eimuntas nekrošius

Jau kitą savaitę Vilniaus valstybiniame mažajame teatre pasirodysiantis režisieriaus ir rašytojo Vytauto V.Landsbergio spektaklis „Uodų pasakos“ pakvies į pažintinę kelionę po jausmų pasaulį. Atskleis, kad net uodas gali ne tik zyzti ir gerti kraują, bet ir tapti puikiu bičiuliu.

Tai jau atgyvenusi teorija – „nepakeičiamų nėra“. Savaime suprantama, kad mylimi ir brangūs žmonės visuomet yra vieninteliai ir niekas negali jų atstoti. Tačiau ar įmanoma pakeisti aktorių? Ar įmanoma ir ar reikia?.. Vaidmenį kuria pats Režisierės Kazimieros Kymantaitės spektaklis „Žaldokynė“ (komedijos autorius Borisas Dauguvietis) iki šiol sulaukia gausybės žiūrovų.

Kultūros viceministras Gintaras Sodeika, antradienį Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) pristatydamas „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ renginius, neigė, kad kultūros sostinės projektas - tai puota maro metu. „Mes tikime tuo projektu ir padarysime viską, kad jis būtų įgyvendintas kuo sėkmingiau. (...) Kultūros sostinės renginiai - ne puota, ir su maru nieko bendra neturės“ , - teigė jis.

Nacionalinę programą „Vilnius - Europos kultūros sostinė“ ir Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimą, vyksiančius 2009-aisiais, Naujųjų metų išvakarėse pradės pasaulyje žinomo Gruzijos dalininko Niko Pirosmanašvili (Pirosmani) paroda. Parodos kuratorius Skaistis Mikulionis per spaudos konferenciją, skirtą būsimai parodai pristatyti, sakė, kad į Lietuvą bus atvežti specialiai jos žmonėms atrinkti dailininko kūriniai.

Penktadienį Maskvos Didžiajame teatre įvyks sezono premjera – bus parodyta Nikolajaus Rimskio-Korsakovo opera „Legenda apie nematomą miestą Kitežą ir merginą Fevroniją“. Operą režisavo Eimuntas Nekrošius. Paskutinį kartą Didžiajame teatre ši opera buvo pastatyta prieš 20 metų. Dabartinis spektaklis sukurtas kartu su Kaljario operos teatru, kuriame 2008 metų balandžio mėnesį įvyko itališkoji „Kitežo“ premjera.

Beveik prieš keturias savaites gimusi Kęstučio Jakšto mažylė pagaliau turi vardą - Dominyka Emilija. Trečią kartą tėvu tapusiam populiariam artistui svarbu, kad augančios dukros nešvaistytų laiko veltui.

Kaip mes atpažįstame save ir praeitį? Dažniausiai per madas, rūbus, detales, pokalbius, jaukius ir slogius prisiminimus. Dar dažniau – per veidus, ženklus, garsus, muziką, filmus. Viena aišku – esama muzikantų, aktorių, dainininkų, kurie mums simbolizuoja mūsų pačių vaikystę, jaunystę ir brandą. Kitaip tariant, mes save rekonstruojame per kitus. Vieni menininkai kone tobulai leidžiasi formuojami savojo laikotarpio, o kiti patys aktyviai jį formuoja.

Aukštosios visuomenės kuluaruose šiandien madinga sentencija: „Nuo ko sąmoningai bėgo ir pabėgo aktorius Rolandas Kazlas, aktorius Ramūnas Rudokas ne tik neketina bėgti, bet ir su malonumu ten pliuškenasi“. Atrodytų, rimtas kaltinimas, turint omenyje šiandienos situaciją, kai aukštoji kultūra tiesiog stoja į dvikovą su masine popkultūra - save gerbiantiems menininkams, intelektualams, kultūros žmonėms tapo neva neoru dalyvauti televizijos projektuose, kurie vargu ar gali būti pavadinti kultūri...

Vilniuje penktadienį bus paskelbti ir apdovanoti daugiausiai prie Lietuvos vardo garsinimo pasaulyje prisidėję visuomenės veikėjai. „LT tapatybės“ rinkimų laureatai bus pagerbti Seime vyksiančios ceremonijos metu. Jiems bus įteikti diplomai ir menininko Eimanto Ludavičiaus sukurtos lašo formos statulėlės. Kandidatus „LT tapatybės“ apdovanojimams siūlė Lietuvos ambasadų kitose šalyse darbuotojai, užsienio lietuvių bendruomenės bei Lietuvos gyventojai.

