruoja kelios nesusijusios institucijos, trūksta sisteminio ir ilgalaikio požiūrio.

Iš europinių milijardų, skirtų po pandemijos atgaivinti Lietuvos ekonomiką bei kitas sritis, šiemet planuojama panaudoti beveik 150 mln. eurų. Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas pranešė, kad lėšų rezerve bus dar apie 30 mln. eurų.  „Didžiąją dalį, virš 90 mln. eurų, ketinama investuoti į projektus, susijusius su elektros gamybos plėtra, virš 11 mln.

BNS pateikia svarbiausių antradienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Koronaviruso situacija: * Nustatyti 1043 nauji COVID-19 atvejai, mirė 15 žmonių. Ligoninėse gydomi 1237 COVID-19 pacientai, 128 iš jų – reanimacijoje. Naujų užsikrėtimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų siekia 573. * Prezidentūra paragino greičiau sukurti visuotinę registravimosi koronaviruso skiepui sistemą. „Šiuo metu, kai iš esmės vakcinų trūkumo problema yra išspręsta – šį rytą turėsime apie 220 tūkst.

SEB bankas beveik 3 punktais – nuo 1,8 proc. iki 4,6 proc. – pagerino šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę. Tuo metu 2022-ųjų metų prognozė antradienį paskelbtame naujausiame SEB „Nordic Outlook“ Šiaurės šalių ekonomikos apžvalgos leidinyje sumažinta nuo 4,2 proc. sausį iki 3,8 proc. gegužę.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) iki pirmadienio įvertino ir patvirtino 9,6 mln. eurų paramą labiausiai nuo karantino nukentėjusiam verslui. Pusšešto šimto paraiškų perduota vertinti Lietuvos verslo paramos agentūrai (LVPA).  VMI Atrankos ir paramos auditui departamento vyresnioji patarėja Rūta Giedrienė BNS informavo, kad, naujausiais duomenimis, iš viso pateiktos 1822 paraiškos vienkartinei subsidijai, iš jų 973 VMI jau įvertino: 552 patvirtino, o 421 atmetė.

Pandemija griauna gerovės valstybės viziją. Nevyriausybinės organizacijos ir Lietuvos bankas perspėja, kad pajamų nelygybė nemažėja, o didėja. Labiausiai kenčia gaunantys mažas pajamas, o turčiai toliau lobsta. Nedarbas Lietuvoje viršija ES vidurkį ir yra didesnis nei Estijoje ir Latvijoje. Profsąjungos reikalauja vyriausybę skubiai didinti pašalpas ir mažas algas. Tačiau vyriausybė prašo palaukti bent iki vasaros pabaigos, mat šiuo metu dar vertina buvusių valdančiųjų palikimą.

Ekonomistus nustebino pirmąjį ketvirtį, kai šalyje galiojo griežtas karantinas, augusi Lietuvos ekonomika. Tačiau tuo pat metu jie pastebi, kad prie netikėto augimo prisidėjo ir keli techniniai veiksniai. BNS šią savaitę apklausti ekonomistai daugiausia prognozavo arba kuklų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, arba susitraukimą, tačiau Statistikos departamentas penktadienį pranešė, kad Lietuvos ekonomika sausį–kovą, palyginti su pernai tuo pat laiku, paaugo 1 proc.

Lietuvos BVP 2021 metų pirmą ketvirtį buvo 1 proc. didesnis negu prieš metus. Toks pokytis gerokai viršijo ankstesnę mūsų prognozę. Šalies BVP jau viršijo lygį, buvusį prieš pandemiją, o metinis pokytis pirmą ketvirtį veikiausiai vėl buvo vienas geriausių Europos Sąjungoje. Kad ir kaip stebintų, tačiau antro karantino metu ekonomikos augimas tik paspartėjo – pirmą ketvirtį, palyginus su ketvirtu ketvirčiu, Lietuvos BVP pasistiebė 1,8 procento.

Lietuvos ekonomika nesiliauja stebinti ir nuginkluoja net užkietėjusius pesimistus. Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP buvo net 1 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Kitaip sakant, nepaisant antrosios pandemijos bangos ir ilgo karantino, šalies ekonomika jau viršijo prieš krizę buvusį lygį. Kokie veiksniai lėmė tokią sėkmės istoriją? Lietuva išsiskyrė kitų Baltijos ir daugelio ES šalių kontekste itin teigiamais lūkesčiais.

Vis daugiau gyventojų Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse įdarbina savo pinigus investuodami. Panašu, kad šią tendenciją spartina ir jaunimas. Remiantis naujausiais „Swedbank“ duomenimis, jaunuoliai nuo 18 iki 25 metų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje aktyviai renkasi investuoti į fondus ir vertybinius popierius.  Lietuvos jaunimas investavo daugiau nei 6 mln.

