eglės

Rugsėjo pabaigoje Rokiškio rajono savivaldybė dėl kenkėjo žievėgraužio tipografo rajono miškams padarytos žalos paskelbė stichinę nelaimę. Toks sprendimas priimamas jau nebe pirmą rudenį, o miškininkai linguoja galvomis – šios kirmėliuko padaryta žala ateityje gali stipriai pakeisti kraštovaizdį. Situacija – kasmet aštresnė Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, stichinė nelaimė savivaldybių miškuose skelbiama tada, kai bendras pažeistų medžių kiekis pasiekia 25 tūkstančius kubinių metrų.

Lietuvoje nedaug žmonių, kurie sugeba visą šventinį laikotarpį išsaugoti gyvas vazonuose augančias puošiamas eglutes. Štai į Klaipėdos universiteto Botanikos sodą žmonės grąžina prieš Kalėdas čia išsinuomotas tokias žaliaskares, o specialistai baisisi nustekentų eglučių būkle. Anot botanikų, dažnas lietuvis įsivaizduoja, jog įsigydami eglutes vazonuose medžius gelbėja, tačiau iš tikro medžius pražudo, nes jų tinkamai neprižiūri.

Po kiekvienų švenčių prie daugiabučių konteinerių neretai mėtosi kalėdinės eglutės, nors savivaldybės specialiai įrengia aikšteles, kuriose nupuoštas žaliaskares žmonės gali palikti. Vilniaus savivaldybė įspėja gyventojus: už tai, kad prie komunalinių atliekų konteinerio po švenčių asmuo išmetė eglutę, gresia bauda iki 600 eurų. Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad vazoninę eglę galima pasodinti pavasarį Verkių regioninio parko Kalėdų miške.

Praūžus šventiniam šurmuliui ir į namus atkeliavus Naujiesiems bei Trijų karalių šventei, mūsų šalies gyventojai įprastai nupuošia per gražiausias metų šventes džiuginusius kalėdinius medelius. Vieni namuose grožėjosi gyvu vazone augančiu medeliu, kiti kirstine eglute ar kėniu, dar kiti namų jaukumą sukūrė pasipuošdami eglišakėmis. Valstybinių miškų urėdijos miškininkai pataria, kaip po švenčių elgtis su dar žaliuojančiais bei jau nudžiūvusiais medeliais.

Artėjant gražiausioms metų šventėms, tautiečiai jau dairosi eglučių – renkasi, kokią pirkti: gyvą ar plastikinę? Vieni net nedvejodami atkerta, kad jų namus puoš tik kvepianti žaliaskarė. Vilniaus rajone įsikūrusiame eglučių parke netgi galima atvykus išsirinkti norimą žaliaskarę ir ją patiems nusikirsti. O prekybininkai parduotuvėse siūlo plastikines ilgai tarnaujančias eglutes, kurios gali kainuoti ir 100 eurų.

Daugiau nei penkiasdešimtyje šalies miestų gyventojai galėjo parsinešti Kalėdas į savo namus. Jau septynioliktą kartą miškininkai dalijo eglių šakas. Jų paruošė apie šimtą dvidešimt tūkstančių ir per kelias valandas žmonės jas išgraibstė. Jie nepatingėjo stovėti eilėse, kad nemokamai gautų eglišakį, kurio kvapas namuose sukurs kalėdinę nuotaiką ir išsaugos eglutę nuo kirtimo. Pačioje Vilniaus širdyje, prie Katedros, miškininkai tradiciškai dalijo eglės šakas.

Valstybinių miškų urėdija primename, jog šiandien, gruodžio 19 d., 12.00-16.00 val. visoje Lietuvoje vyksiančią Valstybinių miškų urėdijos miškininkų organizuojamą nemokamų eglės šakų dalijimo akciją. Miškininkai pagrindinėse miestų ir miestelių aikštėse bei didžiųjų prekybos centrų aikštelėse visoje Lietuvoje gražiausioms metų šventėms besiruošiantiems gyventojams dovanos nemokamas eglių šakas.