Dėl „LT tapatybės“ apdovanojimų, teikiamų labiausiai Lietuvą užsienyje garsinusiems žmonėms, toliau varžysis 14 pretendentų. Pasibaigus pirmajam balsavimo etapui, kurio metu visuomenė galėjo siūlyti savo kandidatus, komisija atrinko nominantus keturiose kategorijose - pagrindinėje „LT tapatybės“, taip pat sporto, turizmo ir kultūros srityse.

Dar anksčiau skaitydamas liudijimus apie Sokratą esu pastebėjęs, jog šis atėnietis, šlovingas senovės vyras, tokios disciplinos kaip etika pradininkas dorovės teorijos plėtotėje dažniausiai operuodavo drąsos ir teisingumo pavyzdžiais, taigi jam, yra pagrindas taip manyti, visų pirma rūpėjo atskleisti šias dorybes nurodančių sąvokų turinį.

Gegužės mėnesį garsusis Lietuvos režisierius Eimuntas Nekrošius viešėjo Italijoje su savo nauju spektakliu „Faustas“.Gandas apie tai, jog Milano „Piccolo teatro“ salėje bus galima išvysti E.Nekrošiaus režisuotą spektaklį jau seniai buvo pasiekęs mus, Milano lietuvius, kuriems ir eilinį tautietį sutikti gatvėje yra didelis malonumas, tad pirkome bilietus, nesigąsdindami net kiek bauginančiai skambančios 4val trukmės.

Vilniaus universiteto salėje vykusios ceremonijos metu šeštadienį iškilmingai paskelbti Nacionalinės pažangos premijos laureatai. Ceremonijos metu įteiktos trys 70 tūkst. litų vertės pažangos premijos (Mokslo pažangos, Partnerystės pažangos ir Kultūros pažangos) bei skulptūrėlės, atkartojančios Nacionalinės pažangos premijos simbolį - tetraedrą.

Garbės viešnios teisėmis tarptautinėje Turino knygų mugėje dalyvausianti Lietuva sieks išsamiai supažindinti su šalies literatūra, istorija, kultūra."Dalyvavimas Turino knygų mugėje suteikia unikalią progą pirmą kartą Lietuvos ir Italijos kultūrinių santykių istorijoje pristatyti lietuvių literatūrą ir Lietuvos istoriją bei kultūrą reikšmingiausioje Italijos publikai skirtoje mugėje, Sieksime sudominti mugės dalyvius savita Lietuvos kultūra, atkreipti dėmesį į šiuolaikinę lietuvių literatūrą, pa...

Išklausę ekspertų išvadų ir slaptai balsavę vakar NPP komiteto nariai paskelbė po tris nominantus į 70 000 litų vertės Mokslo pažangos, Partnerystės pažangos ir Kultūros pažangos premijas. NACIONALINĖS PAŽANGOS PREMIJOS Laureatų paskelbimas ir apdovanojimas įvyks iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje, kurią 2007 m. gegužės 19 d. tiesiogiai transliuos LNK televizija.

Po savaitės Turine (Italija) prasidės tarptautinė knygų mugė, kurioje Lietuva pakviesta dalyvauti garbės viešnios statusu. Tai vienas reikšmingiausių Italijos kultūrinių renginių, kasmet sulaukiantis per 300 tūkstančių lankytojų.Per keturias knygų mugės dienas planuojama surengti dešimtis kultūrinių renginių, skaitymų, seminarų. Bus organizuojami poezijos ir muzikos vakarai, rodomi spektakliai. Renginiuose dalyvaus žymiausi lietuvių ir italų rašytojai, mokslininkai, menininkai.

Šiandien pirmajame Nacionalinės pažangos premijos komiteto posėdyje komitetas paskelbė, kokie darbai ir žmonės pristatomi 2007m. apdovanojimams. Šiandien Vilniaus universitete vykusiame NPP komiteto posėdyje premijoms pateiktos paraiškos buvo perduotos NPP komitetui, kurį sudaro 14 mokslo, verslo ir kultūros autoritetų.

Kovo 27 d. geriausiems teatrinio sezono menininkams tradiciškai bus įteiktos Kultūros ministerijos įsteigtos profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijos ir atminimo ženklas - „Auksinis scenos kryžius“. Šiemet premijų dydis išaugo nuo 40-ies iki 55 MGL (7150 Lt) ir jomis bus apdovanota 17 teatro kūrėjų – dviem daugiau nei anksčiau. Pagaliau atskirti ilgamečiai siamo dvyniai – lėlių teatro ir teatro vaikams kūrėjai.

