eisena

Minint tarptautinę Europos dieną Vilniuje rengiama pilietinio solidarumo eisena „Europos maršas“. Eisenos šūkis – „Už vieningą ir stiprią Europą!“, renginio moto – „Daugiau Europos Lietuvoje. Daugiau Lietuvos Europoje“. „Europos maršo“ dalyviai gegužės 9-ąją, trečiadienį, vidurdienį pajudės iš Vilniaus Lukiškių aikštės ir per sostinės Baltąjį tiltą keliaus iki Europos aikštės. „Tikimės, kad ši eisena dar stipriau suvienys visus tuos, kurie Lietuvos ateitį sieja su stipria ir vieninga Europa.

Didysis penktadienis - Kristaus kančios, mirties ant kryžiaus ir palaidojimo diena. Tą dieną rengiamos Kryžiaus kelio procesijos, prisimenant Kristaus kančios kelią į Golgotos kalną. Vilniuje tradiciškai vyks procesija iš Arkikatedros į Trijų kryžių kalną, kurią ves Vilniaus arkivyskupijos ganytojai. Vakare Kryžiaus kelio procesiją Romos Koliziejuje ves popiežius Benediktas XVI, tiesiogiai iš Romos transliuos Lietuvos televizija.

Maždaug 2 tūkstančiai žmonių penktadienį Rygos centre dalyvavo eitynėse Latvių SS legiono veteranams pagerbti, per kurias neįregistruota jokių didesnių incidentų. Eitynės pradėtos iš centrinės senamiesčio aikštės po pamaldų Rygos Domo katedroje ir baigtos prie Laisvės paminklo, kurio papėdėje padėta gėlių. Tiek eitynės, tiek ir prieš jas nukreipti piketai surengti, kai teismas panaikino Rygos savivaldybės draudimus šią dieną rengti bet kokias akcijas.

Sostinėje prasidėjo žmogaus teisių organizacijų renginiai. Dvi skirtingos eisenos nuo V. Kudirkos ir nuo Lukiškių aikščių pajudėjo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos link. Vienai vadovavo Nomeda Marčėnaitė, kitai – Arnoldas Lukošius. Eisenų dalyviai atrodo taikiai, neskanduojami šūkiai, nėra ir provokacinio turinio plakatų. Viešąją tvarką palaiko mažesnės pareigūnų pajėgos, nei dieną vykusiuose renginiuose.

Dr. E. Zuroffas, Jeruzalėje esančio S. Wiesenthalio centro vadovas, viešai pasmerkė Vasario 16-osios proga organizuotą tautinio jaunimo eiseną Kaune. „Tai gėdingas būdas švęsti nepriklausomybės dieną. Griežtai kritikuoju ir visuomenės pritarimą šioms eitynėms bei penkių Lietuvos parlamentarų dalyvavimui jose. Reikia pastebėti ir tai, kad nei visuomenė, nei šalies vadovai ar užsienio šalių atstovybės Lietuvoje neišsakė kritikos eitynėms“, – sakė centro vadovas.

Lietuvos Valstybės atkūrimo diena Kaune pažymėta Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos organizuota eisena, kurią pradėjo keli šimtai jaunuolių, o pakeliui link miesto rotušės papildė keliskart daugiau įvairaus amžiaus žmonių. Kauno Senosiose kapinėse – Ramybės parke, kur ilsisi daugelio kovotojų už Lietuvos laisvę palaikai, ketvirtadienį susirinko daugiau nei 300 iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių atvykusių jaunuolių.

Norite netikėtinai spalvingo nuotykio? Vykite į Paryžių! Nes ne tik Valentino diena yra puiki proga apsilankyti šiame mieste, rašo kelionių tinklalapis Makalius.lt. Vasario 19 dieną Paryžiaus gatvėse užvirs tikros linksmybės – gražiausiai kostiumais su muzikos ir nuotykių palyda nuvilnys Paryžiaus karnavalas. Ne pirmus metus organizuojama vieša šventė sutraukia minias lankytojų ir smalsuolių. 2012 metų Paryžiaus karnavalo tema – Nojaus arka.

Pasitikėjimas savimi yra savybė, kuri nulemia ar jūs esate nesustabdomas, ar bijote žengti žingsnį. Tai, kaip suvokiate save daro didžiulę įtaką tam, kaip jus suvoks kiti. Kuo daugiau pasitikite savimi, tuo sėkmingesnis jūs būsite. Nors daugybė pasitikėjimo savimi veiksnių negalite kontroliuoti, yra mažiausiai dešimt, kuriais remiantis galite „statyti“ savo pasitikėjimą savimi. Sąmoningai ugdydami toliau išvardytus dešimt veiksnių, galite pasiekti savo potencialą.

Karnavališkas siaubo pasaulis jus keri savo makabrišku grožiu? Helovinas – ne vienintelė diena, kada galite į jį pasinerti. Pasaulyje esama ir kitų švenčių, kurių esmė – pagainioti nugara šiurpuliukus. 10. Dia de Muertos, Meksika Lapkričio 1 ir 2 dienomis Meksikoje minimi mirusieji. Šalies gyventojai tiki, kad tomis dienomis juos palikę protėviai grįžta į gimtuosius namus.