Skandalas dėl iškirstų medžių Verkių regioniniame parke. Prokuratūra pradėjo tyrimą dėl kartu su pažeistomis eglėmis nukirstų sveikų ąžuolų. Po kilusio šaršalo urėdija suskubo keisti taisykles – žmonių poilsiui skirtuose miškuose kirsdama vabalų pažeistas egles ąžuolų ir kitų lapuočių nebepjaus. Nors pripažįsta – nukirsti medžiai neša didžiulius pinigus. Vilnietis Mindaugas pastebėjo, kad Verkių regioniniame parke Vilniuje kertami medžiai. Ir ne po vieną, o kone ištisais hektarais.

Dėl keletą metų didėjančios pagrindinių eglynų kenkėjų – žievėgraužių tipografų populiacijos sostinėje bus kertami medžiai. Kaip trečiadienį pranešė sostinės savivaldybė, eglės bus kertamos Antakalnio kapinėse, Sapieginės miške, prie Šilo, Viršupio gatvės. „Labiausiai kenkėjų apnikti eglynai Rokantiškėse, Antakalnyje prie Šilo gatvės, Visorių – Bajorų miške, naujas židinys aptiktas Gariūnuose prie Titnago gatvės“, – nurodoma pranešime.

Valstybinės miškų tarnybos specialistai atšilus orams išdėstė gaudykles vabalo, žievėgraužio tipografo, kenkiančio eglėms, populiacijai stebėti, ketvirtadienį paskelbė Aplinkos ministerija. Anot jos, lyginant su pernai metų vykdyta stebėsena, tokių taškų skaičius padidintas beveik du su puse karto – nuo 18 iki 44. Taip siekiama surinkti kuo tikslesnę informaciją apie šio pavojingiausio eglėms kenkėjo gausumą visoje Lietuvoje.

Ateinančios Kalėdos – tikras stebuklų metas. Štai kaunietė Ieva Juknevičienė sukūrė tokią eglę, kuri nepalieka abejingų nei vaikų, nei suaugusių. Kalėdinei puošmenai ji panaudojo šimtus pliušinių meškiukų. Naujienų portalui tv3.lt ji sakė, kad eglę sukūrė savo žaidimų ir švenčių studijoje „Natuko atradimai“. Pasirinko pliušinius meškiukus „Norėjau greituoju būdu, pasidekoruojant vitrinas, papuošti erdvę. Mano sūnus, kai buvo mažesnis, dievino pliušinius meškiukus.

Kaunas savo Kalėdų eglutę įžiebė jau vakar, o štai šiandien, šeštadienį, savo didžiąją miesto žaliaskarę įžiebė Vilniaus miestas. Nuo šiandien Vilniuje oficialiai startuoja Kalėdų programa, kuri pasiūlys daug ir įvairių pramogų.

Iki Kalėdų liko vos daugiau nei mėnuo, tačiau šventinė nuotaika jau atkeliauja į visus miestus ir namus. Visai netrukus Lietuvos miestuose sužibs Kalėdų eglės, oras prisipildys šventinio džiugesio. Sužinokite, kada eglutės įžiebimas įvyks jūsų mieste.

Pro akyliausius skaitytojus neprasprūdo, kad prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“ šiemet papuošta tokia pati eglė, kaip kad buvo praėjusiais metais Širvintų mieste. Skaitytoja Aurelija prisipažino nustebusi, kai prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“ pamatė tokią pačią eglę, kokią jau matė anksčiau, tik kitame mieste.

Šį rudenį vaismedžių ir vaiskrūmių sodinukai, kaip ir daug kitų prekių, brango. Taip pat puošime ir brangesnes Kalėdų eglutes, mat pabrangus degalams padidėjo transportavimo sąnaudos, kainas kelia ir pabrangę plastikiniai vazonai. Tiesa, kainų pokyčiai matyti dar ne visuose medelynuose. Kai kur kainodarą planuojama keisti nuo kitų metų.