Trys Menų spaustuvės jaunųjų scenos menininkų programai „Atvira erdvė“ sukurti spektakliai šiemet pakviesti atstovauti Lietuvai svarbiuose scenos menų festivaliuose užsienyje. Toks tarptautinis jaunųjų Lietuvos scenos kūrėjų pripažinimas yra didelis postūmis ne tik patiems menininkams, bet ir tolimesniam kaimyninių šalių scenos menų organizacijų bendradarbiavimui.

„Auksinių scenos kryžių“ vertinimo komisija žada po kovo 20 d. paskelbti pretendentus į aukščiausius šalies teatro apdovanojimus. Tačiau įprastinius ginčus ir pasikarščiavimus šiandien lydi ministerinės naujovės. Menas – pagal įstatymą Kas sieja Kelmės mažąjį teatrą su Vilniaus mažuoju? Ne vien pavadinimas. O Nacionalinį operos ir baleto teatrą su Panevėžio teatru „Menas“ ar Šilutės kameriniu dramos teatru? Atspėti sunkoka.

Richardo Wagnerio operos „Valkirija“ pastatymas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre – ne tik istoriškai pirmoji šio veikalo sceninė realizacija Lietuvoje, bet ir dar vienas negausus lietuviškos teatrinės kultūros interpretacinis štrichas iš esmės kosmopolitiniame teatro repertuare.

Lietuvos operos scenoje pirmą kartą skambės muzikinė Richardo Wagnerio (Ričardo Vagnerio) drama "Valkirija". Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) operos "Valkirija" premjera vyks šeštadienį, trečiadienį ir penktadienį. Kaip pranešė LNOBT, operą stato režisierius Eimuntas Nekrošius ir scenografas Marius Nekrošius, kostiumus kuria Nadežda Gultiajeva. Pastatymo muzikinis vadovas ir dirigentas Jacekas Kaspszykas.

Operas statęs Florencijoje, Palerme, Maskvoje, garsusis Eimuntas Nekrošius kuria pirmą operos pastatymą Lietuvoje. Šį darbą netgi galima vadinti dvigubu debiutu – praėjus beveik 137 metams po sukūrimo mūsų krašte „debiutuoja“ ir Richardo Wagnerio Valkirija. Apie kompozitoriaus sumanymus galime tik spėlioti remdamiesi jo laiškais, užrašais, kitų parašytomis biografijomis. O štai režisieriaus turime galimybę paklausti vis–à–vis – akis į akį.

„Kiekvienas darbas – naujas karas“, sako režisierius Eimuntas Nekrošius tik ką pasirodžiusiame, naujame žurnalo „Bravissimo“ numeryje apie rengiamą R. Wagnerio operos „Valkirija“ pastatymą ir priduria: „Neturiu pasiruošimo taisyklių ar sistemos. Žinoma, tai sunkina darbą, bet kiekvienas pastatymas unikalus. Negali vadovautis patirtimi. Apskritai mene patirtis neegzistuoja.

Kovo 10 d. LNOBT kviečia į premjerą – pirmą kartą Lietuvoje statoma R. Wagnerio opera „Valkirija“.    Vieną įspūdingiausių muzikinių dramų mūsų scenoje įkūnija režisierius Eimuntas Nekrošius, kurio simbolių kupina spektaklių vizija šioje operoje dera kaip niekur kitur. Kartu su juo tradiciškai dirba scenografas Marius Nekrošius, kostiumus kuria režisieriaus žmona Nadežda Gultiajeva.

„Oidipas karalius“: į Pinokį panaši juoda didžianosė lėlė pavirsta į pranašą Teiresijų. Gruodžio pradžioje Maskvoje vyko festivalis „Baltijos namai Maskvoje. Lietuviškas akcentas“. Lietuvių teatrai iš Maskvos jau grįžo į namus, o juos atsivijo ir rusų kritikų recenzijos. Pateikiame Maskvos spaudoje pasirodžiusių recenzijų vertimus.

Toli gražu dar ne visi teatrai pradėjo savo sezonus, kai kurie premjeromis džiugins tik po mėnesio. Bet ką žada naujasis sezonas žiūrovams? To „Menų faktūra” klausė šalies teatrų vadovų. Pirmasis rašinys - apie Vilniaus teatrus. 1 plius 160 Lietuvos nacionalinio dramos teatro šį rudenį laukia vadovų kaita. Per artimiausias dvi savaites turėtų paaiškėti, kas formuos naująją teatro liniją. Todėl šiandien galime kalbėti tik apie teatro planus iki Naujųjų metų.

