ekologinis ūkininkavimas

Nuo rugpjūčio 1 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) galima teikti paraiškas ir pretenduoti į paramą tvarioms investicijoms į žemės ūkio valdas. Tai nauja Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinė priemonė, kuriai šiuo kvietimu skirta 15 mln. Eur: 10 mln. dotacijoms ir 5 mln. lengvatinėms paskoloms.

Šiemet buvo tikras paramos jauniesiems ūkininkams įsikurti paraiškų bumas. Per pirmąjį Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) jaunųjų ūkininkų paraiškų kvietimą buvo gauta 1 160 paraiškų. Bendra visose pateiktose paraiškose prašoma dotacijų ir lengvatinių paskolų suma sudaro 66,2 mln. Eur – tai dukart daugiau nei šiam kvietimui buvo skirta (35 mln.

Ūkiams ir kooperatyvams, kurie nori didinti pridėtinę vertę, atsiveria naujos galimybės. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP) yra numatytos dvi priemonės, susijusios su žemės ūkio produktų perdirbimu: „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą (finansinės priemonės)“ ir „Investicijos į bioekonomikos verslus (subsidijos)“. Iki birželio 30 d. dar galima teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į ma...

Kretingos r. kalakutų ūkį jau ne vieną dešimtmetį puoselėjantys ūkininkai Vilija ir Vladas Baltuoniai teigia labai vertinantys KPP priemonės „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ veiklos srities „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti pavojingų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes“ finansinį indėlį į ūkį.

Dar galima suskubti teikti paraiškas dėl augalų draudimo nuo stichinės sausros įmokų dalinio kompensavimo – jos priimamos iki birželio 30 d. Parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimas“. Šiam paraiškų kvietimui skirta 235 461 Eur. Kompensuojama iki 70 proc. draudimo įmokos. Šis sezonas vienas iš tokių, kurie aiškiai parodo, kad drausti pasėlius verta.

Kaimo gyvybingumo pagrindas smulkūs ūkiai, kurie sukuria darbo vietas ūkininkui ir jo šeimos nariams. Iš kitos pusės, jiems konkuruoti su naujausias technologijas taikančiais didžiaisiais ūkiais sudėtinga. Tam, kad rinkoje mažieji išliktų stipresni ir yra sukurta parama, kurią gali gauti tik maži ūkiai. Šios paramos specifika ta, kad tai išmoka, kurios nereikia grąžinti.

Ekologiškai ūkininkaujantys iki birželio 20 d. gali teikti paraiškas pagal ekologiniams ūkiams remti skirtas intervencines priemones. Pavėluotai pateiktos paraiškos priimamos iki birželio 30 d., tačiau reikia žinoti, kad už kiekvieną pavėluotą darbo dieną galutinė paramos suma mažinama 1 proc.

Ūkininkai, kurie planuoja teikti paraiškas pagal priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ turi atkreipti dėmesį, kad yra tam tikrų pokyčių. Paramos paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ laukiama iki birželio 20 d. Šiam kvietimui skirta 28 066 663 Eur paramos suma.

Vienas iš Žaliojo kurso tikslų – saugoti nykstančias ekosistemas. Dėl to ūkiams skiriama parama, kuria siekiama atkurti, išsaugoti ir pagerinti su žemės ūkiu susijusias ekosistemas, sudarant palankias sąlygas nustatytoms ir patvirtintoms Europos Bendrijos svarbos rūšių buveinėms: meldinės nendrinukės, balinio vėžlio, kraujalakinio melsvio, niūriaspalvio auksavabalio, šiaurinio auksinuko, auksuotosios šaškytės, plikažiedžio linlapio, stulgio, paprastojo griciuko, raudonkojo tuliko, didžiosio...

Ūkininkai, pildydami paraišką tiesioginėms išmokoms gauti, kartu gali prašyti ir susietosios paramos. Jie gali pretenduoti į paramą už baltyminius augalus, vaisius, uogas ir riešutus, daržovių, sėklinių bulvių ir cukrinių runkelių plotus, pienines karves, mėsinius galvijus, avis ir ožkas. Įdomu tai, kad, pavyzdžiui, susietoji parama už melžiamas karves bus diferencijuojama pagal ūkio dydį.

Ūkininkai su pasėlių deklaravimo naujovėmis galės susipažinti ne tik skaitydami specialistų parengtus tekstus, bet ir nuotolinių konsultacijų metu, kur bus paaiškinamos naujovės. Pirmoji vyks šį ketvirtadienį, balandžio 20 d., 8 val.

Kaišiadorių rajone dirbantys sužadėtiniai Veronika Nesterovaitė ir Andrius Kasevičius kartu sukasi žemės ūkio srityje. Ūkininkų sūnus Andrius dirba 80 hektarų žemės plotą, kur augina grūdus, o kai susitiko su iš darbų užsienyje grįžusia savo dabartine sužadėtine, pradėjo dar auginti ir 6 hektarus daržovių. TV3 laidai „Svajonių ūkis“ trejus metus kartu esanti ūkininkų pora teigė auginanti pačias skaniausias daržovių veisles ir džiaugiasi, kad prie jų produkcijos dabar jau netgi būna eilių.

Kauniečių pora į kaimą Ukmergės rajone persikėlė prieš penkerius metus. Tuomet Kęstutis ir Monika Zinkevičiai dar darbavosi draudimo bendrovėse, o aplinkiniai, sužinoję, kad viską metę jaunuoliai kraustosi gyventi į kaimą, kur užsiims ūkininkavimu, kraipė galvomis. Šiandien pora yra 30-ies hektarų žemės savininkai ir vieni sėkmingiausių ekologinių kanapių augintojų Lietuvoje.

Pareiškėjai, šiais metais deklaravę plotus ir pateikę paraiškas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) plotines priemones ir tiesioginėms išmokoms gauti, turėtų atkreipti dėmesį į dokumentų teikimo tvarką ir terminus. Anksčiau reikiamą informaciją ir dokumentus pateikę pareiškėjai gali tikėtis greičiau sulaukti išmokų.

Kaimo reikalų komitetas rugsėjo 24 d. aktyviai svarstė svarbiausią šių metų Europos Komisijos iniciatyvą žemės ūkyje – ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo reglamento projektą. Gausiai posėdyje dalyvavę ekologinio ūkininkavimo atstovai pareiškė savo nuogąstavimus dėl naujų teisinių nuostatų, kurios iš esmės sugriežtina ir taip sudėtingą ekologinį ūkininkavimą.

Šių metų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo rezultatai parodė, kad susidomėjimas ekologiniu ūkininkavimu šalyje išties didelis. 2010 m. ekologiškai ūkininkaujantys deklaravo 95,5 tūkst. hektarų, o šiais metais jau viršijo 150 tūkst. hektarų. Vis dėlto tikrovėje pastebima, kad ne visuose deklaruotuose plotuose ūkininkaujama tikrai ekologiškai.

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ dalyviams šį mėnesį įsigaliojo naujos taisyklės. Daugiausia pakeitimų jose tenka dalyvaujantiems  programoje „Ekologinis ūkininkavimas“: panaikintas produkcijos realizavimo vertės mažinimo koeficientas, o užaugintą produkciją galima atiduoti labdarai.