Du didieji Lietuvos miestai – Vilnius ir Kaunas – jau įžiebė Kalėdines eglutes pagrindinėse aikštėse. Vilniaus eglė primena žiemišką snaigių pasaką, o Kauno žaliaskarė – vasarišką rojaus sodą. Tad kviečiame prisiminti kokios emocijos lydėjo jų įžiebimo metu. Žiniose ir tradicinis klausimas – kuri gi eglutė labiau žavi gyventojus. Kaune tūkstančiais smaragdinių švieselių sužibusi žaliaskarė šiemet itin vasariška. Ant jos supasi smilgos ir plazda drugeliai.

Turizmo verslo atstovai siūlo leisti šalies sanatorijoms teikti paslaugas nuo koronaviruso paskiepytiems arba virusu persirgusiems žmonėms.  Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentės, kelionių organizatorės „Estravel“ vadovės Žydrės Gavelienės teigimu, vykti sveikatintis galėtų pirmiausia koronavirusu persirgę bei paskiepyti medikai ir mokytojai.   „Paskiepytųjų grupė jau Lietuvoje yra. Tai saugūs keliautojai.

Kalėdų eglučių augintojams Lietuvoje – darbų įkarštis. Žaliaskarės fasuojamos ir ruošiamos eksportui į užsienį. Jų užteks ir vietos rinkoje. „Kiek prašo eglučių, tiek turime, jų niekada netrūksta“, – kasmete patirtimi pasitiki ūkininkai. Pastaraisiais metais Lietuvoje populiarėja nuomojamos vazoninės eglės.

Nekantriai laukiant didžiųjų miestų Kalėdų eglių įžiebimo, pagaliau galima užmesti akį į vis ryškėjančius Kauno ir Vilniaus žaliaskarių kontūrus. Kaip puošis ir kiek kainuos sostinių eglės? Ir kasgi laimės mūšį dėl gražiausios Kalėdų eglės titulo? Kaune Rotušės aikštėje jau akivaizdu, kad į miestą atkeliauja saldžios Kalėdos. Žaliaskarė jau dabinasi morenginiais papuošimais, o Rotušės aikštėje daugėja tarsi iš saldaus kremo pagamintų įvairiausių dekoracijų.

Šiemet dėl pandemijos smarkiai sumažėjus klientų srautams, „Eglės“ sanatorija Druskininkuose ir Birštone atleidžia apie pusę savo darbuotojų. Bendrovė pranešė ketinanti atleisti 266 darbuotojus Druskininkuose ir 90 Birštone. „Sodros“ duomenimis, Druskininkų „Eglės“ sanatorijoje šiuo metu dirba 616, „Birštono šaltinyje“, kurį valdo „Eglės“ sanatorija – 177 darbuotojai. „Esame priversti žengti šį labai sunkų žingsnį, siekdami išsaugoti likusias darbo vietas.

Eglė yra amžinai žaliuojančių medžių rūšis, galinti augti ir klestėti įvairiausiomis ekstremaliomis oro ir klimato sąlygomis. Eglėms beveik nereikia jokios priežiūros. Tačiau įvairūs parazitai bei  kitos sąlygos gali paveikti jūsų rajone esančias egles. Dvi dažniausiai pasitaikančios eglių medžių ligos yra rūdžių ir kankorėžių ligos. Parazitiniai grybeliai sukelia abi šias ligas, o dėl abiejų spygliai pradeda ruduoti ant medžio.

Šventiškai papuošti miestai ir miesteliai džiugina akis, bet dešimtys tūkstančių eurų, išleistų kalėdinėms miestų eglutėms ir lempelėms, kelia klausimų. Lietuvos miestai rungiasi, kurio eglutė gražesnė, blizgesnė ar brangesnė. Žmonės, regis, džiaugiasi tokiomis rungtynėmis, bet specialistai tikina, kad tai – nebūtinai geriausias pinigų leidimo būdas.

