eimin

Noras išlikti itin konkurencingoje rinkoje, būtinybė atitikti vietos įstatymus ir naujausius Europos Sąjungos reglamentus verslams kainuoja didžiules investicijas. Smulkių ir nedidelių įmonių atstovai teigia, kad be valstybės paramos neretai tai padaryti būtų sunku, o kartais ir neįmanoma. Suprantant tokių investicijų svarbą, šiemet Lietuvos ekonomikai stiprinti buvo skirtas beveik 1 mlrd. eurų.

Sojos, migdolų ar kitų riešutų pienas, baltyminiai batonėliai – novatoriški ir sveiki produktai vis labiau skinasi kelią šalies gyventojų mitybos žemėlapyje. Alternatyvių baltymų produktų tik daugės – mokslininkai jau kurį laiką tobulina mėsos auginimo procesą laboratorijose. Tai leis kiekvienam pasaulio gyventojui prisidėti prie gyvūnų, o taip pat ir klimato gerovės, taip pasirenkant sveikesnį mitybos būdą.

Augančios investicijos į mokslinius tyrimus ir aukštos vertės produktų eksportas, aktyvesnis  mokslo ir verslo bendradarbiavimas, verslo skaitmenizavimas, didėjantis pinigų prieinamumas verslui – žingsnis po žingsnio – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuota inovacijų reforma šalyje įgyja pagreitį. Pozityvūs darbų rezultatai jau atsispindi Europos Komisijos skelbiamuose rodikliuose – per pastaruosius metus Lietuvoje padaryta pažanga yra didžiausia Europos Sąjungoje.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN), skatindama investuotojus kurtis Akmenės, Jonavos ir Mažeikių rajonuose, skiria papildomą beveik 118 mln. eurų finansavimą visiems 20-iai rezerviniame sąraše buvusių įmonių projektų. EIMIN duomenimis, paskirsčius papildomą finansavimą, daugiausia projektų bus įgyvendinama Jonavos rajone – 13. Jiems skirta daugiau kaip 80 mln. papildomo finansavimo lėšų. 5 projektai už beveik 23 mln. eurų bus įgyvendinami Mažeikių rajone, 2 projektai už 14,5 mln.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija finansuoja lietuvių kalbos dirbtinio intelekto įrankių vystymą. Šešiems projektams bus skirta daugiau kaip 12 mln. eurų.  Kaip skelbiama ministerijos pranešime žiniasklaidai, lietuvių kalbos dirbtinio intelekto įrankiams sukurti paskelbti 6 kvietimai. Finansavimas bus skirtas Informacinės visuomenės plėtros komitetui, kuris vykdys viešuosius pirkimus projektams įgyvendinti.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) iniciatyva skirtas papildomas 79,8 mln. eurų siekiantis finansavimas 98 rezerviniame sąraše buvusiems projektams, kuriais kuriamos inovacijos ir stiprinamas verslo ir mokslo bendradarbiavimas. „Inovatyvių produktų kūrimas, patentavimas ir pateikimas rinkai – svarbus aukštą pridėtinę vertę kuriančios ekonomikos bruožas. Todėl, atsižvelgdami į ypač didelį verslo poreikį įgyvendinti inovacijų projektus, perskirstę priemonių lėšas, skyrėme beveik 80 mln.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija praneša, kad bus finansuojami dar 23 prioritetiniai projektai skaitmeniniams sprendimams kurti. Tam bus skirta apie 21 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšų. „Stiprindami viešųjų paslaugų kokybę, praėjusiais metais jau paskirstėme 89 mln. eurų 52 valstybės institucijų, įmonių ir savivaldybių projektams.

Apie 40 proc. šalies įmonių bendradarbiauja su kariuomene, o dar 45 proc. norėtų dirbti kartu, sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Erika Kuročkina.   „Šitie skaičiai rodo, kad pasistiebti turime kur – 40 proc. nėra tas pakankamas skaičius.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija vis dar negali pasirašyti viešosios įstaigos Lietuvos inovacijų centro (LIC) dalininko teisių pirkimo–pardavimo sutarties su šių teisių pardavimo aukciono laimėtoja bendrove „Eurointegracijos projektai“.  Lietuvos apeliacinis teismas antradienį paliko galioti Vilniaus apygardos teismo pernai pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Inovatyvių Lietuvos startuolių veiklos skatinimui skirta dar 20 mln. eurų paramos, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Anot jos, Inovacijų skatinimo fondo lėšomis finansuojama rizikos kapitalo priemone „Akceleratorius 2“ investuojama į besikuriančias ir perspektyvias mažas įmones. Armonaitė: parama gali padėti verslo pradžiai Ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad ši parama gali padėti verslo pradžiai.