Egzotiškos, net mažai girdėtos kinematografijos (Iranas, Argentina, Kuba, Urugvajus, Uzbekija) šią savaitę lyg kiek nustumia visas tas, iš kurių gerai žinai, ko laukti. Ar čia tik man taip atrodo?.. Šeštadienis Jei kas neseniai matė kažkurio - nebepamenu - kanalo vėl primintą žavią prancūzų komediją su Pierre’u Richard’u „Žaisliukas“, tas gali akivaizdžiai įsitikinti, kaip tos už vandenynų nuperkamos geros idėjos supaprastėja, suprastėja, tampa vulgarios.

Įžymusis XX-XXI a. tapytojas realistas, moralistas, marinistas ir idealistas Algis Algirdas Griškevičius (taip dailininką apibūdino klasikas Juozas Erlickas) - baigiantis metams peržengė pusės šimtmečio gyvenimo ribą.

Teatro ir kino režisierius Jonas Vaitkus gimė 1944 metais gegužės 20 dieną. Režisūrą studijavo Leningrado valstybiniame teatro, muzikos ir kinematografijos institute. Dirbo Šiauliuose, Kaune, Vilniuje, JAV, Skandinavijos šalyse, Japonijoje... Nuo 1974 metų sukūrė begalę spektaklių, operų, keletą kino filmų. Vienas žinomiausių ir lankomiausių Lietuvos režisierių, gavęs ne vieną apdovanojimą Lietuvoje ir užsienyje, Nacionalinės premijos laureatas.

Praėjo jau 23 metai nuo pirmojo Tarptautinės teatro dienos paminėjimo Vilniaus sporto rūmuose. Tą įsimintiną 1981 metų kovo 30 dienos pirmadienį Valstybinio jaunimo teatro suvienytos jungtinės teatralų pajėgos įrodė, kad moka bei gali švęsti savo profesinę šventę ir padovanoti puikų reginį Lietuvos teatro žiūrovams. Teatro diena paskelbta švente 11-ajame Tarptautinio teatro instituto kongrese, vykusiame Vienoje, patvirtinus UNESCO. Šventė pasaulyje minima nuo 1962 metų.

Klaipėdos kino teatras "Jūratė ir Kastytis", švęsdamas 25 metų jubiliejų, nemokamai kviečia klaipėdiečius bei miesto svečius žiūrėti lietuviškus filmus. Vasario 15 dieną kino teatre bus galima pamatyti 1983 metais sukurtą meninį filmą apie Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žygdarbį - "Skrydis per Atlantą". Filmo režisierius - Raimondas Vabalas, vaidina Remigijus Sabulis ir Eimuntas Nekrošius.

Pasiklausius kai kurių kalbų, galima manyti, kad Lietuva susideda tik iš dviejų dalių - "elito" ir "runkelių". Ir abi dalys yra blogos. Kodėl taip nutiko? “Lietuvoje yra didelis vargas dėl proto”, teigia “Lietuvos ryto” vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Rimvydas Valatka. “Kaimas taip pat turi (visada turėjo) savo elitą, o Vilnius ar “Spaudos klubas” nebūtinai yra ta vieta, kur jis gimsta”, mano žurnalistas Artūras Račas.

Lietuvos įvaizdžio formavimas per kultūrą ir meną - ne vienus metus populiari tema. Ypač didelio dėmesio ji susilaukia šiemet, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. Bene dažniausia šių diskusijų tema - abejonės, ar tinkamai pristatome save Europai ir ar valstybė tam skiria pakankamai dėmesio ir lėšų.

Rusijos dienraštis "Vedomosti" teigia, kad Maskvos Didžiojo teatro scenoje pastatęs operą "Makbetas" lietuvių režisierius Eimuntas Nekrošius ir spektaklio scenografijos autorius Marius Nekrošius "pripildė sceną lietuviškų motyvų" ir atranda pastatyme politinių užuominų. E. Nekrošiaus pastatymo premjera naujojoje Didžiojo teatro salėje įvyko praėjusią savaitę.

Plačiausiu Lietuvos šiuolaikinės kultūros pristatymu Prancūzijoje vyksiančiame festivalyje "Šiauriečiai" ("Les Boreales") tikimasi sudominti ne tik prancūzų publiką, bet ir pritraukti Šiaurės šalių dėmesį Lietuvai ir jos kultūrai. Šiuolaikinių Lietuvos menų įvairovė - literatūra, teatras, kinas, šokis, muzika, fotografija, videomenas - lapkričio 21-29 dienomis bus pristatomi dvyliktajame Šiaurės šalių kultūros festivalyje Normandijoje.