Nors Europos statistiniais duomenimis Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas kasmet auga, vis dar pastebima, kad asmeninių finansų valdyme dar turime nemažai spragų, ypač kalbant apie skolų valdymą, rašoma pranešime spaudai. Nemaža dalis, nusprendusių imti paskolą, dažnai tai daro stokodami žinių, dėl ko vėliau susiduria su finansiniais sunkumais.

Po pusės metų karantino, pirmąją dieną leidus ir vėl dirbti barams, pasisėdėjimas lauko kavinėje virto vakarėliu. Kauno policija pradėjo tyrimą dėl karantino taisyklių nepaisymo. Kol galimai nusižengusio baro savininkai bado pirštais į balių užkūrusius studentus iš užsienio, kitiems verslininkams pikta, kad pavienės įstaigos teršia viso sektoriaus vardą.

Pramonės produkcijos gamyba ir pardavimai Lietuvoje per šių metų tris mėnesius, palyginti su praėjusių metų sausiu–kovu, palyginamosiomis kainomis išaugo 12,3 proc. iki 6,1 mlrd. eurų. Nepašalinus darbo dienų skaičiaus įtakos, metinis pramonės augimas siekė 9,9 proc. Vien kovo mėnesį mėnesį, palyginti su vasariu, pramonės gamyba ir pardavimai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 4,5 proc. iki 2,2 mlrd. eurų (nepašalinus – išaugo 16,8 proc.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė patvirtina, kad Vyriausybei teks tikslinti šių metų valstybės biudžetą dėl išlaidų kovai su COVID-19 pandemija. Vis dėlto premjerė ramina nuogąstaujančius, kad šalis dėl finansinių nuostolių gali atsidurti ten, kur per 2008–2009 metų pasaulio ekonominę krizę. Seimo narys Valdemaras Valkiūnas I. Šimonytės Seime ketvirtadienį teiravosi, kodėl Vyriausybė ketina peržiūrėti šių metų valstybės biudžetą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo palikti išimtį, kada atlyginimai gali būti mokami grynais: nebent tuo atveju, jei darbuotojas pats raštu to prašo. Tačiau konservatorius Majauskas griežtas – jokių grynųjų ir išimčių, visos algos – tik per mokėjimo sąskaitas, antraip esą vokeliai ir darbuotojų išnaudojimas nesibaigs. Pramonininkai perspėja, kad regionuose, kur nėra bankomatų, žmonės gali nukentėti.

Pasibaigus koronaviruso pandemijai ekonomistai prognozuoja, kad visame pasaulyje ekonominiai rodikliai augs. Ne išimtis ir Lietuva. Prognozuojama, kad mūsų šalyje augs atlyginimai ir gyventojų užimtumas. Tačiau pagrindinė to prielaida – dauguma turi pasiskiepyti iki vasaros pabaigos. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad įsibėgėjus masiniam skiepijimui, ko gero, pavyks išvengti trečiojo karantino. „Jau dabar matome teigiamų ir neigiamų pavyzdžių.

Vyriausybei penktadienį paviešinus planą, kaip leisime Briuselio skiriamus du milijardus, prezidentas stoja į priešpriešą su Ingridos Šimonytės ministrų kabinetu. Valdantiesiems priminė, kad pinigai yra ne dešiniųjų Vyriausybės programai, o visai Lietuvai ir išsakė nusivylimą, kad planą paviešinus taip vėlai, besitikintis tik patenkinamos jo kokybės. Opozicija svaidosi įtarimais, kad dešinieji ketina pinigus dalinti saviškiams.

Konservatorių Vyriausybės finansų ministrė pristatė, kaip Lietuva naudos daugiau nei 2 milijardus eurų, kuriuos Europos Komisija (EK) skirs šalies ekonomikai gaivinti. Daugiau nei pusė sumos planuojama priemonėms, mažinančioms aplinkos taršą ir valdžios įstaigų paslaugų perkėlimui į internetą. Nors ekonomistai ir verslininkai sako, kad lozungai gražūs, tačiau neaišku, kaip planas bus įgyvendintas, mat ministerija iki šiol per daug neatviravo.

Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisoms, kuriomis lengvatinis tarifas būtų nustatytas toms paslaugoms, kurios karantino metu nebuvo teikiamos. O verslininkai jau dabar atvirai rėžia, kad mažesnių kainų restoranuose nesitikėtume. Esą verslininkams reikia pasidengti pandemijos nuostolius, o ir žaliavos brangsta.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki balandžio 16 dienos patvirtino 41,2 mln. eurų dydžio subsidijas nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui, lengvatinėms paskoloms skirta 23,2 mln. eurų, o turgavietės mokesčio kompensacijoms – 1,89 mln. eurų. Savarankiška veikla besiverčiantiems asmenims skirta 2,1 mln. eurų subsidijų. Bendra visų šių priemonių suma siekia 68,4 mln. eurų.  Subsidijos paskirstytos 15 171 įmonei, o lengvatines paskolos suteiktos 575 įmonėms.

Vyriausybės sprendimai dėl atlaisvinimų prekybos centrams yra ilgai lauktas žingsnis, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas, kartu raginantis apie visus galimus pokyčius informuoti verslą kaip įmanoma anksčiau.  „Pirmas įspūdis, kad yra galimybė pradėti veikti, tikriausiai, didžiausias lūkestis. Ir verslas, kada ėjo su savo pasiūlymais, jis siūlė visus variantus, pradedant nuo ploto ribojimų baigiant darbo laiko ribojimu.

Po 4 mėnesių priverstinės pertraukos lankytojams duris pirmadienį (balandžio 19 d.) atvers visos Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliuose“ dirbančios parduotuvės. Dalis kavinių ir restoranų maistą tieks tik išsinešti, rašoma pranešime spaudai. Piko valandomis dirbs kone dvigubai daugiau apsaugininkų, medicininės kaukės bus dalijamos jų neturintiems lankytojams, o srautus kiekviename iš Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių prekybos centrų „Akropolis“ bus galima pasitikrinti internete.

Vyriausybė ketvirtadienį patvirtino 120 mln. eurų vertės pagalbos labiausiai nukentėjusioms įmonėms paketą, kad įmonės kuo greičiau galėtų teikti paraiškas.  Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė posėdyje teigė, jog Valstybinė mokesčių inspekcija yra pasiruošusi paraiškas priimti nuo balandžio 21 dienos.

Vyriausybei svarstant vadinamojo galimybių paso koncepciją, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad vienas pagrindinių klausimų – užtikrinti testavimo pajėgumus, nes jo apimtys neabejotinai išaugtų.  „Pajėgumų klausimas yra vienas iš pagrindinių, ties tuo reikia dar atskirai padirbėti, kad būtų pajėgumai, kurie galėtų šitą papildomą srautą testavime aptarnauti“, – Vyriausybės pasitarime sakė premjerė.

Lietuvos verslo atstovai paragino valdžią imtis skubių veiksmų, kad ekonomika liktų tvari bei konkurencinga, norint, kad ji atlaikytų išbandymus ir išvengtų gresiančio nuosmukio. Lietuvos pramonininkų ir Darbdavių konfederacijos, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija bei Laisvosios rinkos institutas išplatino laišką premjerei, Seimo valdybai ir Finansų ministerijai dėl neatidėliotinų veiksmų.

Nacionalinio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės plano, kurios bus finansuojamas Europos Sąjungos (ES) lėšomis, parengimas bei jo suderinimas su Europos Komisija (EK) yra vienas prioritetinių artimojo laikotarpio Vyriausybės darbų, nuotoliniame susitikime su EK vicepirmininke Margrethe Vestager pabrėžė finansų ministrė Gintarė Skaistė. Pasak jos, EK numatytas didesnis kaip 2 mlrd.

Bankrutuojanti metalo konstrukcijų ir jų dalių gamybos bendrovė „Baltic TS Group“ atleidžia visus darbuotojus. Įmonė Užimtumo tarnybai pranešė numatanti atleisti 42 žmones.  Klaipėdos apygardos teismas įmonei restruktūrizavimo bylą iškėlė dar 2016 metais, tačiau šiemet sausio pabaigoje ją nutraukė, o vasarį iškėlė bankroto bylą. „Baltic TS Group“ Apeliaciniam teismui skundė šį sprendimą, tačiau šis kovo pabaigoje jį atmetė.

Naujasis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus per savo penkerių metų kadenciją, be kitų prioritetų, ketina modernizuoti centrinį banką.  Susitikime su prezidentu Gitanu Nausėda pirmadienį G. Šimkus pabrėžė, kad viena modernizavimo krypčių – modernūs technologiniai sprendimai LB veikloje, finansų rinkos dalyvių reguliacinės naštos mažinimas, vieno langelio principas renkant finansų rinkos dalyvių ataskaitas.

Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainos kilo jau trečią mėnesį iš eilės. Kaip ir tikėtasi, kovą paspartėjo metinė infliacija. Palyginti su balandžio mėnesiu kovą ji pasistiebė 1 proc. punktu ir siekė 1,6 proc. Nuo pernai balandžio neigiamoje zonoje lindėjusi metinė prekių infliacija išsiropštė į teigiamą zoną ir siekė 0,6 proc., o paslaugos buvo 4 proc. brangesnės nei prieš metus, rašoma pranešime.

Didelio materialinio nepritekliaus lygis Lietuvoje pernai buvo 7,7 proc. – 1,7 procentinio punkto mažiau nei 2019 metais. Didelį materialinį nepriteklių patyrė apie 215 tūkst. gyventojų, jie dėl lėšų stokos susidūrė su bent keturiais iš šešių materialinio nepritekliaus elementais, remdamasis pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenimis pranešė Statistikos departamentas. Gyventojų, susiduriančių su dideliu materialiniu nepritekliumi, mieste pernai buvo 7,2 proc.

Beveik keturis mėnesius uždaryti prekybos centrai ir prekybos vietos skaičiuoja nuostolius ir karantino neišgyvenusius nuomininkus, rašoma pranešime spaudai. Ieškodami būdų veikti prieš keletą savaičių Vyriausybei prekybos centrai (PC) pristatė beveik dešimtį papildomų saugumo priemonių, kurios mažintų bet kokias viruso rizikas, tačiau ketinimas atidaryti prekybą nuo balandžio 12 d. buvo atšauktas.  „Prekybos centrai vienareikšmiškai turėtų būti prilyginti prekybos maistu vietoms.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad savo nekilnojamąjį turtą nuomojantys gyventojai turi deklaruoti gautas pajamas ir nuo jų sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM) iki gegužės 3 d, rašoma pranešime spaudai. Iki šios dienos 28 tūkst. gyventojų jau deklaravo daugiau nei 57,8 mln. nekilnojamojo turto nuomos pajamų.

Reguliariai taupančių šalies gyventojų skaičius per metus šoktelėjo daugiau nei 60 proc., parodė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas gyventojų tyrimas. Tai patvirtina ir augančios gyventojų indėlių apimtys bankuose – indėliai per metus išaugo penktadaliu. Vis dėlto, nepaisant rekordinių santaupų, jas investuojančių gyventojų dalis tebėra nedidelė.

Verslininko Nerijaus Numos (buvęs Numavičius) netiesiogiai valdomos mažmeninės prekybos tinklų valdytojos „Maxima grupės“ pajamos pernai augo 5,8 proc. iki 4,226 mlrd. eurų. „Maxima grupės“ grynasis konsoliduotas pelnas pernai augo 18,2 proc. iki 152,581 mln. eurų, o pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA), neįskaičiavus vienkartinių įvykių, –  12,4 proc. iki 374,6 mln. eurų, o EBITDA marža – nuo 8,3 proc. iki 8,9 procento.

Kovas prekybininkams ir paslaugų teikėjams buvo geresnis negu vasaris – tą rodo ir didesnė vidutinė vienos dienos atsiskaitymų vertė kortelėmis naudojant kortelių skaitytuvus, rašoma pranešime spaudai. Palankesni rezultatai pasiekti dėl kovą mažesnių ribojimų, kai nuo mėnesio vidurio buvo leista veikti visoms parduotuvėms, turinčioms tiesioginį įėjimą pirkėjams iš lauko. Nors parduotuvės sulaukė mažesnių ribojimų veikti, internetinės prekybos rezultatai kovą nesuprastėjo.

Prabėgo pusė pajamų deklaravimo už 2020 m. laikotarpio, kuris tęsis iki gegužės 3 d. Pajamas deklaravę gyventojai gali susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) arba turi padengti jo nepriemoką, rašoma pranešime spaudai. Pirmuoju atveju susigrąžinamą sumą galima padidinti pasinaudojus valstybės teikiamomis lengvatomis, o antruoju − gali laukti nemalonus santaupas apkarpysiantis siurprizas.

Praėjusią savaitę buvo skelbtos kelios geros žinios, kurios palies kiekvieno kišenę artimiausius kelis metus. JAV paslaugų pasitikėjimo indeksas pakilo iki 63,7 punkto, o balandžio 2 dieną buvo paskelbta, kad tose pačiose valstijose per kovo mėnesį į darbą naujai buvo priimta 916 tūkst. žmonių.  Šie skaičiai daugeliui nieko nesako, bet jie yra labai svarbūs. Visų pirma, vartotojų, žmonių, kurie perka prekes, optimizmas pakilo į aukštį, kurio nebuvo 40 metų.