Elektroniniais valdžios vartais šiemet naudotasi mažiau nei pernai bei užpernai, tačiau prisijungimų skaičius vis dar išlieka didelis, sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė.  Pasak Erikos Kuročkinos, šiemet sausį-spalį gyventojai portale epaslaugos.lt lankėsi 32,4 mln. kartų, o tuo pačiu laiku pernai – 34,5 mln.. Per visus 2022-uosius jame lankytasi 39,6 mln. kartų.    „Matome šiek tiek sumažėjusį portalo epaslaugos.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė naująja viceministre skirs dabartinę savo patarėją Neringą Morozaitę-Rasmussen – ji kuruos talentų politikos ir inovacijų klausimus. N. Morozaitė-Rasmussen pakeis atsistatydinusią viceministrę Eglę Markevičiūtę, pranešė ministerija. „Talentų pritraukimas ir inovacijų skatinimas yra vieni iš ministerijos prioritetų, padedančių stiprinti Lietuvos ekonomiką ir kurti daugiau galimybių šalies verslams.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija nuo kitų metų siūlo liberalizuoti didelių gamybos, duomenų apdorojimo ar interneto serverių paslaugų projektų kriterijus, iki 20 sumažinant jų įdarbinamų minimalų žmonių skaičių. Tokiems projektams valstybė taiko pelno mokesčio lengvatą.

Praėjusiais metais tarp trijų pažangiausių verslus prižiūrinčių institucijų buvo Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos radijo ir televizijos komisija bei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, rodo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atliktas šių institucijų vertinimas. „VMI tikrai ilgą laiką vykdo transformaciją nuo kontrolės, baudėjo iki konsultanto.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako besitikinti, kad naujasis Registrų centro vadovas Adrijus Jusas užtikrins ne tik efektyvų įmonės valdymą, bet ir prisidės modernizuojant ir skaitmenizuojant IT sistemas.

Sulaukus itin didelio verslo susidomėjimo pasinaudoti atsinaujinančių energijos išteklių priemone, nuspręsta padidinti suplanuotą 10 mln. eurų finansavimą iki 31,87 mln. eurų. Kaip pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, visi 226 reikalavimus atitikę pramonės įmonių projektai gaus prašomą finansavimą.  „Pirmuoju etapu teigiamai įvertintiems 66 projektams jau paskirstėme 9,83 mln. eurų, o artimiausiu metu per dar du etapus skirsime dar 22,04 mln. eurų 160 projektams finansuoti.

Vyriausybė trečiadienį pasitarime pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlomam smulkiojo verslininko sąskaitos sukūrimui ir diegimui. Viceministrės Ievos Valeškaitės teigimu, tai būtų priemonė individualiai dirbantiems žmonėms automatiškai suskaičiuoti ir sumokėti visus jiems priklausančius mokesčius.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija skirs 115,26 mln. eurų viešojo sektoriaus skaitmeninimui, modernizavimui bei naujų priemonių kūrimui.  Ministerija pranešė paskelbusi 94,5 mln. eurų kvietimą skaitmeniniams sprendimams, dar 21 mln. eurų planuojama paskirstyti šių metų pabaigoje.  Tarp planuojamų finansuoti projektų – Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) elektroninių paslaugų ir mokesčių administravimo platforma, elektroninių valdžios vartų portalas epaslaugos.

Skatinant bendroves įgyvendinti Žaliojo kurso ir žiedinės ekonomikos susitarimus, sukurta ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojama priemonė „Eco konsultantas LT“. Ja pasinaudojusios Lietuvos įmonės gavo iki 4 tūkst. eurų finansavimą konsultacijoms su tvarumo ekspertais. Itin sėkmingas yra UAB „Kauno Pramontažas“ pavyzdys – projekto nauda įmonė džiaugiasi iki šiol.

Šią savaitę Norvegijos sostinėje Osle pristatomas Lietuvos biotechnologijų potencialas, taip pat bus siekiama užmegzti glaudesnį bendradarbiavimą tarp abiejų šalių gyvybės mokslų atstovų, skelbia Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Europos Komisijos paskelbtoje 2022 m. Europos inovacijų švieslentėje (angl. „European Innovation Scoreboard“) Lietuva išlaikė 19 vietą visoje Europos Sąjungoje, o pagal inovacijų ekosistemos išsivystymą pasiekė aukščiausią lygį nuo 2015 metų, rašoma Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pranešime spaudai. Latvija liko 25 vietoje, o Estija prarado dvi pozicijas ir nukrito į 12 vietą.

Darbą pradeda antrasis Lietuvos komercijos atašė Vokietijoje Arūnas Šarka, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.  Vokietijoje atašė taip pat dirba Lina Gudelionytė-Gylienė, o dar vienas komercijos atašė Vokietijoje turėtų pradėti dirbti gruodį – metų pabaigoje Lietuva šioje šalyje turės tris komercijos atašė.

Valstybės galimybės mokėti subsidijas verslui dėl aukštų energijos kainų priklausys nuo 2023 metų biudžeto galimybių, tačiau jos tik laikinai pristabdytų krizę ir neišspręstų augančių elektros ir dujų kainų problemos, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Mums reikia daugiau elektros generacijos. Subsidijomis mes tik laikinai pristabdytume krizinę situaciją ir elektros energijos generavimo mes negautume iš to“, – pirmadienį žurnalistams sakė A. Armonaitė.