Šeštadienį savo žaliaskares įžiebė Anykščių, Birštono, Kretingos, Marijampolės ir Šakių miestai. Šie Lietuvos miestai savo egles nutarė žiebti šiek tiek vėliau nei didieji miestai, bet tikrai nuo jų neatsiliko.

Penktadienį Lietuvoje ir toliau žiebiamos Kalėdų eglės. Savo žaliaskarę įžiebė ir Trakai, tačiau šio miesto eglutė internete jau susilaukė ir nemažai komentarų.  Trakai ką tik įžiebė savo pagrindinę miesto eglę, o internete jau kyla diskusijos, ar ji tikrai yra tokia elegantiška ir daili kaip kitų miestų eglės.  „Nelabai supratau eglės idėjos, kam reikėjo tas palydovines lėkštes kelti?“, – rašė vienas iš komentatorių. Neigiamos nuomonės nesulaikė ir kiti komentatoriai.

Belaukiant Šv. Kalėdų, daugelis vaikų rašo laiškus Kalėdų seneliui ir tikisi, kad būtent jis atneš ilgai lauktų dovanų. Tačiau ar Kalėdų senelis spėja nuveikti visus darbus ir kas jam padeda? Šiandien naujienų portalo tv3.lt studijoje jaučiamos šventiškos ir ypač ypatingos nuotaikos. O ypatingos jos todėl, kad mūsų studijoje lankosi pats tikriausias Vyriausiasis Lietuvos Senelis Kalėda. Ar jis jau pasiruošęs Šv.

Vilniuje įžiebta viena iš pagrindinių miesto eglių. Rotušės aikštėje stovinti žaliaskarė stebina savo paprastumu ir elegancija. Eglutę papuošė jau tradicinėmis tapusios spalvos – raudona ir auksinė. Prieš pat eglutės įžiebimą į gatves išriedėjo ir šventinis traukinukas. Milžiniškomis miško uogomis ir aukso spalva padabinta eglė Rotušės aikštėje daugeliui primins mėgstamiausias žiemos sezono uogas – bruknes, spanguoles, kurios dar vadinamos gyvybės uogomis, be kurių neįsivaizduojamas Šv.

Jau netrukus visi Lietuvos miestai pasidabins gigantiškomis savo žaliaskarėmis ir taip sukurs jaukumą visoje šalyje. O ar jūs laukiate savo miesto eglutės įžiebimo? Tuomet nepraleiskite jo ir sužinokite, kada jis įvyks. Naujienų portalo tv3.lt skaitytojams pateikiame visų Lietuvos miestų eglučių žiebimo sąrašą ir laikus: Akmenė – gruodžio 2, 17 val. Alytus – gruodžio 6, 17 val. Anykščiai – gruodžio 7, 17 val. Birštonas – gruodžio 7, 17 val. Biržai – gruodžio 6, 17 val.

Dar nė nesulaukus Trijų karalių, prie atliekų konteinerių uostamiesčio kiemuose jau rikiuojasi ir mėtosi nupuoštos eglutės. Neretai vėjo plaikstomos jos virsta šiukšlėmis.  Į buitinių atliekų konteinerius žaliaskarių mesti negalima, o specialus konteineris bus pastatytas tik savaitės pabaigoje. Atliekų tvarkytojai įspėja, kad su eglutėmis turi būti atsisveikinama civilizuotai.

 Namuose statydami gyvą eglutę arba surinkdami dirbtinę, iš karto pridedate 100 taškų prie savo kalėdinės nuotaikos. Taigi įsivaizduokite, kaip gerai jūs jausitės, jei sukursite eglutę savo rankomis kartu su visa šeima. Idėjų pasisemkite galerijoje: Eglutė iš šeimos nuotraukų, galite klijuoti nuotraukas tiesiai ant sienos arba naudoti popierinius pagrindus. Sudėtingesnė šios idėjos versija – iš medžio sukurtas stendas.