Prabėgus alinančioms vasaros atostogoms, užgriuvo rudens kultūrinis sezonas. Medaus per tą laiką nugarmėjo tiek daug, kad deguto, apsaugančio nuo katastrofiško apsalimo, susikaupė ir ne šaukštas, ir ne statinė... Nepamiršus, kad kiekvienos mašinos svarbiausia dalis yra stabdis, bus bandoma pradėti naują “degutinį” sezoną.

Šiuolaikinių Lietuvos menų įvairovė bus plačiai pristatoma dvyliktajame Šiaurės šalių kultūros festivalyje "Le Boreales" Normandijoje. Šiaurės Prancūzijos Kaeno mieste lapkričio 21-30 dieną vyksiančiame festivalyje Lietuva pasirodys garbės viešnios teisėmis.

Naująjį sezoną repertuarą atnaujinantis Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) žiūrovams pasiūlys šešias premjeras: tris operas, du baletus ir vieną lietuviško kūrinio pastatymą. Operos ir baleto gerbėjų laukia ir ne tokia maloni naujiena - ilgainiui bilietai į teatro spektaklius brangs, o pigesnių bilietų skaičius mažės.

Koks saulės spindulys be tamsaus šešėlio? Kokia melodija be pauzės? Kokia medaus statinė be deguto šaukšto? Tad pirmąjį "deguto šaukštą" skiriu ką tik nušurmuliavusiai Dainų šventei, karaliaus Mindaugo karūnavimo iškilmėms ir su visu tuo susijusiems sostinės įvykiams. Pavadinčiau jį "Teatrališkasis gambitas sostinėje". Išties Vilniaus centras pavirto didžiule šachmatų lenta.

Pirmą kartą iš Lenkijos Torūnės mieste vykusio tarptautinio teatro festivalio "Kontaktas" Lietuvos scenos meistrai grįžo be apdovanojimų. Nors šiemet festivalyje dalyvavo net du lietuviški spektakliai - Oskaro Koršunovo teatras parodė Mariaus Ivaškevičiaus pjesę "Malyš", o Vilniaus mažasis - Rimo Tumino režisuotą Samuelio Becketto (Beketo) pjesę "Belaukiant Godo", nei tarptautinė vertinimo komisija, kurioje posėdžiavo ir lietuvis Rolandas Rastauskas, nei žiūrovai, nei žurnalistai jų neišskyrė ...

Kultūros ministerijos premijų geriausiems praėjusio sezono profesionalaus šalies teatro menininkams ekspertų komisija sudarė tradicinius dramos, lėlių, muzikinio teatro, teatro vaikams ir šokio nominacijų trejetukus. Dramos teatro nominacijos:Režisieriai:Oskaras Koršunovas - Sofoklio “Oidipas karalius” (Oskaro Koršunovo teatras).Eimuntas Nekrošius - K. Donelaičio “Pradžia. K. Donelaitis.

Minint 85-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines Prezidentūroje sekmadienį prezidentas Valdas Adamkus už nuopelnus Lietuvai šalies politikams, kultūros, meno, visuomenės veikėjams, verslininkams teikė valstybinius ordinus ir medalius. Sveikindamas visus Prezidentūros Baltojoje salėje susirinkusius žmones V.Adamkus sakė, kad praėjusiais metais Lietuva žengė istorinius žingsnius, įsijungdama į Vakarų demokratijos erdvę, baigdama tam tikrą savo raidos etapą.

"Čechovo aš paklausčiau ko nors apie mediciną" - taip interviu Rusijos dienraščio korespondentui sakė vienas žymiausių Lietuvos teatro režisierių Eimuntas Nekrošius. Pirmadienį (02.10) laikraštyje "Kommersant" publikuotame interviu E. Nekrošius taip atsakė į žurnalisto klausimą, ko paklaustų rusų literatūros klasiko, kuris vertėsi ir gydytojo praktika, jei turėtų galimybę su juo pasikalbėti.

Populiari Valstybinio jaunimo teatro aktorė Kristina Kazlauskaitė vasario 13 dieną švęs savo auksinį jubiliejų. Šia proga vasario 14 dieną Jaunimo teatre jubiliatė savo gerbėjams dovanos nepamirštamą koncertą - kūrybinį vakarą, kuriame atskleis savo įvairiapusį aktorinį talentą. 1953 m. Kaune gimusi aktorė studijavo tuometinės Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar Muzikos akademija) aktorinio meistriškumo katedroje, baigė legendinį režisierės Dalios Tamulevičiūtės kursą.