Valdžios sektoriaus biudžeto deficitas pernai siekė 3,547 mlrd. eurų arba 7,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), remdamasis išankstiniais duomenimis, pranešė Statistikos departamentas. Valdžios sektoriaus skola padidėjo 5,537 mlrd. eurų ir nominaliąja verte metų pabaigoje sudarė 23 mlrd. 61 mln. eurų, arba 47,3 proc. BVP (8,3 tūkst. eurų vienam gyventojui). Valdžios sektoriaus pajamos pernai augo 3,2 proc. iki 17,67 mlrd. eurų. Pajamos iš mokesčių sudarė 10,101 mlrd. eurų arba 57,2 proc.

Lietuviai bankuose sukaupė rekordišką sumą pinigų, o prie to prisidėjo ir koronaviruso pandemija. 18 milijardų eurų – tiek pinigų tautiečiai laiko užspaudę bankuose. Patys gyventojai guodžiasi nekeliavę į šiltuosius kraštus, nepramogavę ir netgi nepirkę naujų drabužių ar avalynės. Pasak ekonomistų, žmonės kantriai laukia, kada pasibaigs pandemija ir jie galės atsipalaiduoti leisdami pinigus. Tiesa, toks finansinis atsipalaidavimas gali atsirūgti – ekspertai jau prabyla apie galimą kainų šuolį.

Seimas ketvirtadienį pritarė, kad Gediminas Šimkus būtų paskirtas Lietuvos banko (LB) vadovu. Jo kandidatūrą palaikė 120 Seimo narių. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas palaikydamas kandidatą teigė, kad komerciniai bankai šiuo metu gyvena, kaip inkstai taukuose. „Pagrindinės šiuo metu problemos yra aukšti banko įkainiai, aukštos palūkanų normos, mažas gyventojų finansinis raštingumas.

Lietuva gali džiaugtis, kad pernai nuo COVID-19 pandemijos finansiškai nukentėjo mažiausiai visoje Europos Sąjungoje. Tačiau Valstybės kontrolė pastebi, kad atsikvėpti dar anksti – nerimą kelia didžiulis nedarbo lygis ir rekordinė Lietuvos skola. Valstybės kontrolė trečiadienį Seime pristatė COVID-19 ligos pasekmių valdymo apžvalgą. Joje apžvelgta, kaip pernai sekėsi Lietuvos ekonomikai, kokios ir kiek žalos ji patyrė.

Antradienį finansų ministrė Gintarė Skaistė Seimo nariams pristatė dabartinę šalies ekonominę padėti ir artimiausias prognozes. Be kita ko, ji užsiminė, kad valdančiųjų rengiama nauja pridėtinės vertės mokesčio lengvata maisto ir gėrimų tiekimo paslaugoms būtų taikoma laikinai iki 2023 m. Ministrė pripažino, kad artimiausiu metu prognozuojama kiek lėtesnis Lietuvos bendrojo vidaus produkto kilimas, nes vis dar daug neapibrėžtumo dėl Covid-19 pandemijos.

Sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) praėjusių metų gruodžio pabaigoje siekė 19,3 mlrd. eurų – 4,1 proc. daugiau nei tuo pat metu 2019-aisiais. Sukauptos TUI sudarė 39,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).  Vidutiniškai vienam šalies gyventojui gruodžio pabaigoje teko 6912 eurai TUI, teigiama Statistikos departamento pranešime. Didžiausi investuotojai ir toliau yra Švedija (3,6 mlrd. eurų), Estija (2,8 mlrd. eurų) ir Nyderlandai (2,1 mlrd.

Į labdaros valgyklas jau dabar traukia vis didesnės skurstančiųjų minios. Labdaros organizacijos priverstos didinti maisto užsakymus ir kviečia Vyriausybę atsikvošėti – skubiai gelbėti skęstančiuosius skurde. Vilniaus socialinės pagalbos ir integracijos centre „Betanija“ – nemokamų pietų ir maisto produktų dalijimo metas. Ten atėjusiam Vytautui 62-eji metai. Kiemsargiu dirbęs vyras nuo gruodžio neteko darbo.

Lengvatas žadanti naikinti valdžia pasiūlė įvesti dar vieną papildomą lengvatą. Tokiu keliu eina valdantieji konservatoriai su Ingrida Šimonyte priešakyje. Jie siūlo įvesti lengvatinį, devynių procentų pridėtinės vertės mokestį kavinėse ir restoranuose pagamintam maistui. Tiesa, konservatoriai nė nežada, kad dėl to naudą pajus klientai ir mažės patiekalų kainos – lengvata, tarsi subsidija, gelbėtų tik patį verslą. Opozicija siūlymo palaikyti nežada, kritikuoja jį ir ekonomistai.