Įpusėjus šventiniam pasiruošimui ir nenumaldomai artėjant Kalėdoms, lietuviai suskubo ne tik pirkti dovanas, bet ir puošti namus žaliaskarėmis. Vieni kalėdiniais žaisliukais dabina dirbtines, kiti renkasi gyvas eglutes. Deja, tačiau atsiranda ir tokių, kurie įsigudrina eglę nuskirsti tiesiog miške. Todėl Lietuvos policija socialiniame tinkle facebook pasidalijo smagiu, tačiau perspėjančiu vaizdo klipu, kuriuo skatinama susimąstyti ir nevogti eglių.

Penktadienio vakarą Lietuvoje įžiebta dar daugiau Kalėdų eglių. Šį vakarą savo Kalėdų egles įžiebė Kupiškio, Prienų ir Varėnos rajonai. Kviečiame pamatyti Lietuvos miestų eglutes bei nuspręsti, kuri Jums gražiausia.   Miesteliuose šurmuliavo prieškalėdiniai renginiai. Žmones pasitiko šventinė muzika, kalėdiniai turgeliai, sustikimas su Kalėdų senelių ir, žinoma, šventiniai fejerverkai.

Šį savaitgalį buvo įžiebta daug apkalbų sulaukusi Gargždų miesto eglė. Nors daugelis komentatorių dar prieš jos įžiebimą peikė eglę, vis dėlto eglės kūrėjai nutarė nieko nekeisti ir palikti trispalvės simboliką. Būtent toks eglės pasirinkimas internautams priminė praeitų metų Kalvarijos miesto eglę. Šį penktadienį Gargžduose buvo įžiebta daug diskusijų sukėlusi miesto eglė.

Jeigu šiandien arba artimiausiomis dienomis planuojate puošti eglutę, būtinai pasidairykite, kaip tai daro kiti. Juk, žinia, visi trokštame, kad šiųmetės mūsų eglės atrodytų tobulai ir nepriekaištingai. Tad jeigu trokštate, kad jūsų eglė būtų tobula ir sulauktų tik komplimentų ir teigiamų reakcijų, suskubkite pasidomėti, kaip papuošti ją taip, kad nustebę liktumėte ne tik jūs patys, bet ir užsukantys svečiai.

Anykščiuose įžiebta Kalėdų eglė. Panašu, kad dar nesulaukus Kalėdų ji jau kausto dėmesį.  Feisbukas ūžia dėl eglės papuošimų ir jau dabar prašo pakeisti juos įdomesniais ir šventiškesniais. Anykščių gyventoja neslepia emocijų ir sako: „Puošyba klaiki. Palyginus su Širvintú egle, kaip diena ir naktis skiriasi. Deja, mūsų miestas ritasi žemyn: kuo toliau, tuo blogiau.“ Toliau seka tokie komentarai, kurie eglę vadina graudžia, nuobodžia, neįdomia.

Nerimsta kalbos apie pačias gražiausias Lietuvoje puošiamas egles. Vis dėlto, apkalbamos ne tik pačios gražiausios eglutės. Nemažai dėmesio ir reakcijų sulaukia eglės, kurios nėra ypač dailios ir gražios, o kitos net vadinamos plagiatu.  Šiandien pristatome jums Gelgaudiškio miestelio eglę. Ji jau įžiebta, tačiau susilaukia daugybės komentarų apie tai, kad tai net nėra tikroji miestelio eglė. Nuotraukoje matyti metalinis karkasas, puoštas žibančiomis girliandomis.

Sulig šių metų kalėdinės eglutės įžiebimu baigti portalo „Kas vyksta Kaune“ gražiausios Kauno eglės rinkimai. Balsai suskaičiuoti – paaiškėjo, kurią per pastarąjį dešimtmetį Rotušės aikštę puošusią žaliaskarę kauniečiai laiko pačia gražiausia. Reikia pažymėti, kad absoliuti Kauno kalėdinių eglučių lyderė pagal sukurtų dekoracijų skaičių ir kauniečių favoritė apskritai yra menininkė Jolanta Šmidtienė.