Pajūrio kurorte Braitone daugiau kaip 3000 žmonių, persirengę zombiais, išėjo į miesto gatves. Gyventojai galėjo pamatyti vyrus, moteris ir net vaikus, persirengusius įspūdingais kostiumais, užsimaskavusius šiurpiu makiažu. Iš „zombių“ burnų tekėjo netikras kraujas ir sklido baisios aimanos, – rašo dailymail.co.uk. Renginio organizatorė Kate Amer pasakojo, kad pirmąją zombių eiseną suorganizavo 2007 m., tačiau tada pavyko sudominti tik apie 40 dalyvių.

Vilniuje tęsiasi atminimo renginiai, skirti Holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metams. 9.00 val. ryto prasidės maldinga eisena nuo Geto aukų aikštės iki Aukštųjų Panerių memorialo. Procesija pajudės nuo Subačiaus gatvės, kur po Vilniaus geto sunaikinimo atrinktiems žydams buvo įkurta darbo stovykla, iki Rūdininkų aikštės – buvusių geto vartų. Tai bus apie 4 kilometrų autentiškas kančios kelias, kuriuo žmonės eis melsdamiesi.

Problemos su stuburu žmogui prasidėjo vos tik išsitiesus. Pasak satatistikos, daugiau nei 60% žmonių gyvenime yra susidūrę su nugaros skausmais. Apie tokių skausmų priežastis ir nechirurginius jų gydymo būdus kalbamės su terapijos specialistais, gyd. neurologe Vaida Džonson ir gyd. reabilitologu Alexu Andreičiuku. Kam mums stuburas, negi tik laikyti kūną? Ir kas yra stuburo smegenys? Gyd. V. Džonson: Varančioji jėga žmogaus kūne slypi jo karkase – stubure.

Vaikščiojimas gali būt susijęs su moterų gebėjimu patirti orgazmą – šiuo klausimu buvo atliktas tyrimas, kurio rezultatai buvo paskelbti viename seksualinės medicinos žurnalų. Studentės buvo paprašytos užpildyti anoniminį klausimyną apie seksualinį gyvenimą. Tada tyrimo dalyvės buvo padalintos į dvi grupes: pirmoje grupėje atsidūrė tos, kurios orgazmą patiria visada arba beveik visada; antrajai grupei priskirtos tos, kurios orgazmą patiria labai retai arba nepatiria jo iš viso.

Penktadienį, liepos 1 d., Vilniuje įvyko paauglių dievaičio Justino Bieberio gerbėjų eisena. Vilniaus senamiestyje prie Katedros varpinės susirinko ištikimiausi jaunojo dainininko gerbėjai. Būrys mergaičių, pasipuošusių J. Bieberio atributika – violetinės spalvos marškinėliais, kaspinais ir balionais – dainavo atlikėjo dainas, skandavo jį palaikančius šūkius ir nešėsi į Lietuvą atvykti kviečiančius plakatus.

Šeštadienį ir sekmadienį, minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, bus pagerbti Lietuvos partizanai ir laisvės gynėjai. Pagrindinė šventė šiemet vyks Kaune, Santakos parke, tačiau kaip ir kasmet, šventiniai renginiai organizuojami įvairiuose šalies miestuose ir miesteliuose.

Spalvingos Kaziuko mugės eitynės nuo Seimo iki Rotušės aikštės šeštadienį dar labiau sujudino ir taip mugės šurmulio apimtą Gedimino prospektą. Vidudienį čia pražygiavo linksma amatininkų, lietuvių tradicinių amatų propaguotojų, folkloro ansamblių, persirengusių būtybių eisena. Šeštadienis - jau antroji visą Vilniaus senamiestį užėmusios Kaziuko mugės diena. 407 kartą vykstanti mugė šįmet, planuojama, bus pati didžiausia dalyvių skaičiumi ir užimamu plotu.

Sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos dvidešimtmetis Šiauliuose paminėtas ypač pakiliai. Gimnazistai surengė pilietinę akciją „Mes už laisvę“. Miesto menininkai šiauliečiams dovanojo proginę Tado Žukausko oratoriją GYAS, kuri buvo atlikta “Saulės“ koncertų salėje. Skandavo „už Lietuvą“ Nešini tautinių spalvų paukščiais moksleiviai nuo Šiaulių„ viešbučio žygiavo pro Gaidžio„ laikrodį, Didždvario gimnaziją ir Kaštonų alėja pasuko į Savivaldybės skverelį.

Vilniaus Gedimino prospektu nuo Arkikatedros iki Seimo rūmų sostinės gyventojai ir svečiai, moksleiviai, mokytojai, studentai, dėstytojai, visuomeninių organizacijų naria sausio 13-ąją lydėjo 200 metrų ilgio Lietuvos vėliavos spalvų juostą, kuri bus nešama Taip Anykščių Antano Vienuolio gimnazistai ir mokytojai minėjo Laisvės gynėjų dienos 20-metį.

Nepaisydami spaudžiančio šaltuko, vilniečiai ir miesto svečiai ketvirtadienio vakarą susirinko atsisveikinti su šventiniu Kalėdų laikotarpiu. Tradiciškai nuo Aušros vartų pajudėjusi Trijų Karalių eisena šį kartą virto šurmulingu muzikiniu žygiu per Vilnių, kurį suorganizavo TV3 ir prekybos bei pramogų centras „Ozas“. Agnė VAITASIŪTĖ Nuo Aušros vartų atžygiavusius Tris Karalius ir jų kelrodę žvaigždę Rotušės aikštėje pasitiko ne tik į šventę atėję žiūrovai, bet ir mobili TV3 scena, kurioje sus...

Sumanieji telefonai galės atpažinti savo savininką pagal eiseną, rašo „Technology Review“. Kiekvienas žmogus eidamas juda skirtingai. Visi šie judesiai yra individualūs ir gali būti naudojami žmogaus identifikacijai. Norvegų mokslininkai Mohamedas Deravi, Klaudia Nikel, Patrikas Bursas ir Kristofas Bušas pasiūlė aprūpinti telefonus sistema, leidžiančia atskirti žmones pagal eiseną. Šiam tikslui „smartfonui“ neprireikė specialios įrangos.

Rugsėjo 1-ąją studentai dar nesuka galvų dėl praleidžiamų paskaitų, dėl piktų dėstytojų ar sparčiai artėjančios egzaminų sesijos – tą rodo kasmet mokslo metų pradžioje rengiama tradicinė Vilniaus universiteto (VU) studentų eisena Gedimino prospektu. Mokslo metus studentai pradėjo spalvinga eisena (Fotodiena.

Rusų sąjungos organizuotą eiseną gegužės 9-ajai paminėti Vilniaus centre pasitiko protesto akcija. Apie du šimtus žmonių, iš kurių dauguma buvo rusakalbiai, sekmadienio rytą nešini tulpėmis, balionais ir vėliavėlėmis žygiavo nuo Katedros aikštės iki Mindaugo tilto. Juos pasitiko plakatai, primenantys SSRS vykdytas žudynes ir trėmimus.

Vilniaus miesto savivaldybė pabrėžia, kad pagal ketvirtadienį Lietuvos rusų sąjungai išduotą leidimą Antrojo pasaulinio karo veteranų eitynių dalyviai gegužės 9-ąją rinksis ne Katedros aikštėje, o Pilių parko pietinėje dalyje. Iš čia 9 val. netrikdydami transporto eismo eis T. Vrublevskio gatve iki Arsenalo gatvės, iš kur jie autobusais vyks į Antakalnio kapines.

Balandžio 2-ąją - Didįjį penktadienį - šimtai klaipėdiečių keliavo miesto gatvėmis pakaitomis nešdami kryžių. Taip buvo paminėta Jėzaus Kristaus kančios ir mirties diena bei atkartotas jo nueitas Kryžiaus kelias. Toks renginys Klaipėdoje vyko pirmą kartą, nors kasmet yra populiarus visame pasaulyje, o kai kuriuose kituose Lietuvos miestuose vyksta jau bemaž dešimtmetį. Kristaus Karaliaus bažnyčioje prasidėjusi eisena nusidriekė iki Marijos Taikos Karalienės bažnyčios.

Skaitydami mūsų kosmopolitinėje spaudoje ir internete paskelbtus straipsnius bei komentarus, labai aiškiai matome, kaip įvairiausias Lietuvoje iš viso pasaulio susirinkęs ir susikaupęs „brudas“ - visi aršiausi Lietuvių Tautos priešai, kurie jau šventė pergalę ir džiaugėsi, jog galutinai sunaikino Lietuvių Tautos patriotizmą bei nacionalinio pasididžiavimo jausmą - pamatę virš pusantro tūkstančio žmonių, dalyvavusių Patriotinio jaunimo eitynėse, klaikiai susinervino, išsigando ir atsitokėję po ke...

Saulė apšviečia tvarkingai išsirikiavusią kelių šimtų žmonių, kurių rankos tvirtai spaudžia vėjyje plevėsuojančias vėliavas, koloną. Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas eitynėms pasiruošusiam jaunimui palinki sėkmingo žygio ir kolona tvirtai pajuda į priekį.  1990 metų kovo 11 dieną Lietuva paskelbė atkurianti nepriklausomą demokratinę valstybę. Tą dieną mūsų tauta parodė nepaprastą atsidavimą savo šaliai ir istorijai, nepalaužiamą ryžtą kurti valstybę.

Šiandien, kaip ir kasmet Kovo 11-ąją, patriotiškai nusiteikęs jaunimas eitynėse paminėjo Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo metines. Eiseną nuo Adomo Mickevičiaus paminklo iki buvusių Koncertų ir sporto rūmų surengė Lietuvių tautinis centras (LTC). Kartu žygiavo ir Kovo 11-osios Akto signatarai Kazimieras Uoka ir Romualdas Ozolas.