Visi lietuviai iki šiol prisimena Europą sužavėjusią sostinės praeitų metų eglę. Tuomet ši Kalėdų puošmena aplenkė visas Lietuvos egles, o jos kūrėjai garsiai sakė: „Mes laukėme, kol Lietuva bus pasiruošusi rožinei spalvai“. Bet štai, praėjo metai, Vilniaus katedros aikštėje stovi jau kita įspūdinga žaliaskarė, o rožiniai atspalviai liko vilniečių prisiminimuose. Šeštadienį, tokiu pat metu kaip ir sostinė, savo eglę įžiebė ir Zarasų miestas.

Šį savaitgalį prasidėjusi Kalėdų karštinė neaplenkė ir Druskininkų miesto. Čia sužibo karališka pagrindinė miesto eglė. Tačiau Druskininkai tik viena egle neapsiribojo ir įžiebė dar 56 egles parke. Druskininkų miesto eglė, praminta tikra karaliene, iš tiesų įspūdinga – ji siekia net 20 metrų aukščio, o jos viršūnėje puikuojasi elegantiška karūna. Apipinta šviečiančiomis girliandomis ir papuošta žaisliukais, ji džiugina visų miesto gyventojų akis.

Lietuvos miestai savo Kalėdų eglutes įžiebė tik gruodžio 1 d., šeštadienį, mažieji miesteliai nesnaudžia – dalis jų savo gražiąsias žaliaskares publikai atvėrė penktadienį, lapkričio 30 dieną. Penktadienio pavakarę eglutes įžiebė ir gražiausiomis renginių akimirkomis dalinosi Plungė, Šalčininkai, Širvintos, Panevėžys, Raudondvaris ir Visaginas. Šeštadienį eglutes įžiebė Palanga, Kretinga, Klaipėda, Skuodas, Vilnius, Rietavas, Tauragė, Zarasai, Šiauliai, Radviliškis, Birštonas, Kaunas ir Alytus.

Netrukus į visų namus ir širdis pasibels šventinis Kalėdų periodas, kuris kiekvienam padovanos neišdildomus įspūdžius, jaukumą ir šilumą.  Sužinokite, kada prasidės šventinis laikotarpis ir jūsų mieste: pateikiame išsamų sąrašą, kada Lietuvos miestuose sužibs didžiosios eglės. Akmenės rajono savivaldybė: gruodžio 4 diena, tikslaus laiko organizatoriai neįvardijo; Alytaus miesto savivaldybė: gruodžio 1 diena, 16-17 val.; Anykščių rajono savivaldybė: gruodžio 6 diena, 18 val. 15 min.

Žinomos šokėjos Eglės Straleckaitės–Daugėlės ir verslininko Justino Daugėlos dukrelei Vakarei sukako vieneri. Ta proga būrys šeimos bičiulių buvo pakviesti į didįjį vabaliukų suvažiavimą. Pasveikinti mažąja boružėle virtusios mergytės į Kauno centre įsikūrusį vaikų kambarį „Linksmas lagaminas“ „suskrido“ apie pusšimtis drugelių, bitučių, musių ir kitų pievų gyventojų.

Iš Airijos kilusi senolė per klaidą savo Kalėdų eglutę papuošė itin provokuojančiais papuošiamais, kurie ne tik jos anūkams, bet ir tūkstančiams internautų sukėlė juoką. 74-erių moteris namus papuošė plastmasiniais kamuoliukais, kuriuose – žėrinčios kelnaitės su juostele. Alyvų spalvos apatiniai senolei pasirodė panašūs į blizgų konfeti. Tad apsipirkinėdama ji nė nenutuokė, kokiais nepadoriais atributu dabins Kalėdų medį.

 Kalėdų laukiančių tautiečių namai gražėja su kiekviena diena, mat neįperkantiems ar nenorintiems eglių miestuose gyventojams pradėtos dalyti eglių šakos. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija pasirūpino, kad žmonių namus papuoštų dar ir sakais kvepiantys medžiai. Dalytos tik ką nukirstos šakos. Direkcija neslepia džiaugsmo: idėja kilo pamačius, kaip valomas miškas, ir ant žemės guli tūkstančiai šakų, kurios gali praskaidrinti nuotaiką ne vienam žmogui.

Artėjant Kalėdų šventėms, daugeliui tikru galvos skausmu tampa dilema, kaip tinkamai papuošti eglę. Kur ją statyti, kokius žaisliukus kabinti, kaip turi atrodyti eglės viršūnė ir kokios spalvos papuošimus naudoti yra geriausia? Visus atsakymus galite sužinoti lengvai ir sutaupant daug laiko. Ekspertai atskleidžia kelis lengvus kalėdinės eglės puošimo patarimus, rašo telegraph.com. 1 žingsnis. Išsirinkite tinkamą eglės vietą namuose. Nesvarbu, jūsų kalėdinė eglė yra tikra, ar dirbtina.

Kalėdinėmis eglėmis prekiaujantys verslininkai džiaugiasi, jog lietuviai šiemet šventėms suskubo ruoštis itin anksti. Vieni žaliaskares rezervavosi jau spalio mėnesį. Lapkričio pradžioje šios sužibo ir daugelio namuose. Verslininkai sako, jog lietuviai kasmet renkasi vis didesnes egles. Tuo tarpu etnologai taip skubančiais tautiečiais nesidžiaugia. Esą žaliaskares derėtų puošti tik šventų Kūčių dieną. Aplinkosaugininkai įspėja, kad neteisėtai įsigyto sžaliaskarės gali labai brangiai kainuoti.

Kadangi žiemos, ypač pajūryje, vis dažniau primena vėlyvo rudens orus, tebeturime saugotis erkių, sako specialistai. Net ir dabar vaikštinėjant miške galima parsinešti šių kraujasiurbių. Be to, jos į namus gali atkeliauti ir su kalėdine eglute. Lauke lynoja, yra keli laipsniai šilumos, tačiau Dragūnų bataliono kariams blogo oro nėra – jie miške bėga krosą. Kiti į mišką suka tiesiog pasivaikščioti ar parsinešti vieną kitą eglės šakelę pasipuošti namams.

Turbūt nė vienas neįsivaizduojate švenčių be kalėdinės eglutės - ją papuošti susirenka visa šeima, o papuošalais tampa įvairiausi dalykai - blizgučiai, bumbulai, saldainiai, minkšti žaisliukai, sausainiai ar popieriniai karpiniai.  Žmonių fantazijai nėra ribų, todėl nenuostabu, kad paprastas eglutes keičia...šokoladinės, stiklinės ar net auksinės.

Net šimtą penkiasdešimt tūkstančių – tiek vakar Lietuvos miškų urėdijų darbuotojai išdalino kvepiančių eglės šakų šalies žmonėms. Pasipuošti namus nekantraujantys žmonės miškininkų laukė jau nuo ryto, o visos iki vienos gražuolės šakos buvo išdalintos vos per kelias valandas. „Akcija „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ prieš septynerius metus prasidėjo didžiuosiuose miestuose.

 Tos šalys, kurios panaikino savo reabilitacines įstaigas, dabar vargsta, o jų piliečiai ieško, kur nuvykti, pastebi LRT.lt pašnekovai. Lietuvoje 1995-aisiais buvo 38 sanatorijos ir reabilitacijos įstaigos, šiandien jų – 18. Kas nutiko Lietuvos sanatorijoms, kurias iki šiol vertina užsienio piliečiai, ir kokius laikus jos išgyvena šiandien? Lietuvos kurortus, apaugusius sausais pušynais ir turinčius puikius paplūdimius, tautiečiai ir užsieniečiai vertina nuo seno.